Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. D. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 6 265,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo A. D. dukrai (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, šių lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1999-11-27, santuokos metu 2000-11-24 gimė dukra (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada dukrai išlaikymo nemokėjo, todėl ieškovė 2002-06-17 gavo Baltarusijos Respublikos Astravo rajono teismo nutartį dėl teismo įsakymo išdavimo, kuria iš skolininko buvo priteistas išlaikymas dukrai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant 25 procentus pajamų, pradedant nuo nutarties dėl teismo įsakymo pateikimo vykdyti. Ieškovė su atsakovu 2002-09-11 išsituokė. Astravo rajono teismas 2003-02-17 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, panaikino 2002-06-17 priimtą teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo. Priešingai nei nurodo atsakovas, jis anksčiau, maždaug vieną kartą per du metus, pasirodydavo Baltarusijos Respublikoje, bet jokio išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia iki šiol, net nebendrauja su dukra telefonu. Atsakovas prieštaravime dėl teismo įsakymo netiesiogiai iškėlė klausimą dėl globos dukrai nustatymo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dukra (duomenys neskelbtini) yra Baltarusijos Respublikos pilietė, nuolat gyvena su ieškove Baltarusijos Respublikoje, ten mokosi, teisės aktų nustatyta tvarka neturi jokių teisinių ir faktinių pagrindų nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ieškovė mano, kad nėra teisinio pagrindo prašyti Lietuvos Respublikos teismuose nustatyti jos dukros gyvenamąją vietą su ieškove, nes šis klausimas išspręstas Baltarusijos teisės aktais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jokio išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia. Ieškovė palaiko reikalavimą už tris paskutinius metus priteisti iš atsakovo 6 265,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris apskaičiuotas tokiu būdu: skola apskaičiuota už tris paskutinius metus, atsižvelgiant į aktualiuoju laikotarpiu buvusią minimalią mėnesinę algą, nustatytą Lietuvos Respublikos vyriausybės, skola apskaičiuojama nuo 2014-11-01 iki 2017-10-31 (iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui): už 2014 m. 2 mėnesius – 300,00 Eur (nuo 2014-11-01 iki 2014-12-31 po 150,00 Eur), už 2015 metų 1 pusmetį – 900,00 Eur (6 mėnesiai nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01 po 150,00 Eur), už 2015 metų 2 pusmetį – 975,00 Eur (6 mėnesiai nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 po 162,50 Eur); 2016 metų 1 pusmetį – 1 050,00 Eur (6 mėnesiai nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 po 175,00 Eur); nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. – 3 040,00 Eur (viso 16 mėn. po 190,00 Eur).

3. Nurodė, kad per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams reikia: komunalinėms paslaugoms – 30,00 Eur (vaikui tenkanti dalis); maistas – 70,00 – 80,00 Eur (mokykloje maitinimas nemokamas); rūbai – 50,00 – 80,00 Eur; mokyklinė uniforma – 70,00 Eur (per metus, taigi per mėnesį – 6,00 Eur); higienos priemonės – 10,00 Eur; telefonas – 10,00 – 20,00 Eur; mokyklos remontui – po 10,00 Eur; lavinimo priemonėms (vadovėliai, knygos, kanceliarinės prekės, kuprinė ir pan.) – 30,00 Eur; laisvalaikio užsiėmimams – 20,00 Eur; atostogoms – 250,00 – 300,00 Eur (kartą per metus, taigi per mėnesį – apie 25,00 Eur); odontologo paslaugos – apie 25,00 Eur per mėnesį. Vaikas sveikatos problemų neturi (išskyrus odontologo paslaugas). Nurodė, kad ieškovė gauna apie 180,00 Eur darbo užmokesčio, išsilavinimas – vidurinis. Nurodė, kad yra pasiėmusi kreditą namui statyti, turtas įkeistas bankui, vyksta statyba, moka bankui kas mėnesį po 50,00 Eur. Nurodė, kad turi 1993 metų gamybos automobilį VW Passat, daugiau turto neturi. Turi dar vieną nepilnametę dukterį. Patvirtino, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

4. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos narė ir kaip valstybė, kurioje vyrauja demokratinis valdymo modelis, pagrįstai yra nustačiusi 380,00 Eur minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2018 m. didėja 400,00 Eur. Tačiau tai nereiškia, kad toks pats minimalus mėnesinės algos dydžio poreikis yra reikalingas gyvenant Baltarusijos Respublikoje, kurioje iš bendrų geopolitinių žinių, galima spręsti, kad minimali mėnesinė alga vertinant šalies ūkio raidą, yra žymiai mažesnė. Ieškovė T. D. turi įrodyti, kodėl ji, reikšdama ieškinį bendrai 6 265,00 Eur sumai, taikė būtent 190,00 Eur rodiklį, bet ne tą, kuris yra nustatytas Baltarusijos Respublikoje. Ieškovei turi būti nustatyta pareiga pateikti objektyvius faktinius duomenis dėl Baltarusijos Respublikoje taikomos minimalios mėnesinės algos. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma, jog santuoka su T. D. teisiškai yra nutraukta, nors ir neginčija aplinkybės, kad faktiškai jie gyvena atskirose valstybėse. Ieškovė T. D. prie ieškinio kaip įrodymą pridėjo 2002-09-11 Gardino srities Astravo rajono teismo sprendimą, kuriuo tariamai buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Šiuo dokumentu ieškovė įrodinėja, kad santuoka yra nutraukta ir dėl to kyla atitinkamos teisinės pasekmės, kaip vaiko išlaikymo klausimas. Atsakovo teigimu, minėtas 2002-09-11 Gardino srities Astravo rajono teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas ir vykdytinas. Pagal nacionalinės teisės procesines nuostatas, įprastai, kai yra sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas, tuo pačiu teismas išsprendžia ir abiejų sutuoktinių bendrų vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Iš Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo konteksto negalima prieiti vienareikšmiškos išvados, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta būtent su T. D.. Dėl šios priežasties atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškinys apskritai negali būti pradėtas nagrinėti, kol ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja.

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. D. kartu su savo tėvais gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute. Būstas priklauso atsakovo tėvui, butas yra švarus, tvarkingas. A. D. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Freor LT“ surinkėju. Nurodė, kad jo darbo pajamos apie 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, paskutinį kartą dukra (duomenys neskelbtini) pas jį svečiavosi 2014 metais, tuomet mergaitė miegojo jo kambaryje, kuriame yra būtiniausi baldai. A. D. teigimu, jis visada prisidėjo prie dukters išlaikymo, kai (duomenys neskelbtini) atvykdavo į Lietuvą, jis jai viską pirkdavo, viskuo ją aprūpindavo ir stengiasi aprūpinti iki šiol. Anot atsakovo, jis nuolat palaiko ryšį su dukra, ne rečiau nei 3 kartus per mėnesį aplanko ją, skiria (duomenys neskelbtini) po 50 Eur/mėn., už kuriuos ji pati apsiperka. Ieškovės T. D. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dukrai J. D. po 190,00 Eur priteisimo siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais. Nustačius, kad atsakovas neteikė vaikui tinkamo išlaikymo, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė iš atsakovo A. D. vaikui (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo A. D. nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) 5 915,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei pavedė nepilnametės (duomenys neskelbtini) motinai T. D. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. D. ieškovės T. D. naudai 147,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą 46,00 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas vertino, kad visos ieškovės detalizuotos vaikui reikalingos išlaidos yra objektyviai galimos. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo. Ieškovės detalizuotų vaiko poreikių atsakovas neginčijo. Teismas konstatavo, kad nepilnametės šalių dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 336,00 Eur suma.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaikymo prievolė yra turtinė asmeninė vaiko tėvų prievolė. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai aktualūs atsakovo argumentai, susiję su santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įforminimu teismine tvarka, kadangi išlaikymo priteisimo klausimas gali būti išspręstas nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimu yra nutraukta santuoka ir nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

9. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius (kurie šiuo atveju yra 336,00 Eur per mėnesį), taip pat atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsakovo sveikatos būklę (byloje duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra), sprendžia, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnametei dukrai 170,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnametei dukrai, teismui nepateikė. Be to, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. gruodžio 31 d., būtų buvę kitokie vaiko poreikiai nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytos išlaidos, paminėtu laikotarpiu priteisė ieškovės prašomą sumą. Tačiau teismui priteisus periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis perskaičiuotina suma nuo 2016 m. sausio mėnesio iki ieškovės prašomo laikotarpio, t. y. 2017-10-31, skaičiuojant po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sudaro 3 740,00 Eur sumą (už 22 mėnesius). Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimo sumą viso 5 915,00 Eur sumą, susidariusią nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, kuomet atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. lapkričio mėnesio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas A. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. iš bylos aplinkybių matyti, kad pareikštas 6 265 Eur turtinis reikalavimas ir 190 Eur periodinė išmoka yra kildinami iš tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos teisės aktu tuo metu buvo nustatyta 380 eurų minimali mėnesinė alga, o teismų praktika numato, kad išlaikymas turi būti ne mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad Baltarusijos Respublikoje yra žymiai mažesnis pragyvenimo šaltinis, o Baltarusijos pilietei iš Lietuvos Respublikos piliečio priteistinos sumos būtų naudojamos Baltarusijos Respublikoje, teisinių požiūriu yra visiškai neteisinga, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje priimto įstatymo galiojamas dirbtinai būtų išplėstas į kitos valstybės teritoriją. Išlaikymo klausimas ir jo dydis turi būti sprendžiamas taikant Baltarusijos Respublikos teritorijoje galiojančius atitinkamus teisės aktus, nes priteistinos piniginės lėšos būtų naudojamos Baltarusijos Respublikoje;

1.2. nors ieškovė aiškiai nurodė, kad ji gauna 180 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, tačiau teismui pakako tik žodinių ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, kad išlaidos vaikui J. D. pragyvenimui Baltarusijos Respublikoje siekia beveik dvigubai daugiau – 336 Eur. Tokie žodiniai paaiškinimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais turi būti vertinami kritiškai, tuo labiau, kad santuoka buvo nutraukta dar 2002 m., o ieškinys pareikštas tik 2017 m. pabaigoje. Atsakovas nevengia pačios išlaikymo prievolės, bet išlaikymo įsiskolinimo dydį ir tolimesnio išlaikymo dydį privalo įrodyti ieškovė rašytiniais dokumentais (čekiai, kasos kvitai, institucijų patvirtini dokumentai apie vaiko patiriamas išlaidas ir t.t.), bet ne remtis Lietuvos Respublikoje teisės aktu sureguliuotu minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris 2018 m. jau siekia 400 eurų, kai tuo tarpu pati ieškovė Baltarusijos Respublikoje gauną 180 eurų atlyginimą ir tai dar nėra tas minimalusis atlyginimas, kuris gali būti mokamas šioje valstybėje;

1.3. susipažinus su šiuo 2002-09-11 Gardino srities Astravo rajono teismo sprendimo turiniu, matyti, kad jame visiškai nėra išspręstas klausimas dėl dukros J. D. gyvenamosios vietos. Vienas iš tėvų gali reikšti ieškinį kitam tėvui dėl išlaikymo su sąlyga, kad tas tėvas bus priteistinų lėšų uzufruktorius, turi būti nustatytas vaiko gyvenimo kartu su ieškovu (būsimu uzufruktoriumi) ne tik faktinis, bet ir teisinis pagrindas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šių lėšų teisėta uzufruktorė yra T. D., nes byloje nėra jokio teisinę reikšmę turinčio dokumento, kad gyvenamoji vieta yra nustatyta būtent su ieškove T. D.;

1.4. nors ieškovė šiuo metu nėra sudariusi kitos santuokos, tačiau ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam iš vaiko tėvo ne tik kad nėra priteistas joks išlaikymas, bet iš pačios ieškovės prisipažinimo teismo posėdžio metu, ji net neketina nei dabar nei ateityje siekti išlaikymo antrajam vaikui iš jo biologinio tėvo. Tai reiškia, kad ją paskyrus uzufruktore, pinigai, numatyti atsakovo dukrai (duomenys neskelbtini), nepagrįstai gali būti naudojami ir antrajam vaikui išlaikyti. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad yra pasiėmusi būsto paskolą ir jai liko bankui išsimokėti sumą lygią apie 6 500 Eur. Įvertinus, kad reiškiamas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo siekė 6 265 eurų, yra akivaizdi rizika, kad ieškovei tapus uzufruktore, priteista suma būtų panaudota ne dukros išlaikymui, o visiškam paskolos padengimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui ir atsakovei 2005 m gimė bendras sūnus, kuris mirė 2008 m. dėl tragiškų aplinkybių, o ieškovė T. D. Baltarusijos Respublikoje buvo nuteista už nužudymą dėl neatsargumo;

1.5. nebuvo žinoma, kad santuoka su T. D. teisiškai yra nutraukta nors ir neginčija tos aplinkybės, kad faktiškai jie gyvena atskirose valstybėse. Atsakovas nebuvo gavęs jokio teismo šaukimo į Gardino srities Astravo rajono teismo posėdį dėl santuokos nutraukimo su sutuoktine T. D.. Ieškovė įrodinėja, kad santuoka yra nutraukta ir dėl to kyla atitinkamos teisinės pasekmės, vaiko išlaikymo klausimas. Iš 2002-09-11 Gardino srities Astravo rajono teismo sprendimo matyti, kad šiam teismui nutraukti santuoką nesutrukdė ta aplinkybė, kad A. D. neatvyko į teismo posėdį. Baltarusijos Respublikos teismas sprendimą dėl santuokos nutraukimo priėmė už akių, o tai prieštarauja nacionalinei teisei, kuri reguliuoja civilinį procesą.

1.6. Baltarusijos Respublikos pilietė savo ieškinio reikalavimą kildina iš Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo atimta teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo paaiškinimus, todėl 2002-09-11 Gardino srities Astravo rajono teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas įrodymu byloje, kurioje yra garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka teisiniu būdu nėra nutraukta;

1.7. pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti žodinius ieškovės paaiškinimus kaip nepatikimus ir reikalauti oficialių dokumentų ar kitų duomenų apie tos valstybės pragyvenimo lygį, čekius, kasos kvitus apie realiai išleidžiamas pinigų sumas vaiko išlaikymui. Ieškovės žodiniai paaiškinimai yra išgalvoti ir neatitinkantys tikrovės, turint tikslą iš Lietuvos Respublikos piliečio prisiteisti maksimaliai didžiausią sumą artimą Lietuvos Respublikoje nustatytam pusės minimalios mėnesinės algos dydžiui. Ieškovė yra užsienio valstybės pilietė, vien jos atlyginimas pagal Baltarusijos Respublikos pragyvenimo lygį siekia 180 Eur ir ieškovė nepatvirtino, kad toks atlyginimas yra minimalus.

12. Ieškovė T. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.8. pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo nacionaliniai teisės aktai neturi būti traktuojami siaurąja prasme, apsiribojant vien jų teritorinio galiojimo principu;

1.9. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio turi atsižvelgti į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių dukros poreikiams pakanka 336 Eur per mėnesį, o apeliantė dukros poreikiams pakankamos sumos posėdžio metu neginčijo;

1.10. Lietuvos teismai turi taikyti vidaus teisę (nacionalinę teisę) jei asmens, turinčio pareigą išlaikyti, įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisės normas;

1.11. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teisėmis;

1.12. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apelianto argumentai dėl Baltarusijos Respublikos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo nėra susiję su nagrinėjama byla. Sutiktina su teismo išvada, kad net jei ir šalys nėra nutraukusios santuokos, nei vienas iš sutuoktinių nėra atleidžiami nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Apeliantas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pagrįstumą gali ginčyti šios valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

1.13. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais įrodinėtų savo esamą turtinę padėtį. Ieškovė įrodinėjo dukros poreikius ir reikalingo išlaikymo dydį paaiškinimais, kurie pagal proceso įstatymą yra laikomi tinkama įrodinėjimo priemone;

1.14. apeliantas nenurodė, ko prašo teismo savo pateiktame apeliaciniame skunde. Taip pat atsakovo apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tik advokatas, o apelianto parašo procesiniame dokumente nėra, todėl toks apeliacinis skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų ir negali būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. D. yra T. D. ir (duomenys neskelbtini) dukra (el. b. t. 1, b. l. 4). Ieškovė T. D. su dukra (duomenys neskelbtini), gyvena Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).

14. Apeliantas įrodinėja, jog išlaikymo klausimas ir jo dydis turi būti sprendžiamas taikant Baltarusijos Respublikos teritorijoje galiojančius atitinkamus teisės aktus, nes priteistinos piniginės lėšos, anot ieškovės, būtų naudojamos Baltarusijos Respublikoje.

15. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra tai, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992-10-20 yra pasirašyta dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis), kurios 30 straipsnio 2 punkte aiškiai yra nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai.

16. Tačiau pagal CPK 808 straipsnio 2 dalį, jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

17. Apeliantas nesiremia ir neįrodinėjo išlaikymo dydžio pagal Baltarusijos Respublikos teisę, nors ir ginčija priteisto išlaikymo dydį. Atvirkščiai, apeliantas nurodo, kad neturėtų būti vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi vieno mėnesio trukmės išlaikymo verte, bet nepateikia šalies, kurios teise nurodo, jog reikia remtis, orientacinio dydžio išlaikymui. Taigi apeliantas turėjo pateikti Baltarusijos Respublikos teisės taikymo praktiką ir doktriną, jei norėjo atsikirsti į ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį remdamasis pasirašyta dvišale sutartimi.

18. Pažymėtina, jog išlaikymo santykiams taikytina teisė nustatoma pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (CK 1.36 straipsnis). Konvencijoje nustatyta taikytina teisė taikoma neatsižvelgiant į abipusiškumo principą ir į tai, yra ji susitariančiosios valstybės teisė ar ne, t. y. nepriklausomai nuo to, ar užsienio valstybė yra šios konvencijos dalyvė (Konvencijos 3 straipsnis). Išlaikymo prievolėms taikoma asmens, turinčio teisę į išlaikymą (vaiko), gyvenamosios vietos valstybės teisė. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvo (motinos) turtines galimybes, nors taikytina teisė ir numatytų kitaip (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliantas nurodo, kad teisę į minimalios mėnesinės algos reikalavimą turi išimtinai tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

21. Pirmosios instancijos teismas ir sprendė pagal vaiko poreikius dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris, be kita ko, nustatytas mažesnis, nei minimali mėnesinė alga šiuo metu Lietuvoje.

22. Apelianto nuomone, nepagrįstai išlaikymo dydis nustatytas remiantis tik žodinių ieškovės paaiškinimų pagrindu, be to, išlaidos vaikui (duomenys neskelbtini) pragyvenimui Baltarusijos Respublikoje siekia beveik dvigubai daugiau – 336 eurų, nei pačios ieškovės gaunamas už visą etatą 180 eurų darbo užmokestis. Apeliantas įrodinėja, kad žodiniai paaiškinimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais, turi būti vertinami kritiškai, tuo labiau, kad santuoka buvo nutraukta dar 2002 m., o ieškinys pareikštas tik 2017 m. pabaigoje.

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad tik nuo ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės, apsisprendimo priklauso teisminis teisių gynimo būdas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio pareiškimo data neveikia ginčo objekto. Pagal įstatymą abu tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo pareiga nesiejama su santuokos nutraukimo faktu.

24. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams reikia: komunalinėms paslaugoms – 30,00 Eur (vaikui tenkanti dalis); maistas – 70,00 – 80,00 Eur (mokykloje maitinimas nemokamas); rūbai – 50,00 – 80,00 Eur; mokyklinė uniforma – 70,00 Eur (per metus, taigi per mėnesį – 6,00 Eur); higienos priemonės – 10,00 Eur; telefonas – 10,00 – 20,00 Eur; mokyklos remontui – po 10,00 Eur; lavinimo priemonėms (vadovėliai, knygos, kanceliarinės prekės, kuprinė ir pan.) – 30,00 Eur; laisvalaikio užsiėmimams – 20,00 Eur; atostogoms – 250,00 – 300,00 Eur (kartą per metus, taigi per mėnesį – apie 25,00 Eur); odontologo paslaugos – apie 25,00 Eur per mėnesį. Vaikas sveikatos problemų neturi (išskyrus reikalingas odontologo paslaugas). Pagal ieškovės paaiškinimus viso nepilnametės poreikiams patenkinti reikia kas mėnesį apie 336,00 Eur.

25. Apeliantas ginčydamas nurodytas sumas, nepateikia jokių alternatyvių skaičiavimų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti Baltarusijos Respublikoje teikiamam išlaikymui adekvatumą, priklausomai nuo tėvų turtinės padėties. Minėta, jog pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko poreikius, o nagrinėjamoje byloje tėvo gaunamos pajamos yra didesnės, nei motinos, todėl kitoks faktinis situacijos vertinimas pagal teisingumo principą mažai tikėtinas (CPK 185 straipsnis). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą, nors vaiko kilmės ar gyvenamosios vietos taikytina teisė ir numatytų kitaip (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalis).

26. Kaip jau nurodyta, apeliantas neginčija, kad Lietuvos teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti bylą, apeliantas faktinių aplinkybių dėl Baltarusijos teisės taikymo nepateikė. Tokiu atveju turi būti remiamasi Lietuvos teismų praktika, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kurioje nurodyta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje R Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

27. Taigi vaikui teikiamo išlaikymo dydis nėra teikiamas pagal pragyvenimo lygį Lietuvoje ar Baltarusijoje, o pagal vaiko poreikius. Byloje nenustatyta, kad būtų numatyta per didelė vaiko užklasinė veikla, dėl ko būtų galima spręsti dėl nepagrįsto išlaidavimo. Nurodyta atostogoms suma – 250,00 – 300,00 Eur (kartą per metus, taigi per mėnesį – apie 25,00 Eur); odontologo paslaugos – apie 25,00 Eur per mėnesį, laisvalaikio užsiėmimams – 20,00 Eur; užtikrina galimybes visavertiškai vystytis, yra protinga. Tokiu atveju, apeliantui nenuginčijus ieškovės paskaičiavimų, šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad kilus ginčui dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo ir skolos dydžio turi būti įrodyta, kad vaiko poreikiai nėra pagrįsti, o pareiga tėvams išlaikyti vaiką objektyviai neatitinka jų turtinės padėties. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, apeliantas nepateikia argumentų, kiek teismo priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovės darbo užmokestis yra apie 180,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė yra pasiėmusi kreditą namui statyti, turtas įkeistas bankui, vyksta statyba, moka bankui kas mėnesį po 50,00 Eur, jai priklauso 1993 metų gamybos automobilis VW Passat. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukterį. Tuo tarpu atsakovas gauna apie 500,00 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (el. b. t. 1, b. l. 67), finansinių įsipareigojimų neturi, yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinės padėties santykį, priteisė iš apelianto 170,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Apeliantui nepaneigus ieškovės nurodytų sumų pagrįstumo, nurodyto remiantis standartinėmis paslaugų ir priekių kainomis, nėra pagrindo naikinti ir / ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju atmetamas ir apelianto argumentas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.

29. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas skolą rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi kaip orientaciniu, įvertindamas aplinkybę, jog kitokie vaiko poreikiai, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytos išlaidos, nenustatyti. Teisėjų kolegija nurodo, kad būtent teismas sprendžia pagal pateiktus įrodymus dėl tėvų turtinės padėties, įvertindamas vaiko poreikį fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, koks išlaikymo dydis yra pakankamas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

30. Apeliantas nurodė, jog byloje nepateikti dokumentai, galintys įrodyti ieškovės prašomas priteisti sumas išlaikymui. Teisėjų kolegija išaiškina, jog orientacinio dydžio kriterijus yra palengvinantis įrodinėjimo naštą dėl išlaikymo dydžio, kuris laikomas objektyviu. Tokiu atveju konstatuojama, jog, atsakovui nepateikus įrodymų, kad protingas išlaikymo dydis yra kitoks, remiantis prioritetiniu vaiko intereso principu, priteistas išlaikymo dydis tiek periodinėmis išmokomis, tiek kaip skola, yra teisingi (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalis, CPK 1.5 straipsnis). Nebūtų protinga įpareigoti ieškovę rinkti už trijų metų laikotarpį čekius, galinčius pagrįsti sąnaudas, kai apeliantas buvo nusišalinęs apskritai nuo vaiko auginimo ir išlaikymo pareigų, nors įstatyme nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis).

31. Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

32. Apeliantas nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas prieštarauja uzufrukto esmei, nes pagal Lietuvos Respublikos proceso teisę ir teismų praktiką, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą be kita ko yra nustatomas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas su vienu iš tėvų.

33. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas iki tol ginčijęs teismo sprendimą dėl netaikytos Baltarusijos Respublikos teisės, apeliacinį skundą motyvuoja Lietuvos Respublikos teise, kaip jam palankesne. Sutiktina su apeliantu, jog CK 3.190 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau apeliantui pripažįstant, jog dukra gyvena su motina Baltarusijoje, nėra pagrindo spręsti dėl kitais teisniais pagrindais vaiko turto tvarkymo, jam neįrodžius aplinkybės, jog uzufrukto teise vaiko turto tvarkymas yra nesuderinamas su paties vaiko interesu.

34. Taip pat pasisakant dėl argumento, jog ieškovė negalėjo gauti uzufrukto teisės, atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 3.185 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė: „Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma“. Iš esmės ja yra apibrėžiamas vaikų nuosavybės tvarkymo teisinis pagrindas, todėl išlyga dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nekeičia bendros taisyklės taikymo, kai tėvai gyvena skyriumi. Nepilnamečio vaiko turtas tvarkomas tik uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tai turi būti aiškiai nurodyta, o priteistą išlaikymą, kaip vaiko turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, šiuo atveju – motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).

36. Apelianto nuomone, ieškovę T. D. skirti uzufruktore teismas neturėjo ne tik teisinio pagrindo, bet ir turėjo laikytis moralinių nuostatų, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nors ieškovė šiuo metu nėra sudariusi kitos santuokos, tačiau ji augina dar vieną nepilnametį nesantuokinį vaiką, kuriam iš vaiko tėvo nėra priteistas joks išlaikymas, T. D. turi 6 500 eurų skolą bankui už paimtą būsto paskolą, todėl kyla rizika, jog priteistas išlaikymas bus panaudotas paskolos sumokėjimui, ieškovui ir atsakovei 2005 m gimė bendras sūnus, kuris mirė 2008 m. dėl tragiškų aplinkybių, o ieškovė T. D. Baltarusijos Respublikoje buvo nuteista už nužudymą dėl neatsargumo.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nutarties 29 punkte nurodytos aplinkybės apeliantui nebuvo kliūtis palikti dukrą su motina, perkeliant jai pagrindinę rūpesčių naštą. Apeliantas, nesidomėjęs dukros galimybėmis vystytis ir saugumu, negali kvestionuoti motinos gebėjimą rūpintis nepilnamečiu vaiku, nes tiesiog nežino savo vaiko kasdieninio gyvenimo aplinkybių, o rėmimasis pamąstymais negali nei paneigti, nei patvirtinti, jog motinos valdžia naudojama ne pagal paskirtį. Būsto paskola yra siejama su galimybe turėti gyvenamąją vietą, todėl tėvui nesirūpinus dukros gyvenamosios vietos užtikrinimu, aplinkybė dėl finansų institucijai turimo įsiskolinimo nepaneigia ieškovės teisės į reikalavimą prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal tėvo gaunamas pajamas.

Dėl Baltarusijos Respublikos teismo priimto sprendimo

38. Atsakovas nurodė, kad jam net nebuvo žinoma, kad santuoka su T. D. tiesiškai yra nutraukta nors ir neginčija tos aplinkybės, kad faktiškai jie gyvena atskirose valstybėse.

39. Teisėjų kolegija nurodo, kad santuokos nutraukimo aplinkybės neveikia ginčo dėl vaiko išlaikymo. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, nesant ieškinio dėl santuokos nutraukimo, aplinkybės, jog apeliantas neįgyvendino teisės dalyvauti teismo posėdyje Gardino srities Astravo rajono teisme, nėra tiriamos, nes jos neveikia ginčo dėl tėvo pareigos teikti vaikui išlaikymą at tėvai susituokę, ar ne. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi pareigą pasisakyti dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą.

40. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Tuo tarpu santuokos nutraukimo teisniai pagrindai ir šios teisės įgyvendinimas yra reglamentuotas kitų teisės aktų, o šioje byloje ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisėtumo nebuvo pareikštas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Taigi reikalavimas vaikui priteisti išlaikymą neturi teisinės reikšmės santuokos faktui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. Ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apelianto priteisiamos jos turėtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apelianto A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. D. (A. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės T. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.