- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1409-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33009-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB ,,LIFE RIDE“
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,LIFE RIDE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,LIFE RIDE“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu prašė: pripažinti įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 10 530 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog 2017-04-28 UAB „Life Ride“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Transporto priemonių Savanoriškojo (KASKO) draudimo sutartį, dėl ieškovui nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės BMW 3er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu nuo 2017-05-02 23.00 val. iki 2017-05-03 08.20 val., minėta transporto priemonė buvo pavogta. 2017-05-03 ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21134-17, dėl įvykdytos transporto priemonės vagystės pagal BK 178 str. 2 dalį. 2017-05-03 ieškovas pranešė apie įvykį atsakovui ir pateikė visus reikalaujamus dokumentus įskaitant ir galiojantį ieškovo vardu išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą. 2017-06-15 Draudiko atstovo pranešimu, ieškovas buvo informuotas, jog priimtas sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, kadangi nurodyto įvykio metu buvo nustatyta, kad automobilis pavogtas kartu su jame paliktu transporto priemonės registracijos liudijimu. Nustatyta, kad šis įvykis atitinka šalių sulygtą nedraudžiamąjį įvykį, įtvirtintą Draudimo taisyklių 8.1.10. p. Taip pat pažymėjo, kad prieš sudarant draudimo sutartį, 2017-04-28 ieškovas pateikė atsakovui Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią, fizinis asmuo, E. M., pardavė transporto priemonę BMW 3er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juridiniam asmeniui UAB „Life Ride“ (ieškovui). Po vagystės, pateikus pareiškimą policijai, 2017-05-03 ieškovas pirkimo – pardavimo sutartį išviešino transporto priemonių registre, todėl buvo išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas ieškovo vardu, kuris nedelsiant buvo pateiktas tiesiogiai draudikui (atsakovui). Todėl ieškovas tinkamai įvykdė savo kaip draudėjo prievoles įtvirtintas Draudimo sutartyje ir nėra pagrindo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo manymu, 2017-08-02 atsakovas nepagrįstai pakartotinai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes vienintelis, originalus galiojantis transporto priemonės registracijos liudijimas yra pas Draudiką (atsakovą).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo įvykio metu buvo nustatyta, kad automobilis pavogtas kartu su jame paliktu registracijos liudijimu. Nustatyta, kad šis įvykis atitinka šalių sulygtą nedraudžiamąjį įvykį, įtvirtintą Taisyklių 8.1.10. p., kuriame nurodyta, jog įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju ir žala nėra atlyginama kai transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Pažymėjo, kad ieškovas po įvykio policijai pateikė tik du užvedimo raktelius (pultelius). Taip pat ieškovas nepateikė ir transporto registracijos liudijimo. Atsakovo nuomone, tokios faktinės aplinkybės absoliučiai atitinka nedraudžiamojo įvykio sąvoką – „transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais“. Šios aplinkybės ieškovas ir neginčija, tačiau vertina, jog pateikus vėliau išduotą registracijos liudijimą įvykis neturėtų būti vertinamas kaip nedraudžiamasis. Toks ieškovo vertinimas yra nepagrįstas, nes naujas registracijos liudijimas buvo išduotas jau praradus transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
5. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiais, jog kad tokios faktinės aplinkybės atitinka nedraudžiamojo įvykio sąvoką, kad transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais. Šios aplinkybės ieškovas neginčija, tačiau vertina, jog pateikus vėliau išduotą registracijos liudijimą įvykis turėtų būti vertinamas kaip draudžiamasis. Toks ieškovo vertinimas nepagrįstas, nes naujas registracijos liudijimas buvo išduotas jau praradus transporto priemonę, jos neturint, o įvykio metu galiojantis (vienintelis tuo metu egzistuojantis) registracijos liudijimas buvo pavogtas kartu su automobiliu, todėl atsakovas turėjo pagrindo vertinti aplinkybes, buvusias įvykio metu ir pripažinti įvykį nedraudžiamuoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai ir neišsamiai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, buvusio savininko automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje turi būti pripažįstamas ne kaip įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindas, o kaip draudimo sutarties sąlygų pažeidimas. Draudikas, spręsdamas dėl draudėjo sutartinės pareigos nevykdymo teisinių padarinių draudimo išmokai, visais atvejais turi įvertinti, ar ši pareiga buvo neįvykdyta tyčia ir ar draudimo sutarties pažeidimas gali būti pripažintas draudžiamojo įvykio priežastimi. Tai, kad Ieškovo veiksmai, nežymiai neatitiko draudimo sutarties reikalavimų, negali būti priežastimi nemokėti draudimo išmokos, buvusio savininko negaliojančių transporto priemonės registracijos dokumentų palikimas pavogtame automobilyje negali būti vertinamas kaip pagrįstas pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad ieškovas nepaaiškino ir nepagrindė kokios materialinės normos buvo pritaikytos netinkamai, taip pat nenurodė, kokių faktinių aplinkybių teismas nenustatė ar netyrė. Vien aplinkybė, kad apeliantas situacijos faktines aplinkybes interpretuoja palankiai sau, neleidžia teigti, kad teismas netinkamai tyrė bylos faktines aplinkybes. Ieškovas teigdamas, kad teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, pats cituoja senesnę kasacinio teismo praktiką ir nesiremia aktualiais teismų išaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Ieškovas teigia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas automobilio vagystės, kai jis buvo pavogtas su jame esančiais dokumentais, nepagrįstai nelaikė draudiminiu įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
13. Žalos administravimo metu nustatyta, jog automobilis pavogtas su registracijos dokumentais. Automobilyje buvo likę tuo metu galiojantys registracijos dokumentai, kurie išduoti senojo savininko, t.y. E. M. vardu. Ieškovo nuomone, būtent ši aplinkybė keičia situaciją, dėl ko draudimo išmoka jam turi būti priteista. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
14. Aplinkybė, kad minėtas registracijos dokumentas vis dar buvo senojo savininko vardu, visiškai nekeičia situacijos kvalifikavimo. Tai buvo vienintelis oficialus tuo metu išduotas automobilio registracijos dokumentas, su kuriuo automobilį buvo galima oficialiai eksploatuoti (nepriklausomai nuo to, kas automobilio savininkas).
15. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad automobilyje buvo palikti negaliojantys buvusio transporto priemonės savininko registracijos dokumentai, kurie neturi jokios juridinės galios ir nesukelia jokių neigiamų padarinių atsakovui.
16. Pažymėtina, kad automobilyje įvykio metu buvo paliktas vienintelis galiojantis jo registracijos dokumentas, su kuriuo legaliai galima vairuoti (eksploatuoti) minėtą transporto priemonę. Pats ieškovas neginčijo aplinkybės, kad į VĮ „Regitra“ kreipėsi tik po automobilio su registracijos dokumentais, vagystės. Taigi įvykio metu jokių kitų, galiojančių, registracijos dokumentų nebuvo.
17. Jei ieškovas iki automobilio vagystės būtų kreipęsis dėl automobilio techninio paso pakeitimo, turimas senasis registracijos dokumentas su senojo savininko rekvizitais būtų paimtas, o naujasis, su ieškovo rekvizitais, būtų išduotas. Taigi, transporto priemonė vienu metu negali turėti kelių galiojančių registracijos dokumentų. Įvykio metu pavogta transporto priemonė turėjo vieną registracijos dokumentą, su kuriuo transporto priemonė ir buvo eksploatuojama.
18. Ieškovas, būdamas sutarties šalimi, žinodamas, jog pagal sudarytą draudimo sutartį draudimo išmoka nebus mokama, nesielgė atsargiai bei rūpestingai ir paliko automobilyje registracijos dokumentus. Atsakovas tokios rizikos neprisiėmė, todėl pagrįstai draudimo išmokos nemokėjo.
19. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad transporto priemonė buvo neseniai įgyta, realiai transporto priemonę galima eksploatuoti su nepakeistu registracijos dokumentu. Praktikoje, kai kurie transporto priemonių naujieji savininkai, dėl įvairių priežasčių, ilgai eksploatuoja transporto priemonę nepakeitę jos registracijos dokumentų.
20. Atsakovas nurodė, kad automobilio vagystė su registracijos dokumentais itin didina tokio įvykio riziką dėl kelių priežasčių. Tokio automobilio realizacija (pardavimas) yra ženkliai lengvesnis, todėl tokie automobiliai juodojoje rinkoje yra itin paklausūs. Tam tikrose valstybėse, tokie automobiliai suklastojus pirkimo–pardavimo sutartis net oficialiai yra įregistruojami tų valstybių registruose. Be to, tokio automobilio pasišalinimas iš įvykio vietos yra taip pat palengvintas. Turint automobilio registracijos dokumentus galima laisvai kirsti valstybių sienas (kol nepaskelbta tarptautinė paieška), net ir sustabdžius policijos ar pasienio pareigūnams, galima tęsti kelionę (net nebūnant automobilio savininku ir (ar) neturinti kitų dokumentų (pvz., įgaliojimų)). Todėl toks automobilis, priešingai nei be registracijos dokumentų, jau tą pačią vagystės naktį gali kirsti valstybės sieną ir jo sulaikymas (radimas) tampa praktiškai neįmanomas. Tuo tarpu be automobilio dokumentų, valstybių sienų (ne Europos sąjungos ir Šengeno zonos) kirtimas praktiškai neįmanomas. Sąlyga dėl automobilio registracijos dokumentų leidžia apsisaugoti nuo galimų sukčiavimų ir įvykių inscenizavimų, transporto priemonę su automobilio registracijos dokumentais, patys savininkai nelegaliai parduoda, o vėliau praneša savo draudikui apie automobilio vagystę ir gauna draudimo išmoką.
21. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko pagrįstais, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su automobilio saugumo neužtikrinimu ar pačios vagystės palengvinimu, tačiau ši aplinkybė nelaikytina ir visai nereikšminga, nes padidina galimybę pagrobėjui sukurti teisėto naudojimosi automobiliu situaciją ir kartu sumažina galimybę operatyviai išsiaiškinti vagystės faktą, o tai padidina draudiko atsakomybės atvejų riziką.
22. Ieškovas teigia, kad draudimo sutarties sąlygos buvo neaiškios, apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Draudimo sutarties sudarymo metu, susipažinęs su siūlomomis sutarties sąlygomis, ieškovas jas akceptavo pilna apimtimi, be išlygų (CK 6.173, 6.178 str.). Ieškovas nekėlė jokių klausimų dėl sutarties sąlygų neaiškumo. Priešingai, ieškovas susipažinęs su siūlomomis sąlygomis, nusprendė sutartį sudaryti ir sutarties šalimi pasirinko būtent AB „Lietuvos draudimas“ (nors ieškovas galėjo pasirinkti ir kitą draudimo bendrovę). Be to, minėta draudimo taisyklių 8.1.10 sąlyga yra aiški ir suprantama. Jos lingvistinė konstrukcija yra taisyklinga. Sąlyga surašyta įprastu šriftu, įprastoje vietoje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas, jog automobilio registracijos dokumentai nebūtų paliekami automobilyje, savaime nesukelia jokių papildomų nepatogumų ar suvaržymų draudėjui ir pagal savo pobūdį vidutiniškai apdairiam asmeniui nelaikytinas siurpriziniu ar pernelyg aukštu.
23. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
24. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-407/2013 yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Būtent tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
25. Taigi, dabartinės AB „Lietuvos draudimas“ taisyklės atitinka teismų praktikos suformuotus reikalavimus, taisyklių 8.1.10 sąlyga yra itin aiškiai atskleista, priskirta prie nedraudžiamųjų įvykių ir nesusieta su jokiomis kitomis įrodinėtomis aplinkybėmis. Šiuo atveju įrodyta, kad transporto priemonė pavogta su registracijos dokumentais. Remiantis suformuota teismų praktika, tokiais atvejais nebereikia įrodinėti jokių kitų aplinkybių, kaip kad, priežastinio ryšio, kaltės ir t.t. Vien nedraudžiamojo įvykio aplinkybių nustatymas leidžia atsisakyti mokėti draudimo išmoką ab initio. Todėl tokiais atvejais netaikoma Draudimo įstatymo 98 str. 8 dalyje numatyta pareiga vertinti kitas susijusias aplinkybes ir draudimo išmoką mažinti. Taigi, atsakovas įrodė, kad įvykis atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka pilna apimtimi nemokėta pagrįstai.
26. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė atsakovo Draudimo taisyklių nuostatas bei kitus teisės aktus reglamentuojančius draudimo teisinius santykius, vadovavosi klausimo išsprendimui aktualia teismų praktika. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.