Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ atstovei advokatei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kranai“, G. K., G. Z., G. I. ir G. P., dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 1SD-51079-(15.3.48E) ,,Dėl statinių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)išregistravimo“; 2) panaikinti NŽT 2024m. spalio 3 d. raštą Nr. 1SS-416(5.75E) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Administracijos 2024 m. birželio 3 d. raštą Nr. (33.194E)R-1790 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ ir priimti motyvuotą ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą administracinį sprendimą.

Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad NŽT Kauno skyrius 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1SD-6606-(15.3.48E) ,,Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusių žemės savininkų turėtoje žemėje suteikimo“ kreipėsi į Administraciją su prašymu išnagrinėti kartu su prašymu pateiktoje schemoje pažymėtą sklypą (duomenys neskelbtini)ir pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 9, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

NŽT Kauno skyrius su dar vienu 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SD-9204-(15.3.48E) ,,Dėl informacijos apie valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateikimo“ kreipėsi į Administraciją, prašydamas įvertinti situaciją ir suteikti informaciją, kaip siekiant įvykdyti teismo sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentams natūra, kokiu būdu turi būti išspręstas klausimas ar reikalingas ir kokio dydžio realiai reikalingas žemės sklypas UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir kaip tai turi būti įgyvendinama, kai ši teritorija suplanuota detaliojo plano sprendiniais, kurios suinteresuotos šalies prašymu ir iniciatyva galėtų būti pradėta detaliojo plano korektūros procedūra ir kt.

Administracija, išnagrinėjusi NŽT Kauno skyriaus raštus, 2024 m. birželio 3 d. raštu Nr. (33.194E)R-1790 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2024 m. birželio 3 d. raštas) informavo atsakovę, kad prašymuose nurodyta teritorija, kurioje iki 1940 m. buvo savininkų K. K., E. Z., A. J., Janinos ir M. M. valdyta žemė, patenka į VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini)), Kaune, ribas. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas Apskrities valdytojo 1996 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 01-19. Žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinis - Kauno miesto savivaldybė. Žemės sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo yra suplanuotas 19978 kv. m pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypas. Žemės sklype esantis įregistruotas gamybos, pramonės paskirties pastatas 1G1p (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Būklė - nebaigtas statyti. Statybos pabaigos metai - 1994. Baigtumo procentas - 77 proc. Taip pat įregistruoti pastato priklausiniai - kiemo statiniai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Detalusis planas yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas ir yra įregistruotas teritorijų planavimo duomenų registre (TPD registracijos Nr. T00017869).

Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra detaliai suplanuota žemė, kurioje yra ir UAB „Kauno kranai“ priklausantys statiniai, Administracija 2024 m. birželio 3 d. rašte pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, numatant planavimo tiksluose ir žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui, ir sklypo, reikalingo UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams, eksploatavimui. Be to, šiame rašte nurodė, kad jeigu Tarnyba laiko, jog žemės sklypas, UAB „Kauno kranai“ nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams, negali būti formuojamas, turėtų inicijuoti Vyriausybės nustatyta tvarka teisėtai pastatytų statinių išpirkimą valstybės nuosavybėn.

NŽT Kauno skyrius 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SD-51079-(15.3.48E) ,,Dėl statinių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)išregistravimo“ (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus raštas) atsisakė inicijuoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, numatant planavimo tiksluose žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės sklypo, reikalingo UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams eksploatavimui, taip pat atsisakė inicijuoti teisėtai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų UAB „Kauno kranai“ statinių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą ir nurodė kreiptis į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat nurodė Administracijai kreiptis į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Administracija, nesutikdama su NŽT Kauno skyriaus raštu, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kuris 2024 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-416-(5.75E) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas) pareiškėjos skundo netenkino.

Administracija nesutinka su skundžiamais raštais, kadangi jie savo esme yra aiškiai neteisėti ir naikintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Pareiškėja nurodo, kad NŽT atsisakymą inicijuoti detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą grindžia tuo, jog UAB „Kauno kranai“ statiniai yra sunykę, o sunykęs, sudegęs, seniai apleistas, be stogo ir nenaudojamas statinys nesuteikia teisės į valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka statinio sąvokos pagal Statybos įstatymą. Pareiškėja nesutinka su šiais motyvais ir teigia, kad byloje esantis 2024 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas Nr. 60-32-346 ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina faktą, jog UAB „Kauno kranai“ statinys teisiškai negali būti laikomas visiškai sunykusiu pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą sunykusio statinio apibrėžimą ir teismų praktikoje pateiktą teisės aiškinimo taisyklę, kad statinys laikomas visiškai sunaikintu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Todėl skundžiamuose raštuose nurodytas motyvas, kad UAB „Kauno kranai“ statiniai yra sunykę, tik selektyviai pacitavus teismų sprendimus, leidžia daryti išvadą, kad NŽT, priimdama sprendimą atsisakyti inicijuoti detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytus viešojo administravimo principus - įstatymo viršenybės ir objektyvumo.

Administracija taip pat nurodo, kad UAB „Kauno kranai“ pastatas pastatytas teisėtai, todėl UAB „Kauno kranai“ praradus nuomos teisę į visą žemės sklypą, Nacionalinei žemės tarnybai atsirado pareiga, o ne teisė, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn išpirkti teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

Pareiškėjos teigimu, priimant skundžiamus raštus atsisakyti inicijuoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, inicijuoti teisėtai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų UAB „Kauno kranai“ statinių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą ir nurodyti kreiptis į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamų raštų pagrįstumą, todėl skundžiami raštai turi būti panaikinti dėl motyvų nepagrįstumo ir kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti Administracijos 2024 m. birželio 3 d. raštą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pretendentai G. P., G. I., G. K. ir G. Z. (toliau – ir Pretendentai) atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., E. Z. ir A. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas).

Tarnyba išnagrinėjusi pateiktą Pretendentų prašymą, raštais kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, taip pat prašydama įvertinti situaciją ir suteikti informaciją, kaip siekiant įvykdyti teismo sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentams natūra, kokiu būdu turi būti išspręstas klausimas ar reikalingas ir kokio dydžio realiai reikalingas žemės sklypas UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir kaip tai turi būti įgyvendinama, kai ši teritorija suplanuota detaliojo plano sprendiniais, kurios suinteresuotos šalies prašymu ir iniciatyva galėtų būti pradėta detaliojo plano korektūros procedūra ir kt.

Administracija 2024 m. birželio 3 d. raštu Tarnybai pateikė informaciją ir nurodė, kad NŽT gali inicijuoti Žemės sklypo detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, numatant planavimo tiksluose ir žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui, ir sklypo, reikalingo UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams, eksploatavimui. Rašte taip pat nurodyta, kad Tarnyba gali inicijuoti Vyriausybės nustatyta tvarka teisėtai pastatytų statinių išpirkimą valstybės nuosavybėn.

Tarnyba byloje skundžiamais raštais informavo pareiškėją, kad ji nesutinka su Administracijos pasiūlymais, todėl prašė, kad pareiškėja kreiptųsi į teismą dėl statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. NŽT skundžiamuose raštuose nurodė išsamius motyvus, dėl ko nesutinka su Administracijos pasiūlymais.

Be to, NŽT pažymėjo, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimas kartografinėje medžiagoje, laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas nuosavybės teisėms atkurti miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirtos funkcijos. Todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tvarkos 106, 106¹ punktų nuostatomis, Tarnyba galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), kuomet pareiškėja pagal jai priskirtą kompetenciją detaliuoju planu suformuotame Žemės sklype, kuris pagal Įstatymo nuostatas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, suprojektuos natūra grąžintinus žemės sklypus ir perduos dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovė taip pat nurodė, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracija. Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės patikėtinei - pareiškėjai buvo pasiūlyta pagal kompetenciją atlikti valstybiniame žemės sklype esančių pastatų patikrinimą ir vadovaujantis patikrinimo rezultatais spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esančių UAB „Kauno kranai“ statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovės teigimu, skundžiami raštai parengti kompetentingo subjekto, laikantis nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstė daugiau nesutikimo su skundu motyvų.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. K. atstovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė, kad priimti skundžiami raštai yra teisėti, pagrįsti ir nesukeliantys pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno skyriaus bei NŽT raštų teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P., G. I., G. K. ir G. Z. pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., E. Z. ir A. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas).

NŽT Kauno skyrius 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1SD-8086-(15.3.48E) ,,Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusių žemės savininkų turėtoje žemėje suteikimo“ kreipėsi į Administraciją su prašymu išnagrinėti kartu su prašymu pateiktoje schemoje pažymėtą sklypą (duomenys neskelbtini)ir pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 9, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

NŽT Kauno skyrius 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SD-9204-(15.3.48E) ,,Dėl informacijos apie valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateikimo“ kreipėsi į Administraciją, prašydamas įvertinti situaciją ir suteikti informaciją, kaip siekiant įvykdyti teismo sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentams natūra, kokiu būdu turi būti išspręstas klausimas ar reikalingas ir kokio dydžio realiai reikalingas žemės sklypas UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir kaip tai turi būti įgyvendinama, kai ši teritorija suplanuota detaliojo plano sprendiniais, kurios suinteresuotos šalies prašymu ir iniciatyva galėtų būti pradėta detaliojo plano korektūros procedūra ir kt.

Administracija, išnagrinėjusi minėtus NŽT Kauno skyriaus raštus, 2024 m. birželio 3 d. raštu Nr. (33.194E)R-1790 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2024 m. birželio 3 d. raštas) informavo atsakovę, kad prašymuose nurodyta teritorija, kurioje iki 1940 m. buvo savininkų K. K., E. Z., A. J., Janinos ir M. M. valdyta žemė, patenka į VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini)), Kaune, ribas. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas Apskrities valdytojo 1996 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 01-19. Žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinis - Kauno miesto savivaldybė. Žemės sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo yra suplanuotas 19978 kv. m pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypas. Žemės sklype esantis įregistruotas gamybos, pramonės paskirties pastatas 1G1p (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Būklė - nebaigtas statyti. Statybos pabaigos metai - 1994. Baigtumo procentas - 77 proc. Taip pat įregistruoti pastato priklausiniai - kiemo statiniai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Detalusis planas yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas ir yra įregistruotas teritorijų planavimo duomenų registre (TPD registracijos Nr. T00017869).

Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra detaliai suplanuota žemė, kurioje yra ir UAB „Kauno kranai“ priklausantys statiniai, Administracija 2024 m. birželio 3 d. rašte pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, numatant planavimo tiksluose ir žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui, ir sklypo, reikalingo UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams, eksploatavimui. Be to, šiame rašte nurodė, kad jeigu Tarnyba laiko, jog žemės sklypas, UAB „Kauno kranai“ nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams, negali būti formuojamas, turėtų inicijuoti Vyriausybės nustatyta tvarka teisėtai pastatytų statinių išpirkimą valstybės nuosavybėn.

NŽT Kauno skyrius 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SD-51079-(15.3.48E) ,,Dėl statinių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)išregistravimo“ (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus 2024-08-01 raštas) informavo Administraciją, kad nepritaria Žemės sklypo detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrai ir nesutinka su teisėtai pastatytų, bet sunykusių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn, todėl prašo Kauno rajono savivaldybę kreiptis į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Administracija, nesutikdama su NŽT Kauno skyriaus 2024-08-01 raštu, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kuris 2024 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-416-(5.75E) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2024-10-03 raštas) pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, kad NŽT Kauno skyriaus 2024-08-01 raštas yra pagrįstas teisės aktais ir įsiteisėjusių teismų sprendimais. NŽT 2024-10-03 rašte, be kita ko, nurodyta, kad jeigu Kauno miesto savivaldybė mano, jog prie sunykusio UAB „Kauno kranai“ statinio galima išnuomoti žemės sklypą, Kauno miesto savivaldybė pagal kompetenciją turėtų atlikti jai priskirtus veiksmus ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo / atsisakymo išnuomoti.

Pareiškėja NŽT Kauno skyriaus 2024-08-01 ir NŽT 2024-10-03 raštus apskundė teismui.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktuose numatytų būdų. Nenustačius šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundų (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“ (žr. pvz., LVAT 2009-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-377/2009; 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AM)2- 836/2008).

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., LVAT 2012-05-21 nutartis byloje Nr. A502-1260/2012, 2013-06-13 sprendimas byloje Nr. A492-922/2013, 2019-08-14 nutartis byloje Nr. A-1140-502/2019, 2023-10-25 nutartis byloje Nr. eA-2321-821/2023). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis byloje Nr. A662-1157/2009, 2013-07-18 nutartis byloje Nr. A662-1405/2013, 2017-10-31 nutartis byloje Nr. A-638-492/2017, 2021-10-20 nutartis byloje Nr. A-1929-756/2021). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004-01-27 nutartis byloje Nr. A7-121/2004, 2012-11-20 nutartis byloje Nr. AS602-657/2012, 2020-12-02 nutartis byloje Nr. eA-3246-629/2020, 2024-01-31 nutartis byloje Nr. eA-287-463/2024). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2014-04-17 nutartis byloje Nr. A502-364/2014, 2022-06-22 nutartis byloje Nr. eA-156-756/2022, 2022-12-14 nutartis byloje Nr. eA-905-442/2022). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2016-05-26 sprendimas byloje Nr. A-1522-502/2016, 2020-12-10 nutartis byloje Nr. eA-3144-822/2020, 2024-01-10 nutartis byloje Nr. eAS-41-822/2024).

Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos nurodyti pažeidimai, t. y. įvertinti, ar NŽT raštai (2024-08-01 ir 2024-10-03) pareiškėjai sukelia tam tikras teisines pasekmes ir ar gali būti administracinio ginčo byloje dalyku.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT, siekdama išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių Pretendentams atkūrimo į Žemės sklypą, Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka 2024-03-13 raštu kreipėsi į Administraciją pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Taip pat NŽT 2024-03-15 kreipėsi į Administraciją, prašydama suteikti informaciją, kaip siekiant įvykdyti teismo sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentams natūra, kokiu būdu turi būti išspręstas klausimas ar reikalingas ir kokio dydžio realiai reikalingas žemės sklypas UAB „Kauno kranai“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir kaip tai turi būti įgyvendinama, kai ši teritorija suplanuota detaliojo plano sprendiniais.

Administracija išnagrinėjusi šiuos NŽT kreipimusis 2024 m. birželio 3 d. raštu informavo Tarnybą apie esamą padėtį dėl Žemės sklypo ir jame esančių statinių, priklausančių (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrą, numatant planavimo tiksluose ir žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui, ir sklypo, reikalingo (duomenys neskelbtini) priklausantiems statiniams, eksploatavimui. Be to, šiame rašte nurodė, kad jeigu Tarnyba laiko, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams, negali būti formuojamas, turėtų inicijuoti Vyriausybės nustatyta tvarka teisėtai pastatytų statinių išpirkimą valstybės nuosavybėn. Teismas pažymi, kad pareiškėja 2024 m. birželio 3 d. rašte visiškai neatsakė į atsakovės raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Šiuo raštu pareiškėja iš esmės tik išreiškė savo nuomonę, kaip turėtų būti toliau vykdoma procedūra, norint Pretendentams atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą.

NŽT Kauno skyrius ir NŽT byloje skundžiamais 2024-08-01 ir 2024-10-03 raštais informavo Administraciją, kad nepritaria Žemės sklypo detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrai ir nesutinka su teisėtai pastatytų, bet sunykusių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. Taip pat šiais raštais atsakovė paprašė pareiškėjos kreiptis į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Teismo vertinimu, tiek NŽT Kauno skyriaus 2024-08-01 raštas, tiek NŽT 2024-10-03 raštas laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, kuriais pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Tarnyba nepritaria Administracijos nuomonei dėl Žemės sklypo detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūros ir dėl teisėtai pastatytų, bet sunykusių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn, t. y. juose nebuvo suformuluoti jokie privalomi nurodymai ar pareigos, o tik pateikta informacija apie Tarnybos poziciją nagrinėjamu klausimu, kuri savaime nesukelia pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad jokie administraciniai sprendimai VAĮ prasme šiais raštais nebuvo priimti. Atsakovės skundžiamuose raštuose suformuluotas prašymas, kad pareiškėja kreiptųsi į teismą dėl statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su registruotais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, neturi privalomojo pobūdžio, kurį pareiškėja būtų įpareigota vykdyti.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės jokių argumentų, kokios jos teisės ar teisėti interesai skundžiamais raštais buvo pažeisti, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė. Konstatavus, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie atskleistų kaip konkreti pareiškėjos teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti Tarnybai priėmus ginčijamus raštus, ar kaip raštai ir juose pateikti atsakymai (nuomonė) prisidėjo prie pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomo interesų pažeidimo, pareiškėjos skundas, kuriame dėstomi argumentai, nesusieti su jos teisių ar teisėto intereso pažeidimu, negali būti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiami NŽT 2024-08-01 ir 2024-10-03 raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Šie raštai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktai, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir pan., taigi, tokie aktai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jie surašyti, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl raštų iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (nėra formuojami nurodymai arba nustatomos pareigos), todėl šie raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Administracijos 2024 m. birželio 3 d. raštą ir priimti motyvuotą ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą administracinį sprendimą, yra tiesiogiai susijęs su skundžiamų raštų teisėtumu, todėl taip pat negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjos ginčijami 2024-08-01 ir 2024-10-03 raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjos skundas dėl šių raštų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla yra nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta, teismui konstatavus, kad skundžiami NŽT Kauno skyriaus ir NŽT 2024-08-01 bei 2024-10-03 raštai yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. K. atstovė advokatė N. Ž. 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 1 452,00 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens G. K. atstovė advokatė N. Ž. atsiliepime ir teismo posėdžių metu prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjos ginčijami raštai nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Taigi, teismui bylą nutraukus buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti iš pareiškėjos atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. 2025 m. balandžio 22 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate N. Ž.. Turėtos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas grindžiamos minėta sutartimi, 2025 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV 812 už teisines paslaugas ir 2025 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderiu Nr. 130.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2025 m. gruodžio 16 d. pateiktu prašymu prašo atlyginti jo patirtas 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateiktoje patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 2025 m. balandžio 22 d. – prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimas, už kurį sumokėta 363,00 Eur; 2025 m. liepos 31 d. – atsiliepimo į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024-10-25 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus parengimas, už kurį sumokėta 847,00 Eur; taip pat pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas juose, kurių trukmė – 2 valandos, už kuriuos sumokėta 121,00 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė 2025 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 2335,9 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 934,36 Eur (0,4 x 2335,9). Kadangi prašoma priteisti 363,00 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.

Taip pat prašoma atlyginti patirtas 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą ir pateikimą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė 2025 m. liepos 31 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2025 m. I ketv. vidutinis darbo užmokestis, kuris buvo 2335,9 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 5844,25 Eur (2,5 x 2335,9). Kadangi prašoma priteisti 847,00 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.

Prašoma atlyginti 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (2 val.). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, kuris truko 59 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą yra 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 2387,0 Eur, maksimalus galimas priteisti dydis būtų 477,4 Eur (0,1 x 2387,0 x 2). Kadangi prašoma priteisti 121,00 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio (dėl antrojo teismo posėdžio teismas nepasisako), trečiajam suinteresuotam asmeniui 428 Eur suma priteistina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais ir ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. patyrė 1 452,00 Eur pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 41 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Trečiojo suinteresuoto G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos trečiojo suinteresuoto asmens G. K. naudai 1 452,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.