Utenos apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.4.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

2022 m. rugsėjo 28 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. B. ir R. M., tretysis asmuo D. M. dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1516-266/2017, atsakovei V. B. buvo laikinai apribota motinos valdžia vaikų U. B., S. B., G. B., S. B., G. B. ir S. B. atžvilgiu. Motinos valdžios apribojimo pagrindas – gyvenimo sąlygų neturėjimas ir jų nepritaikymas gyventi nepilnamečiams vaikams. Iš atsakovės V. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui nuo 2017 m. spalio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-352-266/2018, U. B., S. B., G. B., S. B., G. B., S. B. nustatyta nuolatinė globa ir globėja ir turto administratore paskirta D. M.. Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1130-786/2018, buvo nustatyta, kad atsakovas R. M. yra V. B. vaikų: U. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš atsakovo R. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. sausio 24 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2065-522/2019, V. B. 2017 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1516-266/2017, nustatytas laikinas motinos valdžios apribojimas buvo panaikintas nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tai pat šiuo teismo sprendimu buvo panaikinta G. B. ir S. B. Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-352-266/2018, nustatyta nuolatinė globa ir jų nuolatinė globėja ir turto administratorė D. M. atleista nuo globėjos ir turto administratorės pareigų. Nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina V. B.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8612-759/2020, V. B. panaikintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1516-266/2017, nustatytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat šiuo sprendimu G. B. panaikinta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-352-266/2018, nustatyta nuolatinė globa ir vaiko nuolatinė globėja D. M. atleista nuo globėjos ir turto administratorės pareigų. Nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina V. B., jos gyvenamojoje vietoje.

4. Teismui 2017 m. gruodžio 13 d. priėmus sprendimą dėl laikino motinos V. B. valdžios ribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovams V. B. ir R. M. nuo 2018 m. liepos 12 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovų V. B. ir R. M. šeimai pradėjus taikyti atvejo vadybą, yra paskirtos ir teikiamos socialinės ir palaikymo paslaugos, taip pat teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių paslaugos. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 3 d. metu, atsakovė V. B. teigė, kad neplanuoja siekti susigrąžinti dukrų S., S. ir U. į savo šeimą. Moteris teigė, kad nenori per prievartą versti dukras grįžti pas save. Pripažino, kad su S. neturi emocinio ryšio ir, kad mergaitė yra labai prisirišusi prie globėjos D. M., kad ten jos namai, jai artima aplinka. V. B. sakė nenorinti traumuoti mergaičių, siekdama jų susigrąžinimo į savo, mergaičių biologinę šeimą. Moteris pasakojo, kad dėl finansinių sunkumų pas dukras nenuvažiuoja. Dukras kartais jai atveža globėja, o šiaip su mergaitėmis bendrauja telefonu. Atsakovas R. M. 2022 m. kovo 3 d. atvejo vadybos posėdžio metu tvirtino, kad nenori traumuoti dukrų S., S. ir U. ir sutinka su atvejo vadybos posėdžio metu priimtu sprendimu dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų. Vyras teigė, kad jam svarbu yra tai, kad galėtų palaikyti ryšį su dukromis, kurios šiuo metu gyvena pas globėją. Pripažino, kad jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kad būtų atkurtas nutrūkęs emocinis ryšys su dukromis, neteikė joms išlaikymo. 2022 m. kovo 3 d. atvejo vadybos posėdžiu metu globėja D. M. patvirtino, kad tėvai su mergaitėmis, kurias ji globoja, t. y. S., S. ir U. bendrauja telefonu. S. ir U. nori gyventi ir toliau globėjos šeimoje, tačiau neatsisako su tėvais bendrauti. Mažesnioji mergaitė S. konkrečios nuomonės neturi, tačiau globėja patvirtino, kad mergaitė žino kas yra jos biologinė mama, tačiau jos emocinis ryšys yra stipresnis su globėja, kurią mergaitė vadina „mama“. Visi atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų. Tėvai su išsakytu sprendimu sutiko. Šeimai ir toliau taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

5. 2022 m. kovo 3 d. buvo atliktos S. B., S. B. ir U. B. globos peržiūros, kurių metu buvo vertinta situacija šeimoje, šeimos pokyčiai. Peržiūrų metu buvo nustatyta, kad tikslinga būtų spręsti klausimą dėl vaikų S. B., S. B. ir U. B. atskyrimo nuo tėvų V. B. ir R. M., nes šeimoje yra susidariusi tokia situacija, kad vyresniosios mergaitės S. ir U. pačios nenori grįžti gyventi pas savo biologinius tėvus, nes jos yra įpratusios gyventi pas globėją, ten jų draugai, mokykla, mergaitėms įprasta aplinka. S. tiesiog neprisimena savo biologinių tėvų, nes su mama V. B. yra augusi tik pusę metų nuo gimimo, mergaitei biologinė šeima yra svetima. S. globėją D. vadina „mama“.

6. Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-352-266/2018, U. B., S. B. ir S. B. nustatyta nuolatinė globa ir vaikų globėja bei turto administratore paskirta D. M.. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas neprašo nustatyti nepilnamečių U. B., S. B. ir S. B. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė atskirti U. B., S. B. ir S. B. nuo tėvų V. B. ir R. M.. Paaiškino, jog iš tėvų išlaikymas dukroms yra priteistas, todėl atsižvelgdami į atsakovų turtinę ir finansinę padėtį, kad jie turi dar keturis nepilnamečius vaikus, ieškovas neprašo padidinti priteisto išlaikymo, o kadangi nuolatinė globa mergaitėms yra nustatyta, šis klausimas nespręstinas.

10. Tretysis asmuo D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos nenori romų tautybės žmonių. Jos yra romės, bet jos nenori tokio gyvenimo. Jos nori mokytis, S. mokosi labai gerai ir nori į universitetą, U. daugiau meilesnė, ji daugiau su mama bendrauja, bet ji irgi nori mokytis Vilniuje. S. žino kas yra jos tėvai, bet ji tik nori į svečius nuvažiuoti, bet nenori ten gyventi. Jei tėvai daugiau jas lankytų, gal ryšį ir atkurtų. Jos dabar paauglės, jos mokykloje išsikovojo savo poziciją, jų nevadina čigonėmis, todėl jos gal bijo naujos mokyklos, patyčių. Tėtis R. dėl berniukų rodė didesnį suinteresuotumą. O su šiomis vyresnėmis mergaitėmis jis nerodė didesnės inciatyvos.

11. Atsakovas R. M. į posėdį neatvyko. Jam apie posėdį pranešta asmeniškai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta atsakovui R. M. teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

12. Atsakovams pareikštas ieškinys dėl vaikų – dukrų U., S. ir S. B. atskyrimo nuo tėvų tuo pagrindu, kad atsakovai negyvena kartu su dukromis dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių.

13. Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovai V. B. ir R. M. yra nepilnamečių U. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-352-266/2018, U. B., S. B., S. B. nustatyta nuolatinė globa ir globėja ir turto administratore paskirta D. M..

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. B., S. B. ir U. B. tėvai V. B. ir R. M. dėl objektyvių aplinkybių, t. y. tėvams ilgą laiką gyvenant atskirai nuo vaikų, ir mergaitėms įpratus prie kitos, aktualiu metu jiems artimos aplinkos, bei mergaitėms išsakius pakankamai kategorišką nuomonę, kad jos nenori grįžti gyventi pas savo biologinius tėvus, yra pagrindas taikyti vaikų atskyrimą nuo tėvų. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad mergaitės jau ilgą laiką gyvena globėjos šeimoje, mergaičių tėvai negali vykdyti savo pareigų dukroms, tenkinti jų poreikių, atitinkančių jų amžių, sveikatos būklę, vystymąsi, gebėjimus ir brandą. Teismas ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bei išklausęs šalių paaiškinimus sprendžia, jog ryšys tarp mergaičių ir jų motinos bei tėvo nėra visiškai nutrūkęs, tačiau susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, o konkrečiai mergaitėms aiškiai išsakius nuomonę, jog jos nenori keisti savo dabartinės gyvenamosios vietos, nenori grįžti į savo biologinių tėvų šeimą, ir tėvams suvokiant, jog mergaičių priverstinis grąžinimas į jų šeimą jas traumuotų, darytina išvada, jog šiuo atveju tikslinga taikyti vaikų atskyrimą nuo tėvų. Pažymėtina, jog atsakovai V. B. ir R. M. su ieškiniu sutinka (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

16. Vaikus atskyrus nuo tėvų, atsakovai netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys). Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaiko savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

17. Atsakovams išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo pritaikytas vaikų atskyrimas, jie gali kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis, 3.182 straipsnio 4 dalis).

18. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų iš atsakovų nepriteistinas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 9,00 Eur, iš atsakovų nepriteistinos atsižvelgiant į bylos pobūdį ir atsakovų turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti U. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atskirti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atskirti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.