Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-976-955/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-20
Bylos Nr.: 2-976-955/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22984-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: I. M.
Atsakovas: M. M.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Jelena Koltakova, Arūnas Stukas, Irena Sabaitienė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2-976-955/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22984-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.1.; 3.4.1.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant:ieškovei I. M., jos atstovui advokato padėjėjui Arūnui Stukui,

trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,

trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos atstovei advokatei Irenai Sabaitienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys (kreditoriai): BIGBANK AS filialas, UAB „General Financing“, UAB „Moki lizingas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Kauno energija, V. K., UAB Bitė Lietuva, (Duomenys neskelbtini), antstolė Eurika Rulienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Vaiva Šimkienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolė Rima Gražienė, ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimai ir argumentai

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (1 t. 85-98 b. l.) prašo:

Ieškovės I. M. ir atsakovo M. M. santuoką, sudarytą (Duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. M. kaltės;Nepilnamečio vaiko G. M., gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t. y. su ieškove I. M.;Priteisti iš atsakovo M. M. dukters G. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. 17 d. iki 2015 m. lapkričio mėn. 16 d., skaičiuojant po 162 Eur/mėn., iš viso 1620 Eur; Priteisti iš atsakovo M. M. dukters G. M., gim. (Duomenys neskelbtini), išlaikymui po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet įstatymų nustatyta tvarka. Nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. M.;Nustatyti tėvo M. M. bendravimo su dukra G. M., gim. (Duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką;

Šalies argumentai

6. Nustatyti, kad dalijimas tik sutuoktinių turtas ir prievolės, bendrai įgytos iki 2015 m. sausio 17 d., t. y. iki gyvenimo skyrium momento;

7. Ieškovė I. M. įsipareigoja 2 125 Eur dydžio prievolę Bigbank AS filialui, įmonės kodas 301048563, padengti iš asmeninių lėšų;

Įpareigoti ieškovę ir atsakovą po santuokos nutraukimo UAB „General Financing“, įmonės kodas 300515252, 1 738,61 Eur dydžio įsipareigojimą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti solidariai;Įpareigoti atsakovą M. M. po santuokos nutraukimo šias skolas grąžinti iš asmeninių lėšų:

Šalies argumentai

9.1. 36,20 Eur skolą Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0072/10/01139, antstoliui Kučinskui Virginijui;

9.2. 656,28 Eur skolą VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/06/00240, antstolei Eurikai Rulienei;

9.3. 656,28 Eur skolą VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/08/00297, antstolei Eurikai Rulienei;

9.4. 201,35 Eur skolą VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00468, antstolei Eurikai Rulienei;

9.5. 28,96 Eur skolą VMI prie LR FM (KP), įmonės kodas 188659752, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00496, antstoliui Sauliui Užkuraičiui;

9.6. 234,65 Eur skolą UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, adresas Lvovo g. 25, 09320 Vilnius, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0036/09/00725, antstolei Audronei Adomaitienei;

9.7. 1 264,29 Eur skolą AB „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0036/15/00280, antstolei Audronei Adomaitienei;

9.8. 16 238,82 Eur skolą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0085/11/01285, antstoliui Regimantui Budreikai;

9.9. 28,96 Eur skolą Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0106/08/08580, antstolei Redai Stašenienei;

9.10. 36,20 Eur skolą Šiaulių raj. policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0071/09/00874, antstolei Vaivai Šimkienei;

9.11. 2,90 Eur skolą Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0137/11/00040, antstoliui Valdui Zubinui;

9.12. 43,44 Eur skolą Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0137/14/01914, antstoliui Valdui Zubinui;

9.13. 36,00 Eur skolą Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0090/15/00110, antstolei Rimai Gražienei;

9.14. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1704-220/2015 pagrindu priteista apytiksliai 50,65 Eur turtinės žalos atlyginimą D. A., gim. (Duomenys neskelbtini); to paties sprendimo pagrindu priteista 86,00 Eur dydžio baudą valstybei, atstovaujamai išieškotojo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752;

9.15. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 priimto preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22809-530/2016 pagrindu priteista kreditoriui V. K., gim. (Duomenys neskelbtini). 15 755,33 Eur skola, 567,19 Eur delspinigių, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245,02 Eur žyminio mokesčio, 144,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; to paties sprendimo pagrindu 2,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybei, atstovaujamai išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752;

9.16. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-26 priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-22146-717/2008 priteista 130,39 Eur delspinigių, 100,47 Eur skolos kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, naudai, to paties sprendimo pagrindu 1,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei;

9.17. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-07-24 priimtu įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1019-616/2006 kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, priteista 100,50 Eur skolos, 36,98 Eur delspinigių, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo, 2,90 Eur žyminio mokesčio; to paties sprendimo pagrindu 0,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei;

9.18. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-03 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1323-641/2016 kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, naudai priteista 39,62 Eur skolos, 5% dydžio metinės palūkanos nuo 2005-10-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 2,90 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei;

Žemesnės instancijos teismas

Priteisti ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė MERCEDES BENZ, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Priteisti atsakovui M. M. asmenės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė FORD, modelis ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini);Ieškovė nereikalauja priteisti susidariusio turto verčių skirtumo iš atsakovo;Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;Nepriteisti šalims viena kitai išlaikymo.Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (Duomenys neskelbtini), santuokoje (Duomenys neskelbtini) gimė duktė G. M., kuri yra nepilnametė. Santuokinis gyvenimas iki 2014 m. klostėsi gerai, tačiau 2014 m. atsakovas pradėjo vis mažiau rūpintis ir domėtis savo šeima, dažnai nebūdavo namie, vis mažiau prisidėdavo prie materialinės šeimos gerovės, taip pat pasikeitė atsakovo charakteris – tapo agresyvus, pasižymėjo nuolatine nuotaikų kaita. 2014 m. pavasarį-žiemą ieškovė nuolat patirdavo psichologinį smurtą, o 2014 m. pabaigoje atsakovas buvo neištikimas. Visa tai lėmė, kad šeima iširo. Nuo 2015 m. sausio 17 d. šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Sprendimas nutraukti santuoką galutinis ir gerai apgalvotas. Atsakovas pažeidė CK 3.270 straipsnyje numatytas sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo prašoma nepriteisti, prašoma palikti santuokines pavardes. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su motina, kadangi nuo gyvenimo skyrium pradžios ieškovė su dukra gyvena kartu, ja rūpinasi, jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos puikios sąlygos dukrai augti ir tobulėti, tarp ieškovės ir dukters yra artimas ryšys. Be to, dabartinėje dukters gyvenamojoje vietoje yra susiformavę dukros socialiniai interesai. Siekiant išvengti galimų problemų dėl atsakovo bendravimo su dukra, kurių tarp šalių jau yra buvę, prašoma nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką. Ieškovės nuomone, jos siūloma bendravimo tvarka užtikrina tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus. Nors pradiniame ieškinyje ieškovė buvo numačius platesnę tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytina bendravimo tvarka buvo pakoreguota pagal vaiko interesus, kadangi atsakovas ir taip nevykdo savo pareigos bendrauti su dukra. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, prašoma išspręsti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimą, nes atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo gyvenimo skyrium momento. Prašoma priteisti tiek išlaikymo įsiskolinimą, tiek išlaikymą periodinėmis išmokomis po 162 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu vaiko poreikiai yra apie 325 Eur mėnesiui, atsakovas finansiškai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, nes vykdo individualią veiklą, prekiauja maisto papildais, yra jų distributorius. Kadangi šalys faktiškai negyvena, bendro ūkio neveda ir šeimyninių santuokinių santykių neveda nuo 2015 m. sausio 17 d., prašoma nustatyti, kad dalinamas tik tas turtas ir prievolės, kurios atsirado iki gyvenimo skyrium momento. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo, turi dvi transporto priemones – keleivinius automobilius Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės ir Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo ieškovei prašoma priteisti automobilį Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis pirktas paėmus vartojimo paskolą iš UAB „General Financing“, ieškovė šią paskolą mokėjo iš savo asmeninės sąskaitos ir grynais pinigais, nemažą dalį jau gyvenant skyrium. Teismui priteisus šį automobilį ieškovei ji įsipareigoja solidarią prievolę UAB „General Financing“ vykdyti viena už abi šalis, kadangi atsakovas faktiškai nemokus ir jai vis tiek teks vykdyti solidarią šalių prievolę už abi šalis. Atsakovui prašoma priteisti transporto priemonę Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės, nepriteisiant atsakovui iš ieškovės transporto priemonių verčių skirtumo, nes ji ir taip dengs solidarų šalių įsipareigojimą. Be to, atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo ir nuo 2015 m. sausio 17 d. neišlaiko dukters. Ieškovė turi asmeninę 2 125 Eur prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui, 2014 m. lapkričio 30 d. sudarytos vartojimo sutarties pagrindu, kurią prašoma po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai ieškovei. Šalys turi 1 738,61 Eur solidarią prievolę kreditoriui UAB „General Financing“, 2013 m. rugsėjo 2 d. vartojimo sutarties pagrindu. Už šią vartojimo paskolą buvo įsigytas automobilis Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią prievolę po santuokos nutraukimo prašoma palikti vykdyti abiem šalims solidariai. Visos kitos patikslintame ieškinyje nurodytos prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, todėl po santuokos nutraukimo jas prašoma palikti atsakovui vykdyti asmeniškai iš jo turto.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. 2016 m. birželio 27 d. teismui pateikė priešieškinį (trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį, 2 t. 140-142 b. l.), kuriuo prašo atsakovo M. M. kreditorinį įsipareigojimą V. K. pagal 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto 8-ojo biuro notarės L. Telksnienės patvirtintą paskolos sutartį reg. Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Kauno m. 2010 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria M. M. įsipareigojo grąžinti V. K. negrąžintos paskolos dalį, kuri 2016 m. birželio 15 d. sudaro 13 967,41 Eur, pripažinti ieškovės I. M. ir atsakovo M. M. bendra sutuoktinių solidaria prievole V. K., taip pat priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui V. K. jos turėtas advokato pagalbos išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovo 2009 m. spalio 20 d. sudarytą paskolos sutartį, atsakovo pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, todėl ieškovė sutiko, kad atsakovo prisiimtos prievolės priverstinį vykdymą antstolis atliktų iš jos areštuotos darbo užmokesčio dalies, tokiu būdu pripažindama, kad atsakovo prievolė pagal 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį yra bendra sutuoktinių solidari prievolė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinį nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. paskolos sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos, šių pinigų atsakovas nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui, už juos nebuvo įsigytas joks turtas. Sutartyje ir teismo sprendime nenumatyta solidari ieškovės atsakomybė, ieškovė į bylą nebuvo įtraukta ir trečiasis asmuo jai jokių reikalavimų nereiškė, nelaikė jos skolininke. Antstolio atlikti veiksmai ir patvarkymai yra sudaryto sandorio pasekmė ir niekaip negali keisti pačios prievolės esmės ir pobūdžio. Ieškovė savo valia ir veiksmais niekada neatliko jokių mokėjimų ar pervedimų trečiajam asmeniui, niekaip kitaip neišreiškė savo pritarimo sudarytam sandoriui. Jokių teisių ar pareigų, susijusių su atsakovo tėvų butu, ieškovė neturi. Skola trečiajam asmeniui yra išimtinai asmeninė atsakovo prievolė (2 t., b. l 180-184).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincija pateikė ieškinį (4 t. 88-89 b. l. ) dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1 013,85 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas M. M. 2006 m. gruodžio 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2006/09. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2008 m. kovo 31 d. Atsakovas pilnai neatsiskaitė už patalpų nuomą, naudotą šildymą, elektros energiją ir vandenį, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 013,85 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu, atsakovas išnuomotose patalpose vykdė veiklą, tačiau kokią, ieškovė nežino. Ieškovė pretenzijų I. M. nereiškia, prašo skolą priteisti tik iš atsakovo ir po santuokos nutraukimo skolą pripažinti asmenine atsakovo M. M. prievole.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincija ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, šią skolą po santuokos nutraukimo prašo palikti vykdyti asmeniškai atsakovui (4 t. 140-141 b. l.).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus palaikė patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, taip pat tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos ieškinį ir priteistą iš atsakovo skolą po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai pačiam atsakovui; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinį prašo atmesti.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Arūnas Stukas ieškovės patikslintus reikalavimus bei atsikirtimus į trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinius pagrindė teisiniais argumentais, ieškovės ieškinį prašė tenkinti, taip pat tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos ieškinį ir priteistą iš atsakovo skolą po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai pačiam atsakovui. Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinio papildomai argumentavo, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. 2009 m. spalio 20 d. trečiasis asmuo V. K. paskolos sutartimi paskolino atsakovui M. M. 19 694,16 Eur, ieškovė I. M. sudarant sandorį nedalyvavo, ieškovei nebuvo žinoma apie 2009 m. spalio 20 d. atsakovo M. M. sudarytos paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu V. K. sudarymo aplinkybes ir priežastis, šių pinigų panaudojimo paskirtį. Šio sandorio sudarymui I. M. nedavė sutikimo ar pritarimo, taip pat vėliau šio sandorio nepatvirtino nei raštu, nei kita forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pasisakė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas. Sandorio pagrindu atsakovo gauta didelė grynųjų pinigų sumą, t. y. 19 694,16 Eur nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, kadangi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. VĮ „Registrų centro“ ir VĮ „Regitros“ pažymų, ieškovės pateiktų kartu su pradiniu ieškiniu, ieškovė ir atsakovas bendro nekilnojamojo turto nėra įsigiję, bendro verslo ar įmonės neturi. Ieškovė ir atsakovas turi dvi transporto priemones. Turimos transporto priemonės Mercedes Benz įsigijimas buvo finansuotas UAB „General Financing“ 2013-09-02 suteiktu 1 738,61 Eur dydžio kreditu. Likęs automobilis Ford Escort yra apytiksliai 450 Eur vertės ir registruotas atsakovo vardu. Kito turto ar turtinių teisų ieškovė ir atsakovas neturi. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo M. M. gauta paskola nebuvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi nėra ieškovės sutikimo ar pritarimo 2009 m. spalio 20 d. sandorio sudarymui, todėl turi būti taikomas ir 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatos. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Ginčo atveju ši pareiga įrodyti tenka trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo V. K. į bylą nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ar poreikiais, šios aplinkybės nepatvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Priešingai, 2016 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 32 min. 19 s. iki 32 min. 25 s.), trečiasis asmuo V. K. negalėjo nurodyti ir atsakyti kur atsakovas M. M. panaudojo jos paskolintus pinigus, ji tokios informacijos neturi. 2009 m. spalio 20 d. trečiasis asmuo puikiai suprato, jog pinigus skolina būtent M. M. asmeniškai, kadangi I. M. sandorio nepasirašė. Sudaryta paskolos sutartis nėra tikslinė, ja atsakovas neįsipareigojo finansuoti tam tikro nekilnojamojo ar kito turto įsigijimo. Trečiasis asmuo nesiėmė jokių veiksmų, jog įsitikintų, kad paskolinti pinigai yra ar bus panaudojami šeimos poreikiams. Tokie trečiojo asmens veiksmai, o tiksliau neveikimas, neatitinka protingo, apdairaus ir atidaus žmogaus (bonus pater familias) standarto. Protingas ir apdarus žmogus, siekdamas užtikrinti reikalavimo teisę į kitą asmenį, nei aiškiai nurodytą paskolos sutartyje, būtų ėmęsis papildomų veiksmų, pvz. reikalavęs rašytinio sutuoktinio pritarimo, sutuoktinio dalyvavimo, būtų nurodęs tikslinę paskolos paskirtį, tiesiogiai finansavęs šeimos turto įsigijimą ar kt. Ginčo atveju trečiasis asmuo tiesiog nelaikė ieškovės savo skolininke ir suprato, jog prievolė nėra bendra sutuoktinių prievolė, o yra atsakovo asmeninė, todėl jokių minėtų ar panašių veiksmų neatliko. Siekdamas pagrįsti savo reikalavimą, trečiasis asmuo pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką privalo įrodyti, jog atsakovo M. M. gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu trečiajam asmeniui V. K. į pateiktą klausimą atsakius, kad nežino kur atsakovas M. M. panaudojo gautus pinigus, faktiškai ir atsako į pagrindinį ginčo klausimą, kad pats trečiasis asmuo, kuris pareiškė reikalavimą, nežino ar jo įrodinėjama aplinkybė buvo, ar ne. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo V. K. pinigus paskolino M. M. asmeniniams poreikiams ir tai, kad V. K. ieškovės I. M. nelaikė savo skolininke, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių žodiniai paaiškinimai teismo posėdžių metu. 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad nuo 2009 m. spalio 20 d. nėra pareiškusi pretenzijų ar reikalavimų ieškovei dėl skolos grąžinimo. Trečiasis asmuo nereiškė reikalavimų ieškovei ir teikdama ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui, kuris išspręstas Kauno apylinkės teismui 2010 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22809-530/2010, patvirtinus trečiojo asmens V. K. ir atsakovo M. M. sudarytą taikos sutartį. Trečiasis asmuo neįtraukė ieškovės į ginčą ir neįrodinėjo skolos solidarumo. Skolą prisiteisinėjo tik iš M. M.. Tai patvirtina, jog ginčo metu trečiasis asmuo nelaikė ieškovės savo skolininke. Papildomai šią aplinkybę patvirtina ir vėlesni, kartu su trečiojo asmens priešieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. antstolio Regimanto Budreikos 2012 m. liepos 9 d. ir 2015 m. sausio 19 d. patvarkymai, kuriais antstolis areštavo ieškovės I. M. darbo užmokesčio dalį, o vėliau ir dvi transporto priemones. Jeigu trečiasis asmuo V. K. ieškovę I. M. būtų laikiusi savo skolininke, ji galėjo pateikti reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai ir iš I. M. bet kuriuo vykdymo proceso metu. Tokiu būdu trečiasis asmuo būtų turėjęs teisę nukreipti išieškojimą tiek į areštuotas transporto priemones, tiek į ieškovės darbo užmokestį. Vėlgi, šių veiksmų trečiasis asmuo nuo išieškojimo pradžios 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. neatliko, kadangi nelaikė ieškovės skolininke ir suprato, jog prievolė nėra bendra. Iš nurodytų faktinių aplinkybių galima teigti, jog trečiojo asmens valia ir nuomonė, kad skola yra bendra, susiformavo tik 2016 m. ieškovei patikslinus ieškinį ir į bylą įtraukus atsakovo asmeninius kreditorius. Vienas iš trečiojo asmens pateikiamų argumentų yra vykdymo procese atlikti antstolio patvarkymai ir lėšų nuskaitymai, kuriuos trečiasis asmuo laiko įrodymu, jog prievolė yra bendra. Nesutinka su tokiu vertinimu. Pirma, ieškovė neturėjo juridinio pagrindo ginčyti antstolio Regimanto Budreikos atliktą jos darbo užmokesčio ar turto areštą, kadangi jis atliktas vadovaujantis CK 3.112 str. 1 d., t. y. areštuotos ne ieškovės I. M. asmeninės lėšos ar turtas, o tik atsakovui M. M. priklausanti lėšų ar turto dalis. Ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų nebūtų pagrįstas, kadangi antstolio veiksmai teisėti. Antstolis vykdė Kauno apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendinio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir išieškojo asmeninę M. M. skolą. Antra, antstolis neatliko veiksmų, kuriais skolininke laikytų I. M., todėl ji neturėjo pagrindo skųsti antstolio veiksmų. Antstolio veiksmai atitiko ieškovės poziciją, kadangi antstolis skolininku laikė tik asmeniškai M. M.. Priešingai, būtent trečiasis asmuo gavęs antstolio patvarkymus ir nesutikdamas, jog skola yra asmeninė M. M., turėjo teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti prievolės solidarumą. Trečia, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolis pats negali nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdžio, todėl, nustatydamas turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir skolininkus (vieną ar abu sutuoktinius), turi vadovautis išieškojimo pagrindu esančių vykdytinų dokumentų nustatytais teisiniais faktais. Kauno apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-22809-530/2011-06-01 yra nurodytas skolininkas M. M., todėl vykdymo procese antstolis negali keisti ar nustatyti kitokių teisinių ar juridinių faktų, tai būtų vykdomosios bylos vykdymas be vykdomojo dokumento, t. y. neteisėti veiksmai. Ketvirta, I. M. savo valia ir veiksmais niekada neatliko mokėjimų ar pervedimų trečiajam asmeniui, niekaip kitaip neišreiškė savo pritarimo sudarytam sandoriui. Priešingai, aiškiai ir nuosekliai reiškė, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Priešingai nei teigiama trečiojo asmens priešieškinyje, ieškovė yra pateikusi teismui rašytinius įrodymus, jog Biržiškų g. 1-53, Kaune esančiame bute negyvena ir su dukra gyventi nelieka. Tai patvirtina byloje esanti 2015-01-17 sudaryta panaudos sutartis. Ši panaudos sutartis teismui buvo pateikta kartu su patikslintu ieškiniu 2016 m. balandžio mėn., trečiajam asmeniui dar nepareiškus savo reikalavimo. Priešingai nei teigiama priešieškinyje, atsakovo tėvų įsipareigojimas neperimtas, o sumokėta vienkartinė įmoka už kreditą, kurią kaip patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, po šio ginčo galimai sieks prisiteisti iš atsakovo tėvų. Ieškovės gaunamų pajamų, net ir atskaičius turimus įsipareigojimus, pilnai pakanka tiek pragyvenimui, tiek jos prisiimtų nedidelių įsipareigojimų vykdymui. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. ieškovės darbo užmokesčio lenteles ir ieškovės sudarytas kredito sutartis, nėra ieškovės pajamų, turto ar prisiimtų įsipareigojimų neatitikimo. Ieškovė neturi jokio asmeninio turto ar turtinių teisių, apie kurias nebūtų informacijos šioje byloje. Sutuoktiniai santuokos metu nėra įgiję turto, kuris galėjo būti finansuotas trečiojo asmens suteikta paskola. Trečiojo asmens išreikalauta Kredito Garanto 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartis nepatvirtina jokių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Paskolos sutartis sudaryta turto įsigijimui, turtas įgytas atsakovo M. M. tėvų. Turto įsigijimas finansuotas suteikiant paskolą atsakovo tėvams. Ši sutartis nėra susijusi su esmine šiame ginče nustatytina aplinkybe, t. y. ar 2009 m. spalio 20 d. atsakovo gauta 19 694,16 EUR dydžio suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo V. K. neįrodė ir nepagrindė savo priešieškiniu keliamo reikalavimo, todėl trečiojo asmens reikalavimas dėl skolos pripažinimo solidaria atmestinas, o ieškovei iš trečiojo asmens priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagal teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktus turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimu būdu, išnaudojus visas procesines galimybes atsakovui dokumentus įteikti tiesiogiai. Apie iškeltą civilinę bylą atsakovui yra žinoma ir tiesiogiai – atsakovas pasirašytinai yra gavęs kai kuriuos procesinius dokumentus (1 t. 78, 2 t. 99 b. l.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, yra dalyvavęs 2016 m. kovo 16 d. parengiamajame teismo posėdyje, prieštaravimų dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nereiškė (1 t. 83 b. l.).

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Jelena Koltakova.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. atstovė advokatė Jelena Koltakova teisiniais argumentais pagrindė jos reikalavimus. Papildomai nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė, kaip atsakovo sutuoktinė turi atsakyti pagal atsakovo sudarytą 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį (paskolos suma 19 694,16 Eur, suteikta litais -68 000 Lt). Nuo 2011-06-17 iki 2016-06-15 solidariai iš ieškovės ir atsakovo išieškota trečiajam asmeniui dalis teismo priteistos paskolos – 2 498,87 Eur. Iš antstolio pateiktos į bylą pažymos matyti, kad iš atsakovo išieškotos dvi sumos: 2011-09-22- 405,20 Lt (117,35 Eur), 2015-01-30-150,00 Eur. Likusios sumos nuo 2011-09-26 iki 2014-12-29, viso 2 231,52 Eur buvo išieškotos iš atsakovės darbo užmokesčio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Išieškojimo iš ieškovės darbo užmokesčio užtikrinimui 2012-07-09 buvo priimtas antstolio R. Budreikos patvarkymas - areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, kuris buvo persiustas į ieškovės darbovietę. 2015-01-19 antstolis R. Budreika persiuntė ieškovei siūlymą Nr. S-719, kuriuo pranešė ieškovei, kad vykdydamas išieškojimą iš atsakovo trečiojo asmens naudai, 2015-01-19 turto arešto aktu areštavo registruotą turtą - dvi transporto priemones. Taip pat pranešė, kad 2012-07-09 patvarkymo pagrindu lieka areštuota ieškovės darbo užmokesčio dalis - 35 procentai, iš kurios išieškojimas vykdomas nuo 2011-09-26. Antstolis, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., pasiūlė ieškovei iki 2015-03-31 kreiptis į teismą dėl atsakovo esančios bendra su atsakove nuosavybe, nustatymo. Ieškovė suteikta jai teise nustatyti atsakovo turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nepasinaudojo. Nuo 2011-06-17 iki 2016-06-15 antstolis viso solidariai išieškojo iš atsakovo ir ieškovės trečiojo asmens naudai 2 498,87 Eur. Ieškovė pareikštame teismui pirminiame ieškinyje nenurodė trečiojo asmens kreditoriumi, tokiu būdu nepriskirdama jo nei prie atsakovo asmeninio kreditoriaus, nei prie ieškovės ir atsakovo bendro kreditoriaus, prieš kurį atsako solidariai. Teismui nustačius visus santuokos metų atsiradusius kreditorius ir trečiajam asmeniui pareiškus byloje priešieškinį dėl neišieškotos paskolos dalies 13 967,41 Eur priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo, ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo gynimosi poziciją pareikšdama, kad atsakovas paskolintus iš trečiojo asmens pinigus nepanaudojo šeimos poreikiams, todėl prašo teismo pripažinti šią skolą asmenine atsakovo prievole. Pažymėjo, kad asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nagrinėjamu atveju, antstolis 2011-09-22 nukreipė išieškojimą į ieškovės dalį bendrame turte - į jai išmokamą darbo užmokestį, uždėdamas areštą. Ieškovė nepasinaudojo CK 3.96 str. nuostata - per vienerius metus nuo sužinojimo (2011-09-22) neginčijo atsakovo sudarytos su trečiuoju asmeniu paskolos sutarties, tokiu būdu išreikšdama savo sutikimą su atsakovo sudaryta paskolos sutartimi. Ieškovė sutiko su teismo priteistos iš atsakovo antstolio vykdomos skolos išieškojimu, kuris buvo atliekamas nuo 2011-09-22 iki 2014-12-29 iš ieškovės areštuotos darbo užmokesčio dalies ir iš ieškovės sąskaitų. Tokie ieškovės veiksmai atitinka konkliudentinius veiksmus, kuriais ieškovė solidariai su atsakovu vykdė prievolę trečiajam asmeniui, pripažindama bendra sutuoktinių prievole. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda - asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja /ieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Pateikti į bylą Sodros duomenys ( 4 t. 35-40 b. l.) apie atsakovo pajamas, patvirtina, kad atsakovas turėjo nestabilias ir mažas pajamas susijusias su darbo santykiais ir tik laikotarpyje nuo 2004-11-24 iki 2008-04-01 (4 t. 35 b. l.). Atsakovo darbo pajamų dydis buvo itin mažas (4 t. 37): 2004 m. - 233,43 Lt (dirbo nuo 2004-11-24 iki 2004-12-31); 2005 m. - 3 150 Lt (į mėnesį 262,50 Lt); 2006 m.- 825 Lt (į mėnesį 52,08 Lt,); 2007 m. – 3 900 Lt (į mėnesį 325 Lt); 2008 m. – 6 337,81 Lt (į mėnesį 528,15 Lt). 2009 m. atsakovas nuo 2009-08-31 iki 2009-09-22 turėjo verslo liudijimą, tačiau pajamų suma Sodros duomenyse nedeklaruota. Atsakovas sudarė santuoką su ieškove 2005-08-20. Sodros duomenys apie atsakovo pajamas, kurios sudarė visas šeimos pajamas patvirtina, kad atsakovo šeimos išlaidos, kurias nurodė teisme pati ieškovė, buvo itin mažos. Nuo 2009 m. atsakovas neuždirbo jokių pajamų. Atsakovo uždirbtos pajamos nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo itin mažos, todėl atsakovas negalėjo turėti santaupų. Ieškovė nuo 2006 m. nedirbo. Šeimą pilnai išlaikė atsakovas, tai patvirtino ir ieškovė teisme. Nuo 2009 m. iki 2011 m. ieškovė buvo bedarbė. Vyras pilnai išlaikė šeimą, skirdavo ieškovei kas dieną šeimos poreikiams nuo 50 Lt iki 100 Lt (per mėnesį apie 4500 Lt, kas sudaro 1303 Eur), nuomojo butą Biržiškų g. 1-53, Kaune. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteikė šeimai turtinės paramos tik nuo 2014 m. pavasario. Tik 2011 m. gegužės mėnesį ieškovė pradėjo dirbti (Duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodomas ieškovės atlyginimas kito nuo 246,17 Eur iki 347,54 Eur. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, iš teismo surinktų įrodymų, bei iš ieškovės duotų teismui parodymų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo ir ieškovės gaunamų pajamų ir išlaidų neatitikimą: tuo metu, kai dirbo tik ieškovė - 2013-09-02 ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“, paskolos dydis 1 738,61 Eur (kasmėnesinė įmoka 64 Eur nuo 2013-10-20); 2014-02-19 atsakovas, kaip jo tėvų L. M. ir Z. M. įgaliotas asmuo, pasirašė paskolos sutartį Nr. 27079, pagal kurią suteikta 11 500 Eur paskola, kuri yra tikslinė ir panaudota šeimos reikmėms - nuo 2006 m. nuomojamo buto (Duomenys neskelbtini), pirkimui. Ieškovė teisme pripažino, kad paskolą už atsakovo tėvų paimtą būsto kreditą mokėjo ieškovė kartu su atsakovu. Iš kokių pinigų mokėjo atsakovas, ieškovė nežino. Trečiasis asmuo teisme ir priešieškinyje patvirtino, kad atsakovas skolinosi iš V. K. pinigus būsto pirkimui. Aplinkybę, kad atsakovas ir ieškovė mokėjo tėvų vardu gautą paskolą būsto pirkimui, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Kredito garantas“ 2016-10-19 atsakyme į teismo užklausimą pateikti duomenis. UAB „Kredito garantas“ patvirtino, kad paskolos įmokas nuo 2014-02-26 iki 2016-09-08 mokėjo atsakovas ir ieškovė. Ieškovė 2014-12-15 sumokėjo 1 747,11 Eur įmoką. Ieškovė paaiškino, kad įmokos sumokėjimui 2014-11-30 ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu, paskolos dydis 2 429 Eur (kasmėnesinė įmoka 58 Eur), pagal kurią gauti pinigai buvo pervesti į UAB „Kredito garantas“ sąskaitą, kad būtų padengtas įsiskolinimas pagal būsto kredito sutartį buto Biržiškų g. 1-53, Kaune, kuriame gyveno santuokos metu ieškovė su atsakovu, kuris naudojamas kaip šeimos būstas. Atsakovas kreditoriui UAB „Kredito garantas“ pagal sudarytą paskolos sutartį sumokėjo 4 465,26 Eur. Aukščiau minimus įsipareigojimus ieškovė ir atsakovas prisiėmė 2013 - 2014 metų laikotarpyje, tuo metu kai kas mėnesį iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, antstolis R. Budreika vykdė išieškojimą (apie 78 Eur) pagal trečiojo asmens pateiktą vykdomąjį raštą dėl priteistos iš atsakovo skolos priverstinio išieškojimo. Atsakovo vardu registruoto turto ir gaunamų pajamų antstolis nenustatė. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad nuo įsidarbinimo Lietuvos kariuomenėje atidavė atsakovui naudojimui savo banko kortelę, į kurią gaudavo darbo užmokestį ir atsakovas savo nuožiūra disponuodavo šeimos lėšomis, kurias ji jam patikėjo pagal bendrą susitarimą nuo 2005 metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pritarė visiems atsakovo veiksmams, susijusiais su šeimos pajamomis ir išlaidomis, finansiniais įsipareigojimais, kadangi pripažino, kad nuo 2009 m. atsakovas pajamų neturėjo. Visas antstolio surastas ieškovės ir atsakovo naudojamas kilnojamas turtas - dvi transporto priemonės, registruotos ieškovės vardu, o naudojamas nekilnojamas turtas - butas (Duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovė su atsakovu, registruotas atsakovo tėvų vardu. Ieškovės ir atsakovo prisiimti ir vykdomi finansiniai įsipareigojimai UAB „Kredito garantas“, UAB „General Financing“, Bigbank AS filialui, kurie buvo prisiimti laikotarpyje nuo 2011 m. iki 2014 metų šeimos poreikiams tenkinti. Įsipareigojimai neatitiko realių atsakovo ir ieškovės šeimos gautų pajamų, kurias sudarė tik ieškovės gaunamas darbo užmokestis- 246,17 Eur, o įsipareigojimai sudarė 200 Eur per mėnesį, įskaitant antstolio atliekamus išieškojimus (apie 78 Eur per mėnesį). Kitiems šeimos poreikiams: būsto išlaikymas, maistas, apavas, apranga, buities reikmenys, kuras, transporto eksploatacijos išlaidos, poilsis ir kt., tenkinti likdavo 46,17 Eur. Taigi, atsakovo ir ieškovės prisiimtų ir vykdomų finansinių įsipareigojimų, šeimos poreikiams tenkinti išlaidų neatitikimas realioms ieškovės ir atsakovo šeimos pajamoms patvirtina, kad sutuoktiniai nuo 2006 m., kai šeimą išlaikė vienas atsakovas iš itin mažų pajamų, o nuo 2009 m iki 2011 m. šeima neturėjo jokių pajamų, atsakovas ir ieškovė naudojo šeimos poreikiams kitas lėšas, kurias sudarė skolinti iš kreditorių pinigai, tame tarpe iš 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovo pasiskolintų iš trečiojo asmens, piniginių lėšų. Šios išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus, kad vienos ieškovės gaunamų pajamų, užtenka padengti sąlyginai nedideles paskolų mėnesines įmokas. Byloje surinkti duomenys apie atsakovo pajamas, patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 m. pajamų neturėjo. Antstolio A. B. pateiktoje 2016-06-15 pažymoje Nr. 0085/11/01285 S-2955 nurodyta, kad atsakovas prievolę trečiajam asmeniui, pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, vykdė dalinai tiktai vieną kartą - 2011-10-19 įnešdamas grynais pinigais antstoliui 840 Eur ir tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pajamų neturėjo, todėl antstolis pradėjo išieškojimą iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovės procesiniuose dokumentuose pripažinti bendri ieškovės ir atsakovo atlikti veiksmai šeimos interesams tenkinti patvirtina, kad ieškovė kartu su atsakovu sprendė dėl skolinių įsipareigojimų prisiėmimo ir kartu atsiskaitydavo su kreditoriais, neatsižvelgiant į tai kieno vardu nudaryta paskolos sutartis, ir didesnę paskolos dalį dengdavo pati ieškovė, todėl ieškovės argumentai, kad jai nebuvo žinomos atsakovo skolos, kurias jis prisiėmė savo nuožiūra, neatitinka faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais. Surinkta byloje įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas sudarė su trečiuoju asmeniu 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį šeimos interesais, su tikslu tenkinti šeimos poreikius. Šeima visiškai neturėjo pajamų nuo 2009 m., todėl skolinosi iš trečiojo asmens pinigus šeimos poreikiams. Todėl nustatyti būtini teisiniai pagrindai pripažinti prievolę trečiajam asmeniui prisiimtą pagal 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį bendra solidaria sutuoktinių prievole, todėl prašo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiųjų asmenų (kreditorių) BIGBANK AS filialo, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Kauno energijos, UAB „Bitė Lietuva“ atstovai, tretieji asmenys D. A., antstolė Eurika Rulienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Vaiva Šimkienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolė Rima Gražienė į tesimo posėdį neatvyko apie teismo posėdį pranešta, prieštaravimų dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nepareiškė. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (1 t., b. l. 137-140) nurodė, kad nagrinėjant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, prašoma atsižvelgti, kad siekiant apginti viešąjį interesą, pareiškėjui būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėjui neįvykdžius prievolių valstybei.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismui pateiktoje išvadoje (1 t. 156-157 b. l.) nurodė, jog nei I. M., nei M. M. neįrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. su motina gyvena nuo 2015 metų sausio mėnesio, motina mergaite tinkamai rūpinasi, tėvas neprieštarauja, kad duktė liktų gyventi su motina, todėl G. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. M., o iš tėvo M. M. priteistinas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos ieškinys tenkinamas.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. kreditorinis reikalavimas atmetamas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (Duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo dienai šalys turi nepilnametį vaiką – (Duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. M. (1 t. 14 b. l.). Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2015 m. sausio 17 d. Santuokoje registruoto nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi (1 t. 15-16 b. l.). Atsakovas transporto priemonių neturi, ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės - keleiviniai automobiliai Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 17, 18-19 b. l.). Šalys turi kreditorius: BIGBANK AS filialas, UAB „General Financing“, UAB „Moki lizingas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Kauno energija, V. K., UAB Bitė Lietuva, D. A., antstolė Eurika Rulienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Vaiva Šimkienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolė Rima Gražienė, Lietuvos Marijonų provincija, kurie apie bylos iškėlimą informuoti. Du kreditoriai, t. y. V. K. ir Lietuvos Marijonų provincija byloje yra pareiškę savarankiškus reikalavimus (2 t. 140-142 b. l., 4 t. 88-92 b. l.). Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 17 d. (1 t. 4 b. l.), civilinė byla iškelta 2015 m. lapkričio 18 d. (1 t. 4 b. l.). Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina nepilnamečio vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (Duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą ir iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), po 120 Eur nuo 2015 m. lapkričio 17 d. d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-28936-955/2015 (naujas bylos Nr. 2-976-955/2017) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (1 t. 34-36 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovui apie iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo žinoma, tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo kaltės neginčijo. Todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes jos materialiai neremia, be to, buvo neištikimas ieškovei, dėl ko šeima kartu negyvena nuo 2015 m. sausio 17 d. Teismas abejoti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, kaip jau minėta, atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo, įrodymų, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės taip pat nepateikė. Akivaizdu, kad psichologinis smurtas ir neištikimybė, kuri jau savaime reiškia ir didelę nepagarbą sutuoktiniui, yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė, todėl ieškovės argumentas dėl atsakovo psichologinio smurto naudojimo prieš ją ir neištikimybės laikomas įrodytu, o tai reiškia, jog įstatyme numatyta prezumpcija nenuginčyta. Nustačius minėtus faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl CK 3.67 str. 1 d. numatytų pasekmių taikymo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu gyvena skyrium nuo 2015 m. sausio 17 d., todėl nutraukiant santuoką turėtų būti dalinamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu iš esmės jokio turto neįgijo, išskyrus dvi transporto priemones, dėl kurių pasidalinimo ginčo nėra. Iš ieškovės duotų paaiškinimų ir išreikštos pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad ieškovė iš esmės reiškia teismui reikalavimą taikyti CK 3.67 str. 2 d.

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu.

Ieškovė nurodė, kad šalys faktiškai negyvena kartu nuo 2015 m. sausio 17 d., nuo to laiko nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Byloje esanti 2015 m. sausio 17 d. Panaudos sutartis dėl buto (Duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė ir šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena, šią aplinkybę patvirtina, priešingų įrodymų byloje nėra, prieštaravimų nei atsakovas, nei tretieji asmenys nereiškė. Todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog šalys faktiškai negyvena kartu nuo 2015 m. sausio 17 d. ir nuo to laiko nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai nustatoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. sausio 17 d., kai šalys nustojo faktiškai kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – M. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters G. M., gim. (Duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove I. M.. Byloje nustatyta, jog nepilnametė duktė nuo 2015 m. sausio 17 d., t. y. šalių gyvenimo skyrium pradžios, gyvena kartu su ieškove. Kaip nurodė ieškovė, šalims pradėjus gyventi skyrium, duktė liko gyventi su ja, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama, o atsakovas iš esmės tėvo pareigų nevykdo. Tarp jos ir dukters yra artimas dvasinis ryšys, ji dukra rūpinasi ne tik materialiai, bet ir moraliai, jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos dukrai augti ir tobulėti. Be to, dabartinėje dukters gyvenamojoje vietoje yra susiformavę dukros socialiniai interesai. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra nurodęs, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo dukra liktų gyventi su mama, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu duotoje išvadoje vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina pritaria. Todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodyta, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko G. M., gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. M. tenkinamas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą bei išvengti tarpusavio konfliktų dėl bendravimo tvarkos, kurie jau kilo šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą variantą. Pirminiu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti platesnės apimties bendravimo tvarką, numatant atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą eilinėmis savaitės dienomis, tačiau atsakovui neišreiškus jokio noro bendrauti su dukra, teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko G. M., gim. (Duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Tėvas M. M. pasiima pas save dukrą G. M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Vaiką pasiima pas save penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį 17 val. M. M. vaiką pasiima iš I. M. gyvenamosios vietos ir grąžina į I. M. gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas serga, jis paliekamas pas motiną gydymui ir slaugymui.Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia M. M. bendravimo su dukra tvarka:kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį; kiekvienais metais per M. M. gimtadienį; kiekvienais metais sekančią dieną po dukros G. gimtadienio; neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną; poriniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną; neporiniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną; neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31d. ir sausio 1 d. Kasmetinių atostogų metu, jeigu jos sutaps su moksleivių atostogomis, M. M., pranešęs motinai I. M. prieš savaitę, pasiima dukrą savaitei. Dukrą savaitei M. M. turi teisę pasiimti du kartus per metus, bet tik moksleivių atostogų metu. Dukra paimama iš motinos I. M. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą. Kasmetinių atostogų metu M. M. informuoja I. M. apie vaiko buvimo vietą. Atostogų metu I. M. turi teisę gauti informaciją apie vaiko sveikatą ir kitais klausimais, kurią turi suteikti tėvas. Vaiko buvimo pas tėvą metu M. M. visiškai atsako už ją, tinkamai prižiūri.Jeigu M. M. dėl kokių nors priežasčių negalės vaiko pasiimti pas save, apie tai privalo pranešti I. M. prieš 3 dienas.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nereiškė, savo bendravimo tvarkos varianto nesiūlė, visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.172 str. numato, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, ieškovė nekvestionuoja tėvo teisės bendrauti su dukra ir pati prašo nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, tačiau taip pat matyti, kad tarp šalių jau buvo kilę ginčų dėl bendravimo su vaiku. Po santuokos nutraukimo tokių konfliktų tikimybė taip pat labai tikėtina. Todėl teismo nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė pagrįstai prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Tai, kad šalys nesugebėjo išspręsti tarpusavio konfliktų ir dėl to jų santuoka iširo, neturi nukentėti vaiko interesai. Vaikui emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikas patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaiko gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaiko, o ne jų pačių interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitei dar tik (Duomenys neskelbtini) metų, todėl, teismo vertinimu, turi būti nustatoma tokia tėvo ir dukters bendravimo tvarka, kad tėvo ir dukters emocinis ryšys ne tik būtų išlaikytas, bet ir stiprėtų. Bendravimo su vaikais teisė yra būdas dalyvauti vaikų auklėjime, todėl abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (tiek šalių susitarimu, tiek teismo sprendimu) su vienu iš tėvų jam nesuteikia daugiau teisių į vaiką. Priešingai, tėvas ar motina su kuriuo gyvena vaikas, turi ne teisę, o pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. CK 3.175 str. 2 d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir vaiko bendravimas galėtų būti ribojamas, todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka, jog tėvas su vaiku galėtų bendrauti kiek įmanoma maksimaliai. Susipažinus su ieškovės siūlomu bendravimo tvarkos variantu manytina, kad siūloma bendravimo tvarka atitinka mažamečio vaiko interesus, o tuo pačiu nepažeidžia ir atsakovo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai pritaria, atsakovas platesnės apimties bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo būtų užkirstas kelias tolimesniems ginčams dėl vaiko, užtikrintas tėvo bendravimo su vaiku aiškumas ir stabilumas, išvengta stresinių situacijų bei galimų manipuliacijų vaiku. Todėl nustatoma tėvo ir dukters bendravimo tvarka pagal ieškovės pirmiau nurodytą variantą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių bei jos atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šalys santuokoje yra įgiję tik dvi transporto priemones, kurias šioje byloje dalijasi (1 t. 17-19 b. l.), gyvena kartu su vaiku panaudos pagrindais bute (Duomenys neskelbtini), dirba, gauna pastovias pajamas, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų (1 t. 99, 103-106, 107-109, 110-111 b. l. ). Iš gaunamų pajamų ji pati pragyvena ir išlaiko nepilnametį vaiką. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikui visiškai nevykdo. Teismas plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikui vykdo tinkamai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad vaiko interesai ieškovės šeimoje tenkinami tinkamai. Ieškovė vykdydama savo pareigą dukrai pagal savo finansines galimybes užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu neregistruota. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė yra įvairiapusiškai ugdoma, ji lanko ne tik bendro lavinimo mokyklą, bet ir prailgintą grupę, keramikos būrelį, papildomai mokosi anglų kabos (1 t. 23, 24-26, 27 b. l.). Byloje duomenų apie atsakovo rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku nėra, ieškovės prašymu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas po 120 Eur/mėn. vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo dienos (1 t. 34-36 b. l), tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas ir laikino išlaikymo neteikia.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Jis ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas oficialiai nedirba (1 t. 44 b. l.), asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, santuokoje su ieškove yra įgijęs tik dvi transporto priemones, kurias šioje byloje dalijasi (1 t. 17-19 b. l.). Teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas finansiškai pajėgus dukrai teikti išlaikymą, nes tiek santuokos metu, tiek ir dabar neoficialiai prekiauja maisto papildais. Šią ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtina Tauragės apylinkės teismo nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose, iš kurių matyti, kad atsakovas M. M. 2015-2016 metais yra nubaustas pagal ATPK 173 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai versliškai vertėsi ūkine komercine veikla – maisto papildų prekyba, taip pat pagal ATPK 50 str. už tai, kad sukčiavo parduodant maisto papildus (4 t. 142-145 b. l.). Atsakovo tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), nors ir oficialiai nedirba, tačiau tam tikromis pajamomis disponuoja, kadangi pats pragyvena, be to, jau pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi neoficialų pajamų šaltinį – nelegaliai prekiauja maisto papildais. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad teismas neturi visų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių dukrai G. (Duomenys neskelbtini) metų, mergaitė yra paauglė, mokosi mokykloje, jos sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje ji būtų paruošta tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors vaikas specialių sveikatos poreikių neturi, tačiau kaip jau minėta, mergaitė lanko bendrojo lavinimo mokyklą, mokamus du būrelius, be to, tam, kad ieškovė galėtų dirbti, mergaitė lanko prailgintą dienos grupę, kuri taip pat yra mokama. O ir būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad dukters G. poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 325 Eur suma, šią sumą ieškovė detalizavo vaiko poreikių lentelėje (1 t. 89-90 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Mergaitei po kelerių metų teks ruoštis baigiamiesiems egzaminams, kurie neabejotinai turės didelę įtaką vėlesniam vaiko gyvenimui, dėl to galimai teks papildomai mokytis, pirktis knygų ir pan., todėl išlaidos vaikui ateityje tik didės. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas praktiškai nuo 2009 m. oficialiai nedirba (4 t. 35-40 b. l.). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė išlaikymo pareigos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, atsakovas žinodamas apie iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus, visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio ir vaiko poreikių nereiškė, todėl vertintina, kad atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka. Be to, nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 380 Eur su mokesčiais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje ji ieškovės ieškinį dėl išlaikymo palaiko, patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas, – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas dukrai G. M. po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d., skaičiuojant kas mėnesį po 162 Eur, t. y. t. y. prašo iš atsakovo priteisti 1 620 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių (1 t. 95 b. l.). Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2015 m. sausio 17 d. atsakovas dukters išlaikymui lėšų neteikė ir neteikia.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovė I. M., o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas M. M. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. Teismas priteisiant išlaikymą konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti savo dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad M. M. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. buvo panaši į dabartinę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis minėtu laikotarpiu bent minimaliai rėmė savo dukrą. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė išvis jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir nedalyvavo bylos nagrinėjime. Jis, gavęs ieškinį, atsiliepimo į jį nepateikė, nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant kas mėnesį po 162 Eur, tačiau įrodymų, kokios minėtu laikotarpiu buvo vaiko išlaikymo išlaidos, nepateikė. Teismas jau pirmiau konstatavo, kad vaiko poreikiai yra protingi, neišdidinti, kad nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui atsakovas gali ir privalo teikti išlaikymą po 162 Eur kas mėnesį. Nors byloje įrodymų, kiek vaiko poreikiams išleido ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d., nepateikta, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d., vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Kadangi vaiko poreikiai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. buvo panašūs, o atsakovas išlaikymo pareigos savo dukrai minėtu laikotarpiu nevykdė, todėl už šį laikotarpį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant kas mėnesį po 162 Eur, t. y. iš atsakovo dukrai G. M. priteistinas 1 620 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (162 Eur ×10 mėn.=1 620 Eur, CK 3.200 str.).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Išlaikymą uzufrukto teise skiriama tvarkyti įstatyminė nepilnametės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), atstovė motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str., 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo dvi transporto priemones - keleivinius automobilius Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie registruoti I. M. vardu (1 t. 17-19 b. l.). Nekilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šalys neturi (1 t. 15-16 b. l.), byloje duomenų apie sutuoktinių pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises ar įsipareigojimus bei kitokį turtą, kuris būtų dalinamas nutraukiant santuoką, nėra.

Turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1 d.). Ieškovė po santuokos nutraukimo transporto priemonę Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės prašo priteisti jai, o atsakovui priteisti Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 450 Eur vertės, atsakovui neišmokant kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo ir visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, be to, jai tenkantis automobilis įgytas už paskolą, paimtą iš UAB „General Financing“, kurią iš esmės ji ir moka. Nors prievolės šiam kreditoriui po santuokos nutraukimo nemodifikuoja ir prašo ją pripažinti solidaria prievole, tačiau ji įsipareigoja ir toliau viena šią solidarią prievolę padengti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors apie bylą žinojo, jos nagrinėjime nedalyvavo, savo teisių negynė, nei dėl turto vertės, nei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo prieštaravimų nereiškė, todėl vertintina, jog su pareikštu reikalavimu sutinka, ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra. Esant šioms aplinkybėms santuokoje įgytas turtas – transporto priemonė Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (Duomenys neskelbtini), registruota I. M. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei I. M., o transporto priemonė Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (Duomenys neskelbtini), registruota I. M. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina atsakovui M. M., neišmokant jam kompensacijos už ieškovės santuokoje įgytą didesnę turto dalį (CPK 185 str.). Teismo vertinimu toks turto padalijimo būdas niekaip nepažeidžia atsakovo interesų. Teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentu, kad nepilnamečiam vaikui likus gyventi su ja, dėl vaiko saugumo, ieškovei yra reikalingesnis geresnės būklės automobilis, be to, atsakovas prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo nereiškė.

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad šalys turi kreditorius: Bigbank AS filialas, UAB „General Financing“, UAB „Moki lizingas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Kauno energija, V. K., UAB Bitė Lietuva, D. A., antstolė Eurika Rulienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Vaiva Šimkienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolė Rima Gražienė, Lietuvos Marijonų provincija. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriai apie bylos iškėlimą informuoti. Du kreditoriai, t. y. V. K. ir Lietuvos Marijonų provincija byloje yra pareiškę savarankiškus reikalavimus, todėl teismas dėl šių kreditorinių reikalavimų pasisakys išsprendęs klausimą dėl pirmiau išvardintų kreditorinių reikalavimų paskirstymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo 2 125 Eur dydžio prievolę Bigbank AS filialui palikti asmenine jos prievole; 1 738,61 Eur dydžio prievolę kreditoriui UAB „General Financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria I. M. ir M. M. prievole, o visas kitas prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis M. M. prievolėmis. Nei atsakovas, nei kreditoriai prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo po santuokos nutraukimo nepareiškė, tik kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo atsiliepime (1 t. 137-140 b. l.) nurodė, kad 11 Eur įsiskolinimą valstybei turi ir ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė I. M. savo prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. gegužės 2 d. yra įvykdžiusi (2 t. 30 b. l.), todėl konstatuotina, kad ieškovė santuokos nutraukimo dienai neįvykdytų prievolių valstybei neturi.

Pirmiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl neįvykdytų prievolių pobūdžio pirmiau nurodytiems kreditoriams, todėl po santuokos nutraukimo 2 125 Eur dydžio prievolė Bigbank AS filialui pagal 2014 m. lapkričio 30 d. vartojimo sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) paliekama asmenine I. M. prievole; 1 738,61 Eur dydžio prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paliekama solidaria I. M. ir M. M. prievole, o visos kitos prievolės kreditoriams: UAB „Moki lizingas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, D. A., antstolei Eurikai Rulienei, antstoliui Virginijui Kučinskui, antstolei Audronei Adomaitienei, antstoliui Regimantui Budreikai, antstolei Redai Stašenienei, antstolei Vaivai Šimkienei, antstoliui Valdui Zubinui, antstolei Rimai Gražienei pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai M. M..

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincija ieškinio.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincija iš atsakovo prašo priteisti 1 013,85 Eur už negyvenamųjų patalpų nuomą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t. 88-89 b. l.). Ieškinyje nurodo, kad 2006 m. gruodžio 18 d. atsakovas su Lietuvos Marijonų provincija sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis 35,58 kv. m. ploto negyvenamas patalpas, esančias (Duomenys neskelbtini) už 134,09 Eur (463 Lt) mėnesinį nuomos mokestį bei susitarė, kad nuomotojas mokės komunalinius mokesčius. Nuomininkas patalpomis naudojosi, tačiau nuomos ir kitų mokesčių pilnai nesumokėjo. Nuomos sutartis bendru sutarimu nutraukta, nuomojamos patalpos grąžintos nuomotojui. Atsakovo skola už nuomojamas patalpas, naudotą šildymą, elektros energiją ir vandenį sudaro 1 013,85 Eur.

Teismo posėdyje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad finansinių pretenzijų I. M. neturi, prašo skolą po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine M. M. prievole.

Atsakovas atsiliepimo į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį nepateikė.

Ieškovė atsiliepime (4 t. 135-136 b. l.) su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškiniu sutinka, prašo šią skolą po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad tarp šalių, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos, 2006 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis 35,58 kv. m. ploto negyvenamas patalpas, esančias Laisvės al. 101A, Kaunas, už 134,09 Eur (463 Lt) mėnesinį nuomos mokestį. Šalys taip pat susitarė, kad nuomininkas mokės už šildymą, už elektros energiją, už vandenį (4 t. 90-92, 98 b. l.). Nuomininkas patalpomis naudojosi, tačiau nuomos ir kitų mokesčių pilnai nesumokėjo, atsakovo skola už nuomojamas patalpas, naudotą šildymą, elektros energiją ir vandenį sudaro 1 013,85 Eur (4 t. 99 b. l.). Nuomos sutartis bendru sutarimu nutraukta, nuomojamos patalpos 2008 m. kovo 31 d. Nuomojamų negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu grąžintos nuomotojui (4 t. 93 b. l.).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Atsakovas įrodymų, jog įsiskolinimą ar jo dalį padengė, nepateikė. Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį už jam išnuomotas negyvenamąsias patalpas, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 013,85 Eur laikytinas teisėtu, pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 177 str., 178 str., CK 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Trečiasis asmuo su savarankiškai reikalavimais pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t. 95, 147 b. l.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Ieškovė prašo šią skolą po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prieštaravimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ginčo dėl šios prievolės pobūdžio byloje nėra. Todėl po santuokos nutraukimo 1 013,85 Eur skola už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti Lietuvos Marijonų provincijai pripažįstama asmenine M. M. prievole, ir po santuokos nutraukimo paliekama vykdyti asmeniškai M. M..

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinio.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. spalio 20 d. V. K. ir M. M. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią V. K. M. M. paskolino 68 000 Lt (19 694,16 Eur), o M. M. įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis iki 2010 m. kovo 20 d. (2 t. 155 b. l.). Paskolos sutartyje pinigų skolinimosi tikslas nenurodytas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. nurodo, jog pinigus M. M. galimai skolinosi buto pirkimui. Nustatytu terminu atsakovas M. M. paskolos V. K. negrąžino, ji 2010 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą dės kolos priteisimo iš M. M. (Liteko duomenys). 2010 m. spalio 18 d. tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. M. M. nevykdant taikos sutarties sąlygų, V. K. prašymu, Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį raštą (2 t. 154 b. l.), kurį vykdo antstolis Regimantas Budreika. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas M. M. nedirba, asmeninės nuosavybės teise turto neturi, yra santuokoje su I. M., santuokoje įgijęs dvi transporto priemones - keleivinius automobilius Mercedes Benz, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie registruoti I. M. vardu. Minėtos transporto priemonės buvo areštuotos 2015 m. sausio 19 d. turto arešto aktu (2 t. 148-150 b. l.). Dar 2012 m. liepos 7 d. antstolis Regimantas Budreika priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, kuriuo bendrai 57 259,38 Lt sumai areštavo skolininko M. M. sutuoktinei I. M. priklausančius išmokėti 35 proc. nuo skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (2 t. 147 b. l.). Vykdant išieškojimą iš I. M. darbo užmokesčio buvo daromi išskaitymai nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. (2 t. 145 b. l.). 2015 m. sausio 19 d. antstolis Regimantas Budreika išieškotojai, skolininkui ir skolininko sutuoktinei raštu pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (2 t. 151 b. l.). Nei viena iš šalių į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo nesikreipė. 2015 m. spalio 15 antstolis pakartotinai išieškotojai, skolininkui ir skolininko sutuoktinei raštu pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (2 t. 146 b. l.). Ir šį kartą nei viena iš šalių į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo nesikreipė. I. M. 2015 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 t. 4 b. l.). Nei vienai iš suinteresuotų šalių nesikreipus į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis Regimantas Budreika 2016 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų, kuriuo panaikino antstolio Regimanto Budreikos 2012 m. spalio 7 d. patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokestį Nr. S-6953; panaikino antstolio Regimanto Budreikos 2015 m. sausio 9 d. turto arešto aktą (turto arešto akto identifikavimo kodas (Duomenys neskelbtini)) bei areštuotą skolininko sutuoktinės I. M. darbo užmokesčio dalį sumoje 842,54 Eur grąžino skolininko sutuoktinei I. M. (2 t. 185 b. l.).

Ieškovė prašo šį atsakovo M. M. įskolinimą V. K. pripažinti jo asmenine prievole. Nurodo, jog 2009 m. spalio 20 d. paskolos sudarymo aplinkybės jai nebuvo žinomos, šių pinigų atsakovas nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui, už juos nebuvo įsigytas joks turtas. Paskolos sutartyje ir teismo sprendime nenumatyta solidari ieškovės atsakomybė, ji į bylą nebuvo įtraukta, trečiasis asmuo jai jokių reikalavimų niekada nereiškė, nelaikė jos skolininke. Antstolio atlikti veiksmai ir patvarkymai yra sudaryto sandorio pasekmė ir niekaip negali keisti pačios prievolės esmės ir pobūdžio. Ieškovė savo valia ir veiksmais niekada neatliko jokių mokėjimų ar pervedimų trečiajam asmeniui, niekaip kitaip neišreiškė savo pritarimo sudarytam sandoriui.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. nesutinka, jog 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutarties pagrindu atsiradusi prievolė po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine M. M. prievole. Jos nuomone, tai yra bendra prievolė, todėl po santuokos nutraukimo turi būti vykdoma solidariai. Būtent todėl byloje pareiškė savarankišką reikalavimą šią prievolę pripažinti solidaria I. M. ir M. M. prievole. Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. ir M. M. šeima neturėjo darbinių pajamų pakankamai pragyventi, gyveno iš skolintų lėšų, be to, atsakovo tėvų Z. M. ir L. M. pirktas butas (Duomenys neskelbtini), iš esmės buvo ieškovės ir atsakovo pirktas butas, ten šeima visą laiką gyveno, jie mokėjo paskolos įmokas už atsakovo tėvus. O ir vykdant išieškojimą, skola buvo išieškoma solidariai iš I. M. ir M. M., ieškovė tam neprieštaravo.

Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams, taip pat ir skolos išieškojimui. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Pažymėtina, kad kasacinis teismas ir toliau nuosekliai laikosi tokios pat pozicijos dėl įrodinėjimo paskirstymo naštos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).

CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip byloje nurodė ieškovė ir jos atstovas, 2009 m. spalio 20 d. paskolos su V. K. pagrindu gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, joks brangus turtas nebuvo įsigytas. Bylos duomenys patvirtina, kad nei po paskolos sutarties sudarymo, nei vėliau, nekilnojamojo turto nei M. M. asmeninės nuosavybės teise, nei kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo, bendro verslo ar įmonės neturi (1 t. 15-16 b. l.), transporto priemonės Mercedes Benz įsigijimas buvo finansuotas UAB „General Financing“ 2013 m. rugsėjo 2 d. suteiktu 1738,61 Eur dydžio kreditu (1 t. 99-100 b. l.). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 str). Iš bylos duomenų matyti, kad kitas automobilis yra menkavertis, įvertintas 450 Eur, todėl jo įsigijimui negalėjo būti panaudoti iš V. K. paskolinta 68 000 Eur suma. Pats trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. teismui negalėjo paaiškinti, kokiam tikslui M. M. panaudojo skolintus pinigus, nurodė, kad nežino (2016 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min. 19 s. iki 32 min. 25 s.). Trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais teigimu, M. M. jai buvo sakęs, jog skolinasi buto pirkimui, tačiau, kaip teismas jau pirmiau konstatavo, joks brangus turtas nei asmeninės nuosavybės teise, nei kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nebuvo įgytas. Trečiasis asmuo savo reikalavimą grindžia ir ta aplinkybe, kad šeimos pajamos tuo laikotarpiu buvo nepakankamos šeimos pragyvenimui, šeima gyveno iš skolintų lėšų, todėl ir jos paskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikiams patenkinti. Teismas su tokiu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos metu 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis su UAB „General Financing“ bei 2014 m. lapkričio 30 d. su Bigbank AS (1 t. 99-100, 103-106 b. l.). Šios paskolos sutartys sudarytos praėjus 4 ir 5 metams po paskolos sutarties sudarymo su V. K., todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, jog ieškovės ir atsakovo šeima gyveno iš skolintų lėšų, kadangi pastovaus ir nuolatinio skolinimosi teismas nenustatė. Teismas visiškai sutinka su V. K. argumentu, jog oficialios šeimos pajamos galimai buvo nepakankamos pragyvenimui, tačiau tai nereiškia, jog šeima gyveno iš skolintų lėšų, tarp jų ir iš V. K. skolintų lėšų. Priešingai, tai tik patvirtina aplinkybę, jog šeima turėjo nedarbinių, neoficialių pajamų, galimai ir iš nelegalios atsakovo veiklos. Ieškovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai teigė, jog atsakovas tiek jiems gyvenant santuokoje, tiek ir pradėjus gyventi skyrium, vertėsi ir šiuo metu verčiasi nelegalia maisto papildų prekyba, ką patvirtina ir atsakovui taikytos administracinės nuobaudos. Juolab, kad ir byloje esantys rašytiniai įrodymai šią aplinkybę patvirtina (4 t. 142-145 b. l.). Be to, V. K. skolindama tokią didelę pinigų sumą ir tokiam trumpam laikotarpiui (6 mėn.) tikėtina taip pat įvertino M. M. turtinę padėtį. Kadangi ji pinigus jam paskolino, vadinasi įvertino, jog jis bus finansiškai pajėgus paskolą grąžinti, o tuo pačiu ir paneigia V. K. nurodytą aplinkybę, kad šeima gyveno iš skolintų lėšų. Abejotina, ar V. K. būtų skolinosi tokią didelę pinigų sumą objektyviai nesitikėdama juos atgauti. Tai, jog prievolė solidari, trečiasis asmuo su savarankiškais argumentais grindžia ir ta aplinkybe, kad atsakovo vardu nupirktas butas (Duomenys neskelbtini), iš esmės yra apsimestinis sandoris, nes butą pirko ieškovė ir atsakovas, jie vėliau ir mokėjo tėvų paskolą. Teismas ir šį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo tėvai L. ir Z. M. 2014 m. vasario 19 d. su UAB „Kredito garantas“ sudarė Paskolos sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini), kuria jiems buvo suteiktas 11 500 Eur kreditas buto, esančio (Duomenys neskelbtini), pirkimui (3 t. 98-107 b. l.). Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. 10 įmokų UAB „Kredito garantas“ mokėjo M. M., o vieną įmoką 2014 m. gruodžio 15 d. įmokėjo I. M. (3 t. 109 b. l.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad šeima iki gyvenimo skyrium pradžios gyveno minėtame bute (1 t. 4 b. l.). Teismo vertinimu, tai, kad dalį įmokų mokėjo M. M., o vieną įmoką ir I. M., bei tai, kad šeima gyveno šiame bute, savaime nereiškia, jog butą faktiškai įsigijo ieškovė ir atsakovas. Nekilnojamojo turto registre minėtas butas įregistruotas kaip L. M. ir Z. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 2014 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, o duomenys viešame registre laikomi teisingais kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog butą (Duomenys neskelbtini), faktiškai įsigijo I. M. bei M. M.. Teismui visiškai logiškas ir suprantamas yra atsakovo tėvų sprendimas leisti jų nusipirktame bute gyventi sūnaus šeimai, galimai tikintis jį vaikams ateityje ir palikti, taip pat visiškai logiškas ir suprantamas M. M. bei I. M. sprendimas prisidėti prie paskolos mokėjimo, kadangi jie minėtu butu naudojosi, jame gyveno. Be to, net ir tuo atveju, jeigu minėtas sandoris būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas ar sudarytas kitaip pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jis visiškai nesietinas su 2009 m. spalio 20 d. V. K. ir M. M. sudaryta paskolos sutartimi, kadangi tarp šių sandorių sudarymo yra beveik 5 metų skirtumas. Dar vieną argumentą, jog prievolė solidari, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. nurodo tai, kad antstolis Regimantas Budreika nuo 2012 m. solidariai iš I. M. darbo užmokesčio išieškojo dalį skolos, o ji su tuo sutiko, tuo patvirtindama skolos bendrumą. Teismas šį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, jog ieškovė neturėjo juridinio pagrindo ginčyti antstolio Regimanto Budreikos atliktą jos darbo užmokesčio ar turto areštą, kadangi jis atliktas vadovaujantis CK 3.112 str. 1 d., t. y. areštuotas ne I. M. asmeninės lėšos ar turtas, o tik atsakovui M. M. priklausanti lėšų ar turto dalis, ir jos skundas dėl antstolio veiksmų nebūtų pagrįstas, nes antstolio veiksmai buvo teisėti. Iš antstolio priimtų procesinių dokumentų matyti, kad antstolis neatliko veiksmų, kuriais jis I. M. laikytų skolininke. Nors trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais akcentavo, jog antstolis ne kartą siūlė I. M. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, bet ji to nepadarė, tuo tarsi pripažindama prievolės solidarumą, tačiau iš antstolio siūlymų matyti, kad pasiūlymai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo išsiųsti ne tik I. M., bet ir pačiai V. K.. V. K. dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą taip pat nesikreipė. Būtent todėl, kad nei viena iš suinteresuotų šalių nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis Regimantas Budreika 2016 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų, kuriuo panaikino savo 2012 m. spalio 7 d. patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokestį Nr. S-6953; panaikino antstolio 2015 m. sausio 9 d. turto arešto aktą (turto arešto akto identifikavimo kodas (Duomenys neskelbtini)) bei areštuotą skolininko sutuoktinės I. M. darbo užmokesčio dalį sumoje 842,54 Eur grąžino skolininko sutuoktinei I. M. (2 t. 185 b. l.). Kas dar kartą paneigia trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nurodytą aplinkybę, jog antstolis skolą iš I. M. ir M. M. išieškojo solidariai.

Be to, nors trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. prašo prievolę jai po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria, tačiau pačios kreditorės veiksmai po paskolos suteikimo rodo, kad ji pati šią prievolę laikė asmenine M. M. prievole. Byloje pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2-22809-530/2010 bei 2011 m. birželio 1 d. vykdomasis raštas Nr. 2-22809-530/2010 (2 t. 154, 156 b. l.) patvirtina, kad kreditorė dėl negrąžintos paskolos 2010 m. kreipėsi į teismą ir skolą prašė priteisti ne solidariai iš I. M. ir M. M., o tik iš M. M., būtent tarp jų byloje buvo patvirtinta taikos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/200, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Kaip jau minėta, V. K. ieškinį pareiškė tik M. M., vadinasi jį laikė atsakingu pagal 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį.

Pažymėtina tai, kad paskolos sudarymas santuokoje savaime nereiškia, jog pagal šią sutartį gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija savo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad CK 3.92 str. 2 d. numatyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Todėl nagrinėjamu atveju ne ieškovė, o kreditorė, teigdama, jog tai sutuoktinių prievolė solidari, privalėjo įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesams tenkinti. Teismo vertinimu, iš pirmiau išdėstyto seka, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nenuneigė ieškovės argumentų, jog pinigai pagal 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartį buvo panaudoti ne šeimos, o M. M. asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog kreditorė V. K. neįrodė, kad 2009 m. spalio 20 d. paskolos sutartis sudaryta tarp jos ir M. M., buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 str.). Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. kreditorinis reikalavimas atmetamas, kreditorinis įsiskolinimas pagal 2009 m. spalio 20 d. V. K. ir M. M. sudarytą paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo pripažįstamas asmenine M. M. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje iš viso turėjo 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 900 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t. 28-32 b. l., 2 t. 109-110, 187-188 b. l., 4 t. 67-68 b. l.) ir 80 Eur sumokėtas žyminis mokestis (1 t. 13 b. l.).

Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, procesinių dokumentų neteikė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincija pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t. 95, 147 b. l.).

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. pateikė įrodymus, kad byloje iš viso turėjo 1541 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3 t. 48-50 b. l., 4 t. 7-8 b. l.) ir 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (2 t. 144 b. l.).

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies.

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 980 Eur priteistinos iš priešingos šalies. Nagrinėjamu atveju byloje buvo dvi šalys, kurios byloje turėjo priešingą interesą, nei ieškovė, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K., todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dalinamos atsakovui ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. K. lygiomis dalimis, išskyrus 80 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, kurios priteistinos tik iš atsakovo, kadangi žyminis mokestis sumokėtas už reikalavimą nutraukti santuoką ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus. Teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dalina atsakovui ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. K. lygiomis dalimis įvertinęs tai, kad pagrindinis ginčas byloje buvo tarp ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. dėl prievolės prigimties, t. y. ar atsakovo M. M. prievolė asmeninė, ar solidari. Kadangi M. M. prievolė V. K., kuri kilo iš V. K. ir atsakovo M. M. sudarytos paskolos sutarties, buvo pripažinta asmenine atsakovo M. M. prievole, todėl teismo vertinimu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba ieškovei buvo būtina. Bylos apimtis didelė (4 tomai), trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais pareiškus savarankišką ieškinį, ieškovei teko ruošti atsiliepimą, iš esmės dėl šio ginčo bylos nagrinėjimas užsitęsė, ne kartą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymu buvo reikalaujami papildomi įrodymai, dėl ko bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas, taip pat bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovės prašymu, kad ji galėtų pasiruošti baigiamosioms kalboms. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. byloje taip pat naudojosi kvalifikuota teisine pagalba ir jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 600 Eur didesnės nei ieškovės išlaidos.

Atmetus trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. ieškinį, jos patirtos 1 541 Eur bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendė pasisakydamas dėl jos ieškinio pagrįstumo.

Valstybės patirtos 101,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteisiamos iš atsakovo, kadangi šios išlaidos iš esmės susidarė dėl to, jog į bylos nagrinėjimą įtraukta labai daug atsakovo M. M. kreditorių ir išieškojimą vykdančių antstolių, kurie nors ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau privalomai buvo informuojami apie visus teismo posėdžius ir jiems buvo siunčiami visi šalių ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 79 str. , 93 str. 1 d., 96 str.).

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas žyminis mokestis už išlaikymą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodama ieškinį – 58 Eur (CPK 79 str., 93 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 159,73 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. 2-28936-955/2015 (naujas bylos Nr. 2-976-955/2017) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (Duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą ir iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), po 120 Eur nuo 2015 m. lapkričio 17 d. d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-28936-955/2015 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Atsižvelgiant į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifiką, sprendimui įsiteisėjus teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Išaiškintina, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. 2-28936-955/2015 (naujas bylos Nr. 2-976-955/2017) suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (Duomenys neskelbtini), tarp M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), ir I. B. (po santuokos – M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (Duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. M. palikti pavardę – M., M. M. palikti pavardę – M..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina, ieškove I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), išlaikymą po 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d. ) iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), 1 620 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2015 m. lapkričio 17 d.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnametės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), atstovę – motiną I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Kasmetinių atostogų metu, jeigu jos sutaps su moksleivių atostogomis, M. M., pranešęs motinai I. M. prieš savaitę, pasiima dukrą savaitei. Dukrą savaitei M. M. turi teisę pasiimti du kartus per metus, bet tik moksleivių atostogų metu. Dukra paimama iš motinos I. M. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą. Kasmetinių atostogų metu M. M. informuoja I. M. apie vaiko buvimo vietą. Atostogų metu I. M. turi teisę gauti informaciją apie vaiko sveikatą ir kitais klausimais, kurią turi suteikti tėvas. Vaiko buvimo pas tėvą metu M. M. visiškai atsako už ją, tinkamai prižiūri.Jeigu M. M. dėl kokių nors priežasčių negalės vaiko pasiimti pas save, apie tai privalo pranešti I. M. prieš 3 dienas.

Padalinti santuokoje įgytą turtą:

Transporto priemonę MERCEDES BENZ, modelis A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (Duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).Transporto priemonę FORD, modelis ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (Duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisinės pasekmės sukėlė nuo to momento, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015 m. sausio 17 d.

Nustatyti, kad 2 125 Eur dydžio prievolė Bigbank AS filialui, įmonės kodas 301048563, po santuokos nutraukimo lieka asmeninė I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad 1 738,61 Eur dydžio prievolė kreditoriui UAB „General Financing“, įmonės kodas 300515252, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidari I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolės žemiau nurodytiems kreditoriams po santuokos nutraukimo lieka asmeninės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės:

36,20 Eur skola Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0072/10/01139, antstoliui Kučinskui Virginijui;656,28 Eur skola VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/06/00240, antstolei Eurikai Rulienei;656,28 Eur skola VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/08/00297, antstolei Eurikai Rulienei;201,35 Eur skola VSAT prie LR VRM Visagino pasieniečių mokyklai, įmonės kodas 111961834, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00468, antstolei Eurikai Rulienei;28,96 Eur skola VMI prie LR FM (KP), įmonės kodas 188659752, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00496, antstoliui Sauliui Užkuraičiui;234,65 Eur skola UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, adresas Lvovo g. 25, 09320 Vilnius, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0036/09/00725, antstolei Audronei Adomaitienei;1 264,29 Eur skola AB „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0036/15/00280, antstolei Audronei Adomaitienei;28,96 Eur skola Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0106/08/08580, antstolei Redai Stašenienei; 36,20 Eur skola Šiaulių raj. policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0071/09/00874, antstolei Vaivai Šimkienei; 2,90 Eur skola Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0137/11/00040, antstoliui Valdui Zubinui;43,44 Eur skola Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0137/14/01914, antstoliui Valdui Zubinui;36,00 Eur skola Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, įmonės kodas 191008196, ir susijusias vykdymo išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0090/15/00110, antstolei Rimai Gražienei;Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1704-220/2015 pagrindu priteista apytiksliai 50,65 Eur turtinės žalos atlyginimas D. A., gim. (Duomenys neskelbtini); to paties sprendimo pagrindu priteista 86,00 Eur dydžio bauda valstybei, atstovaujamai išieškotojo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752;Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-26 priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-22146-717/2008 priteisti 130,39 Eur delspinigiai, 100,47 Eur skola kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, naudai, to paties sprendimo pagrindu 1,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-07-24 priimtu įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1019-616/2006 kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB „Snoro lizingas“), įmonės kodas 124926897, priteista 100,50 Eur skola, 36,98 Eur delspinigiai, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo, 2,90 Eur žyminis mokestis; to paties sprendimo pagrindu 0,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-03 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1323-641/2016 kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, naudai priteista 39,62 Eur skolos, 5% dydžio metinės palūkanos nuo 2005-10-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 2,90 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Marijonų provincijos, į. k. 192053073, naudai 1 013,85 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų 85 ct) skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti ir šią prievolę pripažinti asmenine M. M. prievole, ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. kreditorinį reikalavimą atmesti.

Nustatyti, kad 16 238,82 Eur likusi nepadengta prievolė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-22809-530/2010 ir susijusios vykdymo išlaidos, vykdomosios bylos Nr. 0085/11/01285 antstoliui Regimantui Budreikai, yra asmeninė M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė ir po santuokos paliekama vykdyti asmeniškai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 159,73 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. 2-28936-955/2015 (naujas bylos Nr. 2-976-955/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (Duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą ir iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), po 120 Eur nuo 2015 m. lapkričio 17 d. d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-28936-955/2015 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. 2-28936-955/2015 (naujas bylos Nr. 2-976-955/2017) suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui, Kelių transporto priemonių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė