- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- e2-9103-1137/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02813-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo A. K. atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovui Nerijui Žiurliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti (duomenys neskelbtini) dukros L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu ieškovu A. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės I. Š., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinį kas mėnesį mokamą materialinį 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui - dukrai L. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti ieškovui A. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės I. Š., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 3 400 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui - dukrai L. K., g. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Nesusituokusiems ieškovui A. K., g. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.2. Nepilnametis vaikas auga pas ieškovą, kuris dukra tinkamai rūpinasi, ją auklėja. Atsakovė vaiką retkarčiais pasiima savo žinion laikinai. Iš ieškovo pusės nėra jokių trukdžių atsakovei bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime.
Motyvuojamoji dalis
1.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, turi gyvenamąją vietą, nuolatinio pobūdžio darbą, yra nepriekaištingos reputacijos, todėl vaiko - dukros L. K., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu - ieškovu A. K., g. (duomenys neskelbtini).
1.4. Atsakovė neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į nepilnametės dukros amžių - (duomenys neskelbtini) metai ir su tuo susijusius jos poreikius ir tėvų finansines galimybes, ieškovas prašo priteisti periodinį kas mėnesį mokamą 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametę dukrą išlaiko vienas ieškovas, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovas skaičiuoja nuo mediacijos proceso pabaigos - 2023-01-16, t. y. už laikotarpį iki ieškinio padavimo teisme - 17 mėnesių – 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas (200 Eur x 17 mėn.).
1.5. Atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, tame tarpe dukros poreikį ir būtinumą bendrauti, būti auklėjamai, prižiūrimai savo mamos, nustatoma bendravimo su motina tvarka, tačiau ji gali būti modifikuojama pagal atsakovės poreikį ir galimybes kuo daugiau bendrauti su vaiku.
2. Atsakovė I. Š. atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
3. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nepilnametės L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas tokio dydžio, kuris užtikrintų nepilnametės dukros L. K. ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, ieškovo pateikta atsakovės bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nepilnametės L. K. interesų.
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė I. Š. yra L. K. motina. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į kitą miestą, išlaikymo dukrai neteikia ir niekada neteikė.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
6. Nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, motina vaiku nesirūpina, vaikas gyvena su tėvu, todėl teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su jos tėvu – A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str.).
Dėl išlaikymo dydžio
7. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
9. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
10. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
11. Ieškovas prašo pritiesti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškovas nurodė, kad negali tiksliai pasakyti kiek vaiko išlaikymui per mėnesį reikia pinigų, tam, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Tačiau nurodė, jog akivaizdu, kad prašomas išlaikymas patenkintų bent minimalius vaiko poreikius.
12. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau - MMA).
13. Teismas vertindamas ieškovo nurodytą vaikui skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumą ir reikalingumą, ieškovo gaunamas pajamas, atsakovės amžių, bei tai, kad vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, daro išvadą, jog prašomas priteisti 200 Eur nepilnamečiam vaikiui išlaikyti reikalingas dydis šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Ši suma laikytina realiai įvykdoma, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių bei užtikrinančia būtiniausius nepilnamečio tokio jauno amžiaus vaiko poreikius (CK 3.3 straipsnis). Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Išlaikymo dydis priteisiamas nuo 2025 m. birželio 4 d. (ieškinio teismui pateikimo). Ieškovas paskiriamas nepilnamečio vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).
14. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
15. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
16. Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.
17. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
18. Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą).
19. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnametę dukrą nuo gimimo išlaiko vienas ieškovas, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovas skaičiuoja nuo mediacijos proceso pabaigos - 2023-01-16, t. y. už laikotarpį iki ieškinio padavimo teisme - 17 mėnesių – 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas (200 Eur x 17 mėn.).
20. Ieškinys teisme pareikštas 2025 m. birželio 4 d. Teismas nustatė 200 eurų išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Atsakovė turėjo teikti išlaikymą po 200 eurų vaikui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. birželio 4 d.), t. y. 17 mėnesių. Susidaro 200 x 17 = 3 400 eurų. Todėl įsiskolinimas už šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą sudaro 3 400 eurų sumą, kuri yra priteistina iš atsakovės. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos
21. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
22. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
23. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis).
24. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
25. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: I. Š. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdama ją iš gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), nuo penktadienio iki pirmadienio, paimant dukrą to savaitgalio penktadienį pasibaigus ugdymo/mokymo procesui ir nuvežant pirmadienį į ugdymo/mokymo įstaigą arba parvežant ją į namus iki 9 val.; Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais dukra savo gimimo dieną praleidžia su motina, o neporiniais metais - su tėvu; Lyginiais metais motina su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę ir antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, pasiimdama dukrą gruodžio mėn. 26 d. ir Šv. Velykų antrą dieną iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo/mokymo įstaigą pirmą pošventinę dieną iki 10 val.; Nelyginiais metais motina dukrą pasiima gruodžio mėn. 24 d. ir Šv. Velykų pirmą dieną iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir pristato dukrą j jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.; Kiekvienais metais dukra su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną; I. Š. ir A. K. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip po 30 kalendorinių dienų atostogų vasaros metu, dalijant atostogas po 10-15 dienų kas mėnesį. Dėl konkretaus atostogų laiko šalys susitaria ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios; Vaikui susirgus, kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, privalo nedelsiant informuoti atitinkamai kitą tėvą apie vaiko sveikatos būklę, jei buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, nurodyti šią gydymo įstaigą, gydančio gydytojo vardą, pavardę ir vaikui negalint lankyti ugdymo įstaigos, t. y. esant slaugos poreikiui (gydymo įstaigoje ar namuose), slaugo sergantį vaiką tas tėvas, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką; I. Š. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio rėžimo bei ne vėliau nei iki 20 val.; A. K. ir I. Š. bet kokia forma (telefonu, el. paštu, SMS pranešimais, susitikimų metu ir pan.) vienas kitą informuoja apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; A. K. ir I. Š. bet kada gali tarpusavyje susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto - raštu (elektroninėmis ryšio priemonėmis, SMS pranešimais ir pan.).
26. Atsakovė atsiliepimo šiuo klausimu nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. Laikytina, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, yra praktiškai įgyvendinama, vaikas galės maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas.
27. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
29. Ieškovas teikdamas ieškinį buvo atleistas nuo 91 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, todėl 91 Eur žyminis mokestis yra priteistinas valstybei iš atsakovės.
30. Ieškovai, už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nagrinėjamu atveju mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 1 vaikas = 72 Eur – 25 proc. = 54 Eur. Šis 54 eurų žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovės. Iš viso valstybei priteistinas 145 Eur žyminis mokestis (54 Eur + 91 Eur = 145 Eur) iš atsakovės.
31. Ieškovas patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Eur išlaidų advokatui už ieškinio parengimą ir ieškovo atstovavimą teismo posėdžio metu, viso 400 Eur. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad atsakovė I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
I. Š. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdama ją iš gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), nuo penktadienio iki pirmadienio, paimant dukrą to savaitgalio penktadienį pasibaigus ugdymo/mokymo procesui ir nuvežant pirmadienį į ugdymo/mokymo įstaigą arba parvežant ją į namus iki 9 val.;
Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais dukra savo gimimo dieną praleidžia su motina, o neporiniais metais - su tėvu;
Lyginiais metais motina su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę ir antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, pasiimdama dukrą gruodžio mėn. 26 d. ir Šv. Velykų antrą dieną iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo/mokymo įstaigą pirmą pošventinę dieną iki 10 val.;
Nelyginiais metais motina dukrą pasiima gruodžio mėn. 24 d. ir Šv. Velykų pirmą dieną iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir pristato dukrą j jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.;
Kiekvienais metais dukra su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną;
I. Š. ir A. K. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip po 30 kalendorinių dienų atostogų vasaros metu, dalijant atostogas po 10-15 dienų kas mėnesį. Dėl konkretaus atostogų laiko šalys susitaria ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios;
Vaikui susirgus, kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, privalo nedelsiant informuoti atitinkamai kitą tėvą apie vaiko sveikatos būklę, jei buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, nurodyti šią gydymo įstaigą, gydančio gydytojo vardą, pavardę ir vaikui negalint lankyti ugdymo įstaigos, t. y. esant slaugos poreikiui (gydymo įstaigoje ar namuose), slaugo sergantį vaiką tas tėvas, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką;
I. Š. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio rėžimo bei ne vėliau nei iki 20 val.;
A. K. ir I. Š. bet kokia forma (telefonu, el. paštu, SMS pranešimais, susitikimų metu ir pan.) vienas kitą informuoja apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;
A. K. ir I. Š. bet kada gali tarpusavyje susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto - raštu (elektroninėmis ryšio priemonėmis, SMS pranešimais ir pan.).
Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui - A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) (54 Eur + 91 Eur) išlaidų, susijusių žyminio mokesčio sumokėjimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.