Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po mamos E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

4. Suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos NŽT, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 4 dalis).

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. R., pilietybė – Lietuvos Respublikos, mirties vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis Šilutės 1-ojo notarų biuro notarės A. R. (duomenys neskelbtini) liudijimu, notarinio registro Nr. 4010, (duomenys neskelbtini) mirus E. V., palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – dukra E. R.. Testamentų registro duomenimis, po E. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė E. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Taigi palikėja E. R. mirties metu turėjo paveldimo turto Lietuvos Respublikoje.

8. Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. D. 2025 m. vasario 5 d. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą Nr. S-13 atsisakė priimti V. B. prašymą palikimui priimti, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai E. R..

9. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, JK ir Airiją, yra taikomas Reglamentas 650/2012 (toliau – Reglamentas), nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Šis Reglamentas yra ES tarptautinės privatinės teisės dokumentas, apimantis jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo klausimus bei nustatantis tam tikras materialiosios teisės normas, reguliuojančias Europos paveldėjimo pažymėjimą.

10. Reglamentas nepateikia sąvokos „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ apibrėžimo, tačiau iš jo konstatuojamųjų 1, 7 ir 67 dalių matyti, kad jis taikomas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkai tinkamai veikti, šalinant laisvo asmenų, kurie patiria sunkumų įgyvendindami savo teises tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo atvejais, judėjimo kliūtis, taip pat siekiant greitai, sklandžiai ir veiksmingai spręsti tokį poveikį turinčio paveldėjimo klausimus.

11. Tarpvalstybinio pobūdžio byla paprastai būna tais atvejais, kai ginčo dalykas peržengia vienos valstybės ribas, pavyzdžiui, palikėjas ir įpėdiniai gyvena skirtingose valstybėse, palikėjas, įpėdiniai ir paveldimas turtas yra skirtingose valstybėse ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to patenka į Reglamento taikymo sritį, reikia nustatyti, pirma, valstybę narę, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną, antra, paveldėjimo turto buvimo vietą, trečia, įpėdinių gyvenamąją vietą.

12. Kiekviena paveldėjimo byla paprastai pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo priežastis, laiką ir vietą nustato paveldėjimui taikytina teisė (Reglamento 650/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktas).

13. Taigi tarpvalstybinio paveldėjimo atveju ne tik palikėjas turėtų žinoti, pagal kokios valstybės teisę jis galėtų atlikti pomirtinį savo turto paskirstymą, bet ir įpėdiniai turėtų žinoti, pirma, į kurios valstybės kompetentingas institucijas kreiptis dėl palikimo priėmimo ir, antra, pagal kurios valstybės teisę bus tvarkoma paveldėjimo byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamentas nustato kolizines normas, reglamentuojančias jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismų sprendimo pripažinimo ir vykdymo taisykles, tačiau pačios teisės turinį, t. y. kas kaip ir ką gali paveldėti, apibrėžia pagal Reglamento taisykles parinkta taikytina valstybės narės teisė.

14. Pagal Reglamento nuostatas, parenkant paveldėjimui taikytiną teisę, svarbu nustatyti, ar ta teisė gali apimti visus su paveldėjimu susijusius klausimus. Reglamento preambulės 9 punkte nurodyta, kad jis, taigi ir juo nustatytos taikytinos teisės parinkimo taisyklės, turėtų būti taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu, būtent – visoms turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formoms.

15. Reglamento 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas palikėjų palikimų paveldėjimui. Atsižvelgiant į Reglamentu nustatytą paveldėjimo vieningumo principą, t. y. kad pagal Reglamento 21 arba 22 straipsnius nustatyta teise reglamentuojamas visas palikimo paveldėjimas (Reglamento 650/2012 23 straipsnio 1 dalis), paveldėjimui taikytina teisė apima beveik visus su paveldėjimu susijusius klausimus nuo sąlygų paveldėti nustatymo (Reglamento 23 straipsnio 2 dalies a, c, d punktai) iki paveldimo turto paskirstymo (Reglamento 23 straipsnio 2 dalies b, e, f, h, i, g, j punktai).

16. Pažymėtina, kad galimų ir esamų įpėdinių ir paveldimo turto buvimo vieta yra skirtingose valstybėse, lemia tarpvalstybinį tokio paveldėjimo pobūdį (generalinio advokato išvados byloje C-80/19 65 punktas), tačiau visų pirma turi būti tinkamai nustatyta palikėjos paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, nes būtent jos buvimas kitoje, nei yra paveldimas turtas ir (ar) įpėdinių gyvenamoji vieta, valstybėje dažniausiai ir lemia tarpvalstybinį paveldėjimo bylos pobūdį bei leidžia nustatyti paveldėjimui taikytiną teisę.

17. Remiantis ESTT prejudiciniu sprendimu paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas) turi nustatyti paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, kaip tai suprantama pagal Reglamentą. Pažymėtina, kad palikėjo paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma tik vienoje iš valstybių narių, įvertinus visas atitinkamo atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje C-80/19, 40 punktas).

18. Paskutinė įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta yra bendras Reglamente nustatytas jungiamasis kriterijus, pagal kurį nustatomas ne tik bylos tarpvalstybinis pobūdis, bet ir parenkama valstybė, kompetentinga priimti sprendimus, bei paveldėjimui taikytina teisė. Reglamentas nepateikia paskutinės įprastinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, todėl, kiekvienu atveju atsižvelgiant į Reglamento 23–25 konstatuojamosiose dalyse nurodytus kriterijus, turi būti vertinamos individualios bylos aplinkybės, siekiant tinkamai nustatyti palikėjo socialinių, ekonominių, šeiminių ir emocinių interesų centrą.

19. ESTT prejudiciniame sprendime nurodė, kad, nustatant paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, visų pirma turi būti vertinami Reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai, tokie kaip visos palikėjo gyvenimo aplinkybės kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgiant į palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę, reguliarumą bei to buvimo aplinkybes ir priežastis. Tik tuo atveju, jei pagal šiuos kriterijus nepavyksta tinkamai nustatyti paskutinės įprastinės palikėjo gyvenamosios vietos, turėtų būti vertinami Reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje įvardyti kriterijai, tokie kaip palikėjo šeimos ir socialinio gyvenimo centras ar palikėjo pilietybė (ESTT sprendimo byloje C-80/19 37–39 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

21. Pažymėtina, kad, pagal bendrą Reglamento 4 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje buvo mirties dieną palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas.

22. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. R.. E. R. buvo susilaukė vaikų – pareiškėjos V. B. ir R. R., mirusios (duomenys neskelbtini) Palikėja E. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) ji deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. tarp AB „Šiaulių bankas“ ir E. R. buvo sudaryta Banko sąskaitos sutartis, jos pagrindu E. R. buvo atidaryta banko sąskaita AB „Šiaulių bankas“. 2019 m. sausio 31 d. tarp AB „Šiaulių bankas“ ir E. R. sudaryta Nekilnojamojo turto kredito sutartis Nr. F-2019-005-07 (toliau – Sutartis), ja E. R. buvo suteiktas 25 000 Eur kreditas, o ji įsipareigojo iki 2029 m. sausio 31 d. grąžinti suteiktą kreditą ir įvykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Sutartyje nurodyta, kad E. R. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. E. R. naudojosi savo vardu registruota banko sąskaita, esančia „Swedbank“, AB. Laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. E. R. mokėjo mokesčius už įvairias paslaugas, teikiamas jai prikausančiam turtui. 2022 m. birželio 30 d. E. R. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Irma Greikšeliene, 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. – atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Rolandu Raudoniumi (sutartyse nurodyta E. R. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini)). 2022 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartimi E. R. padovanojo pareiškėjai V. B.: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi E. R. padovanojo pareiškėjai V. B.: 1) negyvenamąją patalpą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

23. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėja E. R. išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), deklaravo tik (duomenys neskelbtini), t. y. likus 4 mėn. iki jos mirties. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad E. R. iš esmės iki mirties Lietuvos Respublikoje turėjo ekonominių interesų – turėjo galiojančių kredito sutarčių, buvo atsidariusi banko sąskaitas, turėjo jai priklausančio Nekilnojamojo turto, mokėjo mokesčius, sprendė įvairius su jai priklausančiu turtu susijusius klausimus. Byloje duomenų apie tai, kad palikėja turėjo turto (duomenys neskelbtini) nėra. Kitų duomenų, pagrindžiančių palikėjos socialinius, ekonominius, šeiminius ir emocinius interesus (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji kartu su palikėja vykdavo į (duomenys neskelbtini), tačiau įprastai palikėja gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Išvykimą į (duomenys neskelbtini) palikėja E. R. deklaravo tuomet, kai jos sveikatos būklė buvo itin prasta ir ji norėjo būti kartu su pareiškėja ir jos šeima, gyvenančiais (duomenys neskelbtini).

24. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog palikėjos E. R. paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

25. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

26. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). Pareiškėjai privalėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo B. P. mirties dienos, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

27. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

28. Pareiškėja nurodo, jog po motinos mirties kreipėsi į Šilutės rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė jai nurodė, jog klausimas dėl palikimo priėmimo spręstinas (duomenys neskelbtini), kadangi E. R. ten mirė. Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarei atsisakius priimti pareiškėjos prašymą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja kreipėsi į Šilutės rajono 1-ąjį notarų biurą, išdavusį paveldėjimo teisės liudijimą E. R. dėl E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė sutiko užvesti paveldėjimo bylą, tačiau nurodė, kad pareiškėja turi pateikti prašymą notarų rūmams dėl paveldėjimo bylos perkėlimo. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėn. termino palikimui priimti, pateikė prašymą dėl paveldėjimo bylos perdavimo kitam notarui. Notarų rūmų viceprezidentė 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu prašymą tenkino, tačiau vėliau sprendimas buvo panaikintas, o kitas sprendimas priimtas nebuvo.

29. Lietuvos notarų rūmų sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus, prašydama leisti palikėjos E. R. paveldėjimo bylą vesti Šilutės rajono 1-ojo notarų biure. Lietuvos notarų rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą pavesti paveldėjimo bylą vesti notarei I. N., tačiau vėliau šį sprendimą panaikino.

30. Pareiškėja pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis.

31. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad, teismui atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų pažeisti suinteresuoto asmens interesai. Remiantis bylos duomenimis, kiti paveldėtojai į notarą dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė.

32. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, per protingą terminą kreipėsi į teismą, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po E. R. mirties, priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Atnaujinti pareiškėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.