Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-700-1255/2026 pagal ieškovo V. K. Š. ieškinį atsakovams A. Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys notarė D. S., valstybės įmonė Registrų centras, dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir kitų reikalavimų, ginant nuosavybės teises.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantas kartus su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d., 2026 m. sausio 16 d., 2026 m. kovo 30 d. nutartis, 2026 m. sausio 21 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį.

12. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas skundo argumentus grindžia pirmiau paminėtų teismo procesinių dokumentų turiniu. Kadangi šie duomenys yra LITEKO sistemoje, elektroninėje byloje, pagrindo juos papildomai priimti nėra, todėl atsisakytina paminėtus įrodymus priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Utenos rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo A. Š. vardu teisiškai įregistruoti pastatus Utenos rajone“ nuo jo priėmimo dienos; panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – statinių (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. Š. vardu ir nurodytąjį įregistravimo pagrindo įrašą „(duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. Š. mirties palikimą priėmė jos sūnus ieškovas, faktiškai turtą pradėdamas valdyti. Taikyti iš administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais kylančias teisines pasekmes – pripažinti negaliojančią 2025 m. atsakovės A. Š. pareiškimo dalį dėl palikimo priėmimo, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. S. palikimo, atsiradusio po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) – dėl statinių (duomenys neskelbtini). Prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Utenos rajono 4-ajame notarų biure atsakovei A. Š., iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

16. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

17. Nustatyta, kad ieškovas 2026 m. sausio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus ieškovas faktiškai turtą pradėdamas valdyti; pripažinti negaliojančiu atsakovės A. Š. 2025 m. spalio 20 d. pareiškimo dalį dėl palikimo priėmimo, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo, atsiradusio po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) – dėl statinių (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – statinių (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. Š. vardu ir nurodytąjį įregistravimo pagrindo įrašą „(duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)“.

18. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams A. Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai (tretieji asmenys notarė D. S., valstybės įmonė Registrų centras) dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir kitų reikalavimų, ginant nuosavybės teises, laikė nepaduotu. Paaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su procesiniu dokumentu bendra tvarka.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2026 m. sausio 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. civilinėje byloje Nr. e2S-470-796/2026 panaikino apskųstą teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

21. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad neproporcingai yra apribojama asmens teisė kreiptis į teismą. Teigia, jog teismui nustačius juridinį faktą, naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl faktinio statinių valdytojo, t. y., kad ieškovas faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė kaip savą po savo motinos mirties, kuris, nustačius šį faktą, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti savo nuosavybės teises į statinius, teisinės pasekmės kiltų. Apelianto vertinimu, formalus ieškinio nepriėmimas ieškovui sukels sunkias teisines pasekmes, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atlieka įrodymų vertinimą dar ieškinio priėmimo stadijoje.

22. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas yra savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir kitų reikalavimų, ginant nuosavybės teises. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje remiasi aplinkybėmis, kad jis po savo motinos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), motinos paliktu turtu naudojosi, rūpinosi ir disponavo kaip savo, o palikimą (pastatą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius) kaip pirmosios eilės įpėdinis (sūnus) priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir valdo iki šiol. Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog ginčo pastatai įregistruoti A. Š. (ieškovo sūnaus, kuris mirė (duomenys neskelbtini)) vardu, ieškovas sužinojo 2025 m. gruodžio 4 d., gavęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą su istorija. Taigi ieškovas ieškiniu paveldėjimo teisinių santykių pagrindu siekia nuosavybės teisių nustatymo į ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčo pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre A. Š. vardu (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kadangi ieškovo nurodomas turtas, kurį jis siekia paveldėti, Nekilnojamojo turto duomenimis, priklauso kitam asmeniui nuosavybės teise, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. Š. mirties palikimą priėmė ieškovas, faktiškai turtą pradėdamas valdyti, negali sukelti ieškovui teisinių pasekmių, esant viešame registre įregistruotoms ir nenuginčytoms kito asmens, t. y. A. Š., nuosavybės teisėms į ieškovo, kaip jo mamos įpėdinio, siekiamą paveldėti turtą ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

25. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

26. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris, jo teigimu, sudarytų pagrindą įgyti paveldėjimo teisę į mirusios mamos palikimą ir įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtą. Tokie reikalavimai yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 444, 445 straipsniai). Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti juridinis faktas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti – yra juridinę reikšmę turintis faktas, kuris pripažįstamas paveldėjimo teisinių santykių kontekste. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šio juridinio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių dėl to, jog ginčo turtas yra įregistruotas kito asmens vardu, vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio priėmimo stadijos ribas, nes klausimai, ar nustatytas juridinis faktas būtų pakankamas ieškovo siekiamoms teisėms įgyvendinti, kokie įrodymai tai paneigia ar pagrindžia, kokios teisės normos yra taikytinos ginčui ir ar yra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą skųsti administracinius aktus, spręstini nagrinėjant bylą iš esmės.

29. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, jog pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.