- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-470-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. K. Š.
- Atsakovas
- A. Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo V. K. Š. ieškinio atsakovams A. Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti ir kitų reikalavimų, ginant nuosavybės teises, tretieji asmenys notarė D. S., valstybės įmonė Registrų centras, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. Š. pradiniu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 962 „Dėl leidimo A. Š. vardu teisiškai įregistruoti pastatus (duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statiniai) teisinę registraciją A. Š. vardu ir nurodytąjį įregistravimo pagrindo įrašą „1999 m. rugsėjo 28 d. Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 962“; 3) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jos sūnus ieškovas V. K. Š., faktiškai turtą pradėdamas valdyti; 4) taikyti iš administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais kylančias teisines pasekmes – pripažinti iš dalies negaliojančiu 2025 m. atsakovės A. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. S.: dalį dėl palikimo, atsiradusio po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) – dėl Statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes, tai, kad pagal ieškiniu pareikštus reikalavimus, jų tenkinimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių ieškovui, taip pat atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą dėl individualių administracinių aktų apskundimo tvarkos, nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje, pasisakant dėl ieškinio trūkumų, be kita ko, nurodyta, kad nesant duomenų ar nustatyto juridinio fakto, jog atitinkamas nekilnojamasis turtas priklausė J. Š. jos mirties metu, tokie reikalavimai, kokie yra pareikšti ieškiniu, negali sukelti pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių. Ieškovas turėtų patikslinti ieškinį taip, kad jo reikalavimų tenkinimas galėtų sukelti jam siekiamas teisines pasekmes, taip pat nurodyti reiškiamų reikalavimų pagrindą ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodyta, kad yra praėję daugiau nei 10 metų nuo (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 962 priėmimo, todėl tam, kad toks reikalavimas galėtų būti priimtas nagrinėti teisme, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su minėto individualaus administracinio teisės akto priėmimu.
3. Ieškovas 2026 m. sausio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, juo pareiškė reikalavimus: 1) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė jos sūnus ieškovas V. K. Š., faktiškai turtą pradėdamas valdyti; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu atsakovės A. Š. 2025 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. S., registro Nr. 4839: dalį dėl palikimo, atsiradusio po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) – dėl Statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją A. Š. vardu ir nurodytąjį įregistravimo pagrindo įrašą „1999 m. rugsėjo 28 d. Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 962“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu; išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su procesiniu dokumentu bendra tvarka; grąžino ieškovui 288 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio galima nuspręsti, jog teikdamas ieškinį ieškovas siekia įgyti nuosavybės teises į ieškinyje detalizuotą nekilnojamąjį turtą paveldėjimo teisinių santykių pagrindu. Kaip nurodo pats ieškovas, ginčo pastatai, kuriuos jis siekia įgyti kaip J. Š. turto paveldėtojas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre A. Š. vardu 1999 m. rugsėjo 28 d. Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 962 pagrindu. Pirminiu ieškiniu ieškovas kėlė reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 962 „Dėl leidimo A. Š. vardu teisiškai įregistruoti pastatus (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu buvo įregistruota ieškovo sūnaus A. Š. nuosavybės teisė į ieškinyje detalizuojamą nekilnojamąjį turtą. Teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje ieškovui buvo išaiškinti individualaus administracinio akto apskundimo terminai ir jų atnaujinimo pagrindai, pasiūlant nurodyti termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Patikslintame ieškinyje tokie įrodymai nepateikti ir reikalavimas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo nebėra reiškiamas, tačiau patikslinto ieškinio motyvuose teikiami argumentai dėl šio individualaus administracinio akto, siekiant panaikinti įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto įregistravimo A. Š. vardu. Ieškovui siekiant panaikinti įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto registracijos A. Š. vardu, ieškovas privalėtų visų pirma nuginčyti šio įrašo pagrindą, t. y. 1999 m. rugsėjo 28 d. Savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 962, tačiau patikslintame ieškinyje toks reikalavimas nebereiškiamas. Ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl minėto administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas panaikinti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės įregistravimo negali būti savarankišku ieškinio dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovui 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi buvo išaiškinta, jog nesant duomenų ar nustatyto juridinio fakto, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas priklausė J. Š. jos mirties metu, tokie reikalavimai, kokie yra pareikšti ieškiniu, negali sukelti pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių. Nesant nustatyto juridinio fakto, kad ieškinyje nurodytas turtas, kurį siekia paveldėti ieškovas, priklausė J. Š. (ir ieškovui tokio reikalavimo nereiškiant), taip pat viešajame registre esant įregistruotoms kito asmens nuosavybės teisėms į ginčo nekilnojamąjį turtą (ir nesant nuginčytam jų įregistravimo pagrindu esančiam individualiam administraciniam aktui), ieškinyje pareikštų reikalavimų tenkinimas negali sukelti ieškovo siekiamų teisinių pasekmių.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumo ir nepatikslino ieškinio reikalavimų taip, kad jų tenkinimas galėtų sukelti jam siekiamas teisines pasekmes.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Esminiai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartyje nurodė naujus argumentus, kurių nebuvo nurodęs 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų bei neatsižvelgė ir neįvertino, kad ieškovas sąžiningai ir aktyviai dėjo pastangas teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarčiai tinkamai įvykdyti ir nurodytus trūkumus pašalino, pateikdamas patikslintą ieškinį.
8.2. Ieškovo vertinimu, pagal 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties 2 punktą, ieškinio trūkumų nustatyta nebuvo.
8.3. Ieškovas laiko nepagrįstu skundžiamos 2026 m. sausio 16 d. teismo nutarties 8 punktą, kuriuo teismas, viena vertus, pabrėžia, kad būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie J. Š. valdytą turtą, nors teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties 3 punkte numatė alternatyvas – arba turi būti pateikti įrodymai, arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Ieškovas, vykdydamas 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties 3 punktą, suprato, kad jis turėtų pateikti papildomus įrodymus prie ieškinio, pagrindžiančius jo motinos J. Š. valdytą turtą, ir, jei tokius įrodymus pateiks, nebūtina papildyti ieškinį dar vienu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas priklausė J. Š.. Vykdydamas teismo nutartį, ieškovas buvo aktyvus, kreipėsi į archyvus, VĮ Registrų centrą, patikslino ieškinį, pagrįsdamas tiek teisiniais argumentais, tiek pridedant įrodymus apie J. Š. valdytą turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad iki 1991 m. liepos 25 d. įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai (jie pateikti kartu su patikslintu ieškiniu). Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties 3 punkte to ir prašė – papildomų įrodymų. Be to, tie patys ginčo pastatai, į kuriuos įregistruoti nuosavybės teises A. Š. kreipėsi į VĮ Registrų centrą 1999 metais po jo močiutės J. Š. mirties, prieš tai (duomenys neskelbtini) tarpmiestiniame inventorizacijos biuro duomenų bazėje (archyve) nuo 1986 m. atsispindėjo savininkės J. Š. vardu. Taip pat J. Š. nuosavybė atsispindėjo ir ūkinėse knygose, kurių įrašus teismui ieškovas pridėjo. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 1999 m. rugsėjo 20 d. pažymėjimas Nr. 404 grindžiamas J. Š. nuosavybe ir jos mirties faktu. Teismas neįvertino su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų apie J. Š. valdytą turtą. Byloje nėra ir nebus ginčo dėl J. Š. valdyto turto jos vardu. Ieškovas vertina, kad pašalino 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties 3 punkte nurodytą ieškinio trūkumą, pateikdamas papildomus argumentus patikslintame ieškinyje dėl ūkinių knygų įrašų teisinės galios, pridėdamas rašytinius įrodymus apie palikėjos valdytą turtą, į kurį ieškovas pretenduoja.
8.4. Papildomas reikalavimas patikslintu ieškiniu reiškiamas nebuvo, todėl ieškovas vertina, kad papildomo žyminio mokesčio jis primokėti neturėjo.
8.5. Ieškovas su ieškiniu teismui buvo pateikęs visus įrodymus ir pabrėžė ieškinyje, kad apie (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. sprendimo egzistavimą jis sužinojo tik 2025 m. gruodžio 4 d., gavęs VĮ Registrų centro išduotą nekilnojamojo turto registro išrašą apie A. Š. nekilnojamąjį turtą ir jame pamatęs, jog A. Š. vardu įregistruotas turtas – statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), o ieškovas visuomet, beveik 35 metus, laikė juos savo nuosavybe, kadangi buvo faktiškai priėmęs palikimą (turtą valdyti) po jo motinos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gavęs dokumentus mato prieštaravimus juose, VĮ Registrų centre esanti (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. sprendimo kopija neatitinka Vilniaus regioniniame valstybės archyve esančio originalaus egzemplioriaus, sprendimai visiškai nemotyvuoti, priimti pažeidžiant tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatas dėl palikimo priėmimo.
8.6. Skundžiamos teismo nutarties 5 punkto argumentas, kad ieškovas neįvykdė teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes teismas nurodė tik viena – konkrečiai pateikti, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su minėto individualaus administracinio teisės akto priėmimu, tačiau jokios kitokios alternatyvos ieškovui nebuvo išaiškintos. Ieškovas, pagal 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties 6 punktą, atsiduria padėtyje be išeities, nes negali pateikti teismui neegzistuojančio teismo nuosprendžio ir, jei patikslintame ieškinyje paliktų ieškinio reikalavimą ginčyti 1999 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, teismas pritaikytų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytą išaiškinimą. Ieškovas tinkamai ištaisė teismo nurodytą trūkumą, nes reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 962 pašalino iš ieškinio (remdamasis teismo išaiškinimu dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies), o tai, kad teismas 2026 m. sausio 16 d. teismo nutarties 5, 6, 7 punktuose nurodė papildomus argumentus, nesudaro pagrindo laikyti ieškinio trūkumų nepašalintais ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovo vertinimu, jis įvykdė 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties 5–6 punktus, pašalindamas teismo nurodytą ieškinio trūkumą dėl reikalavimo senaties, kaip negalimą priimti nagrinėti. Jokių kitų trūkumų dėl ieškinio teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje nenurodė.
8.7. Ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi nurodo naują trūkumą ir patikslintą ieškinį grąžina, nors galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Teismas nutarė ieškinio nepriimti ir 2026 m. sausio 16 d. nutarties 6 ir 7 punktuose surašė naujus argumentus (ieškinio trūkumus), kurių nebuvo nurodęs 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje, kurie kliudo teismui priimti ieškinį, bet nebesudarant galimybės ieškovui pasitaisyti.
8.8. Teismas jau atliko išsamų visų bylos medžiagos išnagrinėjimą ir įrodymų vertinimą (nebuvus nei parengiamojo posėdžio, nei bylos nagrinėjimo iš esmės) ir dar pareiškimo priėmimo stadijoje nutarė, kad trūksta įrodymų, kokių konkrečiai įrodymų, ar kad reikėtų nustatyti dar vieną juridinį faktą dėl J. Š. valdyto turto. Teismas, 2025 m. gruodžio 19 d. jau atlikęs išankstinį visų bylos įrodymų vertinimą, nurodė ieškovui surinkti papildomus duomenis, nors tų aplinkybių paaiškinimo ar papildomų įrodymų pateikimas galėjo būti atliktas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, t. y. bylai nagrinėti teismo posėdyje ir priimti pareiškimą jokių kliūčių nebuvo, kaip ir ginčo dėl J. Š. priklausiusio nekilnojamojo turto, kad būtinai reikėtų nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos turto valdymo. Jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas. Negalima iš karto atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą.
8.9. Byloje yra pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas yra 89 metų neįgalus asmuo, kuris yra pagrindęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl formalus ieškinio nepriėmimas, jo grąžinimas ieškovui sukels sunkias teisines pasekmes. Prašoma atsižvelgti į apelianto argumentus, į ieškovo sąžiningumą byloje ir įdėtas pastangas, vykdant 2025 m. gruodžio 19 d. teismo nutartį – ieškovas vertina, kad nutartį įvykdė tinkamai, joje nurodytus konkrečius ieškinio trūkumus pašalino ir ieškinys turėjo bei galėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
11. Asmenys, siekdami inicijuoti bylą civilinio proceso tvarka, privalo laikytis CPK nustatytų reikalavimų. Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). CPK 115 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
12. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir kitų reikalavimų, ginant nuosavybės teises. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje remiasi aplinkybėmis, kad jis po savo motinos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), motinos paliktu turtu naudojosi, rūpinosi ir disponavo kaip savo, o palikimą (pastatą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius) kaip pirmos eilės įpėdinis (sūnus) priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir valdo iki šiol. Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog ginčo pastatai įregistruoti A. Š. (ieškovo sūnaus, kuris mirė (duomenys neskelbtini)) vardu, ieškovas sužinojo 2025 m. gruodžio 4 d., gavęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą su istorija. Taigi ieškovas ieškiniu paveldėjimo teisinių santykių pagrindu siekia nuosavybės teisių nustatymo į ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Papildomai pastebėtina tai, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 5 d. nutartimi, pagal 147 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, tenkintas ieškovo prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. Š. į A. Š. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, privalo nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra ir šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
15. Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi, kaip vienas iš ieškovo pradinio ieškinio trūkumų, buvo nustatyta tai, kad, pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, nėra duomenų, jog nurodytas turtas priklausė J. Š., o ieškinyje nėra nurodoma, kokiu pagrindu, tiek faktiniu, tiek teisiniu, remdamasis ieškovas teigia, kad ieškinyje nurodytas turtas priklausė J. Š.. Minėtoje teismo nutartyje buvo nustatyta, kad nesant duomenų ar nustatyto juridinio fakto, jog atitinkamas nekilnojamasis turtas priklausė J. Š. jos mirties metu, tokie reikalavimai, kokie yra pareikšti ieškiniu, negali sukelti pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių, dėl to ieškovas turėtų patikslinti ieškinį taip, kad jo reikalavimų tenkinimas galėtų sukelti jam siekiamas teisines pasekmes, taip pat nurodyti reiškiamų reikalavimų pagrindą ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.
16. Iš Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, 3 punkto turinio matyti, kad ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po palikėjos J. Š. mirties palikimą priėmė jos sūnus – ieškovas, faktiškai turtą pradėdamas valdyti, aspektu pirmosios instancijos teismas įvertino, kad, pagal kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, ieškinyje nurodytas reiškiamo reikalavimo pagrindas nėra pakankamai aiškus (negali sukelti siekiamų teisinių pasekmių) ir kartu su ieškiniu nėra pateikta pakankamų reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties 3 punktu nustačius, jog nėra duomenų ar nustatyto juridinio fakto, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas priklausė J. Š. jos mirties metu, iš esmės buvo numatytas alternatyvus trūkumų pašalinimo būdas – turi būti pateikti reikalavimų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai (duomenys) arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
17. Iš ieškovo 2026 m. sausio 13 d. pateikto patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė papildomus argumentus, siejamus su J. Š. nuosavybės teise į pastatus kaimo vietovėje, taip pat ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė papildomus rašytinius įrodymus savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.
18. Procesinės pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo (CPK 13 straipsnis). Ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovas, vykdydamas Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir šalindamas joje nustatytus trūkumus nutartyje nurodytu alternatyviu būdu, patikslintame ieškinyje nurodė papildomus argumentus bei pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas, taip pat ir įrodymų pakankamumo klausimas neturi būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 176, 183, 185, 250 straipsniai). Ieškovo nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti. Atsižvelgiant į tai ir į ieškovo patikslintų ieškinyje nurodytų aplinkybių apimtį, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovas nereiškia reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š. nuosavybės teise valdė nurodytą turtą, kurį siekia paveldėti ieškovas, vertintini kaip perteklinis reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje ir nesudaro esminio ieškinio trūkumo, dėl kurio teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ir kurio nebuvo galima pašalinti ar išsiaiškinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje.
19. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties 6 punkte, pasisakant dėl pradinio ieškinio kito trūkumo, nurodyta, jog yra praėję daugiau nei 10 metų nuo (duomenys neskelbtini) valdybos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 962 „Dėl leidimo A. Š. vardu teisiškai įregistruoti pastatus (duomenys neskelbtini)“ priėmimo, todėl tam, kad toks reikalavimas galėtų būti priimtas nagrinėti teisme, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su minėto individualaus administracinio teisės akto priėmimu. Tačiau skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties 5 punkte pažymėta tai, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje ieškovui buvo išaiškinti individualaus administracinio akto apskundimo terminai ir jų atnaujinimo pagrindai, pasiūlant nurodyti termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartyje (6 punkte) nurodyta, kad patikslintame ieškinyje tokie įrodymai nepateikti ir reikalavimas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo nebėra reiškiamas, tačiau patikslinto ieškinio motyvuose teikiami argumentai dėl šio individualaus administracinio akto, siekiant panaikinti įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto įregistravimo A. Š. vardu, ir padaryta teismo išvada, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo nuginčyti minėtą administracinį aktą, reikalavimas dėl tokio individualaus administracinio akto pagrindu atlikto įrašo viešajame registre panaikinimo, jį grindžiant administracinio akto neteisėtumu, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo argumentus, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi (6 punkte), nustačius ieškinio trūkumus dėl dalies ieškinio reikalavimų, ieškovui nebuvo išaiškintos kitokios alternatyvos, kokios yra nurodomos skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartyje (5 punkte), t. y. pasiūlymas nurodyti termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Nurodytas pirmosios instancijos teismo pozicijos ir išvadų nevienareikšmiškumas galėjo turėti įtakos ieškovo procesiniam elgesiui šalinant pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus ir pateikiant patikslintą ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2026 m. sausio 16 d. nutartyje iš esmės nurodė naujus argumentus dėl ieškinio trūkumų, kurių nebuvo nurodęs 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje, tačiau ieškovui nebuvo sudaryta galimybė tokių trūkumų pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliantas taip pat pažymi tai, kad jis dar pradiniame ieškinyje rėmėsi aplinkybe, jog apie tai, kad ginčo pastatai įregistruoti A. Š. vardu ir kokio administracinio akto pagrindu jis sužinojo tik 2025 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į paminėtus skundžiamos teismo nutarties motyvus, apelianto nurodomos aplinkybės sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nebuvo vertinamos.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi tai, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje pažymima tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1755/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-1075/2026 36 punktą).
22. Reikšminga tai, kad trūkumų ištaisymo institutą taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip nepašalintus nurodytus ieškinio trūkumus ir atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes ieškinį laikyti nepaduotu. Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.