- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- I2-1846-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02714-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui A. V.,
2020 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovės atstovas), priteisti 200 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas.
Teigia, jog konfliktas įvyko 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 22 val. tarp pareiškėjo ir Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos miesto PK) pareigūnų dėl pareiškėjo automobilio „VW Tiguan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos privačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po pokalbio su pareigūnu P. B. automobilio stovėjimo vietą pakeitė, t. y. automobilį pastatė arčiau tvoros. Perstačius automobilį, jam nebuvo leidžiama išlipti, kelis kartus pareigūnai primygtinai reikalavo susimokėti kažkokį mokestį, jis nesuprato už ką tas mokestis. Iškvietus daugiau pareigūnų, pareiškėjui buvo įsakyta sėdėti automobilyje, neleido nei išlipti, nei uždaryti durelių. Paprašius atlaisvinti dureles, vienas iš policininkų, naudodamas jėgą, bandė atimti iš jo automobilio raktelius, suplėšė rūbus. Įžvelgė pareigūnų norą jėga užvaldyti jo automobilį. Pasijuto blogai, yra neįgalus, su įdėtu širdies stimuliatoriumi visada būna rizikos būsenoje.
Paaiškina, kad norėjo grįžti į namus išgerti paskirtų vaistų, tačiau pareigūnai neleido, iškvietė greitosios medicinos pagalbos komandą. Atvykę medikai jam padėjo nueiti nuo savo automobilio iki greitosios pagalbos automobilio ir į jį įlipti. Po medikų apžiūros jam nurodyta vykti į Palangos miesto ligoninę. Grįžęs ir išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, jis neberado savo automobilio kieme, policijos pareigūnų nebebuvo. Automobilyje buvo likę jo asmeniniai daiktai ir raktai nuo buto, todėl jis negalėjo patekti į namus, visą naktį apsirengęs plonais rūbais buvo priverstas būti lauke. Kelis kartus skambino pagalbos telefonu Nr. 112 dėl automobilio dingimo, jam liepė laukti policijos, tačiau jos taip ir nesulaukė. Tvirtina, kad iki pat 2019 m. rugsėjo 24 dienos policija nesuteikė jam informacijos, todėl nežinojo, kur yra jo automobilis, tomis dienomis jautėsi sugniuždytas tiek morališkai, tiek fiziškai. Automobilis jam buvo reikalingas nuvykti į gydymo įstaigą, vaistinę, prekybos centrus, nes dėl blogos sveikatos ribotas ėjimas pėsčiomis.
Nurodo, kad parašė skundą Lietuvos policijos departamentui dėl Palangos miesto PK pareigūnų veiksmų. Tik 2019 m. rugsėjo 26 d. gavo paštu Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą bei leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transportą priemonę. Tada sužino, kad jo automobilis yra Kretingos mieste. 2019 m. rugsėjo 30 d. nurodytu adresu nuvyko atsiimti savo automobilį, iš jo pareikalavo sumokėti 200 Eur už automobilio stovėjimą, jokios informacijos apie tokių paslaugų kainas nepateikė.
Gautame Klaipėdos AVPK viršininko atsakyme į skundą nurodyta, jog Palangos miesto PK pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymi, kad automobilio netektis pažeidė jo teisę į pilnavertį gyvenimą, buvo pasikėsinta į jo asmeninę nuosavybę. Jam neribotam laikui išduota neįgaliojo automobilio stovėjimo kortelė, suteikianti galimybę laisviau parkuoti mašiną, o tai jam yra svarbu ir reikalinga. Dėl riboto galėjimo vaikščioti be automobilio neteko galimybės apsirūpinti maistu, vaistais ir kt., tai atsiliepė dabartinei jo sveikatai, todėl yra priverstas naudoti stipresnius vaistus širdžiai. Iki šiol yra didelėje streso būsenoje, nes buvo pažemintas, stipriai išgyveno dėl automobilio nuvarymo. Dėl šių aplinkybių patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą bei 200 Eur turtinę žalą.
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Palangos miesto PK policijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 13 d. 22.08 val. atvykę pagal gautą pranešimą, pareiškėją įkalbinėjo patraukti jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad kiti namo gyventojai galėtų laisvai savo transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį požeminį garažą. Kadangi pareiškėjas atsisakė savo automobilį patraukti nuo įvažiavimo į požeminį garažą, policijos pareigūnai nusprendė pareiškėjo automobilį nuvežti privestinai, todėl radijo ryšiu apie tai pranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, jog reikalingas autovežis nuvežti automobilį. Į įvykio vietą atvykus UAB „Okreta“ autovežiui, pareiškėjas savo noru perstatė savo automobilį. Pareiškėjui pasijutus blogai, policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicininės pagalbos medikus. Pareiškėjui būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje, jo automobilis buvo pakrautas ant autovežio platformos ir nuvežtas. Policijos pareigūnai surašė nustatytos formos priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, tačiau išvyko pareiškėjui nepalikę šio akto kopijos bei dėl administracinio nusižengimo nesurašę administracinio nusižengimo protokolo. 2019-09-14, t. y. kitą dieną po įvykio, buvo surašytas leidimas pareiškėjui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.
Teigia, kad 2019-09-17 apie 10.00 val. dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos ir priverstinai nuvežto automobilio su pareiškėju buvo susisiekta jo nurodytu telefono numeriu. Pareiškėjui pareiškus, kad į Palangos miesto policijos komisariatą jis atvykti negali dėl neįgalumo, policijos pareigūnai pasisiūlė patys atvykti ir atvyko pas pareiškėją į namus, tačiau pareiškėjas, būdamas namie, policijos pareigūnams durų neatidarė ir bendrauti atsisakė. Policijos pareigūnai 2019-09-17 ir 2019-09-18 4 kartus buvo nuvykę pas pareiškėją. Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko 2019-09-17 raštu pareiškėjui paštu išsiųsti priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pareiškėjui nedalyvaujant, 2019-10-08 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 19105772420 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnį. Protokolas buvo pateiktas pareiškėjui, tačiau jis atsisakė protokolą priimti, apie tai pasirašydamas protokole.
Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba pagal pareiškėjo skundą atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjas P. B. vykdė pareiškėjo automobilio priverstinį nuvežimą, išnykus pagrindui tai daryti, t. y. po to, kai pareiškėjas pats patraukė savo automobilį. Dėl to P. B. skirta tarnybinė nuobauda.
Vadovaujantis galiojančia Klaipėdos AVPK ir UAB „Okreta“ sutartimi priverstinis transporto priemonės nuvežimas Palangos mieste ir Kretingos rajone kainuoja 90,00 Eur įskaitant PVM, o saugojimo aikštelėje 1 para kainuoja 6,00 Eur, įskaitant PVM. Kadangi vilkiko atvykimas į įvykio vietą priverstiniam transportavimui kainuoja tiek pat kaip ir transportavimas, o vilkikas buvo iškviestas dėl pareiškėjo kaltės, t. y. dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnyje, šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės Lietuvos valstybės. 2019-09-14 buvo surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, todėl pareiškėjas turėjo pareigą ir faktinę galimybę jau 2019-09-14 atsiimti savo automobilį (saugojimo paslaugų kaina būtų buvusi 6,00 Eur), tačiau pareiškėjas savo automobiliu nesidomėjo, dėl automobilio grąžinimo į policijos įstaigą nesikreipė, t. y. jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl padidėjo automobilio saugojimo aikštelėje laikas ir išlaidos, t. y. pareiškėjo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, sukurdamas sąlygas žalingiems padariniams atsirasti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovė mano, kad pareiškėjo naudai turėtų būti priteista 6,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nustačius, kad objektyviai buvo padaryti pažeidimai, numatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, priverstinio transporto priemonės nuvežimo paslauga buvo užsakyta dėl pareiškėjo kaltės, automobilio saugojimo aikštelėje terminas ir išlaidos padidėjo taip pat dėl pareiškėjo kaltės, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos aplinkybes, todėl Klaipėdos AVPK mano, kad neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 6,00 Eur dydžio turtinė žala, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė šį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant iš Lietuvos valstybės 6 Eur turtinės žalos, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, išgabenant jo automobilį, nesant būtinumo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis (toliau – ir CK)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.).
Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Palangos m. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas P. B. 2019 m. spalio 8 d. surašė pareiškėjui P. M. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 22.10 val. pastatė savo vairuojamą transporto priemonę vietoje, kur stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, tai yra įvažiuoti ir išvažiuoti iš požeminio garažo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti ant įvažiavimo į požeminį garažą paliktą transporto priemonę, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje. 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai P. M. pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje bei nubaudė galutine 90 Eur bauda. P. M. šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2020 m. sausio 17 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariatui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gauta administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-154-549/2020 pagal 2019 m. spalio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą. 2020 m. kovo 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai priėmė nutarimą, kuriuo P. M. pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje bei nubaudė galutine 90 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Dėl Palangos miesto PK pareigūnų veiksmų pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi su skundu į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Skundas persiųstas tyrimui Klaipėdos AVPK, kuris pareiškėjui 2019 m. lapkričio mėnesio raštu pranešė, kad dėl pareigūnų veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad išnykus pagrindui vykdyti priverstinį automobilio nuvežimą, pareigūnas vis dėlto priėmė sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjo automobilį, be to, neįteikė Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto kopijos bei Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtos transporto priemonės akto kopijos. Esant nustatytoms aplinkybėms, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada bei pareigūnui P. B. skirta tarnybinė nuobauda.
Dėl neteisėtų veiksmų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinas CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos yra „valdžios institucijos“.
Kaip jau buvo minėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus Klaipėdos AVPK Palangos m. PK policijos pareigūnų veiksmus, žalos padarymo pareiškėjui faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos.
Pareiškėjas P. M. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu jam priklausančio automobilio priverstiniu transportavimu, nesant būtinybės.
Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje pagal P. M. skundą pradėtas tarnybinis patikrinimas ir 2019 m. lapkričio 8 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada dėl policijos pareigūno P. B. veiksmų (b. l. 26-34). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2019-09-13, 22.04 val., policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas Nr. 0119000494517, jog adresu, (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas pranešėjo garažas. Pokalbio metu automobilis patrauktas, bet vyksta žodinis konfliktas dėl stovėjimo vietos. Abu konflikto dalyviai yra vietoje. Į šį pranešimą išvyko ekipažas L5001, kurį sudarė Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas P. B. ir vyriausioji patrulė R. L.. Grafoje „papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad „L5001 P. B. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkui ir vairuotojui P. M. pradėta administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Minėtą automobilį nuvežė UAB „Okreta“ saugojimui į Kretingą, Tiekėjų g. 32. R. L. teigia, jog pasitikėdama minėtu pareigūnu bei jo darbine kompetencija, vykdė jo palieptus nurodymus, kadangi ekipaže sprendimų priėmimo funkcijos tiesiogiai priklausė P. B.. Tačiau jautė nerimą dėl galimai ne visiškai teisingų kolegos P. B., su kuriu dirbo tą vakarą, veiksmų, kadangi P. M., pradžioje konfliktavęs ir netraukęs automobilio, kuris tuo metu buvo užstatęs įvažiavimą į požeminį garažą, vėliau vis tik persigalvojęs automobilį patraukė į už kelių metrų esančią laisvą stovėjimo vietą automobilių aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). P. M. po įvykusių konfliktų dėl ne vietoje pastatyto automobilio pasijutus blogai, į įvykio vietą iškvietė GMP medikus. Atvykus GMP medikams, P. M. buvo palydėtas į medikų automobilį apžiūrai. Tuo metu, kai P. M. buvo GMP automobilyje, autovežio vairuotojas, privažiavęs prie P. M. automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) troso pagalba užtempė ant savo automobilio įrengtos platformos, po to minėta transporto priemonė buvo išvežta. Iš karto po to, P. B. įsėdo į automobilį ir kartu išvažiavo į patruliavimo maršrutą. R. L. teigia, jog prieš nuvežant P. M. automobilį, šis žodžiu buvo informuotas, kad automobilis bus privestinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl vėlyvo meto ir galimai silpnos P. M. sveikatos, P. B. nusprendė įvykio vietoje procesinių dokumentų (administracinių nusižengimų protokolo, transporto priemonės nuvežimo akto) neįteikti, minėtus dokumentus įteikiant vėliau, bet kuriuo paros metu ekipažui atvykus pas P. M.. Apibendrinant surinktų duomenų visumą tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad Palangos miesto PK RS tyrėjas P. B. 2019-09-13 22.08 val. atvykęs pagal gautą pranešimą, P. M. įkalbinėjo patraukti jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad kiti namo gyventojai galėtų laisvai nevaržomi savo transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teisę priklausantį požeminį garažą. Kadangi P. M. atsisakė savo automobilį patraukti nuo įvažiavimo į požeminį garažą. P. B. priėmė sprendimą P. M. automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežti, todėl radijo ryšiu apie tai pranešė Klaipėdos apskr. VPK OVS budėtojui, jog reikalingas autovežis nuvežti automobilį. P. B. tęsiant įkalbinėjimą patraukti automobilį, P. M. pareiškė, jog automobilį patrauks, ką ir padarė, automobilį perstatė į už kelių metrų esančią laisvą stovėjimo vietą automobilių aikštelėje. Vėliau, P. M. būnant GMP automobilyje, jo automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas ant autovežio platformos ir nuvežtas, kai jau buvo išnykęs pagrindas vykdyti priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Kartu išvyko ir pareigūnai, P. M. nepalikę nustatytos formos priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog P. B., būdamas atsakingas už savo priimamus veiksmus ir pasekmes, atliko tyčinius veiksmus, t. y. priėmė sprendimą nuvežti P. M. automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, kai nebebuvo pagrindo vykdyti priverstinio transporto priemonės nuvežimo, nes perstatytas P. M. automobilis kelių eismo taisyklių nepažeidė ir eismui netrukdė. Tokiu būdu P. B., tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, leido autovežio vairuotojui nuvežti P. M. priklausantį automobilį, nes šis atsisakė sumokėti 120 Eur autovežio vairuotojui už paslaugas. Taip pat vietoje nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, jo neįteikė, liepė neduoti pasirašyti ir neįteikė priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Išvadoje pripažinta, jog Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK RS tyrėjas P. B. pažeidė Aprašo 7.1.1 punktą, 14 punktą, 15 punktą ir Etikos kodekso 6.7 punktą, tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ši išvada patvirtinta 2019 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas R. V..
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės buvo nustatyti neteisėti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK RS tyrėjo P. B. veiksmai, netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Tokie jo veiksmai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Nustačius, kad pareigūnas, nesant būtinumui, leido autovežio vairuotojui nuvežti P. M. priklausantį automobilį, nes šis atsisakė sumokėti 120 Eur autovežio vairuotojui už paslaugas, vietoje nesurašė administracinių nusižengimų protokolo, jo neįteikė, taip pat liepė neduoti pasirašyti ir neįteikė priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.
Klaipėdos AVPK atsiliepime pripažįsta, kad dėl neteisėtų pareigūno veiksmų iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai galėtų būti priteista 6 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Vadovaujantis anksčiau nurodytų aplinkybių visuma konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos pareigūnai, todėl konstatuojama, jog Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.
Kaip anksčiau minėta, pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 200 Eur išlaidomis už automobilio nuvežimą, t. y. transportavimą ir aikštelės paslaugas. Iš byloje esančio UAB „Okreta“ PVM sąskaitos faktūros Serija OKR Nr. 22468 matyti, kad P. M. už automobilio „VW Tiguar“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą yra skolingas UAB „Okreta“ 200 Eur. Kasos pajamų orderis Nr. OKR011414 įrodo, kad P. M. pagal sąskaitą Nr. OKR22468 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo UAB „Okreta“ 200 Eur.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-09-13 surašytas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kad transporto priemonė „VW Tiguar“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vilkiku MB (duomenys neskelbtini) nuvežta adresu Kretinga, Tiekėjų g. 32 (b. l. 6).
2019-09-14 Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK tyrėjas P. B. surašė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „VW Tiguar“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Nustatyta, kad UAB „Okreta“ transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis yra 90 Eur, o saugojimo aikštelėje vienos paros įkainis yra 6 Eur. Už automobilio saugojimą P. M. išrašyta 200 Eur sąskaita (b. l. 9, 35).
2020 m. kovo 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjant P. M. administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad P. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-09-13 apie 22 val. 10 min. pastatė savo vairuojamą transporto priemonę - automobilį „VW Tiguar“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vietoje, kur stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, įvažiuoti ir išvažiuoti iš požeminio garažo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti ant įvažiavimo į požeminį garažą paliktą transporto priemonę. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime nurodyta, kad P. M. perspėjus, jog jei šis automobilio nepatrauks, pareigūnai bus priversti organizuoti automobilio nuvežimą. P. M. į tai nereagavo, tik paaiškino, kad jo automobilio niekas niekur nenuveš, paduos juos į teismą. Prašytas keletą kartų kad patrauktų automobilį, nes trukdo eismui, P. M. buvo piktybiškai nusiteikęs, tik šaukė, kad nieko nežada patraukti, svetimi atvažiavę į garažą neįvažiuos. Pagal anketinius duomenis nustatyta ir telefonu susisiekta su P. M. dukra, siekiant, kad ši galbūt pabendravusi su tėvu susitars dėl geranoriško automobilio patraukimo, tačiau, kaip paaiškino dukra, jos tėvas yra gana piktybiškas žmogus, su juo beveik ji nebendraujanti, tėvui paskambinanti tik kartą per metus. Informavus Klaipėdos apskr. VPK, į įvykio vietą iškviestas sunkvežimis automobiliui nuvežti. Atvykus sunkvežimiui, P. M., pastebėjęs tai, išėjo iš buto į kiemą ir atsirakinęs automobilį atsisėdo į jį. Dar kelis kartus pareikalavus patraukti automobilį, P. M. kategoriškai atsisakė tai daryti.
Kadangi pareiškėjas P. M. 2020 m. kovo 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimu (nutarimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.) nubaustas dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnyje, darytina išvada, kad autovežis buvo iškviestas dėl paties pareiškėjo kaltės.
Neteisėti pareigūnų veiksmai pripažinti tik dėl pareiškėjo automobilio nuvežimo, nesant būtinumo. Kadangi įmonėje nėra numatytas įkainis už autovežio atvykimą, mokestis už autovežio atvykimą yra tokio pat dydžio kaip ir už automobilio nuvežimą, todėl 90 Eur suma už priverstinį transporto priemonės nuvežimą pareiškėjui nepriteistina.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - ir įstatymo) 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis nuvežtas 2019 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjas automobilį galėjo atsiimti jau 2019 m. rugsėjo 14 d., nes tam buvo išduotas leidimas. Tačiau pareiškėjas pats nesirūpino savo automobiliu, nesikreipė į policiją dėl aplinkybių išsiaiškinimo nei iš karto po automobilio nuvežimo, nei vėlesnėmis dienomis, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jo elgesys prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai su pareiškėju ne kartą bandė susisiekti. 2019 m. rugsėjo 17 d. pareigūnas paskambino jo nurodytu telefono numeriu. P. M. pareiškus, kad jis negali atvykti dėl neįgalumo, policijos pareigūnas atvyko pas pareiškėją į namus, tačiau durų niekas neatidarė. 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. pareigūnai buvo nuvykę pas pareiškėją į namus iš viso 4 kartus, tačiau jų niekas į butą neįsileido, nors, kaimynų teigimu, pareiškėjas buvo namuose.
Įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjo automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2019 m. rugsėjo 13 d., o 2019 m. rugsėjo 14 d. jau buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistina suma už automobilio saugojimą aikštelėje 2 paras, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 ir 14 d., už kiekvieną parą skaičiuojant po 6 eurus, iš viso 12 eurų. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas teismo prašo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų sutriko jo sveikata, nes yra ligotas, neįgalus, jam įstatytas širdies stimuliatorius. Pareiškėjo teigimu, 2019-09-13 vėlai vakare policijos pareigūnai pareikalavo patraukti jam priklausantį automobilį „VW Tiguant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo aikštelės vietos privačiame kieme. P. M. teigia, jog pareikalavus policijos pareigūnams, ji automobilį perstatė prie tvoros tame pačiame kieme šalia kito automobilio. Pareiškėjui dėl streso sutriko sveikata, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvykę medikai patarė vykti į Palangos miesto ligoninę. Išlipęs iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, kieme neberado savo automobilio, dėl to patyrė didžiulį stresą, automobilyje buvo likę jo asmeniniai daiktai bei raktai nuo buto, todėl negalėjo patekti į butą ir visą naktį buvo priverstas išbūti lauke. Iki pat rugsėjo 24 dienos nežinojo, kur yra automobilis, jautėsi įkalintas savo namuose.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (žr. pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).
Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Įvertinus pareiškėjo skundo turinį darytina išvada, jog jis skunde plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Pareiškėjas nurodo, kad nuvežtame automobilyje buvo likę asmeniniai pareiškėjo daiktai, taip pat ir raktai nuo buto, todėl pareiškėjas visą naktį buvo priverstas išbūti lauke, nors buvo apsirengęs plonais rūbais. Tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Nustatyta, kad prieš autovežiui išvažiuojant su P. M. automobiliu, policijos pareigūnai pasidomėjo, ar P. M. turi savo buto raktus, pabendravo su vienu iš greitosios medicinos pagalbos medikų dėl buto raktų. Šis paaiškino, kad raktai yra pas P. M. rūbų kišenėje. Be to, iš greitosios medicininės pagalbos rašto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. 23.26 val. į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai patikrinę pareiškėjo sveikatą, nustatė tik padidėjusį širdies susitraukimų dažnį bei didesnį už normą arterinį kraujo spaudimą. Didesnių sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta (b. l. 10).
Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą galima teigti, jog pareiškėjas dėl nepagrįsto automobilio išgabenimo galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Taigi dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertina 50 Eur suma.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės nusižengimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, sukeltų papildomų nepatogumų, reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinės žalos. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai.
Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 50 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.
Dėl procesinių palūkanų
Pareiškėjas prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-682-756/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti iš dalies pareiškėjo P. M. skundą.
Priteisti pareiškėjui P. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur neturtinės žalos ir 12 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
Kitą pareiškėjo P. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.