Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-250-888/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-704-888/2013Nutartis · 2013-07-29Kauno apylinkės teismas
  2. T-250-888/2014Nutartis · 2014-03-31Kauno apylinkės teismas
  3. T-911-347/2014Nutartis · 2014-08-22Kauno apylinkės teismas
  4. T-538-928/2015Nutartis · 2015-03-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
T-250-888/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01003-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Teikimas Nr. T- 250 -888/2014
Baudžiamoji byla Nr. N1-242-319/2010Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01003-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.12.; 2.12.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos įgaliotai atstovei S. R., asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. K., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, Vilijampolės socialinės globos namų įgaliotai atstovei S. B., prokurorui Audriui Armui, teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo E. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus V. O. teikimas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių pratęsimo E. K..

Teikimu pateikiama išvada apie E. K. psichikos būseną baudžiamojoje byloje Nr. T-311-762/2012. Išvadoje nurodoma, jog 2010 m. birželio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi E. K., padariusiai nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2011 m. gruodžio 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stebėjimo režimas iš sustiprinto stebėjimo sąlygų buvo pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas. 2012 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi teismas nutarė E. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2012 m. liepos 4 d. pacientė E. K. nukreipta į Vilijampolės socialinės globos namus ir ambulatorinį gydymą turi tęsti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre. 2013 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi E. K. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šešiems mėnesiams. 2013 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre pratęsta dar šešiems mėnesiams. Stebėjimo laikotarpiu E. K. agresijos, režimo pažeidimų nekonstatuota, jos mąstymas išlieka paralogiškas, kliedesių, suvokimo sutrikimų neišsakė, elgesyje tai neatsispindi, impulsyvumo ar išreikštų afektų nepastebėta. E. K. save apibūdino kaip sunkaus charakterio, daug metų rūko, anksčiau išgerdavo alkoholinių gėrimų, 2012 m. liepos 26 d. – 2012 m. liepos 30 d. gydyta psichiatrinėje ligoninėje po to, kai po nežymaus konflikto su viena iš Vilijampolės socialinės globos namų globotine pradėjo kalbėti, kad negyvens, bandė iššokti pro antro aukšto langą. 2012 m. spalio 4 d. be jokios priežasties užsilipo ant balkono krašto, bet buvo sulaikyta ir iškviesta Greitoji medicinos pagalba, konsultuota skubios pagalbos skyriuje bei atvežta į psichiatrijos ligoninę. Po 2012 m. spalio 24 d. konflikto su auklėtoja tapo psichomotoriškai sujaudinta, su kortele pasibraižė riešų srityje, iškviesta Greitoji medicinos pagalba, konsultuota psichiatro, dėl psichikos sutrikimo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Pas socialinį darbuotoją lankėsi lydima Vilijampolės socialinės globos namų socialinė darbuotojos. Pasako jos, E. K. mėgsta laiką leisti prie kompiuterio, mokosi pynimo, bendrauja su bendraamžiais. Pas psichiatrą E. K. lankėsi reguliariai. Tvarkinga, orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi, mąstymas pagal turinį klampus, rezonuojantis, mąstymo tempas sulėtėjęs, nuotaika eutiminė, emocijos neadekvačios, dėmesys išsiblaškęs, vidinis nerimas. Gydymo įstaigos gydytojų komisija nustatė, kad E. K. diagnozė – paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Minėtos komisijos išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis pacientės ligos pobūdžiu ir eiga, taip pat tuo, kad išlieka nepakankama elgesio kontrolė ir socialinė adaptacija, socialinis pavojingumas, rekomenduojama E. K. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre pratęsti.

Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos įgaliota atstovė nurodė tas pačias teikime išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti.

Šalies argumentai

E. K. prašė teikimo netenkinti, nurodė, jog pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga, kadangi ji elgiasi gerai.

Kiti proceso dalyviai dėl teikimo tenkinimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d. numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. birželio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-319/2010 nutartimi pripažino, kad E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., būdama nepakaltinama, ir taikė jai priverčiamąsias medicinos priemones – stebėjimą ir gydymą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (4-5 b.l.). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 1 d. nutartimis stacionarinis stebėjimas sustiprino stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas (6, 7 b.l.). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi E. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, atsižvelgiant į pagerėjusią pacientės psichikos būseną (8 b.l.). 2012 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pastaroji priverčiamoji medicinos priemonė E. K. pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (9-10 b.l.), kuri Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartimi buvo pratęsta 6 mėnesiams (11-12 b.l.). Gydytojų komisijai įvertinus E. K. būseną, padaryta išvada, kad išlieka jos socialinis pavojingumas, o elgesio kontrolė ir socialinė adaptacija nepakankama, todėl rekomenduota pratęsti jos stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (40-41 b.l.). Apklausta teismo posėdžio metu VšĮ Šilainių poliklinikos atstovė nurodė, jog E. K. šiuo metu yra skiriamos naujų vaistų injekcijos, kurios padeda E. K. sveikti. Anksčiau E. K. buvo gydoma injekcijomis 2 kartus per mėnesį, kadangi tablečių gerti nenorėjo, dabar vaistai buvo pakeisti ir gydoma injekcijomis 1 kartą per mėnesį. Vilijampolės socialinės globos namų įgaliota atstovė teismui paaiškino, kad E. K. yra dalinai savarankiškų jaunuolių skyriuje. Per metus jos sveikata tikrai pagerėjusi, ji gera, tvarkinga, nuo rugsėjo važiuoja į mokyklą, nors ne visas dienas. Dažniau geria vaistus. Bet turi problemų, pyktį nukreipia į save, save žaloja, po paskutiniojo teismo posėdžio 5 kartus bandė save žaloti, kas parodo, jos pavojingumą savo gyvybei ir sveikatai.

Atsižvelgiant į tai, jog E. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, jos būklė nėra pakitusi, socialinė adaptacija ir elgesio kontrolė nepakankama, socialinis pavojingumas išlieka, ji kelia grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, nesilaikė geriamųjų vaistų režimo, dėl ko jai paskirtas gydymas injekciniais vaistais, todėl darytina išvada, kad yra tikslinga pratęsti E. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 405 str. 3 d. 1 p., 6 d., 440 str.,

nutarė:

VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus V. O. teikimą tenkinti.

E. K. pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre pratęsti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė