Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei N. K., atsakovo V. A. (V. A.) atstovei (kuratorei) advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių, klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl kuratoriaus atsakovui paskyrimo – atsakovo kuratore paskirta advokatė R. V..

5. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno dar prieš santuoką, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 1997 m. atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) rinkti dokumentų, siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, ir nuo to laiko nebegrįžo. Nurodė, kad atsakovui išvykus, jis dar kelis kartus skambino, bet vėliau bendravimas nutrūko. Ieškovė nurodė, kad bandė atsakovą surasti per pažįstamus ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą, tačiau nustatyti atsakovo buvimo vietą nepavyko, todėl nuo 1997 m. jokio kontakto su atsakovu neturėjo. Nurodė, kad su atsakovu turėjo nusipirkę dalį namo, kur pagyveno apie metus, bet vėliau šį turtą pardavė ir kartu su atsakovu apsigyveno (duomenys neskelbtini) išnuomotame būste, vėliau jokio turto kartu su sutuoktiniu nebuvo įgiję.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. K. ir V. A. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalys nepilnamečių vaikų neturi. Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro pažymos matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje nedeklaruota, iš bylą pateiktų viešų registrų pažymų nustatyta, kad šalių vardu nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių neįregistruota. Šalių įsipareigojimai tretiesiems asmenims viešai prieinamuose registruose nenustatyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

9. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimais ir liudytojos R. Š. parodymais byloje nustatyta, kad atsakovas 1997 m. išvyko į (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas po ieškovės nurodyto laikotarpio būtų grižęs į Lietuvą ir (ar) šiuo metu būtų Lietuvoje, bendrautų ir (ar) palaikytų ryšį su sutuoktine, byloje nėra. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, ieškovė kelis kartus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą, prašydama pateikti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, atsakymų į šiuos prašymus iš (duomenys neskelbtini) ambasados negauta.

11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, t. y. taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutuoktinio kaltės prezumpciją, kuri pastarojo byloje nebuvo paneigta. Dėl to tenkinamas ieškinio reikalavimas nutraukti ieškovės su atsakovu sudarytą santuoką dėl pastarojo kaltės.

12. Nutraukus santuoką ieškovei jos pageidavimu paliktina pavardė – K., atsakovui paliekama A. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

13. Šalys išlaikymo viena kitai neprašo, nepilnamečių vaikų neturi, byloje nėra duomenų apie šalių santuokos metu įgytą turtą, įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl nutraukdamas santuoką dėl šių klausimų teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovė šioje byloje patyrė 112,20 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur kuratorės atstovavimo atsakovui išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurios, ieškinį patenkinus, ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A. (V. A.), gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. A. (V. A.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K“, atsakovui palikti pavardę – „A. (A.)“.

Priteisti ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A. (V. A.), gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 312,20 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 20 ct) bylinėjimo išlaidas.

Šalių santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.