Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. D. ir G. D. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas patikslino, kad prašo priteisti G. D. paramą ne po 500 Eur, o po 300 Eur kas mėnesį, taip pat S. D. ne 18 000 Eur, o 10 800 Eur išlaikymo G. D. įsiskolinimą. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovės taip pat prašo teismo, nustatyti, kad atsakovas G. V. yra ieškovės G. D. biologinis tėvas. Atsakovas atsiliepime šios aplinkybės neginčijo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 387 straipsnio 1 dalį, teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. Nagrinėjamu atveju, nesant tarp šalių ginčo dėl tėvystės, teismas šio ieškovių ieškinio reikalavimo nenagrinėja ir plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

8. Ieškovė S. D. prašo teismo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur kaip dukros G. D. išlaikymo įsiskolinimą.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalį, asmuo tampa pilnametis, kai jam sueina 18 metų. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

10. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės tėvai negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Imperatyvi pareiga išlaikyti vaiką galioja, iki nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas, miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis) ar nuginčijama tėvystė. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.

11. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Kalbėdamas apie tris metus iki ieškinio pareiškimo, atsakovas nurodė, kad duodavo dukrai grynų pinigų, pervesdavo bankiniais pavedimais (byloje yra duomenys, kad 2018 m. balandžio 6 d. atsakovo sutuoktinė pervedė G. D. (tuo metu – J.) 500 Eur, 2019 m. liepos 29 d. taip pat pervedė 500 Eur). G. D. teismo posėdžio metu to iš esmės neneigė, taip pat nurodė, kad po jos patėvio mirties 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovas kelis kartus jai yra perdavęs pinigus (po 400–500 Eur) per draugą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dalį ginčo laikotarpio (iš viso 6 savaites) G. D. gyveno (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, be to dalį ginčo laikotarpio atostogavo su atsakovu Kanuose bei Kipre. G. D. neneigė ir atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jai atsakovas pirko vardinius rūbus, avalynę, įvairius daiktus, kvepalus, tauriųjų metalų juvelyrinius dirbinius. Nors byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuo 2020 metų G. D. ir atsakovo santykiai nebebuvo tokie glaudūs, tačiau iš atsakovo pateikto į bylą susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. ieškovė G. D. padėkojo už dovanas, nurodydama, kad „kailiniai tiesiog super“. Atsakovas nurodė teismui, kad tų kailinių vertė yra 400 Eur. Ieškovės šios aplinkybės byloje neneigė. Taigi, ieškinio argumentai, kad G. D. ginčo laikotarpiu kartais trūkdavo net būtiniausių daiktų yra atsakovo paneigti į bylą pateiktais įrodymais.

12. Be to, ieškovė S. D. reikšdama reikalavimą dėl 10 800 Eur priteisimo remiasi CK 3.200 straipsniu, numatančiu, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš minėtos CK nuostatos matyti, kad ieškovės S. D. teisė reikalauti išlaikymo atsirado tada, kai atsakovas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. Kaip minėta, S. D. ieškinys teisme priimtas 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. tuomet, kai G. D. jau buvo sulaukusi 18 metų (pilnametė). Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai. Išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas). Kadangi vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, todėl kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės S. D. reikalavimas priteisti jai 10 800 Eur atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus tol, kol vaikai pažangiai mokydamiesi siekia vidurinio išsilavinimo

13. Ieškovė G. D. 2021 m. vasario 27 d. tapo pilnametė. Teismas 2021 m. lapkričio 4 d., kaip minėta, priėmė jos ieškinį priteisti iš atsakovo paramą 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki G. D. baigs vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas patikslino, kad prašo priteisti ne 500 Eur dydžio, o 300 Eur dydžio paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad teikti išlaikymą pilnametei dukrai neturi finansinės galimybės, be to, dukra pati užsidirba pragyvenimui. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nurodė, kad ne kartą prašė dukros atsiųsti pažymius, kad žinotų, kaip ji mokosi, tačiau G. D. tai atsisakė padaryti.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti kitomis Konstitucijos nuostatomis. Antai atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia (be kita ko) iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12.1, 12.2 punktai).

15. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, ieškovės lūkestis, kad jos tėvai (tiek motina, tiek ir tėvas) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo jai teiks išlaikymą yra teisėtas ir pagrįstas, kylantis tiesiogiai iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo doktrinos. Tokią pareigą įtvirtina ir CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numatanti, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė G. D. siekia, kad atsakovas kas mėnesį jai teiktų 300 Eur dydžio paramą tol, kol ji baigs vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, iš Konstitucijos nuostatų visumos kildinama tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau teismas šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, kad vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai: pirmuoju atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp nepilnamečio ir pilnamečio (pilnamečių) asmenų; antruoju atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).

17. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovas, nors ir nebūdamas įrašytas į savo dukros gimimo liudijimą kaip jos tėvas, palaikė su ja glaudžius santykius, teikė išlaikymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo dukra (ieškovė) 2019 m. rugsėjo mėnesį pasikeitė savo pavardę, pasirinkdama savo prieš du metus (2017 m. rugsėjo 15 d.) mirusio patėvio pavardę (D.).

19. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo keturių asmenų šeima (jis, sutuoktinė D. V., vaikai S. ir E.) gyvena iš maždaug 2 500 Eur per mėnesį, išgyventi padeda atsakovo mama kartais sesuo. Šiuos atsakovo argumentus iš dalies pagrindžia byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad J. P. 2018 m. vasario 19 d. pervedė atsakovo sutuoktinei D. V. 20 000 Eur. Atsakovui 2014 metais buvo pripažintas fizinis bankrotas, kuris tęsėsi iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Tai patvirtina į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad Šarlotenburgo apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutarė atsakovą atleisti nuo likutinės nesumokėtos skolos.

20. Ieškovė G. D. gyvena su motina S. D. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog S. D. nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas (butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, keli žemės sklypai). Nors iš atsakovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad G. D. dar 2020 m. gegužės 30 d. rašė, jog eis dirbti į vieną iš pačių populiariausių salonų (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis G. D. yra nedirbanti. Teismo posėdžio metu G. D. nurodė, kad nedirba, o atsakovo sutuoktinei buvo parašiusi, kad dirba (teikia manikiūro paslaugas), norėdama, kad atsakovas ja didžiuotųsi. Pagal VSDFV duomenis ieškovės G. D. motina S. D. nuo 2022 m. dirba pagal verslo liudijimą (verčiasi individualia veikla).

21. Tol, kol vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, valstybė kiekvienam vaikui skiria 73,50 Eur dydžio išmoką. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

22. Minimalioji mėnesinė alga šiuo metu yra 518 Eur (atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), todėl ieškovė G. D. prašydama iš atsakovo priteisti jai didesnį nei 222 Eur (518 Eur – 73,50 Eur / 2) paramos dydį, privalėjo pateikti teismui poreikių detalizaciją bei detalius įrodymus, pagrindžiančius kas mėnesį patiriamas išlaidas. Ieškovė G. D. įrodymų apie savo patiriamas išlaidas (pirkinių čekių ar pan.) teismui nepateikė, savo poreikių ne tik nedetalizavo, bet apskritai jų nenurodė, todėl šis jos prašymas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei G. D. tol, kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, priteisiamas 222 Eur kas mėnesį mokamas paramos dydis. Pagal byloje esančią Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos 2021 m. spalio 8 d. pažymą matyti, kad planuojama mokslų pabaiga yra 2022 m. liepos mėnesį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Atsakovas atsiliepime neneigė, kad yra G. D. biologinis tėvas, todėl teismas tenkina ieškovių reikalavimą nustatyti, kad atsakovas yra G. D. biologinis tėvas.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas ieškovių ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei G. D. iš atsakovo 222 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kas mėnesį tol, kol ieškovė G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Kita ieškinio dalis atmetama.

25. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas sprendimus dėl išlaikymo priteisimo nukreipia vykdyti skubiai. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas pradedamas vykdyti dar jam neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju priteista materialinė parama, tačiau ji yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kuris vadinasi „tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės“, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši materialinė parama yra vaiko, sulaukusio pilnametystės, išlaikymas, teismo sprendimą nukreipia vykdyti skubiai.

26. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė G. D., kurios atžvilgiu ieškinys buvo iš dalies patenkintas, patyrė byloje kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės S. D. reikalavimai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,67 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, 392 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovių S. D. ir G. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovą G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) G. D (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvu, o G. D. G. V. vaiku, G. D. paliekant pavardę D.

Priteisti ieškovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą – po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) kas mėnesį mokamą paramos sumą tol, kol G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis paramos išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.