- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1419-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03174-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- S. D., G. D.
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Stasys Sandra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės bei Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovių S. D. bei G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. D. ir S. D. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės G. D. ir S. D. pareikštu ieškiniu prašė:
1.1. nustatyti, kad G. D. biologinis tėvas yra G. V.;
1.2. nustačius tėvystę priteisti G. D. išlaikymą 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ši baigs vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą;
1.3. nustačius tėvystę priteisti S. D. 18 000 Eur (500 Eur x 36 mėn.) kaip dukros G. D. išlaikymą už tris metus.
2. Teismo posėdžio metu, ieškovės patikslino ieškinio reikalavimus, nurodant, kad ieškovės prašo priteisti G. D. paramą po 300 Eur/mėn., S. D. - 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės nurodė, kad S. D. niekada nesikreipė į teismą, dėl išlaikymo iš atsakovo – dukros G. D. biologinio tėvo, priteisimo. Pastarasis savanoriškai, dukrai išlaikymo niekada neteikė, nors G. D. mokosi bendrojo lavinimo mokykloje dvyliktoje klasėje. 2021 m. vasario 27 d. G. D. sukako aštuoniolika metų, bet ji dar mokosi mokykloje, todėl jai reikalingas išlaikymas. G. D. jokių pajamų neturi, mokydamasi bendrojo lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti neturi. Mirus E. D. (2009 m. rugsėjo 1 d. S. D. ištekėjo už E. D.), ieškovėms pastoviai trūksta lėšų pragyvenimui. S. D., nuo 2017 m. G. D. išlaiko viena, tačiau dėl pajamų stokos, kartais trūksta lėšų net būtiniausiems daiktams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, ieškovių nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nes jis nepaisant to, kad nuo 1998 m. gyvena (duomenys neskelbtini), visuomet domėjosi savo dukra. Esant galimybei atsakovas lankydavo dukrą Lietuvoje, o pastaroji lankydavosi jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad išlaikymą savo dukrai, teikė įvairiomis formomis (pinigus išlaikymui perduodavo motinai, per savo gimines ir draugus; pats pirko dukrai daiktus, rūbus, apmokėjo keliones, pramogas ir pan.). Pastaruosius kelerius metus, atsakovui artimi asmenys, pinigus atiduodavo tiesiogiai G. D., tačiau dukrai jau galint pačiai laisviau keliauti, dažniausiai ji juos atsiimdavo pati tiesiogiai, kadangi su dukters motina atsakovas praktiškai nesimatydavo. G. D. ne vieną kartą lankėsi pas savo tėvą (duomenys neskelbtini) ir savo apsilankymų metu būdavo aprūpinama visais reikiamais daiktais. Taip pat, buvo elgiamasis ir pačiam atsakovui atvykus į Lietuvą.
5. Atsakovas pažymi, kad iki šiol jis niekada nebuvo sulaukęs jokių priekaištų nei iš dukters, nei iš vaiko motinos, kad netinkamai įgyvendina savo tėvo pareigą išlaikyti savo dukterį. Tuo tarpu į atsakovo norą būti įrašytam tėvu savo vaiko liudijime, nebuvo atsižvelgta. Atsakovo skaičiavimais, per pastaruosius trejus metus dukters poreikiams, jis išleido ne mažiau nei 10 000 Eur bei papildomai davė grynųjų pinigų virš 2 500 Eur. Tikslių sumų atsakovas neskaičiavo, juolab, kad tokia išlaikymo teikimo forma tenkino abi ieškoves. Atsakovo nuomone, ieškovė S. D., po dukros pilnametystės neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą.
6. Atsakovas sutinka, kad jo dukra dar yra moksleivė ir neatsisako ją remti, jei tokia būtinybė būtų bei leistų jo turtinė padėtis. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju svarbu, kad ieškovė G. D., nepaisant to, kad yra dar moksleivė, pati užsidirba pajamų pragyvenimui teikdama manikiūro paslaugas. Tuo tarpu, atsakovas dar 2014 m. buvo pradėtas fizinio asmens bankroto procesas, kuris tęsėsi iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Viskas, ką atsakovas uždirbdavo virš 1 200 Eur, būdavo paskirstoma kreditoriams. Tam, kad šeimai nereikėtų ypač taupyti, atsakovo motina pardavė jai priklausiusį butą ir apie 20 000 Eur padovanojo šeimai pragyvenimui.
7. Prasidėjus pandemijai, atsakovo vykdoma veikla (automobilių remontas ir pardavimas) visiškai sustojo, taip pat ir jo žmonos vykdoma veikla. (duomenys neskelbtini) nuolat atnaujinant ir griežtinant pandemijos suvaldymo priemones, išlaikyti pastovų darbą bei uždarbį atsakovui ir jo šeimai tapo nebeįmanoma. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio atsakovas ir visa jo šeima yra užsiregistravę darbo biržoje, kuri kiekvienam asmeniui yra paskirsčiusi išmokų sumas. Atsakovas šiuo metu gauna 283 Eur/mėn. maisto išlaidoms padengti. Valstybė, taip pat dengia šeimos būsto nuomos ir išlaikymo išlaidas, skirtingais laikotarpiais skiria papildomas išmokas kaip pandemijos suvaldymo priemonių kompensaciją. Vaikams (taip pat ir pilnamečiams) yra mokama po 219 Eur/mėn. Susumavus visų šeimos narių gaunamas išmokas, vidutiniškai per mėnesį šeima (keturių asmenų) gyvena iš maždaug 2 200 Eur per mėnesį, įskaitant ir būsto nuomos kompensaciją. Papildomai iš savo santaupų sunkiu laikotarpiu šeimai padeda atsakovo motina ir kartais sesuo. Atsakovas neturi jokio registruoto turto nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje. Tuo tarpu dukters motinai, ieškovei S. D. priklauso penki nekilnojamojo turto vienetai. Todėl, anot atsakovo, akivaizdu, kad jis neturi galimybių teikti ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydžio (paramos) savo pilnametei dukrai ir ieškovių įsivaizdavimas apie itin gerą atsakovo turtinę padėtį yra ypač klaidingas.
II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovių S. D. ir G. D. ieškinį tenkino iš dalies:
8.1. pripažino atsakovą G. V. – G. D. tėvu, o G. D. – G. V. vaiku (dukra), G. D. paliekant pavardę – (duomenys neskelbtini);
8.2. priteisė ieškovės G. D. naudai iš atsakovo G. V. išlaikymą – po 222 Eur kas mėnesį mokamą paramos sumą tol, kol G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą,
8.3. kitą ieškinio dalį atmetė, sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis paramos išmokomis nukreipė vykdyti skubiai.
9. Teismas nustatė, kad byloje patekti duomenys apie teiktą išlaikymą, per trejus metus iki pilnametystės, t. y. 2018 m. balandžio 6 d. atsakovo sutuoktinė pervedė G. D. 500 Eur, 2019 m. liepos 29 d. - 500 Eur). Šių aplinkybių, G. D. teismo posėdžio metu to iš esmės neneigė. Taip pat nurodė, kad po jos patėvio mirties 2017 m. rugsėjo 15 d., atsakovas kelis kartus jai yra perdavęs pinigus (po 400–500 Eur) per draugą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dalį ginčo laikotarpio (iš viso šešias savaites) G. D. gyveno (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, be to dalį ginčo laikotarpio atostogavo su atsakovu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). G. D. neneigė ir atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jai atsakovas pirko vardinius rūbus, avalynę, įvairius daiktus, kvepalus, tauriųjų metalų juvelyrinius dirbinius. Nors byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuo 2020 m. G. D. ir atsakovo santykiai nebebuvo tokie glaudūs, tačiau iš atsakovo pateikto į bylą susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. ieškovė G. D. padėkojo už dovanas, nurodydama, kad „kailiniai tiesiog super“. Atsakovas nurodė teismui, kad tų kailinių vertė yra 400 Eur. Ieškovės šios aplinkybės byloje neneigė. Taigi, teismo vertinimu, ieškinio argumentai, kad G. D. ginčo laikotarpiu kartais trūkdavo net būtiniausių daiktų yra atsakovo paneigti į bylą pateiktais įrodymais.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė S. D. reikšdama reikalavimą remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsniu, – ieškovės S. D. teisė reikalauti išlaikymo atsirado tada, kai atsakovas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. D.. S. D. ieškinys teisme priimtas 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. tuomet, kai G. D. jau buvo sulaukusi 18 m. (pilnametė). Pažymėjo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai. Išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas). Kadangi vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, todėl kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės S. D. reikalavimą, teismas atmetė.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovas, nors ir nebūdamas įrašytas į savo dukros gimimo liudijimą kaip jos tėvas, palaikė su ja glaudžius santykius, teikė išlaikymą. Atsakovo dukra (ieškovė) 2019 m. rugsėjo mėnesį pasikeitė savo pavardę, pasirinkdama savo prieš du metus (2017 m. rugsėjo 15 d.) mirusio patėvio pavardę (duomenys neskelbtini).
12. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį (gaunamas pajamas, artimųjų paramą, vykdytą fizinio asmens bankroto procesą ir kt.) ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei G. D. iš atsakovo 222 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį tol, kol ieškovė G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Kita ieškinio dalis atmesta.
13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė G. D., kurios atžvilgiu ieškinys buvo iš dalies patenkintas, patyrė byloje kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės S. D. reikalavimai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovės S. D. ir G. D. apeliaciniu skundu, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir iš atsakovo G. V. priteisti:
14.1. ieškovei S. D. 7 992 Eur (222 Eur x 36 mėn.) kaip dukros G. D. išlaikymą už tris metus;
14.2. ieškovei G. D. išlaikymą po 222 Eur kas mėnesį mokamą paramos sumą nuo 2021 m. vasario 27 d. iki tol, kol G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą;
14.3. ieškovėms bylinėjimosi išlaidų, kurį sudaro 1 275 Eur (500 Eur + 500 Eur + 200 Eur + 75 Eur), atlyginimą.
15. Ieškovės neginčija teismo sprendimo dalyje, kuria teismas pripažino atsakovą G. D. tėvu ir nustatė 222 Eur/mėn. išlaikymo dydį. Kitoje dalyje su sprendimu nesutinka.
Šalies argumentai
16. Ieškovė S. D. nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad sprendimu nebuvo patenkintas nei vienas jos reikalavimas. Anot ieškovės, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, buvo pareikštas būtent jos ir teismui šį reikalavimą patenkinus, laikytina, jog buvo patenkintas būtent S. D. reikalavimas, juolab, kad atsakovas nepripažino tėvystės, nesutiko mokėti išlaikymo ir pasiūlė kreiptis į teismą. Todėl, ieškovės vertinimu, teismas turėjo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad iš ieškinio visiškai neišplaukia išvada, jog reikalavimai yra visiškai suasmeninti vienos ar kitos ieškovės vardu.
17. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė G. D. byloje nepatyrė jokių išlaidų, nes ji savo pajamų neturėdama, negalėjo sumokėti advokatui – šias išlaidas apmokėjo jos motina. Anot apeliančių, visos ieškovių byloje patirtos išlaidos yra pagrįstos, o kuriai iš ieškovių jas priteisti spręstina teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
18. Ieškovės, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės S. D. reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantės teigia, kad nors byloje ir buvo pateiktas keletas įrodymų apie atsakovo atliktus pervedimus, tačiau apie teiktą pilną išlaikymą iki pilnametystės, duomenų nepateikta. Apeliančių vertinimu, ieškovės S. D. reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra visiškai pagrįstas surinktais įrodymais, be to, reikalavimo teisę į išlaikymą patvirtino pats atsakovas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovių apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą.
20. Atsakovas pažymi, kad apeliančių teiginiai apie tėvystės nepripažinimą neatitinka tikrovės, nes atsakovas tėvystės niekada neginčijo, be to reikalavimas buvo formuluojamas sekančiai: „nustatyti, kad mano, G. D., biologinis tėvas yra G. V.“. Taigi, pati reikalavimo formuluotė nekelia abejonių, kad šį reikalavimą teismui reiškė ieškovė G. D., o ne ieškovė S. D.. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog šis reikalavimas pareikštas ieškovės G. D.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė S. D. neturi reikalavimo teisės dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės minima regreso teisė yra įgyvendinama visai kitu teisiniu pagrindu ir tam būtų reikalinga pateikti tokią teisę pagrindžiančius įrodymus. Be to, atsakovo nuomone, ieškovė S. D., apskritai neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Iki pat kol dukra sulaukė pilnametystės, ieškovė visuomet laikėsi principinės nuostatos nesutikti, kad atsakovas būtų įrašytas tėvu vaiko gimimo liudijime, nei karto nesikreipė į atsakovą, nei dėl tėvystės pripažinimo, nei dėl išlaikymo teikimo.
22. Pažymi, kad ieškovė G. D. yra pilnametė, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), taigi šiuo atveju teismas neturėjo pareigos būti aktyvus. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu reiškiami reikalavimai, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti. Ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo, taigi ir apimant laikotarpį po ieškovės G. D. pilnametystės. Tuo tarpu apeliaciniu skundu yra prašoma ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, ir dar kartą už tą patį laikotarpį priteisti išlaikymą ieškovei G. D., t. y. nuo pilnametystės iki ieškinio teismui pateikimo.
Atsiliepimas
23. Atsakovas nurodo, kad ieškovė G. D. nebuvo ieškiniu pareiškusi reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taigi teismas neturėjo pareigos nagrinėti reikalavimo, kuris teismui nebuvo pareikštas. Anot atsakovo, nesuprantami skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio, kuris nėra ginčijamas ir juo remiantis formuluojami kiti reikalavimai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų nebuvimo faktą naudojo nepriteisdamas didesnio dydžio išlaikymo ieškovei ir vadovavosi orientaciniu įstatyme įtvirtintu kriterijumi.
24. Atsakovas nesutinka ir ieškovių pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo vertinimu, teismas neprivalo spėlioti, kuriai ieškovei, kokia paslauga ir už kokią kainą buvo suteikta. Ieškovės ar jų atstovas visiškai nedetalizavo suteiktų paslaugų paskirstymo, nors manytina, kad turėjo pareigą tai padaryti atsižvelgiant į tai, kad atstovavo ne vieną bet dvi ieškoves. Jeigu ieškovės pačios nežino, už kurią paslaugą ir kiek buvo atsiskaityta, tai teismas už jas tikrai neturi pareigos nuspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu pagal pareigas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Bylos duomenimis, ieškovė G. D. gimė 2003 m. vasario 27 d., kurios iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. pavardė buvo (duomenys neskelbtini), motina ieškovė S. J., kurios po 2009 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos santuokos su E. D., mirusio 2017 m. rugsėjo 15 d., pavardė – (duomenys neskelbtini). Atsakovas, taip pat 2014 m. rugpjūčio 23 d. sudarė santuoką, kurioje 2016 m. gruodžio 1 d. gimė dukra. Atsakovo sutuoktinė augina 2003 m. spalio 10 d. gimusi sūnų. Remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi atsakovas fizinio asmens bankroto byloje, Dėl atleidimo nuo likutinės nesumokėtos skolos – atleistas nuo likutinės nesumokėtos skolos, atleidimas galioja visų kreditorių bankroto byloje atžvilgiu, kurie bankroto bylos iškėlimo metu, 2014 m. lapkričio 12 d. turėjo reikalavimą atsakovui, tai galioja ir tų kreditorių atžvilgiu, kurie savo reikalavimo neįregistravo.
29. 2020 m. liepos 28 d. įdarbinimo centro duomenimis, atsakovui ir jo šeimos nariams už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. skirtos išmokos: bendra mėnesinė suma 1 926,32 Eur, iš kurių atsakovui – 633,58 Eur. Už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. – 1 715,42 Eur, iš kurių atsakovui 564,21 Eur/598,55 Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – 2 026,32 Eur, iš kurių atsakovui 649,08 Eur. Iš atsakovo motinos banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovo sutuoktinei 2018 m. vasario 19 d. ji pervedė, iš viso – 20 000 Eur. Atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis – 2018 m. balandžio 6 d. buvo pervesta ieškovei G. D. 500 Eur, 2019 m. liepos 26 d. – 500 Eur.
30. 2021 m. spalio 8 d. duomenimis, G. D. yra (duomenys neskelbtini) mokinė, brandos egzaminų sesija planuojama iki liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) mokinius iš mokinių sąrašo planuojama išbraukti 2022 m. liepos 19 d.
31. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei S. D. nuosavybės teise priklauso šešis žemės sklypai, iš kurių du su statiniais, bei dvi patalpos/butas (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovę G. D. atstovavo advokatas Stasys Sandra, kuris 2021 m. spalio 8 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, remiantis 2021 m. rugpjūčio 6 d. atstovavimo sutartimi. Taip pat, ieškovė S. D. advokatui Stasiui Sandrai pervedė 500 Eur už parengtus dokumentus ir atstovauti teisme pagal sutartį, bei 500 Eur už dalyvavimą teismo procese.
Dėl apeliacinio skundo esmės
33. Kaip minėta aukščiau, apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo išvados dėl 222 Eur/mėn. išlaikymo pilnamečiam vaikui G. D. priteisimo, kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Todėl, šiuo aspektu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
34. Apeliantė G. D., apeliaciniu skundu prašo patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nustatant išlaikymo priteisimą nuo jos pilnametystės momento. Tuo tarpu, atsakovas teigia, kad toks reikalavimas teisme nebuvo pareikštas, todėl jis ir neturėjo būti tenkinamas.
35. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). CK 200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2004). Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
36. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šeimos bylose, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
37. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui turi būti priteisiamas, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju nuo G. D. pilnametystės, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta, kad nuo dukros pilnametystės atsakovas teikė dukrai išlaikymą ir/ar jai jis buvo nereikalingas. Todėl, šioje dalyje teismo rezoliucinė dalis tikslintina.
38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas be teisinio pagrindo netenkino ieškovės S. D. reikalavimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, suponuoja išvadą, kad pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką procesinį veiksnumą ir byloje dėl išlaikymo savo teises įgyvendina pats.
39. Skunde apeliuojama į aukščiau minėtas CK 3.200 straipsnio nuostatas ir teigiama, kad jos įtvirtina vieno iš tėvų teisę prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes minimos nuostatos apibrėžia tik laikotarpį už kurį gali būti priteisiamas išlaikymas/įsiskolinimas. CK 3.194 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas/įsiskolinimas priteisimas pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, jeigu vaikas nepilnametis. Tuo tarpu, kaip minėta, vaikui sulaukus pilnametystės, dėl išlaikymo/įsiskolinimo reikalavimus turi teisę pareikšti pats pilnametystės sulaukęs vaikas (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme paskirstymo
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės S. D. visi reikalavimai buvo atmesti. Teigiama, kad buvo patenkintas S. D. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, be to, G. D. pati neturi pajamų iš kurių galėjo padengti bylinėjimosi išlaidos, todėl jos buvo padengtos S. D. lėšomis. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
41. Vertinant byloje pareikštus reikalavimus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju negalima identifikuoti kurios iš ieškovių naudai reikalavimai buvo pareikšti. Atvirkščiai, atsižvelgiant į suformuluotus reikalavimus, bei ieškovių procesinį veiksnumą akivaizdu, kad ieškovė G. D. atsakovui pareiškė du reikalavimus, t. y. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, o ieškovės S. D. – reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris teismo buvo atmestas. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. D. reikalavimai buvo atmesti, laikytina pagrįsta.
42. Tačiau, sutiktina su skundo argumentais, kad teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovei G. D. nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės pareiškė vieną bendrą ieškinį, remiantis tuo pačiu faktiniu ieškinio pagrindu.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).
45. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikta G. D. ir advokato Stasio Sandros 2021 m. rugpjūčio 6 d. atstovavimo sutartimi. Ieškinys pasirašytas abiejų ieškovių ir pateiktas teismui vienos iš ieškovių atstovo advokato. Pagal byloje pateiktus duomenis už pareikštus ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, advokatas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Pastarasis reikalavimus, kuris buvo patenkintas, pareikštas ieškovės G. D.. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovai už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleidžiami. Pagal atstovavimo sutartį, už ieškinio parengimą S. D. advokatui Stasiui Sandrai pervedė 500 Eur, bei 500 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje.
46. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes advokatas byloje atstovavo būtent pagal su ja sudarytą atstovavimo sutartį ir žyminis mokestis buvo sumokėtas už jos naudai pareikštą ir patenkintą reikalavimą. Šiuo atveju, kaip minėta, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad mokėjimai buvo atlikti kitos ieškovės, kuri nebuvo atstovaujama advokato. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria netenkintas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas priteisiant iš atsakovo ieškovės G. D. naudai iš atsakovo 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
47. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl išlaikymo G. D. priteisimo momento ir bylinėjimosi paskirstymo pirmosios instancijos teisme tenkinami, tuo tarpu apeliacinis skundas dėl S. D. argumentų, atmetamas.
48. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas G. D. 200 Eur mokėjimas advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas pateikė, rašytinius įrodymus apie patirtas 508,20 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
49. Iš esmės tenkinus abu G. D. reikalavimus, iš atsakovo ieškovės G. D. naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus S. D. skundą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš jos atsakovo naudai priteistina 1/3 pastarojo patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 169,40 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta: „Priteisti ieškovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą – po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) kas mėnesį mokamą paramos sumą tol, kol G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą”, patikslinti sekančiai: „Priteisti ieškovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą – po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) kas mėnesį mokamą paramos sumą, nuo 2021 m. vasario 27 d. iki tol, kol G. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.“
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovės G. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 169,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Eur 40 cnt) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.