Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-269-1079/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: 1-269-1079/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37343-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis: D. A., J. V.
Nukentėjusysis: T. P., R. K.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė, Valdas Falkauskas, Edmundas Jankaitis

Kategorijos

1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1-269-1079/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37343-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui ir Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam D. A., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Valdui Falkauskui,nukentėjusiajam T. P., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,nukentėjusiajai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 8 MGL bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2019 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpyje nuo 03.46 iki 03.47 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su J. V., tyčia, vieną kartą smogė T. P. į veidą, ko rezultate nukentėjusiajam T. P. pargriuvus ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. P. nosies kaulų lūžį, nosies nubrozdinimą, bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

J. V. 2019 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpyje nuo 03.46 iki 03.47 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. A., D. A. tyčia smogus vieną kartą T. P. į veidą, dėl ko nukentėjusysis T. P. pargriuvo ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, nosies nubrozdinimą, bei sukėlė fizinį skausmą t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;

be to, J. V. tuo pačiu laiku, tęsdamas nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, pargriovė nukentėjusiąją R. K. ant žemės ir vieną kartą spyrė gulinčiai R. K. į pilvo sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. A. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nesutiko su nusikaltimo kvalifikacija. Iš dalies sutiko su kaltinime išdėstytais nusikalstamais veiksmais. Sutiko paaiškinti dėl kaltinimo ir nurodė, kad kaltinamas yra pareikštas dėl BK 138 straipsnio 2 dalies, kad užpuolimas iš chuliganiškų paskatų, dar viena iš sunkinančių aplinkybių, kad apsvaigęs nuo alkoholio. Jam kyla klausimas kokiu pagrindu ir kuo buvo remtasi, kad jis buvo apsvaigęs, nes jam nebuvo paimtas nei kraujo tyrimas, taip pat jam nebuvo nustatinėjamas neblaivumas. Pats įvykis įvyko, ne tik tuo nurodytu laiku, t. y., 3. 46 val. – 3. 47 val., nes pats konfliktas ir įvykis prasidėjo prie baro (duomenys neskelbtini), tik po kurio laiko persikėlė į (duomenys neskelbtini) esančią vietą. Nurodė, jog prieš tai kai viskas vyko, juos vijosi grupė žmonių, kurie, kaip patys pripažino, buvo apsvaigę nuo alkoholio ir policijos pareigūnai nustatė asmenų girtumą. Nurodė, jog jis naudojosi būtinąja gintimi, nes pajuto grėsmę tiek savo sveikatai, tiek savo gyvybei kai agresyviai nusiteikusių žmonių grupė vijosi per visą miestą. Nesutinka, kad jie užpuolė iš chuliganiškų paskatų, kad sukelti fizinį skausmą ir atimti kažkokį turtą, to nebuvo. Tai buvo būtinoji gintis ir taikyta savigyna prieš konfliktiškai nusiteikusių žmonių grupę, kurie tikėtina turėjo kažkokių paskatų. Buvo duoti parodymai kaip visas įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini) baro, kur buvo iškviesta policija. Jis nubėgo prie tuo metu dirbusių pareigūnų, kuriems išsakė savo nuogąstavimą ir susirūpinimą, kad jį nori kažkas užpulti ir panašiai, jam buvo pasiūlyta eiti namo ir einant namo visa ta grupė pasinaudojusi ta proga, vėl pabandė sukelti kažkokią tai grėsmę. Pajutęs tą grėsmę su savo draugu bandė pasislėpti nuo užpuolikų ir kaip nebeturėjo kur dėtis, buvo kaip buvo.

Įvykio dieną T. P. matė pirmą kartą. Prie baro jis su T. P. konfliktavo, nors buvo ir daugiau žmonių. T. priėjo prie jo, nežino kodėl, galbūt sukelti konfliktą. Ar ką nors T. sakė neprisimena. Toliau pamatė grėsmę, kad jie yra keliese, nusiteikę konfliktiškai. Pamatė stovintį policijos automobilį, bėgo link pareigūnų. Jam įkandin bėgo T. P. ir dar vienas asmuo. Bėgant dar sudavė smūgį, kur, negali pasakyti, ir nubėgo prie policijos pareigūno. Nežino, kodėl T. P. jį vijosi. Nežino, kodėl nenubėgo pas policijos pareigūnus nesuduodamas smūgio, galbūt buvo užvaldytas adrenalino, jautė stresą, grėsmę ir gynėsi. Nuo policijos pareigūnų pasuko link vasaros estrados ir ėjo pas J. pro (duomenys neskelbtini), kadangi nutarė, kad visa P. grupė gali būti aikštelėje. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ P. jiems priėjo iš nugaros, kur įvyko dar vienas konfliktas. Konfliktavo jie du su visa T. grupe. Nepamena, kaip ten įvykiai rutuliojosi. Ten jokių fizinių veiksmų nebuvo atlikta, galbūt buvo kažkokie žodžių persimetimai. Su J. matė, kad kyla grėsmė ir gali konfliktas pereiti į muštynes, bėgo į centrą (duomenys neskelbtini) gatve. Bėgo visą laiką nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, bėgo tarp kiemų, tą atkarpą, kur matosi vaizdo įraše ėjo, nebėgo. Nepamena, kur galutinis bėgimo tašas, gal (duomenys neskelbtini) kiemai. Bėgo pas J. į (duomenys neskelbtini). Sustojo atsikvėpti. Per 40 sekundžių sunkiai būtų pasiekę (duomenys neskelbtini) namą. Tarp tų namų, kur įvyko įvykis, yra uždaras kiemas, niekur nebepabėgsi. Pamatęs atbėgančius asmenis, nežino, kodėl nebėgo toliau, buvo pasislėpęs, stovėjo už kampo.

Pripažino, kad trenkė T. P. į veidą, negali pasakyti kur tiksliai trenkė. Nurodė, kad buvo persekiojamas agresyviai nusiteikusių asmenų, todėl nežiūrėjo kur taikė, viskas įvyko greitai. Jis elgėsi būtinosios ginties sąlygomis, nes jautė grėsmę savo sveikatai. Viskas vyko tarp namų akligatvyje, neapšviestoje vietoje. Jie bėgdami nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur nemažas atstumas, pavargo ir sustoję laukė kas toliau vyks. Visa ta grupė agresyviai nusiteikusių žmonių juos vijosi, jie bėgdami turėjo galimybę matyti kur jie yra, tikriausiai juos sekė ir tikėtina, jog norėjo kažką padaryti, galbūt užpulti. Tas vijimasis sukėlė tiek streso, apimtas adrenalino dėl visos situacijos, neneigia, kad trenkė.

Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), yra šiek tiek daugiau nei pusę kilometro. Jie vijosi nedideliu, gal 20-30 m. atstumu, nes buvo galima girdėti šūksnius. Matė, kad vejasi penkių asmenų grupė. Pirmas vijosi T. P.. Įbėgęs tarp namų sustojo už kampo dešinėje pusėje, jeigu žiūrint nuo gatvės pusės. Jis stovėjo arčiau kampo. Laukė gal apie minutę su trupučiu. Tikėtina, kad įbėgęs T. P. matė, kad jie stovi už kampo, nes duodant parodymus jo draugas nurodė, jog matė, kad jie ten stovi. Stovėdamas už kampo matė T. P. artėjant. Iš jo juto didelę grėsmę – baimę, stresą, nes jis ne vienas bėgo link jo. Pribėgęs P. prie jų nieko nesakė, nespėjo. Nespėjus jam pribėgti jis sudavė smūgį, nes jei žmogus vejasi tokį atstumą tikėtina, kad jis nori kažką padaryti, juo labiau jeigu vejasi į nepašviestą vietą. Padarė tokią išvadą, kad juos vejasi, nes bėgo įkandin nemažą atstumą. Nepasakys, kur paskutinį kartą T. P. matė bėgantį iš paskos, galbūt ties taksi aikštele, prie (duomenys neskelbtini). Padarė išvadą, kad T. P. galėjo matyti juos už kampo, nes jo draugas matė ir vaizdo įraše matosi kaip jie eina, padaro rankos mostą ir pradeda bėgti, mano, kad ne šiaip pradeda bėgti, o pamatę, kad jie ten yra. Smūgiavo rankos kumščiu. Kai sudavė kumščiu vieną smūgį į nosį, atrodo, kad T. P. nugriuvo. Spyrė T. P. vieną kartą į petį, tuo metu P. gulėdamas ant žemės dengėsi galvą. Nežino, kodėl gulinčiam žmogui spyrė, tuo metu buvo efekto būsenoje. Pripažįsta vieną smūgį į galvos sritį ir vieną spyrį iš kojos į petį. Medikai nustatė nosies kaulo lūžį, todėl tikėtina, kad tai jo veiksmų pasekmė. Buvo išgėręs per visą vakarą bokalą alaus, nemano, kad tai yra apsvaigimas nuo alkoholio, ką būtų galima vertinti kaip sunkinančią aplinkybę. Nurodė neveikę bendrininkų grupėje. Nesitarė su J. V. dėl veiksmų, susijusių su tuo įvykiu. Nesitarė konkrečiai dėl veiksmų prieš P., prieš R. K., ar prieš kitus asmenis. Nesitarė su V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Peržiūrint vaizdo įrašą komentavo, jog matosi, kad D. T. eina atbulas ir link jo eina J. V.. Matyti, kad jis išėjo į kelią, kad kelia koją, o ar ta koja pasiekė tikslą vaizdo įraše nesimato. Ėjo link T., tam kad padėtų apsiginti draugui. Nežino, kodėl jis traukėsi nuo jų. Ėjo link jo todėl, kad jis buvo kartu toje 5-6 žmonių grupėje, kurie vijosi nuo Meno mokyklos.

Pripažįsta ligonių kasų civilinį ieškinį. Iš dalies nesutinka su T. P. pareikštu civiliniu ieškiniu, nesutinka su neturtine žala, su nuogąstavimais, išgyvenimais. Dėl turtinės žalos sutinka su specialisto išvada dėl nosies kaulo lūžio. Jeigu operacija dar nėra atlikta, nesutinka atlyginti numatomos operacijos išlaidų, o jei operacija yra atlikta ir žmogus sumokėjęs pinigus, tai sutinka tą žalą atlyginti. Dėl 100 Eur turtinės žalos – dėl džinsų ir džemperio sugadinimų, jeigu įrodys, kad iš tikrųjų jie buvo sugadinti, tai atlygins. 30 Eur už tvarsčius, medikamentus, jeigu įrodys, taip pat atlygins. Po patirtos traumos nukentėjusysis fizinį skausmą gal ir jautė, o ar išgyvenimus jautė, sunku pasakyti. Tuos nukentėjusiojo skausmus, nepatogumus pinigine išraiška įvertintų nuliui, nes jis pats prisikabino ir pats vijosi, dėl to kilo tokios pasekmės, o dabar bando nekaltus žmones apkaltinti ir iš šios situacijos išpešti naudos. Nepamena, ar P. jam sudavė, tikėtina, kad ne, nespėjo.

Vėliau papildomai nurodė, kad P. žmona bandė jam smogti. Jam kažkas uždėjo ranką ant peties, jis atsisuko ir pamatė P. su draugais, tai galbūt P. žmona uždėjusi ranką ant peties, kita ranka norėjo trenkti. Atsisukęs pamatė, kad P. žmona norėjo trenkti. Matė ją už savęs stovinčią. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tų aplinkybių, kad neprisiminė ir tuo metu nemanė, kad tai reikšminga. Išklausęs teisme liudytojos J. P. parodymus nurodė, jog tikėtina, kad P. žmona nenorėjo jam trenkti. Davė tokius parodymus teismui, gal neprisiminė. Negali pasakyti, ar P. žmona buvo uždėjusi ranką jam ant peties. Kai prie „(duomenys neskelbtini)“ klausė, atstumo neįvardins, buvo šalia 1-2 m. atstumu. Buvo gal 1,5 m. atstumu su liudytoja P.. Nežino kodėl davė tokius parodymus teismui, kad P. norėjo trenkti, turbūt jautė grėsmę tuo metu kai ji klausė, negali atsakyti.

Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino nei dėl vienos nusikalstamos veikos. Sutiko paaiškinti dėl kaltinimo ir nurodė, kad visų pirma jie buvo užpulti, neturėjo chuliganiškų paskatų. Norėjo ramiai grįžti namo. Prieš pradedant bėgti, jis jiems dar pasakė, kas nenori jokių problemų ir, kad jie atstotų nuo jų. Jie buvo kovinėje pozicijoje, pasiruošę kautis. Pasakė D., kad bėgame namo pas jį ir pradėjo bėgti. Bėgo link pašto, įsuko į (duomenys neskelbtini) kiemus, ten stabtelėjo, perėjo perėją ir sustojo už kampo pailsėti, atsikvėpti, kai tuo metu išgirdo bėgimo garsą, kad prie jų artėja asmenys. Tiksliai nematė kur D. smūgiavo, prieš jį atsirado D. T., kuris buvo su akiniais, jam pasakė, kad nesivelk į tokius dalykus būdamas su akiniais ir ėjo link jo, o T. atsitraukdamas nuo jo. Atėjus į gatvės vidurį, T. jam smogė pirmas, bet jis smūgio išvengė ir tuo metu pribėgo R. K. ir norėjo jam su nagais sužaloti veidą, tai jis ją nustūmė, jai nespyrė ir netrenkė.

Kai prasidėjo visas konfliktas, jis tuo metu nebuvo prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. Prieš tai buvo su A. bare. Bare buvo nuo 8-10 val. vakaro iki 3 val. nakties. Per tą laiką išgėrė 3 bokalus alaus, tą puikiai atsimena, nes tuo metu nedirbo ir neturėjo už ką vartoti alkoholį. Negali pasakyti kiek tuo metu išgėrė D. A.. Prie „(duomenys neskelbtini)“ baro išsiskyrė su A., nes ėjo pasikabėti su draugu prie vasaros estrados. Tada pamatė parbėgant D., kuris sušuko, kad pareigūnai, mane nori primušti ir tada viskas aprimo. Pareigūnai patarė eiti namo. Taip jie ir padarė. Ėjo pro alėją link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tik praėjus parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, prie gatvės pajuto, kad jie yra už nugaros. Atsisuko, stabtelėjo ir pamatė juos. Jie tyliai atsirado ir pajuto kai buvo dviejų metrų atstumu nuo jų. Buvo 5-6 asmenys. P. žmona žengė žingsnį link A. ir bandė trenkti D. sakydama „ko apstoji mano vyrą“. P. žmona pirmoji puolė ant A., bandė ranka trenkti, bet nepataikė, taip D. išvengė smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokių aplinkybių, nes nepasitikėjo tyrėju, norėjo viską pateikti teismui. Atsimena kokias aplinkybes nurodė tyrėjui apklausoje dalyvaujant gynėjui. Taip ir nurodė apie konflikto pradžią dėl P. žmonos. Toks jos elgesys galėjo būti kerštas. Tada pamatė, kad visi stovi kovinėje pozicijoje, buvo pasiruošę juos pulti, kai jis pavadino juos nekultūringais kaimiečiais. Jie pradėjo bėgti, o jie vytis. Vydamiesi jie nešaukė, nieko nesakė, tiesiog vijosi. Jie bėgo nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Gatvė buvo tuščia, jie vijosi visa grupe, buvo atsisukęs porą kartų pasižiūrėti, ar vejasi. Bėgo visą kelią, apie vieną kilometrą. Tai buvo negerai ir nenormalu, jautė grėsmę savo, draugo sveikatai. Nuo (duomenys neskelbtini) nusuko pro (duomenys neskelbtini) kiemą, nes tai buvo artimesnis kelias, kad greičiau pasiektų namus, niekur nesisukinėjo. Intensyviai visi vijosi iki (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą buvo atsisukęs prie pašto ir matė, kad vejasi. Negali pasakyti tiksliai, bet turbūt prabėgo ir (duomenys neskelbtini). Prieš gatvę nusprendė nebebėgti, nes pavyko nuo jų atitrūkti.

Į kiemą, kur įvyko įvykis, užėjo, nes ten galima kirsti kelią ir nueiti pas jį į namus, bet jie buvo pavargę nuo bėgimo, norėjo atsikvėpti ir pailsėti. Tas kiemas kaip ir pereinamas, bet naktį einant galima stipriai sužeisti, ten bėgioti negalima, galima eiti ramiai. Kartais eina pro tą vietą, tas kelias jam žinomas. Patikslino, kad jie lyg ir pasislėpti norėjo, nes ten tamsu ir pro tą kelią galima nueiti pas jį. Nežino, kuris iš jų stovėdamas už to kampo sugalvojo, kad reikia nesišalinti iš tos vietos, o reikia pulti ant artėjančių asmenų, tiesiog adrenalinas, baimė būti sumuštam kitų asmenų. T. dalyvavo toje kompanijoje, nes buvo 5-6 asmenys. Anksčiau nepažinojo nei vieno iš nukentėjusiųjų. Kaip matosi vaizdo įraše, nežino, kodėl jie neišėjo iš to kiemo per 40 sekundžių.

Tarp tų namų pirmas įėjo T. P., o kitas D. T., jie buvo šalia. Pagal vaizdo įrašą pirmas P. pradėjo bėgti, o T. ėjo gatve ir P. ten įbėgo pralenkdamas T.. Jie matė juos abudu. Buvo agresyviai nusiteikę. Kad agresyviai nusiteikę, nusprendė iš greičio, atbėgimo link jų. P. nieko nesakė, nesudavė ir jis jam visiškai nieko nedarė. D. P. smūgiavo iš rankos, bet negali pasakyti į kur. Matė kaip A. sudavus smūgį P. nukrito. Nematė kas buvo toliau. Jis tuo metu stūmė T. iš to skersgatvio eidamas link jo, jisai traukėsi. Nematė kokius dar sudavė smūgius A. P.. Nematė kokios būklės buvo P.. Ėjo link T., kad jis nebelįstų prie jų ir išstūmė jį į gatvę, nes jis norėjo juos pulti. Nematė kaip P. nugriuvo, nors buvo toje pačioje įvykio vietoje. Ėjo link T., nes norėjo atstumti nuo savęs, kad nelįstų prie jo po pirmo smūgio. T. jam nieko nesakė, tik trenkė viduryje gatvės. Iki gatvės vidurio, išeinat iš kiemo, įvykio vietoje T. bandė trenkti D.. Kuris spyrė T. negali pasakyti, turbūt jis spyrė T. ir jis nugriuvo. Juos užpuolė, o jie gynėsi.

R. K. jį užpuolė pirmoji, jis spėjo išvengti ją nustumdamas. Jos abi rankos artėjo lik jo veido, link akių, pajuto grėsmę ir ją nustūmė, nei karto jai nespyrė. R. K. galėjo sužeisti jam veidą, nes norėjo įsikibti į jį su nagais, bandė pulti jį. R. K. bandė sugriebti jam ties veidu ir jis pasitraukė, nustumdamas ją nuo savęs. Kai baigėsi konfliktas jie pasišalino, nematė, kad ten susirinko daugiau asmenų. Patikslino, kad buvo susitikęs nukentėjusiąja R. K. ir kalbėjo su ja „(duomenys neskelbtini)“ bare praėjus mėnesiui po įvykio, o ne po 9-10 mėnesių, kaip nurodo nukentėjusioji. Atsiprašė R. K., kad ją pastūmė.

Susipažino su civiliniu ieškiniu, nesutinka su juo. Nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl turtinės žalos, jeigu pateiks įrodymus, tada sutiks. Jam žinoma kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Negali atsakyti, ar reikalinga nukentėjusiajam operacija. Toje vietoje, kur jie slėpėsi buvo žemės, skaldos danga. Nemano, kad galėjo būti sugadinti P. rūbai.

Nukentėjusysis T. P. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo paskutinis vasaros savaitgalis, kurį su draugais nusprendė gerai praleisti. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą, kur šnekučiavosi, vartojo alkoholius gėrimus – alų ir buvo kol baras užsidarė. „(duomenys neskelbtini)“ bare kartu buvo žmona J. P., žmonos sesuo R. K., K. L., D. T.. Išėjus judėjo link jo tėvų buto, nes vairuoti negalėjo. Einant sugalvojo grįžti prie automobilio pasitikrinti turimu alkotesteriu blaivumą, nes jautėsi gerai, kad galėtų važiuoti į kaimą, o ne likti mieste. Grįžo prie automobilio, jo žmona pūtėsi automobilyje, jis stovėjo netoliese ant šaligatvio, šnekėjosi su kitu asmeniu ir matė, kad kaip kažkoks asmuo tuo metu pasirėmęs į automobilio dureles nemandagiai, garsiai šnekėjo. Tada tam asmeniui pasakė „ko tu ten lendi prie žmonos“. Tada tas asmuo, dabar žino, kad tai A., priėjo prie jo ir judesiu į priekį smogė jam į veidą ir pasileido bėgti. Nežino kodėl įvyko pirmasis konfliktas, nežino kodėl jį puolė. Pirmą smūgį A. sudavė jam į veidą. Jis jį vijosi keletą žingsnių ir grįžo prie žmonos. Tuo metu priėjo policijos pareigūnė klausdama, ar viskas gerai. Po pirmo smūgio prie „(duomenys neskelbtini)“ baro nebuvo sulaužyta nosis, nebėgo kraujas, juto fizinį skausmą, nereiškė pretenzijų, nes nenorėjo tolimesnių problemų. Tuomet pasitikrinę blaivumą nustatė, kad negali vairuoti. Tuo metu prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, link vasaros estrados buvo kažkoks įvykis, stovėjo policija, ėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Nuėjo ir tuoj pat ėjo namo. Nusprendė eiti kitu keliu, nes kažkas pajuokavo, kad grįžti atgal blogas ženklas. Po 10-15 min. A. su V. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ žmona juos atpažino klausdama „ko tu puoli mano vyrą? Kodėl mušei mano vyrą?“. Jie toliau nuėjo, tarp jų buvo atstumas, A. ir V. perėjo gatvę, o jie buvo prieš gatvę, kai jie atsisuko į juos, parodė viduriniuosius pirštus ir šaukė „merga ne merga smogsiu vienodai“, vietoj „smogsiu“ buvo kitas žodis, bet esmė buvo tokia. Tada jis sušaukė „ką tu grasini mano žmonai“, tada su D. pradėjo bėgti link jų, taip pat perbėgo gatvę. Kažkiek pabėgus D. užkliuvo už drenažinio šalinio dangčio ir pargriuvo. Tuo visos gaudynės pasibaigė. Vijosi juos apie 20 metrų. Po to, jų kompanija išsiskyrė, kai jis su D. T. pradėjo bėgti link kaltinamųjų, taip ir gavosi, kad kiti atsiliko. Tuomet ėjo toliau namo, jau buvo pasidaręs atstumas tarp likusių draugų, žmonos. Ties (duomenys neskelbtini) D. nuėjo lik (duomenys neskelbtini). Tada jis truputį pasiliko pasižiūrėti, ar likę mato kur jie eina, ar viskas tvarkoje, nes jau buvo susidaręs atstumas, susimojavo. Ėjo paskui D. greitesniu žingsniu ir už taksi aikštelės D. perėjo gatvę, o jis, kad jį pasivyti, perbėgo gatvę. Jis įėjo į skersgatvį tarp namų ir D. kartu su juo, kur pajuto didelį smūgį. Buvo du siluetai, ką spėjo pamatyti, didžiulis smūgis, nukrito ir susirietė užsiėmęs už galvos. Tikėjosi, kad viskas tuo ir baigsis. Tada pajuto dar spyrį, po to neatsimena, greičiausiai buvo praradęs sąmonę. Tik atsimena, kad sėdi ant šaligatvio laiptelio. Tuomet atvyko greitoji pagalba, suteikus pirmąją pagalbą buvo pristatytas į Joniškio ligoninę, kur atvykę policijos pareigūnai parsivežė į policijos komisariatą apklausai. Tame kieme yra praėjimas, žinojo tą praėjimą, būdavo, kad praeidavo tuo praėjimu. Nežino, ko D. ėjo į tą skersgatvį, jis tiesiog norėjo jį pavyti, kad neatsilikti. Nebuvo suplanavę kokiu maršrutu grįš į tėvų butą. Tiesiog ėjo, o T. link ten pasuko, jis tik pasivijo. Negali nurodyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė į veidą. Buvo suduota akių lygyje. Buvo vienas smūgis, po to kai nukrito, gulėjo ir po trumpo laiko pajuto antrą smūgį. Antras smūgis greičiausiai buvo suduotas iš kojos. Į kurią vietą, negali pasakyti, prarado sąmonę. Kiek iš viso buvo spyrių, negali pasakyti, nes po pirmo spyrio nieko neprisimena.

Matė vaizdo įrašą. Po to į konflikto vietą atbėgo R. K. su K. L., po to J. P. su drauge, po to nežino kas. Matė konfliktą su R. K. tik vaizdo įraše. Kas vyko tuo metu gatvėje, nematė.

Palaikė savo civilinį ieškinį. Dėl nosies pertvaros lūžio reikalinga operacija, kuri kainuoja 1400 Eur, priklausomai nuo technologijos. Operacijos kaina yra viešai prieinama, nėra jokia paslaptis. Domėjosi, ji ligonių kasų neapmokama. Kai lūžis buvo, jau buvo vėlu, buvo konsultacijoje Joniškio ligoninėje ir sakė, kad tą vakarą būtų galėję ištiesinti, o dabar reikia palaukti, kol viskas sugis ir tada reikės daryti operaciją, kad ištiesinti. Buvo suplanavęs operaciją atlikti praeitų metų rudenį po vasaros darbymečio, bet dėl karantino, dėl situacijos šalyje jos neatliko. Konsultavosi „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje Vilniuje. Finansines galimybes atlikti operaciją po įvykio turėjo, bet nebuvo tam laiko, nes užima daug laiko, reikia pasiruošti, būna ilgas nedarbingumas. Įvykio metu buvo sugadinti viršutiniai rūbai, tai džinsai ir džemperis. Rūbai buvo sukruvinti ir žemėti. Rūbus bandė skalbti, bet neišsiskalbė, teko išmesti. Labai gerai pamena kiek kainavo rūbai, jie buvo pirkti ne Lietuvoje, o per išvyką. Džemperis kainavo 89 svarus, džinsai 69 svarus. Jie buvo pirkti tų metų birželio, ar balandžio mėnesį. Sugadintų rūbų suma yra logiška. Išleido 30 Eur medikamentams, neturi tai pagrindžiančių dokumentų. 3000 Eur neturtinės žalos grindžia tuo, kad buvo nepakeliamas skausmas, vaikai jo net neatpažino, buvo sunku emociškai pasirodyti darbe prieš 40 darbuotojų. Turi daug viešų susitikimų su žmonėmis, skausmas kvėpuojant, negalėjo miegoti, jaučia nuolatinę slogą dėl lūžusios pertvaros, kvėpuoti galėjo tik pro burną. Žmonai, kuri bijo kraujo, reikėjo tvarstyti. Po įvykio rašė V., siūlė susitikti, bet nesusitiko. Tai buvo ne tuo pat po įvykio, po pusės metų.

Nukentėjusioji R. K. duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad naktį iš rugpjūčio 30 d. į 31 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Užsidarant barui išėjome į lauką. Einant link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės T., ar J. sugalvojo prasipūsti. Grįžo atgal prie mašinos. Ji su sese ėjo pirmos, o T. susitiko kažkokį pažįstamą ir jie šnekučiuodamiesi ėjo iš paskos. Grįžus prie mašinos, sesuo atsisėdusi išsitraukė alkotesterį ir pradėjo pūstis, kai prie jų atėjo D. A.. Atsirėmęs į dureles prašė parūkyti. Sakė, kad neturi, tada jis išvadino jas „snarglėmis“. Tuo metu atėjo T. klausti, kas čia yra. Tada A. atsitraukė nuo mašinos. Po to išgirdo, kad kažkas sako „va gavai į veidą“, T. sakė „taip“, daugiau nieko neatsimena. Dar atsimena, kad T. kažkiek pabėgo iš paskos ir grįžo atgal prie mašinos. Pastovėjo, pašnekėjo dėl ko smūgis, T. sakė „nesuprantu pats“. Prie vasaros estrados stovėjo grupė jaunuolių ir policijos pareigūnai. Nutarė eiti pasižiūrėti kas ten atsitiko, nuėjo, nieko ten nebuvo ir ėjo namo. Pasuko į kairę pusę link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Paėjus porą žingsnių pamatė, kad eina D. A. su V.. Tai sako, pašaukiame išsiaiškinti dėl ko taip atsitiko. Pašaukė, jie sustoję atsisuko, žodžių negali pasakyti ką jie kalbėjo. Pakui jie atsitraukė link gatvės. Negali atsakyti, kas pasiūlė A., V. pašaukti pasiaiškinimui. Negali atsakyti, ar tą pasiūlymą galėjo duoti T. P., ar J. P.. Nepamena kas juos pašaukė, vienas iš jų. Norėjo pasiaiškinti dėl ko buvo suduotas pirmas smūgis į veidą, bet negalvojo, kad bus blogai. Atsimena, kad D. A. pradėjo viduriniais pirštais rodyti, o V. pradėjo sakyti „mergos ne mergos, vienodai gausit“, jie pradėjo bėgti, o T. su D. iš paskos jiems kažkiek pabėgo.Tada D. parkrito, o jie gale pasiliko, nebėgo, ėjo. Matė kaip D. atsikėlė ir tada jie pradėjo eiti. Paskui prie skelbimų lentos (duomenys neskelbtini) sesuo sugalvojo užeiti už takelio atlikti gamtinį reikalą, o ji su K. ėjo toliau. Už (duomenys neskelbtini) pamatė T. mojuojantį ranka, kad žinotų kur eiti. Ji ėjo su K., sesers nelaukė. Paėję už pašto pradėjo girdėti garsus. Atbėgusi pamatė, kad viduryje kelio guli D., prie jo stovi V.. Kai pribėgo bandė traukti, rėkė V. atsitraukti, stūmė V., nes žmogus ant žemės gulėjo, nežinojo ką jis nori su juo daryti. Kai pribėgo viduryje gatvės stūmė V. atgal ir tada jis ją pargriovė ant žemės. Atsimena, kad nukrito ant žemės, kaip atsikėlė, neatsimena. Nukrito nuo V., jis ją pargriovė. Negali atsakyti kaip pargriovė, bet žino, kad jis buvo ją suėmęs ir tiesiog parvertė. Po to turėjo porą mėlynių ant kojos, kelių, greičiausiai nuo griuvimo. Kitą dieną skaudėjo, į medikus nesikreipė. Atsimena, kad pasiėmė telefoną, skambino sesei, kad greičiau atbėgtų, kad T. visas kruvinas. T. baisiai atrodė. Rūbai purvini, kraujuoti. Dar siūlė jam savo megztuką užsidėti ant nosies, kad sustabdyti kraujavimą. Buvo gausus kraujavimas, bėgo per rankas. Anksčiau iš matymo pažinojo abu kaltinamuosius per draugus. Po ilgo laiko su V. vėl susitiko „(duomenys neskelbtini)“ bare. Jis buvo sakęs, kad norėtų susitikti pasišnekėti, atsiprašė.

Liudytoja J. P., duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusieji T. P. yra jos sutuoktinis, o R. K. – sesuo. Buvo paskutinis vasaros savaitgalis, jie buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare, linksminosi. Užsidarius barui, išėjo link namų. Einant sutiko vieną pažįstamą, vyras pradėjo su juo kalbėti ir pasiūlė nebeiti namo, grįžti prie mašinos, paliktos prie „(duomenys neskelbtini)“, pasitikrinti blaivumą, gal kas nors galės vairuoti, ir taip grįžti namo. Pajudėjo link automobilio nuo buvusios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jos su seserimi prie automobilio atėjo anksčiau, atsisėdusi pūtė, kai prie automobilio atėjo vienas vaikinas, klausė, ar jos turi parūkyti, atsakė, kad neturi. Tada priėjo jos vyras ir tie priėję vaikinai išvadino „Snargliais“, visaip juos užgauliojo ir paskui pamatė, kaip ties „Registrų centru“ jos vyrui užsimojo ranka ir pataikė į veido sritį. Ji pribėgo, ir tas vaikinas, kuris trenkė, nubėgo į parko pusę, jos vyras bėgo jam iš paskos, ji irgi, bet prie parko buvę pareigūnai juos sustabdė, klausė, kas nutiko, ar viskas gerai. Vyras pasakė, kad viskas gerai, ir jie grįžo prie automobilio baigti tikrintis neblaivumą. Pasitikrinę matė, kad negali nei vienas vairuoti, ir patraukė pasižiūrėti, kas ten vyko, kur pareigūnai stovėjo. Nuėję pamatė, kad nieko įdomaus, ir patraukė link namų. Ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve iš kažkur atsirado vėl tie patys vaikinai, iš kurių vienas trenkė jos vyrui, ir tada ji paklausė „kodėl tu trenkei mano vyrui, ką blogo padarėme, kas čia įvyko“. Daugiau neatsimena, kas ten kaip, ir jie perbėgo gatvę, ties (duomenys neskelbtini) klinika, bėgdami šaukė „Mergos, ne mergos – vis tiek gausit“, pradėjo rodyti viduriniais pirštais, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada vyras sako „ką čia grasini mano žmonai“ ir bėgo jam iš paskos su draugu. Ji, išėjusi ant gatvės, matė, kad vaikinai jau toli nubėgo, nebesimatė jų, matė tik savo vyrą su draugu, kurie buvo gerokai atsilikę. Draugas buvo nukritęs, T. padėjo jam atsistoti ir nebesivijo tų vaikinų, kurie nubėgo. Kadangi vyras su draugu ėjo priekyje, ji su sese ir jos draugu atsiliko. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, dar matė kaltinamuosius, sesė buvo šalia. Kaltinamieji nubėgo. Kai pamatė, kad jų nebesimato, tada ji nuėjo gamtinių reikalų atlikti, sesė į priekį paėjo, ji atsiliko, ir tada kai ji išlindo, jau sesers nebematė.

Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ėjo penkiese: jos vyras, R. K., K. L., T. ir jo žmona. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo prie A., kai klausė, dėl ko sudavė sutuoktiniui. Kiek pamena, ji nelietė A.. Nepamena, ar buvo uždėjusi jam ranką ant peties. Sutuoktinis ėjo šalia jos tuo momentu, kai susitiko kaltinamuosius prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Artimo kontakto tikrai nebuvo. Kai kaltinamieji dingo iš jų akiračio, nepasakys, koks galėjo būti atstumas tarp jų ir kaltinamųjų. Kai šitų vaikinų nebematė, matė tik T. su savo vyru. Negali įvardinti, kokiu atstumu jie buvo nuo jų. Kaltinamieji dingo net tik iš jos akiračio, nes T. su jos vyru ramiai ėjo link namų, į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą. Kai T. su P. nubėgo, jie atsiliko, nebėgo, ir kai pamatė, kad tų vaikinų nebesimato, matosi tik vyras ir T., tada atsipalaidavo, ji nuėjo, grįžo ir, einant namo, jau sesė skambino. Kai nuėjo į šoną, T. su sutuoktiniu palengva ėjo link namų susimojavo, kad mato vieni kitus. Nežino, kodėl jie ten nuėjo, tuo skersgatviu galima praeiti, tiek pro vieną pusę, tiek pro kitą pusę.

Jų grupė neturėjo tikslo sekti kaltinamųjų, juos pasivyti, pamatė, kad tų vaikinų nebesimato ir vyrai pradėjo ramiai eiti, kitaip būtų ir jie nubėgę, jeigu būtų tikslas kaltinamuosius pasivyti ir nusekti. Jai einat namo, paskambino sesė, sakydama atbėgti prie (duomenys neskelbtini), nes T. blogai. Atbėgusi žiūri, kad T. visas kruvinas, sėdi ant laiptelio užsidengęs galvą, visur kraujas, buvo šoke. Paklausė, ar reikia greitosios, T. tik galvą linktelėjo, ji iškvietė medikus. Atvykę medikai, išvežė į ligoninę.

Vaikinas, kuris trenkė prie „(duomenys neskelbtini)+“, tai A., ji jo nepažįsta, bet kai pasakė, kuris A., kuris V., iš matymo gali pasakyti. Salėje yra tas asmuo, kuris smūgiavo vyrui – parodė į kaltinamąjį A.. Priekaištus prie „(duomenys neskelbtini)“ išreiškė A., sakydama „ko tu mušei mano vyrą“. Ar atsakė būtent į jos klausimą, nepasakys, bet paskui prasidėjo grasinimai „merga ne merga vis tiek...“, pavartojo negražų žodį. Iš to pasakymo „merga ne merga“ jie suprato, kad panaudos smurtą. Antro konflikto, kaip buvo sužalotas jos sutuoktinis, nematė, atėjo į įvykio vietą, kai paskambino sesuo. Kai jai paskambino, iš balso suprato, kad kažkas negerai, ir bėgo. Kurioje vietoje buvo, nepamena, ir koks buvo atstumas, nepamena. Ji buvo viena. Įvykis prie kebabinės papiktino, nes buvo sužalotas jos vyras. Ar buvo sužalota dar asmenų, nematė, buvo šoke, nes pamatė vyrą kruviną, ir daugiau aplinkui nieko. Nebuvo pažįstama su kaltinamaisiais. Tik tą vakarą matė bare, buvo prie jų staliuko priėję, atsisėdę kalbino, bet jos pasakė, kad atvyko ne vienos, su vyrais, paprašė pasitraukti ir jie atsitraukė. Nusistatinėjant neblaivumą, prie automobilio priėjo A.. Ji sėdėjo automobilyje ir nekreipė dėmesio, pūtė į alkotesterį. Jam priėjus prie automobilio, pakėlusi galvą, matė, kad tai tas pats vaikinas iš „(duoemnys neskelbtini)“. Jam paklausus dėl cigarečių, pasakė, kad neturi, kad nerūko. Snargliais vadino juos visus. Prie automobilio tuo metu dar buvo jos sesuo, paskui atėjo vyras T. P.. Tas jo pasakytas žodis „snargliai“ visus lietė. Ar A. buvo neblaivus, kai atėjo prie automobilio, negali pasakyti, ir kai susitiko prie „(duomenys neskelbtini)-“, irgi nežino, negali pasakyti.

Kai pamatė sumuštą vyrą, jis atrodė labai blogai, buvo visas kruvinas, nosis ištinusi, prakirsta. Į ligoninės priėmimo skyrių ji kartu važiavo. Kitą dieną buvo ištinęs, mėlynas, sunkiai vaikštantis, svirduliuojantis. Kad sugydytų sužalojimus, teko įsigyti tvarsčių, reikėjo dezinfekuoti, tinimus su kremu nuiminėti, nes buvo prakirsta prie antakio, tarp nosies, negalėjo į miestą išeiti, nei normaliai į darbą, buvo visas pamėlęs, ištinęs. Vyras patyrė nepatogumų, nes nosis buvo sulaužyta ir dabar jaučia pasekmes, pastovi sloga, nes sugadinta pertvara. Vyrui reikalinga operacija. Operacija mokoma, nes nekompensuoja, reikia iš savo lėšų daryti, kainuoja nuo 1400 Eur. Iki šiol operacija nepadaryta, nes pradžioje turėjo sugyti, kad viską iš naujo tvarkyti, ir tada prasidėjo karantinas, vasarą darbymetis, rudenį vėl atsinaujino karantinas ir taip iki šiol nepadaryta. Buvo sugadinti rūbai – džinsai, bliuzonas buvo kruvini, ištepti purvu, sugadinti nepataisomai, nors bandė skalbti, valyti, bet nepadėjo, buvo netinkami naudoti, todėl išmetė lauk. Labai gerai žino, kada rūbai buvo įsigyti: jie buvo pirkti Jungtinėje Karalystėje atostogų metu balandžio mėnesį 2019 m. – keli mėnesiai iki įvykio. Už džinsus mokėjo 69 svarus, o už bliuzoną 89 svarus.

Liudytojas K. L., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad nukentėjusieji pažįstami, R. K. jo draugė, o T. P. jos draugės sesers vyras. Su R. K. yra pora, kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Kaltinamuosius iš matymo pažįsta. 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare su T., J., R.. Kai išėjo į lauką, J. norėjo prasipūsti, kažkoks kivirčas buvo. Prieš išeinant namo kažkas įvyko aikštelėje. Kiek prisimena, baigėsi tuo, kad T. gavo per veidą, bet jis to momento neatsimena. Nepamena, ar matė, kaip gavo per veidą, žino, kad gavo. Nepasakys, kiek alkoholio „(duomenys neskelbtini)“ bare išgėrė, jis pats buvo apsvaigęs, o dėl kitų negali pasakyti. Tą vakarą visi vartojo alkoholį. Jis to incidento nematė, T. pats atėjęs pasakė, kad gavo į veidą. Tuo metu nesimatė jokio sužalojimo. Šalia buvo policijos pareigūnai dėl kito konflikto, su jais nebendravo. Po to ėjo visi kartu namo, bet eidami pamatė kaltinamuosius, kurie pradėjo rodyti nepadorius ženklus. Viskas tuo ir prasidėjo, T. pradėjo juos vytis, o jis liko su merginomis, kad nepaliktų jų vienų.

Dėl ko tuos ženklus pradėjo rodyti, jis nežino, jie tuo metu buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamieji prie (duomenys neskelbtini) gatvės 10 m. atstumu. Nepamena, ar sakė ką nors kaltinamieji rodydami tuos ženklus. Nežino, dėl ko T. juos vijosi, gal dėl gestų. Tie gestai buvo tiesiogiai jiems skirti, nes aplink nieko daugiau nebuvo. Nepamena, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji būtų buvę pašaukti sustoti pasiaiškinti. Nepamena, ar juos kas šaukė. Nepamena, kuris gestus rodė. Buvo rodomas vidurinis pirštas. Rodomas vidurinis pirštas – tai kaip įžeidimas. Nežino, kas labiausiai dėl to įsižeidė. Nežino, ar įsižeidė tie, kurie vijosi, negali už juos sakyti. Dėl ko vijosi, nežino. Vijosi maždaug iki (duomenys neskelbtini). Kai jie sustojo vytis, A. su V. buvo dar toliau, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ar jie ėjo, ar bėgo, nematė iš tiek toli. Kai T. su D. sustojo bėgti prie muziejaus, daugiau nebėgo, o ėjo. Jis su J. ir R. palengva iš paskos ėjo namo. Pro ten, pro (duomenys neskelbtini) gatvę, jie visi ėjo namo pas juos. Nežino, ar A. su V. P. buvo ištrūkę iš akiračio, nes jis pats buvo nuo jų žymiai toliau, nesidomėjo. Nežino, kaip juos atrado, gal buvo už kampo.

Po to visi susitiko prie „(duomenys neskelbtini) gatvėje, kai T. jau buvo kruvinas. Tada jis šoko į tarpą, išskyrė D. ir pamatė, kad R. pastūmė. Jis pribėgo prie jos, tada ir jį pastūmė, ir viskas tuo baigėsi. Jį ir R. J. pastūmė, dėl ko R. pastūmė, nematė, nes jis buvo kitoje vietoje, tik matė, kad jau krenta. Jis išskyrė D. su D.. Jie vienas prieš kitą stovėjo, norėjo kaip iš aiškintis santykius. Juos išskyrė įšokdamas į vidurį tarp jų, kad nesimuštų, todėl nebesimušė. Tuo metu V. buvo su R..

Namo ėjo pro (duomenys neskelbtini), kirto kampą link „(duomenys neskelbtini)“, kur pro daugiabutį yra išmintas takelis, tuo takeliu einant, turėjo būti namuose. Jų adresas (duomenys neskelbtini), ten jie gyvena. Kai ėjo su merginomis, paskutinį kartą T. matė ties buvusiu (duomenys neskelbtini), nes jie nusisuko link (duomenys neskelbtini), irgi palengva ėjo, jie nebėgo, tik iki muziejaus vijosi ir toliau ėjo. Einant tarp T. ir jo su merginomis galėjo būti 30 m. atstumas. Iš pradžių kai vijosi, taip ir gavosi, kad šiek tiek atsiplėšęs nuo jų nuėjo, nepalaukė, gal į tualetą norėjo, nes nebuvo reikalo niekur skubėti.

Kai P. pamatė, jis atrodė baisiai, visas veidas buvo kruvinas. Rodomoje nuotraukoje P. yra greitosios automobilyje. Kai jie atėjo į įvykio vietą, P. buvo pritūpęs ir už nosies susiėmęs. Prie jo tuo metu nieko nebuvo. Jis buvo tame tarpe prie (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, tiksliai nepamena. Jis pirma įšoko tarp D. ir D., R. tuo metu dar negulėjo. Tuo metu, kai jis išskyręs A. su D. atsitraukė nuo jų, tada pamatė, kad R. krenta ir prie jos prišoko. Tuo metu, kai jis skyrė A. su D., ką R. veikė, nežino. Jis matė, kaip V. R. pastūmė, daugiau nieko nematė, nežino, kodėl ją pastūmė. V. rankomis nustūmė R. nuo savęs. Tuo metu R. nieko nedarė, stovėjo.

Liudytojas R. R., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiųjų, kaltinamųjų nepažįsta. Neatsimena 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio prie „(duomenys neskelbtini)“, nes prie „(duomenys neskelbtini)“ baro ne vienas įvykis yra buvęs. Teismui pagarsinus 2019 m. spalio 17 d. liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 metų, koks buvo mėnuo ir diena nepamena, bet pamena, jog buvo savaitgalis, buvo naktis, kiek tiksliai buvo valandų jis nepamena, dirbo kartu su kolega A. J., jie buvo iškviesti pagal iškvietimą dėl triukšmo „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini). Jų ekipažas atvyko į pagalbą kitam ekipažui, kuris aiškinosi konflikto aplinkybes. Aiškinantis aplinkybes bare, kiek pamena, jie visus konflikto dalyvius išvedė iš baro į lauką. Tarp aikštelėje buvusių asmenų pastebėjo du jaunuolius, kurie visą laiką buvo kartu, jie šlitinėjo po aikštelę. Jis bendravo priėjęs prie jų vieno metro atstumu, jis jiems pasiūlė eiti į namus, iš jaunuolių burnų juto alkoholio kvapą, jaunuolių jis nepažįsta. Vienas jaunuolis buvo aukštesnio ūgio, kitas žemesnis, kaip jie tuo metu buvo apsirengę, nepamena. Kiek pamena, didesnio jaunuolio plaukai buvo ant šono, o mažesnio jaunuoliai plaukai buvo trumpi. Kiek pamena, prieš jiems išvažiuojant iš aikštelės į policijos komisariatą, matė kaip jo minėti jaunuoliai nuėjo link parko pusės, daugiau jų nematė(t. 1, b. l. 135-137).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad neatsimena, ar bendravo su jaunuoliais, jei bendravo, tai dėl ko – nepamena. Neatsimena, ar skundėsi kuris iš jaunuolių dėl kažkokių konfliktų. Kad toks įvykis buvo atsimena, bet tų smulkmenų neatsimena. Neatsimena, ar salėje yra kuris iš jaunuolių, su kuriais bendravo. Neatsimena, kaip apsirengę buvo jaunuoliai, niekas neužsifiksavo per tiek laiko. 2019 m. dar neturėjo „BODY“ kamerų. Greičiausiai su jaunuoliais bendravo, kad girti viešoje vietoje, sunku atsakyti, nes nieko tiksliai neatsimena. Išgėrę buvo, o ar jaunuoliai buvo labai girti, negali atsakyti po 2 m. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jis tų asmenų nebeatsimena, nebuvo jie jam pažįstami iš ankstesnių iškvietimų. Jeigu būtų išsakę kažkokius tai nusiskundimus, būtų pasiūlę rašyti pareiškimą. Neatsimena, ar tie vaikinai buvo to konflikto dalyviai, dėl kurio buvo atvykę.

Neatsimena, kokio pobūdžio buvo triukšmas dėl kurio buvo iškviesti į pagalbą kitam ekipažui. Neatsimena tokių smulkmenų, ar baro darbuotojai, ar baro savininkai dėl triukšmo rašė pareiškimus. Neatsimena, ar buvo sulaikyti kokie asmenys dėl triukšmo prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. Neatsimena, ar buvo patrauktas koks asmuo atsakomybėn dėl pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje. Atvykę greičiausiai tarnybinę transporto priemonę pasistatė prie buvusios (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo lyg nuo (duomenys neskelbtini). Ar dar koks tarnybinis automobilis stovėjo, tiek smulkiai nepamena. Žino, kad kažkas vyko prie vasaros estrados, lyg į tą pusę bėgo, ar bandė muštis, kažkas konfliktavo, bet dabar sunku atsiminti. Neatsimena, ar buvo kas nors sulaikyta. Dalyvių irgi negali įvardinti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo D. T. parodymai, duoti 2020 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad gyvena Vokietijoje jau 7 metus. Kaltinamųjų nei vieno nepažįsta, pirmą kartą girdi jų pavardes. Nelabai pamena įvykio aplinkybes. Buvo apklaustas 2019 m. gruodžio mėn. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai duoti 2019 m. gruodžio 23 d. liudytojo apklausos metu.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagarsinti liudytojo 2019 m. gruodžio 23 d. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 metais, koks buvo mėnuo ir diena nepamena, buvo vasaros mėnuo, jis su draugu T. P., jo ir jo artimais draugais buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare, kuris yra (duomenys neskelbtini). Kiek pamena „(duomenys neskelbtini)“ baras užsidarė, jie norėjo pratęsti ir ėjo į svečius. Jis įvykio metu buvo neblaivus. Kiek pamena, jie su T. P. ėjo pro (duomenys neskelbtini), jis norėjo nueiti tarp namų, kur buvo tamsu ir atlikti gamtinius reikalus. Kiek pamena, jis matė kaip jį pralenkia T., jis prabėgo pro jį. Jis nuo jo buvo apie du metrus atstumu. Matė kaip T. pribėgo prie namo kampo stovinčių dviejų jaunuolių, ir po to matė kaip T. krinta aukštielninkas, pamatė tik jo kojas kylančias aukštyn. Matė, jog prie namo kampo stovėjo du jaunuoliai, vienas buvo aukštesnis už kitą. Tas, kuris buvo aukštesnis buvo apsirengęs juodais rūbais, o žemesnis jaunuolis buvo su šviesia striuke. Nei vieno iš jaunuolių jis nepažįsta, ir kas jie tokie nurodyti negali. Jis Joniškyje nepažįsta daug žmonių, nes gyvena užsienyje. Kuris iš jaunuolių smogė T., ir su kuo smogė, jis nematė ir nurodyti negali. Po to, kai T. nukrito ant žemės, jis pamena, jog jis puolė ant aukštesnio jaunuolio, nes jis jam atrodė, jog kelia didesnę grėsmę gulinčiam T.. Jis norėjo, kad nemuštų T. ir puolė ant aukštesnio jaunuolio. Matė kaip žemesnio ūgio jaunuolis spyrė gulinčiam T. į kūną, kiek kartų spyrė ir kur pataikė, negali nurodyti, nes neskaičiavo jo suduotų smūgių, nes pradėjo muštis su aukštesnio ūgio jaunuoliu. Kiek pamena, jie su aukštesnio ūgio jaunuoliu išėjo muštis į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis nepamena, ar muštynių metu būtų kas nors iš jų nukentėjęs, išskyrus patį T.. 2019 m. gruodžio 23 d. apklausos metu jam policijos tyrėjas parodė vaizdo įrašą, kur jis atpažįsta, jog vaizdas yra (duomenys neskelbtini), mato kaip į gatvės vidurį išeina jis su aukštesniu jaunuoliu ir jie mušasi. Mato, kaip aukštesnio ūgio jaunuolis jam smogia vieną kartą ir pataikė į dantis. Smūgio metu jam buvo praskelta lūpa, bet fizinio skausmo jam nesukėlė, į med. pagalbą dėl sumuštos lūpos, jis nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks nei dabar nei vėliau. Dėl sumuštos lūpos pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Dėl tokio jaunuolių elgesio viešoje vietoje, jis nėra pasipiktinęs, ir nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl kokių priežasčių juos su T. užpuolė jaunuoliai, jis nežino ir nurodyti negali. Apie tai, jog T. konfliktavo su vienu iš jaunuolių prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, jis sužinojo iš pačio T., tik po pačio įvykio. Pačio įvykio jis nematė, nes jis tuo metu buvo bare ir vartojo alkoholį, tuo metu jis buvo vienas iš paskutinių lankytojų, kurį aptarnavo baras (t. 1, b. l. 146-148);

Liudytojas patvirtino savo duotus parodymus. Patikslino, kad didesnis vyrukas trenkė kumščiu T. į veidą, o žemesnio ūgio vyras spyrė T. į kūną, į kojas, ten viskas greitai įvyko, jis pats matė vieną spyrį. Jis apsistumdė su aukštesniu vyruku. Dėl įvykio pretenzijų niekam nereiškia. Atpažino pagal pateiktas penkias nuotraukas. Smogė T. su kumščiu į veidą aukštesnysis vyras, T. nukrito, o jis iš karto puolė ant aukštesnio vyruko. Smūgiavo T. į veidą aukštesnysis, į kūną spyrė mažesnysis. Vakar buvo atliktas parodymų atpažinti pagal nuotraukas veiksmas, kur jis atpažino įvykio metu du smurtavusius jaunuolius. Jo regimoji atmintis yra gera. Veiksmas vyko (duomenys neskelbtini), su kokiais vaikinais prie „(duomenys neskelbtini)“ baro apsižodžiavo T. P., jis nežino, tai jam pasakojo pats T.. R. K. iš „(duomenys neskelbtini)“ baro prie jų priėjo jau po įvykio, t. y. po T. P. sumušimo. Kai buvo suduota R. K. jis nematė, nes gulėjo ant žemės. Jiems atėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę tarp namų, Nr. (duomenys neskelbtini), juos užpuolusieji vaikinai jau toje vietoje buvo. Kaip jie ten atsirado, jis nepastebėjo (t. 1, b. l. 173-174).

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusiojo T. P. protokolo-pareiškimo matyti, jog T. P. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, iš matymo pažįstamas D. A. ir V. (vardo nežino), sumušė jį ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl nosies lūžimo buvo pristatytas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur suteikus medicininę pagalbą išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Prašo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nubausti kaltus asmenis (t. 1, b. l. 47);

2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties automobilių stovimo aikštelės, esančios „(duomenys neskelbtini)“ baro (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Aikštelė randasi einant nuo miesto centro, trinkelėmis klotu keliu, link miesto parko (t. 1, b. l. 35, 37-38);

2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų yra žvyrų ir skalda padengtas keliukas, vedantis į kiemus (t. 1, b. l. 40-42, 43-44);

2019 m. rugsėjo 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota kaip nukentėjusysis T. P. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino D. A., kaip asmenį, kuris įvykio dieną konfliktavo su juo prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, jis jam vieną kartą kumščiu smogė į lūpą. Dėl lūpos sumušimo jis pareiškimo pareigūnams nerašė. Atpažino asmenį iš bendrų veido bruožų, iš smakro ir apatinio žandikaulio formos, iš ausų formos, iš akių ir antakių formų. Atpažintas asmuo yra mažesnio ūgio, nei kitas jo draugas, t. y. V.. Ar kokius nors veiksmus kai jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu atliko atpažintas asmuo, nežino (t. 1, b. l. 91-93);

2019 m. rugsėjo 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota kaip nukentėjusysis T. P. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino J. V., kaip asmenį, kuris buvo su draugu prie „(duomenys neskelbtini)“ baro ir vėliau prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis atpažino anksčiau; atpažintas vyras prie „(duomenys neskelbtini)“ baro ir prie parduotuvės jam nieko nedarė, su juo nekonfliktavo. Ar kokius nors veiksmus atpažintas asmuo padarė jam vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis nežino. Asmens asmeniškai nepažįsta, su juo konfliktų anksčiau nėra buvę. Atpažino asmenį iš bendrų veido bruožų, iš akių formos, iš žvilgsnio, iš nosies, lūpų, ausų formų. Atpažintas asmuo yra aukštesnio ūgio, nei jo draugas, kuris įvykio dieną buvo su juo (t. 1, b. l. 96-98);

2020 m. kovo 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota kaip liudytojas D. T. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino J. V., kuris buvo vienas iš dviejų jaunuolių, su kuriuo jis įvykio dieną mušėsi (duomenys neskelbtini). Jo atpažintas jaunuolis buvo aukštesnio ūgio, už kitą jaunuolį. Atpažįsta jaunuolį iš jo bendrų veido bruožų, iš nosies, akių, lūpų formų. Atpažinto jaunuolio nepažįsta, jo nei vardo nei pavardės nežino, anksčiau nėra matęs. Atpažintas jaunuolis, įvykio vietoje, t. y. tarp namų, smogė T. P. į veidą, kai šis jį aplenkė, su kuo jis smogė T. nurodyti negali, nes tiksliai nematė. Kai jis su T. P. įbėgo tarp namų, atpažintas jaunuolis buvo arčiau jų, už jo nugaros stovėjo kitas, žemesnio ūgio jaunuolis, daugiau aplinkui jokių žmonių nebuvo. Kai jaunuolis smogė T., T. nukrito ant žemės, tada jis puolė ant atpažinto jaunuolio, nes jis atrodė keliantis didesnį pavojų gulinčiam ant žemės T.. Taip atrodė, nes jis smogė T., jis buvo aukšto ūgio. Jis pradėjo su juo stumdytis, smūgiuoti vienas kitam, kur pataikė jis, kur pataikė jaunuolis jam, taip pat nepamenu, stengėsi nusivesti jį į šalį, nuo gulinčio ant žemės T.. Po to, kai puolė ant atpažinto jaunuolio, mažesnio ūgio jaunuolis puolė ant T., matė kaip spyrė gulinčiam T. į kūną, kur tiksliai pataikė ir kiek kartų spyrė, nurodyti negali, bet į kūną. Paskui jis su atpažintu jaunuoliu, išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pradėjo muštis, jis jam pataikė į lūpą, kurią praskėlė, dėl to pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 150-152);

2020 m. kovo 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota kaip liudytojas D. T. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino D. A., kuris įvykio metu, spyrė gulinčiam T. į kūną, kiek kartų ir kur tiksliai pataikė jam, nurodyti negali. Atpažintas jaunuolis jam nieko nepadarė, tik spyrė T.. Jis atpažinto jaunuolio nepažįsta, nežino jo nei vardo nei pavardės, matė įvykio metu pirmą kartą (t. 1, b. l. 155-157);

2020 m. kovo 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentele, užfiksuoti liudytojo D. T., parodymai ir įvykio aplinkybių paaiškinimo, kur D. T. parodė, jog jam einant į nurodytų namų kiemą, jį pralenkė bėgdamas T. P., ir matė kaip pribėgęs prie namo kampo T. P., krenta ant žemės aukštielninkas, nes prie kampo stovėjęs didesnio ūgio jaunuolis, smogė T. į veidą vieną kartą. Tuo metu kai buvo smogta T. P., jis stovėjo nuo T. ir įtariamųjų, apie pusantro metro atstumu; parodė kryptį, kur nuo suduoto smūgio, nukrito T. ant žemės; tada prie ant žemės gulinčio T., pripuolė žemesnio ūgio jaunuolis ir spyrė jam į kūną (t. 1, b. l. 160-161, 164-166);

2019 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas įvykio metu, darytas iš Joniškio miesto stebinčios kameros, nukreiptos į (duomenys neskelbtini) gatvę; DVD-R laikmenoje, atidarius failą matomas vaizdo įrašas darytas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniame kampe matomas užrašas: 3PTZ-2019-08-31 03.45.55. Vaizdo įraše matoma 03.46.57 val., kaip skersai (duomenys neskelbtini) gatve praeina A. ir V.. V. apsirengęs juodais rūbais, A. apsirengęs šviesios spalvos striuke ir juoda kuprine. Abu ateina nuo taksi automobilių sustojimo vietos, ir eina link gyvenamųjų namų, iš dešinės į kairę pusę. 03.47.41 val. matoma kaip iš dešinės pusės, skersai (duomenys neskelbtini) gatvės, į kitą gatvės pusę eina D. T., jam iš paskos eina T. P.. T. P. priėjęs prie gatvės suka į dešinę pusę. D. T. praėjus gatvės vidurį, jam iš paskos pradeda bėgti T. P.. Jie abu nueina į tą pačią vietą, kur prieš tai nuėjo A. ir V.. 03.48.11 val. iš tos vietos kur prieš tai buvo įėjęs D. T. ir T. P., atbulas į (duomenys neskelbtini) gatvės vidury, eina D. T. su pakeltomis rankomis ir atstatęs kumščius prieš jį einantis J. V.. D. T. užsimoja ir smūgiuoja J. V., bet nepataiko nes J. V. išsisuka nuo smūgio. Tuo metu iš kairės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, prie gatvėje besimušančių, atbėga A.. Tuo pačiu metu A. su kaire koja spiria ir pataiko D. T. į kūną, ir tuo pačiu metu J. V. dešine ranka smūgiuoja ir pataiko D. T. į galvos sritį, nuo smūgio D. T. pargriūna ant žemės. 03.48.21 val. iš dešinės pusės, į (duomenys neskelbtini) gatvę atbėga K. L., kuris pribėga prie ant šaligatvio stovinčio A.. Jie vienas kitam nieko nedaro ir K. L. apsisukęs pribėga prie gatvėje besimušančių ir R. K.. O tuo pačiu metu iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, paskui K. L. atbėga R. K., kuri pribėgo prie V. ir tuo metu ant žemės gulinčio D. T.. R. K. ir J. V. susikimba rankomis ir R. K. pargriaunama ant žemės. Tuo metu kai R. K. pargriaunama ant žemės, prie jų pribėga K. L., kuris taip pat yra pargriaunamas ant žemės, jis nukrinta šalia R. K.. J. V. vieną kartą spyria į kūną gulinčiai ant žemės R. K. ir vieną kartą ranka smogia nuo žemės pakilusiam D. T. į galvos sritį. Tuo metu iš kairės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nuo šaligatvio atbėga į gatvės vidury prie besimušančių T. P.. Tuo metu A. lieka stovėti ant šaligatvio. Kai prie V. pribėga T. P., nuo žemės atsikelia D. T. ir K. L., J. V. bėga ant šaligatvio link A. ir jie abu pabėga link (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 1, b. l. 185-186, DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš vaizdo kamerų, t. 3, bylos viršelis).

2019 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole aprašytas telefoninio skambučio garso įrašas darytas BPC operatorės ir pranešėjos J. P., kuriame pranešama apie įvykį, įraše užfiksuota, kad J. P. praneša, kad norėtų iškviesti greitąją, į (duomenys neskelbtini) gatvę prie (duomenys neskelbtini); operatorė klausia kas yra negerai; J. P. atsako, kad nosies trauma; operatorė klausia, kas jam sutraumavo nosį; J. P. atsako, kad sumušė pažįstami vyrai (t. 1,b. l. 190-191);

2019 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1312/2019 (04), nurodyta, jog T. P. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis ir nosies nubrozdinimas; T. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; rasti kūno sužalojimai nesukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingos būsenos; kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; T. P. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1, b. l. 181);

nukentėjusiojo T. P. fotonuotraukoje iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, matomas T. P. veidas, ant jo dėmės, taip pat matomos dėmės ant rūbų (t. 3, b. l. 123);

viešosios įstaigos Joniškio ligoninė ambulatorinio apsilankymo aprašyme, nurodoma kad T. P. lankėsi gydymo įstaigoje 2021 m. balandžio 23 d., jam nustatyta diagnozė – iškrypusi nosies pertvara (J34.2) (t. 3, b. l. 148).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. A. ir J. V. prokuroro buvo kaltinti būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdę nukentėjusiojo T. P. sveikatą, t. y., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).??? ???

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pirmasis konfliktas, kurį pagal nukentėjusiojo T. P. ir liudytojų parodymus pirmasis inicijavo D. A. įvyko automobilių aikštelėje prie „(duoemnys neskelbtini)“ baro, kuomet D. A. sudavė vieną smūgį į veidą T. P.. Kaltinamasis D. A. neneigė sudavęs vieną smūgį prie baro T. P.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo metu konflikto dalyviai išsiskirstė ir atskirai ėjo namų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, link.??? ???Vėliau kaltinamieji su T. P. grupe vėl susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur tarp abiejų kompanijų vėl kilo žodinis konfliktas, apsižodžiavimas. Nei kaltinamieji, nei nukentėję kilusio žodinio konflikto prie parduotuvės neneigia, tik skirtingai nurodo, kiekvienos iš konfliktuojančios pusės atliktus veiksmus. Kaltinamieji nurodo, kad T. P. kompanija buvo agresyviai nusiteikę jų atžvilgiu, kad liudytoja J. P. ketino ir/ar smogė D. A., po ko kaltinamieji jautėsi persekiojami. Priešingus parodymus davė tiek nukentėjusieji T. P. ir R. K., tiek prie parduotuvės buvę liudytojai, kurie nurodė, kad J. P. tik paklausė D. A., dėl kokių priežasčių šis sudavė jos vyrui į veidą, po ko kaltinamieji pradėjo rodyti vidurinius pirštus, išsakė jų atžvilgiu grasinimus sumušti. Po šio žodinio konflikto įvykiai persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam T. P. buvo suduoti smūgiai, padarytas kūno sužalojimas sukėlęs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaip minėta anksčiau, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Iš teismo išdėstytų aplinkybių matyti, kad konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo T. P., kurio metu T. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, lėmė ankstesni konfliktai: pirmasis kilęs tarp D. A. ir T. P., kurio metu D. A. sudavė T. P. į veidą, ir antrasis žodinis dviejų kompanijų konfliktas prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuomet konfliktuojančios pusės bandė išsiaiškinti pirmojo konflikto priežastis.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų veiksmai atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl kaltinamiesiems D. A. ir J. V. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis D. A. teismo posėdyje savo kaltę dėl nukentėjusiojo T. P. sužalojimo pripažino iš dalies. Pripažino, kad sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kad jo suduotas smūgis galėjo lemti nukentėjusiajam padarytą sužalojimą – nosies kaulo lūžį, neneigia ir spyręs vieną kartą nukentėjusiajam T. P., kuomet šis po smūgio į veidą nukrito ant žemės. Kaltinamasis J. V. savo kaltės dėl T. P. sužalojimo nepripažino visiškai. Neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam T. P..

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykyje (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), dalyvavo abu kaltinamieji. Jie abu stovėjo už namo kampo ir laukė. Kaltinamieji nurodo, kad jie nesitarė ir neturėjo jokio susitarimo daryti nusikalstamų veikų, todėl jiems nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas. Teismas su tokiu kaltinamųjų vertinimu nesutinka.

Kaltinamasis D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesitarė su J. V. dėl veiksmų, susijusių su tuo įvykiu, nesitarė konkrečiai dėl veiksmų prieš P., prieš R. K., ar prieš kitus asmenis, nesitarė su V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. J. V. nurodė, kad nežino, kuris iš jų stovėdamas už to kampo sugalvojo, kad reikia nesišalinti iš tos vietos, o reikia pulti ant artėjančių asmenų.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikaltimo vykdymo bendrininkas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir taip toliau. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyti visi kaltinamųjų kaltę dalyvavus bendrininkų grupe nesunkiai sutrikdant T. P. sveikatą patvirtinantys požymiai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis žodinis susitarimas smurtauti T. P. atžvilgiu, tačiau šis susitarimas tarp kaltinamųjų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji atėję į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, atsistojo už namo kampo ir laukė ateinančių asmenų. Smūgius sudavė pirmajam šalia jų atsiradusiam asmeniui, matė ir suprato vienas kito veiksmus prieš T. P., suvokė, kad šiais bendrais veiksmais gali sutrikdyti jo sveikatą bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams, todėl akivaizdu, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir privalo atsakyti už bendrais veiksmais T. P. padarytus sužalojimus, atskirai neišskiriant konkrečių sužalojimų, kuriuos padarė kiekvienas iš jų.

BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad D. A. ir J. V. veikė bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, jie suprato, kad suduodami smūgius savo veika kėsinasi į T. P. sveikatą. Nors J. V. neigia sudavęs nors vieną smūgį T. P., tačiau liudytojo D. T. parodymai patvirtina, kad J. V. sudavė smūgį T. P., po ko D. T. puolė ant jo.

Kaltinamasis J. V. dėl jam inkriminuoto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat kaltu neprisipažino, nurodė, jog neturėjo jokio tikslo pažeisti viešosios tvarkos, R. K. pirmoji įsijungė į konfliktą, puolė ant jo, o jis tik gynėsi.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

Pagal byloje nustatytą įvykių eigą, po smūgių nukentėjusiajam T. P. sudavimo, konfliktas tęsėsi toliau. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis J. V. ir D. T. išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vaizdo įraše matyti, kad D. T. į gatvę išeina atbulas, lyg gindamasis, prieš jį pakėlęs rankas į kovinę padėtį išeina J. V.. Atėjus į gatvės vidurį D. T. puola J. V., tačiau šis smūgio išvengia, tada D. T. spiria D. A., o J. V. dešine ranka smūgiuoja ir pataiko D. T. į galvos sritį, suduoda dar kelis smūgius D. T., gatvės viduryje spiria D. T. ir stumia jį, po smūgių D. T. pargriūna ant žemės. Toliau vaizdo įraše matyti, kad į gatvę išbėga K. L., kuris nubėga prie A.. Jam iš paskos į gatvę išbėga R. K., kuri sustoja prie ant žemės gulinčio D. T.. Tuo metu J. V. yra kovinėje pozicijoje ir puola ant R. K., jie susikimba ir J. V. pargriauna R. K. ant gatvės, po to dar vieną kartą koja spiria R. K., kuri jau guli ant gatvės. Po šių veiksmų J. V. dar suduoda smūgius D. T.. Visi šie kaltinamojo veiksmai, nors ir nakties metu, nesant aplinkinių stebėtojų, ne tik peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojingi ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet pavojingi ir aplinkai ar aplinkiniams. Kaip patvirtina vaizdo įrašas, pirmiausia gatvėje J. V. sudavė smūgius D. T., po to, puolė ant į gatvė atbėgusios R. K., ne tik pargriovė ją, bet ir spyrė jai gulinčiai ant žemės, buvo susikibęs ir su K. L., kuris taip pat nugriuvo, vėl sudavė jau atsistojusiam D. T.. D. T. duodamas parodymus teigė, jog nuo J. V. smūgio jam buvo prakirsta lūpa, tačiau jis pretenzijų neturi. Nors D. T. ir neturėjo kaltinamajam pretenzijų, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo J. V. nusikalstamų veiksmų ir prieš D. T.. Nukentėjusiosios R. K. ir liudytojų D. T. ir K. L. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas iš miesto kameros patvirtina, kad J. V. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, kurie aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo J. V. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje, (duomenys neskelbtini) mieste. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-506/2013). Šiuo atveju nėra svarbu tai, kad veika buvo padaryta nakties metu, nes ši vieta yra miesto centre, ši vieta yra atvira, į ją netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Taigi, šiuo atveju tiek pats J. V., tiek bet kurie kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į įvykio vietą. Teismui nekyla abejonių, kad J. V. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje. Taip pat svarbus aspektas, susijęs su J. V. atliktų veiksmų vertinimu, yra tas, jog jis ne tik atliko neteisėtus veiksmus viešoje vietoje, kaltinamasis konflikto metu panaudojo fizinį smurtą ne tik nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ir prieš liudytojus D. T. ir K. L.. Tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Kaltinamieji duodami parodymus teisme teigė, jog visi jų veiksmai buvo būtinoji gintis, jie gynėsi nuo juos persekiojančios, agresyviai ir kovingai nusiteikusios grupės asmenų, kurie vijosi juos per visą miestą norėdami juos sumušti.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, ne-peržengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės rodo, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Iš nustatytos nagrinėjamo įvykių sekos matyti, jog, kaip jau minėta, pirmasis konfliktas įvyko tarp D. A. ir T. P. prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, žodinis konfliktas tęsėsi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamieji nurodė, kad kilus konfliktui prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ visa T. P. kompanija pradėjo juos vytis ir persekioti, matė, kad juos vejasi penkių, agresyviai nusiteikusių asmenų, grupė. Kaltinamieji motyvuodami grėsmės jiems buvimą nurodė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja J. P. ketino suduoti D. A. į veidą, bet šis smūgio išvengė, tokius jų parodymus paneigia paties D. A. pasisakymas po liudytojos apklausos, kuomet jis nurodė, kad negali pasakyti, ar P. žmona buvo uždėjusi ranką jam ant peties, tikėtina, kad P. žmona nenorėjo jam trenkti; nežino kodėl davė tokius parodymus teismui, kad P. norėjo trenkti, turbūt jautė grėsmę tuo metu kai ji klausė, negali atsakyti. Nurodė, kad juos vijosi penkių asmenų grupė, dėl ko jie bėgdami ir stovėdami už namo kampo jautė grėsmę dėl ko puolė ant juos persekiojančių asmenų. Tokius kaltinamųjų parodymus ir būtinosios ginties situacijos buvimą paneigia ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet ir byloje esantis vaizdo įrašas. Kaltinamieji teigė, jog visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje bėgo ir jautė kaip juos vejasi 20-30 metrų atstumu, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad pro taksi aikštelę ir per (duomenys neskelbtini) gatvę kaltinamieji pereina normaliu žingsniu ir įeina į kiemą tarp namų. Tiek nukentėjusiųjų, tiek visų liudytojų parodymai patvirtina, kad P. ir T. vijosi kaltinamuosius apie 20 metrų, (duomenys neskelbtini) gatve, po to tiesiog ėjo. Šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad T. P. ir D. T. į (duomenys neskelbtini) gatvę ateina daugiau nei po 40 sekundžių, kai gatvę pereina kaltinamieji (kaltinamieji – 03.46.57 val., T. P. – 03.47.41 val.). Vaizdo įraše matyti, kad pirmasis į gatvę įeina D. T., o T. P. ketina sukti į dešinę, o po to nubėga paskui D. T. į kiemą tarp namų, kur įvyko muštynės. K. L. ir nukentėjusioji R. K. į (duomenys neskelbtini) gatvę ateina dar po 40 sekundžių (03.48.21 val.). Ši vaizdo įraše nustatyta aplinkybė patvirtina tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų K. L., J. P. parodymus, kad visa jų kompanija po žodinio konflikto prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ėjo atskirai, jie nepersekiojo ir nesivijo kaltinamųjų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad T. P. ir D. T. matė kur nuėjo kaltinamieji, nes juos skyrė 40 sekundžių atstumas. D. T. nurodė, kad į namų kiemą ėjo atlikti gamtinių reikalų, o P. ėjo paskui T.. Kaltinamųjų nurodytą būtinosios ginties situaciją paneigia ir tai, kad pirmasis smūgį ateinančiam T. P. iš už kampo sudavė D. A., po to jau nugriuvusiam T. P. dar spyrė koja. Realaus ir pavojingo kėsinimosi J. V. atžvilgiu nukentėjusioji R. K. taip pat nekėlė. Jau minėtame vaizdo įraše matyti, kad R. K. pribėgo prie gulinčio D. T., o tuo metu J. V. puolė ant jos ir pargriovė. Pažymėtina, jog J. V. smūgis koja jau ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai R. K., kvalifikuotinas kaip ypač įžūlus veiksmas, rodantis nepagarba nukentėjusiajai, neatitinkantis elementarių moralės ir elgesio normų.

Teismo vertinimu kaltinamųjų nurodytą jų gynybos priežastį dėl persekiojimo ir ketinimo juos sumušti teismas pripažįsta kaip pasirinktą kaltinamųjų gynybos būdą, šios nurodytos priežasties nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta anksčiau, tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, abi kompanijos ėjo artimiausiu maršrutu į tą pačią miesto vietą, todėl įvertinus visetą jau anksčiau išdėstytų aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamieji buvo persekiojami nukentėjusiųjų ir liudytojų siekiant su jais susidoroti. Kadangi kaltinamųjų D. A. ir J. V. atžvilgiu jokio realaus pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi nebuvo, jie veikė nesant būtinosios ginties sąlygų.

Teismas pažymi, jog neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais dėl žodinio konflikto kilimo priežasčių bei aplinkybių, dėl kurių šis konfliktas peraugo į muštynes.

J. V. padarytos nusikalstamos veikos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. Taigi BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Net asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą, sprendžia, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamųjų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau byloje neginčijamai nėra nustatyta, kad kaltinamieji veikė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamieji pripažino buvę vartoję tą vakarą alkoholį, tačiau suvartoto alkoholio kiekis nebuvo didelis ir nelėmė jų nusikalstamų veiksmų. Byloje nepaneigti kaltinamųjų teiginiai, jog neblaivumas turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams, todėl ši kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Teismas iš kaltinimo J. V. pašalino aplinkybę, kad J. V. smogė nukentėjusiajai R. K. į veido sritį, nes šios aplinkybės nepatvirtino nei pati nukentėjusioji teismo posėdyje, nei byloje esantis vaizdo įrašas. Šios aplinkybės iš kaltinimo J. V. pašalinimas kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis D. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog dėl tokių jo veiksmų yra kaltas pats nukentėjusysis T. P., dėl ko jam ir kito tokios pasekmės. Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis laikomas neteistu (t. 2, b. l. 9-10), yra studentas, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 11-13).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta kilusio tarpusavio konflikto metu; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio dalies sankcijoje nurodyta švelniausia bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, D. A. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam visą ar dalį padarytos turtinės žalos, mokant per mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. A. uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, šešis mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse. Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu nustatytų apribojimų ir draudimų visuma bei paskirti įpareigojimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. A. paliktina galioti 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis J. V. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 53), dirba (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 54-60).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta kilusio konflikto metu; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų veikų padarymą skiriant straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, J. V. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam visą ar dalį padarytos turtinės žalos, mokant per mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, šešis mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse. Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu nustatytų apribojimų ir draudimų visuma bei paskirtas įpareigojimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš D. A. ir J. V. priteisti 191,09 Eur už nukentėjusiojo T. P. gydymą (t. 1, b. l. 195-196).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis T. P. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamųjų D. A. ir J. V. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 197-199), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų D. A. ir J. V. solidariai priteistina 191,09 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nukentėjusysis T. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ir patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų D. A. ir J. V. solidariai priteisti 1530 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ir lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų išlaidas, turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 101-103). Patikslintame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jam buvo sugadinti rūbai, kurių bendra vertė 100 Eur, 30 Eur išleido medikamentams ir tvarsčiams bei 1400 Eur yra būtinos lėšos nosies pertvaros operacijai. Nors nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių drabužių vertę bei išlaidas dėl medikamentų ir tvarsčių įsigijimo, teismas sprendžia, jog šias išlaidas nukentėjusysis patyrė, nes pateiktoje fotonuotraukoje matyti, jog ant nukentėjusiojo džemperio matosi dėmės, nukentėjusysis po nosies kaulo lūžio smarkiai kraujavo, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų. Sprendžiant dėl 1400 Eur turtinės žalos numatomai operacijai, teismas vertina nukentėjusiojo pateiktą medicininį išrašą, jog jam yra diagnozuota iškrypusi nosies pertvara (išrašo 3.3 punktas), rekomenduojamas operacinis gydymas (išrašo 3.8 punktas) (t. 3, b. l. 148), šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajam yra reikalinga operacija, viešai skelbiamais duomenimis operacijos kaina yra nuo 1400 Eur, todėl ši prašoma suma taip pat priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo T. P. grindė tuo, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė išgąstį, stresą, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Buvo sumuštas viešoje vietoje be jokios priežasties, veidas dėl sumušimo buvo ilgą laiką sutinęs, jautė dvasinį diskomfortą būdamas viešose vietose, bendraudamas su žmonėmis. Išliko apsunkintas kvėpavimas per nosį, kol nebus atstatyta nosies pertvara. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytą neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, nuolatinė sloga dėl nosies pertvaros, galėjimas kvėpuoti tik per nosį. Jautė dvasinius išgyvenimus, veidas buvo sutinę, jo nepažino vaikai.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų D. A. ir J. V. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, papildomai diagnozuota iškrypusi nosies pertvara. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jam taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pasak nukentėjusiojo, šiuo metu jam yra būtina nosies pertvaros operacija, papildomas gydymas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius kumščiu ir toliau mušant gulintį asmenį), nukentėjusiojo amžių ir jam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1000 Eur. Kaltinamieji D. A. ir J. V. yra pakankamai jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo T. P. ir nuskalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 Eur.

Nukentėjusysis prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajam T. P. byloje atstovavo advokatė Daiva Balčiūnienė. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis už advokato pagalbą sumokėjo 847,00 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 80). Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovaujanti advokatė dalyvavo atstovaudamas T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l . 77-80, 83-84), tiek ir teisme, parengė patikslintą civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstas, išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir prašymas tenkintinas, priteisiant 847,00 Eur iš kaltinamųjų D. A. ir J. V., lygiomis dalimis po 423,50 Eur, nukentėjusiajam T. P..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam D. A. baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikė advokatas Edmundas Jankaitis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. pažymoje Nr. (12.35Mr)PT-4059 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. A., šioje baudžiamojoje byloje sudaro 471,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų, dėl ko kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas. Teisme kaltinamasis D. A. šiuos prieštaravimus pašalino duodamas parodymus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iš esmės gynėsi pats, yra studentas, nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra labai gera, be to turi atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl iš D. A. priteistina ½ dalis valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 235,97 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, D. A. piniginėms lėšoms, esančioms banko (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turtinės žalos nukentėjusiajam T. P. ir Valstybinei ligonių kasai atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, J. V. piniginėms lėšoms, esančioms banko (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turtinės žalos nukentėjusiajam T. P. ir Valstybinei ligonių kasai atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš miesto kameros – paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, D. A. įpareigoti – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam visą ar dalį padarytos turtinės žalos, mokant per mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. A. uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, šešis mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. A. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, J. V. įpareigoti – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam visą ar dalį padarytos turtinės žalos, mokant per mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, šešis mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš D. A. ir J. V. 191,09 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 9 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti T. P. solidariai iš D. A. ir J. V.:

1530,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos;

1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą;

5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2530 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. A. ir J. V. po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P..

Priteisti iš D. A. valstybei 235,97 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 97 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. A. pinigines lėšas 321,09 Eur sumai, esančias banko „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. V. pinigines lėšas 321,09 Eur sumai, esančias banko (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diską su vaizdo įrašu iš miesto kameros – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė