Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-317-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-15
Bylos Nr.
1A-4-317-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
J. G., L. R., BUAB „B.“
Advokatai
Ričardas Girdziušas, Gintaras Dabkevičius, Jūratė Šlitė

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-317-2013

Teisėja Rasa Balsevičienė Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.1.3.7.; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4.

Žemesnės instancijos teismas

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Jurgitai Barauskaitei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam J. G. ir jo gynėjams-advokatams Jūratei Šlitei, Jonui Kairevičiui, nuteistajai L. R. ir jos gynėjui-advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistojo BUAB „B.“ gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui, specialistams E. R., S. B., G. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. R., J. G. ir BUAB „B.“ apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

Žemesnės instancijos teismas

L. R. pripažinta kalta ir nuteista:

- už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

- už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

- už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

BUAB „B.“ pripažinta kalta ir nuteista:

- už nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 5 dalyje, 10 MGL, 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda;

- už nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 5 dalyje, 12 MGL, 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda;

- už nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 7 MGL, 875 (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių) litų dydžio bauda;

- už nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 6 MGL, 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL, 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda, įpareigota sumokėti pakirtą baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš J. G. priteista 239 810,39 Lt turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš L. R. priteista 87 568,24 Lt turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

BUAB „B.“ pinigai 68 067 Lt (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai šešiasdešimt septyni litai), 19 670 Lt (devyniolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt litų), 3630 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt litų), 22 982 Lt (dvidešimt du tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt du litai) konfiskuoti, pervedant į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu L. R. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01 UAB „B.“, 1.e. direktoriaus pareigas, turėjusi teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama UAB „B.“ interesais, disponuodama bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaule juridinio asmens UAB „B.“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės naudai, t.y. įgijo svetimą turtą :

- 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu pagal vienkartinę licenciją Litexpo parodoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje UAB „B.“ gavus 44.613 Lt prekiavimo pajamų, L. R. į kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 25.073 Lt;

- 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu „(duomenys neskelbtini)“ Kauno aerouoste UAB „B.“ gavus 59.535 Lt prekiavimo pajamų, L. R. apskaitė kasoje 47.216 Lt, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 12.319 Lt;

-2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje iš išvažiuojamosios prekybos pagal licencijas UAB „B.“ gavus 23.161,50 Lt prekiavimo pajamų, L. R. kasoje užpajamavo 22.150, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 1.011,50 Lt, tokiu būdu iš išvažiuojamosios prekybos bendrovės kasoje neapskaitė bendroje sumoje - 38.043,50 Lt prekiavimo pajamų nuo kurių UAB „B.“ nepriskaičiavo, nedek1aravo 5.858,16 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule įgijo 5.858,16 Lt valstybės biudžeto lėšų;

- žinodama, kad UAB „S.“ veikia kaip „tarpinės priedangos“ kitoms įmonėms susigrąžinti iš biudžeto PVM, UAB „B.“ vardu pagal 2006-04-20 PVM sąskaita-faktūrą serija SEL Nr.00171 įformino neįvykusią operaciją, tariamą langų, durų, mineralinės vatos ir kitų statybinių medžiagų bendros 105.274 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, pagal 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija VB Nr.000155 įformino neįvykusią operaciją, tariamą pastolių nuomą ir polistireno putplasčio bendros 60115,90 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, įformino tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą, pasirašius nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2006-04-27 KPO kvitas SEV Nr.0061 - 9.000 Lt sumai, 2006-05-04 KPO kvitas SEV Nr.0065 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-15 KPO kvitas SEV Nr.0070 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-18 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 10.000 Lt sumai, 2006-25-15 KPO kvitas SEV Nr.0085 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-31 KPO kvitas SEV Nr.0094 - 26.274 Lt sumai, 2006- 06-27 KPO kvitas SEV Nr.0077 - 30.115 Lt sumai, 2006-06-29 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 30.000 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą įformino tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, UAB „B.“ pasinaudojo 25.228,97 Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule išvengė 25.228,97 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- L. R. UAB „B.“ vardu pagal 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą MNT Nr.0020736 iš UAB „M.“ nupirko indų už 51.242,50 Lt UAB „T. D.“ reikmėms, 2006-05-31 jų pirkimo vertę nurašius į UAB „B.“ sąnaudas, PVM sąskaitų-faktūrų dėl indų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 7.816,66 Lt PVM, tuo būdu UAB „B.“ interesams išvengė 7.816,66 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui;

- su L. R. žinia 2006-06-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą BM Nr.0016431 UAB „B.“ vardu UAB „T. D.“ reikmėms iš UAB „B. M.“ nupirkus šešias šaldymo kameras bendros 33.330,28 Lt vertės, šaldymo kameras apskaičius UAB „B.“ bendrovės apskaitos registruose, PVM sąskaitų-faktūrų dėl ša1dymo kamerų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 5.084,28 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule išvengė 5.084,28 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui;

- L. R. UAB „B.“ vardu pagal 2006-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą ROB Nr.00003075 UAB „B.“ vardu iš UAB „R.“ nupirkus virtuvės baldus ir įrangą bendros 49.886,60 Lt vertės UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitų-faktūrų dėl virtuvės baldų ir įrengimų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 7.609,28 Lt pardavimo PVM, tuo būdu apgaule UAB „B.“ interesams apgaule išvengė 7.609,28 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą – faktūrą serija POL Nr.000877 iš UAB „P. K.“ nupirkus 77 kėdes už 27.292,79 Lt, J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr.000876 įsigijus 111 kėdžių už 3.955,45 Lt, baldus pagal PVM sąskaitą-faktūrą POL Nr.000877 apskaičius UAB „B.“ registruose, o 2006-06-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros POL Nr. 000876 už gautas kėdes 39.525,45 Lt neapskaičius bendrovės apskaitos registruose, L. R. UAB „B.“ vardu pasirašius KPO kvitus už pinigų įnešimą: 2006-06-15 serija POL Nr.000399 18.000 Lt sumai, 2006-06-19 serija POL Nr.000400-16.000 Lt sumai, 2006-06-22 serija POL Nr.000401 -14.000 Lt sumai, 2006-06-23 serija POL Nr.000402 - 10.000 Lt sumai, 2006-06-28 serija POL Nr.000403 - 8.738 Lt sumai, baldus perdavus UAB „T. D.“, UAB „B.“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl pirktų baldų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 10.192,62 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule išvengė 10.192,62 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- L. R. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-07-17 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 119.406,71 Lt, apskaitomų prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, jai disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, UAB „B.“ nuo šių įplaukų išskirto 21.495,98 Lt PVM nepriskaičiavo, nedeklaravo, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule įgijo 21.495,98 Lt valstybės biudžeto lėšų;

- UAB „B.“ 2006-06-13 dalies prekiavimo įplaukų – 4.902,80 Lt L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-06-14 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-25 dalies prekiavimo įplaukų- 3.500 Lt L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, L. R. juos 2006-07-27 paėmus iš A. Č., UAB „B.“ 2006 m. liepos 26-30 d. laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų 17.450 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-31 laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų 2220 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, iš jų neapskaičius 4282,29 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB B.“ interesams apgaule įgijo 4282,29 Lt valstybes biudžeto lėšų;

tuo būdu turėdama vieningą tyčią sukčiauti, UAB „B.“ interesams apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 55.931,81 Lt ir apgaule įgijo svetimą turtą – 31.636,43 Lt, padarydama valstybei 87.568,24 Lt turtinę žalą.

L. R. pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Ji taip pat nuteista už tai, kad pagal 2006-04-26 pasirašytą Direktoriaus „gamybai ir aptarnavimui pareiginės instrukcijos 9-o punkto „Direktorius gamybai ir aptarnavimui eina įmonės vadovo pareigas įmonės vadovui atsistatydinus, išvykus į komandiruotę ar nesant darbe dėl kitų priežasčių“ nuorodas nuo 2006-04-27 laikinai eidama UAB „B.“ direktorės pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (toliau – LR BAĮ) 21 str., būdama atsakinga už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01, turėdama teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama UAB „B.“ interesais, disponuodama bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaulingai tvarkė apskaitą:

- 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu pagal vienkartinę licenciją Litexpo parodoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje UAB „B.“ gavus 44.613 Lt prekiavimo pajamų, L. R. į kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 25.073 Lt; 2005 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu „(duomenys neskelbtini)“ Kauno aerouoste UAB „B.“ gavus 59.535 Lt prekiavimo pajamų, L. R. apskaitė kasoje 47.216 Lt, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 12.319 Lt; 2006 m. liepos 21- 23 d.d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje iš išvažiuojamosios prekybos pagal licencijas UAB „B.“ gavus 23.161,50 Lt prekiavimo pajamų, ji kasoje užpajamavo 22.150, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 1.011,50 Lt, tokiu būdu iš išvažiuojamosios prekybos bendrovės kasoje neapskaitė 38.403,50 Lt prekiavimo pajamų, nuo kurių UAB „B.“ nepriskaičiavo, nedeklaravo 5.858,16 Lt pardavimo PVM, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ „12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ l-mo punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-o punkto „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

- UAB „B.“ vardu L. R. pasirašė 2006-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija SEL Nr.00171, kuria įformino neįvykusią operaciją, tariamą langų, durų, mineralinės vatos ir kitų statybinių medžiagų bendros 105.274 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, pasirašius 2006-05-26 PVM sąskaitą - faktūrą serija VB Nr.000155, įforminus neįvykusią operaciją, tariamą pastolių nuomą ir polistireno putplasčio bendros 60.115,90 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, įforminus tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą, pasirašius nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2006-04-27 KPO kvitas SEV Nr.0061 - 9.000 Lt sumai, 2006-05-04 KPO kvitas SEV Nr.0065 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-15 KPO kvitas SEV Nr.0070 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-18 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 10.000 Lt sumai, 2006-25-15 KPO kvitas SEV Nr.0085 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-31 KPO kvitas SEV Nr.0094 - 26.274 Lt sumai, 2006- 06-27 KPO kvitas SEV Nr.0077 - 30.115 Lt sumai, 2006-06-29 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 30.000 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą įforminus tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, UAB „B.'' pasinaudojus 25.228,97 Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto, L. R. savo avansinėse apyskaitose įforminus tariamus išmokėjimus UAB „S.“ tikslu pateisinti 165.389,90 Lt išleistų, tačiau neapskaitytų grynųjų pinigų panaudojimą, 165.389,90 Lt padidinus bendrovės skolą sau ir šia suma sumažinus bendrovės turtą bei kapitalą, pažeidė LR BAĮ (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu L. R. pagal 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą MNT Nr.0020736 iš UAB „M.“ nupirkus indų už 51.242,50 Lt UAB „T. D.“ reikmėms, 2006-05-31 jų pirkimo vertę nurašius į UAB „B.'' sąnaudas, PVM sąskaitų-faktūrų dėl indų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjus 7.816,66 Lt PVM, apgaule išvengus 7.816,66Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu su L. R. žinia 2006-06-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą BM Nr.0016431 UAB „T. D.“ reikmėms iš UAB „B. M.“ nupirkus šešias šaldymo kameras bendros 33.330,28 Lt vertės, šaldymo kameras apskaičius UAB „B.“ bendrovės apskaitos registruose, L. R. nurodymu PVM sąskaitų-faktūrų dėl šaldymo kamerų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjus 5.084,28 Lt pardavimo PVM, apgaule išvengus 5.084,28 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu L. R. pagal 2006-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą ROB Nr.00003075 iš UAB „R.“ nupirkus virtuvės baldus ir įrangą bendros 49.886,60 Lt vertės UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitų-faktūrų dėl virtuvės baldų ir įrengimų perdavimo. UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjus 7.609,28 Lt pardavimo PVM, apgaule išvengus 7.609,28 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

Žemesnės instancijos teismas

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija POL Nr.000877 iš UAB „P. K.“ nupirkus 77 kėdes už 27.292,79 Lt, J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL, Nr.000876 įsigijus 111 kėdžių už 3.955,45 Lt, baldus pagal PVM sąskaitą-faktūrą POL Nr.000877 apskaičius UAB „B.“ registruose, o 2006-06-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros POL Nr. 000876 už gautas kėdes 39.525,45 Lt neapskaičius bendrovės apskaitos registruose, L. R. UAB „B.“ vardu pasirašius KPO kvitus už pinigų įnešimą: 2006-06-15 serija POL, Nr.000399 18.000 Lt sumai, 2006-06-19 serija POL Nr.000400-16.000 Lt sumai, 2006-06-22 serija POL Nr.000401-14.000 Lt sumai, 2006-06-23 serija POL Nr.000402 – 10.000 Lt sumai, 2006-06-28 serija POL Nr.000403 - 8.738 Lt sumai, baldus perdavus UAB „T. D.“, UAB „B.“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl pirktų baldų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, valstybės biudžetui nesumokėjus 10.192,62 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengus 10.192,62 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- L. R. 2006-05-12 išrašius kasos pajamų orderį KPO 1426/1 įrašant ūkinės operacijos turinyje „skola“ neįvykusiai operacijai- 60.000 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašius·kasos pajamų orderį Nr.l525 neįvykusiai operacijai – 61.015 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašius kasos pajamų orderį KPO Nr.l526 neįvykusiai operacijai – 41.521,72 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, padidinus UAB „B.“ pinigų likutį kasoje 162.536,72 Lt ir avanso apyskaitoje skolą sau, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- L. R. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-07-17 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų-119.406,71 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, jai disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų išskirto 21.495,98 Lt PVM UAB „B.“ nepriskaičiavus, nedeklaravus, tuo būdu UAB „B.“ apgaule įgijus 21.495,98 Lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat UAB „B.“ 2006-06-13 dalies prekiavimo įplaukų- 4.902,80 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-06-14 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-25 dalies prekiavimo įplaukų- 3.500 Lt L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, L. R. juos 2006-07-27 paėmus iš A. Č., UAB „B.“ 2006 m. liepos 26-30 d. laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų- 17.450 Lt L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-31 laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų - 2220 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, neapskaičius 4.282,29 Lt pardavimo PVM, UAB „B.“ apgaule įgijus 4282,29 Lt valstybes biudžeto lėšų, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros „pasikeitimu“ 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ l-s dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus..“, 4-os dalies „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (2003-12-18 LR įstat. Nr.IX-1914 red.), 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

- L. R., atgaline data už UAB „B.“ vadovą ir kasininką pasirašiusi kasos išlaidų orderi 2006-07-04 Nr.0660 neapskaitytų kasoje 24.000 Lt išdavimui V. V., įrašius šią sumą į kasos knygos išlaidas, šia suma, kuri nebuvo apskaityta bendrovės kasos aparate ir kasos pajamose, sumažinus bendrovės turtą ir kapitalą, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

- L. R. UAB „B.“ vardu pagal 200-05-15 KPO kvitą LAF Nr.1635543, 2006-05-16 KPO kvitą LAF Nr. 1635544 sumokėjusi V. Š. firmai 15.000 Lt avansą, kurį įrašė į savo apyskaitą, nupirkusi prekes- garso įrangą be dokumentų ir jų neapskaičiusi bendrovės registruose, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-0 punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- L. R. UAB „B.“ vardu pagal UAB „G. K.“ 2006-05-15 išrašytą pinigų priėmimo kvitą USA Nr.6470142 nupirkus metalo gaminių už 18.000 Lt, grynais pinigais sumokėjus 18.000 Lt, juos įrašius į savo avanso apyskaitą, perdavus metalo gaminius UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitos faktūros dėl metalo gaminių perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

dėl bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaitytų visų prekiavimo įplaukų, surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusiom operacijom, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, neapskaitytų mokėjimo grynais pinigais dokumentų atsiskaitant su tiekėjais, pirktų indų ir ilgalaikio turto UAB „T. D.“ reikmėms, tačiau neįteisinto perdavimo dokumentais iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. R. pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-04-27 būdamas UAB „B.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „B.“ interesais, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaule juridinio asmens UAB „B.“ interesams įgijo svetimą didelės vertės turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

- žinodamas, kad UAB „S.“ veikia kaip „tarpinės priedangos“ kitoms įmonėms susigrąžinti iš biudžeto PVM, UAB „B.“ vardu pagal 2005-11-30 PVM sąskaita-faktūra serija VA Nr. 000376 įformino realiai neįvykusią operaciją su UAB „S.“, tariamą paslaugų įsigijimą, UAB „B.“ patalpų valymą, plovimą ir dezinfekavimą už 43.424 Lt, pasirašęs nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-16 KPO serija SEL NR.7900104 -15.000 Lt sumai, 2005-12-30 KPO serija SEL NR.7900110 - 28.424 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą, įformino tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, UAB „B.“ pasinaudojus 6.624 Lt PVM atskaita iš Valstybės biudžeto, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule išvengė 6.624 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- J. G. laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų - 322.720,15 Lt apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programa „Presta“, nurodęs neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 49.261,54 Lt PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-26 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų - 615.368,68 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programa „Presta“, nurodęs neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 93.954,85 Lt pardavimo PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, tuo būdu UAB „B.“ interesams apgaule įgijo didelės vertės turtą, 143.216,39Lt valstybės biudžeto lėšų;

- taip pat J. G. laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų - 322.720,15 Lt apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programa „Presta“, nurodęs neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, UAB „B.“ nesumokėjus 46.539 Lt pelno mokesčio Valstybės biudžetui, UAB „B.“ interesams apgaule išvengė didelės vertės turtės prievolės;

- J. G., disponuodamas UAB „B.“ veikloje neapskaitytomis lėšomis, 2006 m. kovo ir balandžio mėnesiais nurodė pagal antrus algalapius išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus sumoje 81.323 Lt, šių atlyginimų neapskaičius bendroves apskaitos registruose ir veikloje, nuo atlyginimų darbuotojams neapskaičiavus ir nesumokėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43.177 Lt, įmokų į Garantinį fondą - 254 Lt, UAB „B.“ interesams apgaule išvengė didelės vertės- 43.431 Lt turtinės prievolės;

tokiu būdu UAB „B.“ interesams apgaule išvengė didelės vertės – 96.594 Lt turtinės prievolės ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 143.216,39 Lt, padarant valstybei 239.810,39 Lt turtinę žalą,

J. G. pripažintas tokia veika padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Jis taip pat nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „B. direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 21 str. būdamas atsakingu už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2006-04-27, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „B.“ interesais, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaulingai tvarkė apskaitą:

- J. G. UAB „B.“ vardu pagal 2005-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija V A Nr. 000376 įforminęs realiai neįvykusią operaciją su UAB „S.“, tariamą UAB „B.“ patalpų valymą, plovimą ir dezinfekavimą už 43.424 Lt, pasirašęs nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-16 KPO serija SEL NR.7900104 -15.000 Lt sumai, 2005-12-30 KPO serija SEL NR.7900110 - 28.424 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą įforminus tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, UAB „B.“ pasinaudojus 6.624 Lt PVM atskaita iš Valstybės biudžeto, savo avansinėse apyskaitose įforminęs tariamus išmokėjimus UAB „S.“ tikslu pateisinti 43.424 Lt išleistų, tačiau neapskaitytų grynųjų pinigų panaudojimą, 43.424 Lt padidinęs bendrovės skolą sau ir šia suma sumažinęs bendrovės turtą bei kapitalą, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-0 punkto“ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- J. G. laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 nurodęs darbuotojams neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 322.720,15 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, neapskaičius lėšų bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 49.261,54 Lt PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-26 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų - 615.368,68 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, nurodęs neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 93.954,85 Lt pardavimo PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, UAB „B.“ apgaule įgijus didelės vertės turtą, 143.216,39 Lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat nesumokėjus 47.735 Lt pelno mokesčio Valstybės biudžetui, UAB „B.“ apgaule išvengus didelės vertės turtės prievolės, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto. nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ l-s dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus..“ 4-os dalies „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (pagal 2003 12 18 LR įstat. Nr.IX-1914), 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. „14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai. už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus; LR Mokesčio administravimo įstatymo (2004m. balandžio 13 d. Nr.IX-2112) 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ „Mokesčio mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“ reikalavimus;

- taip pat J. G., disponuodamas UAB „B.“ veikloje neapskaitytomis lėšomis, 2006m. kovo ir balandžio mėnesiais nurodęs pagal antrus algalapius išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus sumoje 81.323 Lt, šių atlyginimų neapskaičius bendroves apskaitos registruose ir veikloje, nuo atlyginimų darbuotojams neapskaičius ir nesumokėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43.177 Lt, įmokų į Garantinį fondą - 254 Lt, UAB „B.“ apgaule išvengus didelės vertės-43.431 Lt turtinės prievolės, pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, „12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-0 punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus;

dėl bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaitytų visų prekiavimo įplaukų, surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusiom operacijom, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

J. G. pripažintas tokia veika padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „B.“ nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-04-27 direktoriui J. G., turėjusiam teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu veikiant UAB „B.“ interesais, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

- J. G. UAB „B.“ vardu pagal 2005-11-30 PVM sąskaita-faktūra serija VA Nr. 000376 įforminus realiai neįvykusią operaciją su UAB „S.“, tariamą UAB „B.“ patalpų valymą, plovimą ir dezinfekavimą už 43.424 Lt, įforminus tariamą paslaugų įsigijimą, surašius nevykusiom operacijom pateisinti kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-16 KPO serija SEL NR.7900104 -15.000 Lt sumai, 2005-12-30 KPO serija SEL NR.7900110 – 28.424 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą, įformino tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, pasinaudojo 6.624 Lt PVM atskaita iš Valstybės biudžeto, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengė 6.624 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 322.720,15 Lt apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programą „Presta“, J. G. nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, jam disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 49.261,54 Lt PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-26 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 615.368,68 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programa „Presta“, nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, J. G. disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 93.954,85 Lt pardavimo PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, tuo būdu UAB „B.“ interesams įgijo didelės vertės turtą, 143.216,39Lt valstybės biudžeto lėšų;

- taip pat UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 322.720,15 Lt apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje, kompiuterine programa „Presta“, J. G. nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, jam disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nesumokėjus 46.539 Lt pelno mokesčio Valstybės biudžetui UAB „B.“ apgaule išvengė didelės vertės turtės prievolės;

- J. G. disponuojant UAB „B.“ veikloje neapskaitytomis lėšomis, 2006 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nurodžius pagal antrus algalapius išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus sumoje 81.323 Lt, šių atlyginimų neapskaičius bendroves apskaitos registruose ir veikloje, nuo atlyginimų darbuotojams neapskaičiavus ir nesumokėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43177 Lt, įmokų į Garantinį fondą – 254 Lt, UAB „B.“ apgaule išvengė didelės vertės- 43.431 Lt turtinės prievolės;

tokiu būdu juridinis asmuo UAB „B.“ apgaule išvengė didelės vertės – 96.594 Lt turtinės prievolės ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 143.216,39 Lt, padarant valstybei 239.810,39 Lt turtinę žalą,

UAB „B.“ pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 5 dalyje.

UAB „B.“ taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-11-29 –2006-04-25 direktoriui J. G., turėjusiam teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str., būnant atsakingu už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikiant UAB „B.“ naudai ir interesais, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaulingai tvarkė apskaitą:

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2005-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija VA Nr. 000376 įforminus realiai neįvykusią operaciją su UAB „S.“, tariamą UAB „B.“ patalpų valymą, plovimą ir dezinfekavimą už 43.424 Lt, pasirašius nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-16 KPO serija SEL NR.7900104 -15.000 Lt sumai, 2005-12-30 KPO serija SEL NR.7900110 - 28.424 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą, o įforminus tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti pasinaudojus 6.624 Lt PVM atskaita iš Valstybės biudžeto, J. G. savo avansinėse apyskaitose įforminus tariamus išmokėjimus UAB „S.“ tikslu pateisinti 43.424 Lt išleistų, tačiau neapskaitytų grynųjų pinigų panaudojimą, 43.424 Lt padidinus bendrovės skolą sau ir šia suma sumažinus bendrovės turtą bei kapitalą, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-0 punkto“ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ J. G. laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2005-12-31 nurodžius darbuotojams neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 322.720,15 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, neapskaičius lėšų bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, J. G. disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 49.261,54 Lt PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-26 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų - 615.368,68 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, J. G. nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų UAB „B.“ išskirto 93.954,85 Lt pardavimo PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, UAB „B.“ apgaule įgijus didelės vertės turtą, 143.216,39 Lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat nesumokėjus 47.735 Lt pelno mokesčio Valstybės biudžetui UAB „B.“ apgaule išvengus didelės vertės turtės prievolės, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ l-s dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus..“ 4-os dalies „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (pagal 2003 12 18 LR įstat. Nr.IX-1914), 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ „1. akinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. „ 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus; LR Mokesčio administravimo įstatymo (2004m. balandžio 13 d. Nr.IX-2112) 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ „Mokesčio mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“ reikalavimus;

Žemesnės instancijos teismas

- taip pat J. G. disponuojant UAB „B.“ veikloje neapskaitytomis lėšomis, 2006m. kovo ir balandžio mėnesiais nurodžius pagal antrus algalapius išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus sumoje 81.323 Lt, šių atlyginimų neapskaičius bendroves apskaitos registruose ir veikloje, nuo atlyginimų darbuotojams neapskaičius ir nesumokėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43177 Lt, įmokų į Garantinį fondą - 254 L. tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengus didelės vertės- 43.431 Lt turtinės prievolės, pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, „12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus;

dėl bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaitytų visų prekiavimo įplaukų, surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusiom operacijom, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

UAB „B.“ pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

Be to, UAB „B.“ nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-04-27-iki 2006-08-01 1. e. direktoriaus pareigas L. U., turėjusiai teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu veikiant UAB „B.“ interesais, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

- 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu pagal vienkartinę licenciją Litexpo parodoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje UAB „B.“ gavus 44.613 Lt prekiavimo pajamų, L. U. į kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 25.073 Lt; 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu „(duomenys neskelbtini)“ Kauno aerouoste UAB „B.'' gavus 59.535 Lt prekiavimo pajamų, L. U. apskaitė kasoje 47.216 Lt, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 12.319 Lt; 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje iš išvažiuojamosios prekybos pagal licencijas UAB „B.“ gavus 23.161,50 Lt prekiavimo pajamų, L. U. kasoje užpajamavo 22.150, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 1.011,50 Lt, tokiu būdu iš išvažiuojamosios prekybos bendrovės kasoje neapskaitė 38.403,50 Lt prekiavimo pajamų nuo kurių UAB „B.“ nepriskaičiavo, nedeklaravo 5.858,16 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ apgaule įgijo 5.858,16 Lt valstybės biudžeto lėšų;

- L. U. UAB „B.“ vardu pagal 2006-04-20 PVM sąskaita-faktūrą serija SEL Nr.00171 įforminus neįvykusią operaciją, tariamą langų, durų, mineralinės vatos ir kitų statybinių medžiagų bendros 105.274 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, pagal 2006-05-26 PVM sąskaita – faktūra serija VB Nr.000155 įforminus neįvykusią operaciją, tariamą pastolių nuomą ir polistireno putplasčio bendros 60115,90 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, įforminus tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą, pasirašius nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2006-04-27 KPO kvitas SEV Nr.0061 - 9.000 Lt sumai, 2006-05-04 KPO kvitas SEV Nr.0065 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-15 KPO kvitas SEV Nr.0070 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-18 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 10.000 Lt sumai, 2006-25-15 KPO kvitas SEV Nr.0085 – 20.000 Lt sumai, 2006-05-31 KPO kvitas SEV Nr.0094 - 26.274 Lt sumai, 2006- 06-27 KPO kvitas SEV Nr.0077 - 30.115 Lt sumai, 2006-06-29 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 30.000 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą, įformino tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, pasinaudojo 25.228,97 Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengė 25.228,97 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- L. U. UAB „B.“ vardu pagal 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą MNT Nr.0020736 iš UAB „M.“ nupirkus indų už 51.242,50 Lt UAB „T. D.“ reikmėms, 2006-05-31 jų pirkimo vertę nurašius į UAB „B.“ sąnaudas, PVM sąskaitų-faktūrų dėl indų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, valstybės biudžetui nesumokėjo 7.816,66 Lt PVM, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengė 7.816,66 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui;

- su L. U. žinia 2006-06-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą BM Nr.0016431 UAB „B.“ vardu UAB „T. D.“ reikmėms iš UAB „B. M.“ nupirkus šešias šaldymo kameras bendros 33.330,28 Lt. vertės, šaldymo kameras apskaičius UAB „B.“ bendrovės apskaitos registruose, PVM sąskaitų-faktūrų dėl šaldymo kamerų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, valstybės biudžetui nesumokėjo 5.084,28 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengė 5.084,28 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui;

- L. U. UAB „B.“ vardu pagal 2006-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą ROB Nr.00003075 UAB „B.“ vardu iš UAB „R.“ nupirkus virtuvės baldus ir įrangą bendros 49.886,60 Lt vertės UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitų-faktūrų dėl virtuvės baldų ir įrengimų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, valstybės biudžetui nesumokėjo 7.609,28 Lt pardavimo PVM, tuo būdu apgaule UAB „B.“ apgaule išvengė 7.609,28 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija POL Nr.000877 iš UAB „P. K.“ nupirkus 77 kėdes už 27.292,79 Lt, J. G. pagal 2006-06­05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr.000876 įsigijus 111 kėdžių už 3.955,45 Lt, baldus pagal PVM sąskaitą-faktūrą POL. Nr.000877 apskaičius UAB „B.“ registruose, o 2006-06-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros POL Nr. 000876 už gautas kėdes 39.525,45 Lt neapskaičius bendrovės apskaitos registruose, J. U. UAB „B.“ vardu pasirašius KPO kvitus už pinigų įnešimą : 2006-06-15 serija POL, Nr.000399 18.000 Lt sumai, 2006-06-19 serija POL Nr.000400-16.000 Lt sumai, 2006-06-22 serija POL, Nr.000401 -14.000 Lt sumai, 2006-06-23 serija POL Nr.000402 - 10.000 Lt sumai, 2006-06-28 serija POL Nr.000403 - 8.738 Lt sumai, baldus perdavus UAB „T. D.“, UAB „B.“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl pirktų baldų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 10.192,62 Lt pardavimo PVM, tuo būdu apgaule išvengė 10.192,62 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui;

- UAB „B.“ L. U. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-07-17 dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų- 119.406,71 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, UAB „B.“ nuo šių įplaukų išskirto 21.495,98 Lt PVM nepriskaičiavus, nedeklaravus, UAB „B.“ apgaule įgijo 21.495,98 Lt valstybės biudžeto lėšų;

- UAB „B.“ 2006-06-13 dalies prekiavimo įplaukų - 4.902,80 Lt, L. U. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-06-14 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-25 dalies prekiavimo įplaukų- 3.500 Lt L. U. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, L. U. juos 2006-07-27 paėmus iš A. Č., UAB „B.“ 2006 m. liepos 26-30 d. laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų 17.450 Lt, L. U. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-31 laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų 2220 Lt, L. U. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, iš jų neapskaičius 4282,29 Lt pardavimo PVM, UAB „B.“ apgaule įgijo 4282,29 Lt valstybes biudžeto lėšų;

tokiu būdu juridinis asmuo UAB „B.“ apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės- 55931,81 Lt ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 31 636,43 Lt, padarant valstybei 87.568,24 Lt turtinę žalą.

UAB „B.“ pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 5 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „B.“ taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-04-27-iki 2006-08-01 1.e. direktoriaus pareigas L. U., turėjusiai teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. būnant atsakinga už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikiant UAB „B.“ interesais, disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, laikotarpyje nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01 apgaulingai tvarkė apskaitą:

- 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu pagal vienkartinę licenciją Litexpo parodoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje UAB „B.“ gavus 44.613 Lt prekiavimo pajamų, L. U. į kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 25.073 Lt; 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. išvažiuojamosios prekybos metu „(duomenys neskelbtini)“ Kauno aerouoste UAB „B.“ gavus 59.535 Lt prekiavimo pajamų, L. U. apskaitė kasoje 47.216 Lt, į UAB „B.'' kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 12.319 Lt; 2006 m. (duomenys neskelbtini) d.d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje iš išvažiuojamosios prekybos pagal licencijas UAB „B.“ gavus 23.161,50 Lt prekiavimo pajamų, L. U. kasoje užpajamavo 22.150, į UAB „B.“ kasą neįnešė ir bendrovės veikloje neapskaitė 1.011,50 Lt, tokiu būdu iš išvažiuojamosios prekybos bendrovės kasoje neapskaitė 38.043,50 Lt prekiavimo pajamų, nuo kurių UAB „B.“ nepriskaičiavo, nedeklaravo 5.858,16 Lt pardavimo PVM, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, „12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ l-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2- o punkto „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

Žemesnės instancijos teismas

- UAB .B.“ vardu L. U. pasirašius 2006-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija SEL Nr.00171, kuria įformino neįvykusią operaciją, tariamą langų, durų, mineralinės vatos ir kitų statybinių medžiagų bendros 105.274 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, pasirašius 2006-05-26 PVM sąskaitą - faktūrą serija VB Nr.000155, įforminus neįvykusią operaciją, tariamą pastolių nuomą ir polistireno putplasčio bendros 60.115,90 Lt vertės pirkimą iš UAB „S.“, įforminus tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą, pasirašius nevykusiom operacijom pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2006-04-27 KPO kvitas SEV Nr.0061 - 9.000 Lt sumai, 2006-05-04 KPO kvitas SEV Nr.0065 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-15 KPO kvitas SEV Nr.0070 - 20.000 Lt sumai, 2006-05-18 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 10.000 Lt sumai, 2006-25-15 KPO kvitas SEV Nr.0085 – 20.000 Lt sumai, 2006-05-31 KPO kvitas SEV Nr.0094 - 26.274 Lt sumai, 2006- 06-27 KPO kvitas SEV Nr.0077 - 30.115 Lt sumai, 2006-06-29 KPO kvitas SEV Nr.0078 - 30.000 Lt sumai, tikslu padidinti bendrovės sąnaudas, veikloje neapskaitytų grynų pinigų panaudojimą, įformino tariamus išmokėjimus nevykusiom operacijom pateisinti, pasinaudojo 25.228,97Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto, o L. U. savo avansinėse apyskaitose įforminusi tariamus išmokėjimus UAB „S.“ tikslu pateisinti 165.389,90 Lt išleistų, tačiau neapskaitytų grynųjų pinigų panaudojimą, 165.389,90 Lt padidino bendrovės skolą sau ir šia suma sumažino bendrovės turtą bei kapitalą, pažeidė LR BAĮ (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-0 punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu L. U. pagal 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą MNT Nr.0020736 iš UAB „M.“ nupirkus indų už 51.242,50 Lt UAB „T. D.“ reikmėms, 2006-05-31 jų pirkimo vertę nurašius į UAB „B.“ sąnaudas, PVM sąskaitų-faktūrų dėl indų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 7.816,66 Lt PVM, apgaule išvengė 7.816,66 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu su L. U. žinia 2006-06-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą BM Nr.0016431 UAB „T. D.“ reikmėms iš UAB „B. M.“ nupirkus šešias šaldymo kameras bendros 33.330,28 Lt vertės, šaldymo kameras apskaičius UAB „B.“ bendrovės apskaitos registruose, L. U. nurodymu PVM sąskaitŲ-faktūrų dėl šaldymo kamerų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 5.084,28 Lt pardavimo PVM, apgaule išvengė 5.084,28 Lt turtinės prievoles valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu L. U. pagal 2006-04-28 PVM sąskaitą-faktūrą ROB Nr.00003075 iš UAB „R.“ nupirkus virtuvės baldus ir įrangą bendros 49.886,60 Lt vertės UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitų-faktūrų dėl virtuvės baldų ir įrengimų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašius, UAB „B.“ valstybės biudžetui nesumokėjo 7.609,28 Lt pardavimo PVM, apgaule išvengė 7.609,28 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentai,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

Žemesnės instancijos teismas

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija POL Nr.000877 iš UAB „P. K.“ nupirkus 77 kėdes už 27.292,79 Lt, J. G. pagal 2006-06­05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr.000876 įsigijus 111 kėdžių už 3.955,45 Lt, baldus pagal PVM sąskaitą-faktūrą POL Nr.000877 apskaičius UAB „B.“ registruose, o 2006-06-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros POL Nr. 000876 už gautas kėdes 39.525,45 Lt neapskaičius bendrovės apskaitos registruose, J. U. UAB „B.“ vardu pasirašius KPO kvitus už pinigų įnešimą : 2006-06-15 serija POL Nr.000399 18.000 Lt sumai, 2006-06-19 serija POL Nr.000400-16.000 Lt sumai, 2006-06-22 serija POL Nr.000401 -14.000 Lt sumai, 2006-06-23 serija POL Nr.000402 - 10.000 Lt sumai, 2006-06-28 serija POL Nr.000403 _ 8.738 Lt sumai, baldus perdavus UAB „T. D.“, UAB „B.“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl pirktų baldų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, valstybės biudžetui nesumokėjo 10.192,62 Lt pardavimo PVM, tuo būdu UAB „B.“ apgaule išvengė 10.192,62 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui, pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-0 punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,..Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ L. U. 2006-05-12 išrašius kasos pajamų orderi KPO 1426/1 įrašant ūkinės operacijos turinyje „skola“ neįvykusiai operacijai- 60.000 Lt priėmimui iš L. U. pateisinti, 2006-07-01 išrašius kasos pajamų orderį Nr.1525 neįvykusia; operacijai – 61.015 Lt priėmimui iš L. U. pateisinti, 2006-07-01 išrašius kasos pajamų orderį KPO Nr.1526 neįvykusiai operacijai - 41.521,72 Lt priėmimui iš L. U. pateisinti, padidino grynų pinigų likuti kasoje 162.536,72 Lt ir avanso apyskaitoje skolą J. U., tuo pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto“ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-07-17 L. U. dalies UAB „B.“ prekiavimo įplaukų- 119.406,71 Lt, apskaitomų antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presta“, nurodžius neapskaityti bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, jai disponuojant bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, nuo šių įplaukų išskirto 21.495,98 Lt PVM UAB „B.“ nepriskaičiavus, nedeklaravus, tuo būdu UAB „B.“ apgaule įgijus 21.495,98 Lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat UAB „B.“ 2006-06-13 dalies prekiavimo įplaukų - 4.902,80 Lt, L. U. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-06-14 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-25 dalies prekiavimo įplaukų- 3.500 Lt L. U. nurodymu i kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, L. U. juos 2006-07-27 paėmus iš A. Č., UAB „B.“ 2006 m. liepos 26-30 d. laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų- 17.450 Lt L. U. nurodymu i kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.'' 2006-07-31 laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų - 2220 Lt, L. U. nurodymu i kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko 2006-08-01 kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų, neapskaičius 4.282,29 Lt pardavimo PVM, UAB „B.“ apgaule įgijus 4282,29 Lt valstybes biudžeto lėšų, pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu „. I 2 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ I -s dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais , ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus..“ 4-os dalies „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (2003-12-18 LR įstat. Nr.IX-1914 red.), 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

- L. U., atgaline data už UAB „B.“ vadovą ir kasininką pasirašiusi kasos išlaidų orderį 2006-07-04 Nr.0660 neapskaitytų kasoje 24.000 Lt išdavimui V. V., įrašius šią sumą į kasos knygos išlaidas, šia suma, kuri nebuvo apskaityta bendrovės kasos aparate ir kasos pajamose, sumažinus bendrovės turtą ir kapitalą, tuo pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus;

Žemesnės instancijos teismas

- UAB „B.“ vardu L. U. pagal 200-05-15 KPO kvitą LAF Nr. 1635543, 2006-05-16 KPO kvitą LAF Nr.1635544 sumokėjusi V. Š. firmai 15.000 Lt avansą, kuri įrašė į savo apyskaitą, nupirkusi prekes- garso įrangą be dokumentų ir jų neapskaičiusi bendrovės registruose, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-0 punkto“ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

- UAB „B.“ vardu L. U. pagal UAB „G. K.“ 2006-05-15 išrašytą pinigų priėmimo kvitą USA Nr.6470142 nupirkus metalo gaminių už 18.000 Lt, grynais pinigais sumokėjus 18.000 Lt, juos įrašius i savo avanso apyskaitą, perdavus metalo gaminius UAB „T. D.“ reikmėms, PVM sąskaitos faktūros dėl metalo gaminių perdavimo UAB“ T. D.“ neišrašius, pažeidė LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-o punkto“ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodas;

dėl bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaitytų visų prekiavimo įplaukų, surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusiom operacijom, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, neapskaitytų mokėjimo grynais pinigais dokumentų atsiskaitant su tiekėjais, pirktų indų ir ilgalaikio turto UAB „T. D.“ reikmėms, tačiau neįteisinto perdavimo dokumentais iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

UAB „B.“ pripažinta tokia veika padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji L. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria yra pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje, ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti.

Apeliantė nurodo, kad neigė savo kaltę apgaule savo ir kitų naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą bei padėjus išvengti turtinės prievolės. Neįrodžius kaltės, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas, nes jis negali būti grindžiamas spėjimais.

Skunde teigiama, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio nuostatas, aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje nenurodyti argumentai ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus bei iškilusius prieštaravimus, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas į nuosprendį mechaniškai perkėlė kaltinamojo akto teiginius ir jame nurodytų įrodymų aprašymą bei analizę, neįvertindamas arba ignoruodamas teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, prieštaraujančias kaltinamojo akto teiginiams. Apeliantės manymu, nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl jai pareikštų kaltinimų yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojų paaiškinimams ir kitoms nuosprendžio išvadoms. Jos teigimu, nuosprendis yra surašytas formaliai perkeliant kaltinamajame akte ir specialisto išvadose pateiktus aprašymus, net ir su tapačiomis gramatinėmis bei loginėmis klaidomis. Apeliantės nuomone, nuosprendžio argumentai paremti specialistų išvadomis, kurios pagrįstos menamomis aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis nepagrįstomis išvadomis ir prielaidomis, nėra sąsajos su bendru įrodymų visetu, jos prieštarauja bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymams.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat teigia, jog iš UAB „B.“ išimti kompiuteriai, juose esančios programos ir duomenys, o taip pat visos paimtos laikmenos- nebuvo aprašyti, kaip to reikalauja įstatymas, nebuvo objektyviai apibrėžta, kas buvo paimta, kokio pobūdžio duomenys išimti ir kokia kompiuterinių laikmenų forma bei informacija buvo perduota tyrimui. Atliekant įrodymų tyrimą teisme, kompiuterinė bei CD laikmenose esanti informacija nebuvo ištirta, nes šios programos peržiūros metu teisme neatsidarė. Apeliantės teigimu, tai rodo, kad specialisto išvadą pagrindžiantys faktiniai duomenys, įskaitant „Presta“ programos lenteles, nebuvo ištirtos, teismas nuosprendžio išvadas grindė tiek „Presta“ programos neidentifikuotais ir bylos nagrinėjimo metu neištirtais duomenimis, tiek ir 2007-04-12 Specialisto išvada Nr. 5-2/39, kurioje atlikti skaičiavimai grįsti tais pačiais ir objektyviai nepatikrintais programos „Presta“ išrašais bei niekuo nepatvirtinta specialistės nuomone, kad UAB „B.“ įdiegta kompiuterinė programa – tai yra dalis bendrovės buhalterinės programos.

Apeliantės teigimu, teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė jos bei liudytojo D. B. paaiškinimus, nepašalino iškilusių abejonių dėl programos „Presta“ duomenų šaltinio ir informacijos turinio objektyvumo, nevertino argumentų dėl to fakto, jog ši programa nėra buhalterinės apskaitos programa, kad jos pagalba gauta informacija įvairių užklausos pjūvių pagrindu galėjo būti bet kada redaguota, o ant aptartų dokumentų nebuvo jokių apeliantės parašų.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia išvadas dėl to, jog apeliantė, laikinai eidama UAB „B.“ direktorės pareigas, 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. išvažiuojamosios prekybos parodoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje metu, gavo prekiavimo įplaukų bendrai 44 613 Lt sumai ir, tariamai neapaskaitė 25 073 Lt. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog už minėtą prekybą buvo paskirtas atsakingas asmuo-J. K., kad apeliantė joje nedalyvavo, ir, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog už šią prekybą atsakingiems asmenims ji davė nurodymus neįnešti suprekiautų piniginių lėšų į bendrovės kasą ar jų neužpajamuoti. Skunde teigiama, jog piniginių lėšų perdavimo apeliantei faktas taip pat nėra įrodytas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki 2006-06-12 atsakinga už kasą buvo N. K., apsiribojo kaltinamojo akto perrašymu, o byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių 44 613 Lt įplaukų gavimą. L. R. teigimu, išvažiuojamojoje prekyboje nebuvo naudojami kasos aparatai. Šiuo atveju vienintelis objektyvus įrodymas – tai važtaražtis, kurio turinys atspindi gautas ir parduotas prekes, žaliavas, sukurtą ir realizuotą rezultatą (prekes, patiekalus) ir suprekiavimo kainas. Teismas nesiaiškino ir netyrė faktų, kodėl tyrimo metu nebuvo paimti (išreikalauti) važtaraščiai dėl prekių iš UAB „B.“ sandėlio išvežimo. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie prekių žaliavas bei važtaražčius, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kiek žaliavų buvo išvežta ir kiek grąžinta į įmonės sandėlį.

Analogiškus argumentus apeliantė pateikia ir dėl išvažiuojamosios prekybos 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. renginyje ,, (duomenys neskelbtini)“ Kaune bei (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. t.y. ji nurodo, jog specialistei atliekant tyrimą, neišreikalauti važtaraščiai, nesutikrintas ir objektyviais duomenimis nepagrįstas išvežtas, suprekiautas ir sugrįžęs prekių bei žaliavų kiekis. Apeliantė pažymi, jog už renginius „(duomenys neskelbtini)“ Kaune bei (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atsakingi buvo J. K. ir D. G., tačiau bylos nagrinėjimo metu šie asmenys netgi nebuvo apklausti. Apeliantė taip pat pažymi, kad specialisto išvadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ renginio Kaune apskaitos dokumentų bei faktinių duomenų lyginamojo tyrimo, padaryta tik prielaida, kad „Elektros skydinės“ patalpoje buvusio rašomojo stalo stalčiuje rastos piniginės lėšos galėjo būti D. G. perduota jai suprekiauta suma.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, kaltinimo teiginys, kad ji žinojo apie tai, jog UAB „S.“ veikė kaip tarpinė priedanga kitoms įmonėms susigrąžinti iš biudžeto PVM, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamas, o mokėjimo dokumentuose nurodytiems darbams yra atsakingo statybos inžinieriaus S. V. išrašyti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Ji neturėjo pagrindo netikėti UAB „S.“ atstovų bei UAB ,,B.“ darbų vykdytojo S. V. sąžiningumu ir įtarti, kad kaltinime nurodytos ir nuosprendyje aprašytos ūkinės operacijos buvo tariamos ar fiktyvios. Ji teigia neturėjusi jokios darbo su statybinių medžiagų įsigijimu ir šių medžiagų panaudojimu patirties, iš esmės tik tęsusi J. G. pradėtą statybų darbą, todėl nežinojusi, kad reikia tikrinti jai pateiktas sąskaitas faktūras, papildomai aiškintis, ar prekės ir medžiagos buvo nupirktos ir, ar darbai buvo realiai atlikti, juolab, kad jai buvo pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai.

R. R. skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje nurodyti daiktai, kurių įgijimu UAB „B.“ vardu bei sąskaita, perdavimu UAB „T. D.“, neišrašius dėl šių daiktų perdavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir taip išvengus prievolės valstybės biudžetui, yra kaltinama apeliantė, buvo įtraukti į UAB „B.“ eksploataciją. Nuosprendžio argumentas, kad šie daiktai realiai buvo perduoti UAB „T. D.“, nepatvirtintas bylos medžiaga. Tokių įrodymų, t. y. priėmimo-perdavimo aktų, byloje nėra. Nors BUAB „B.“ administratorius V. Č. nurodė, kad kaltinime nurodytų daiktų trūkumo nėra, tyrimo metu specialistė, neatlikusi jokios faktinės priešpriešinės patikros, padarė priešingą išvadą, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šis turtas buvo perduotas UAB „T. D.“, kad daiktai buvo išimti iš UAB „B.“ eksploatacijos, o įmonė patyrė nuostolį. Kaltinime aptariamų daiktų galimo perdavimo faktas yra grindžiamas tik išimtinai A. M. manymu. Tuo tarpu priešinga pozicija-kad daiktai niekur nebuvo išvežti, kad nebuvo perduoti UAB „T. D.“, yra grindžiama iš UAB „M.“, UAB „B. M.“, UAB „R.“, UAB „P. K.“ įsigytų daiktų apskaita UAB „B.“ registruose, pirkimo dokumentais, liudytojų D. G., direktoriaus pavaduotojos R. T., buhalterės B. D., BUAB „B.“ administratoriaus V. Č. paaiškinimais.

Apeliantės teigimu, nuosprendyje teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų, kurias grindžiama išvada dėl dalies UAB ,,B.” prekiavimo įplaukų, apskaitomų kompiuterine programa ,,Presta”, neapskaitymo įmonės apskaitos registruose ir veikloje. Ji nurodo, kad programa ,,Presta” – tai ne buhalterinė apskaitos, o gamybinė patiekalų programa. Ši programa apskritai nenaudojama įplaukų įmonės veikloje apskaitai, nes į ją nėra įtraukiami pirminiai dokumentai, joje nėra apskaitomas sandėlys, o daroma tik produktų kalkuliacija. Apeliantė taip pat pažymi, kad šios programos duomenis, atsižvelgus į užklausos kriterijus ir laiko rodiklius, galima koreaguoti ir redaguoti norimu aspektu, nepriklausomai nuo faktinių apskaitos registrų. Tai, kad ši programa nėra buhalterinė, patvirtino ir liudytoja apklausta UAB ,,B.“ buhalterė R. K., UAB ,,B.“ buhalterines paslaugas teikusios UAB ,,F.“ vadovas L. B., parengusios ir įdiegusios šią programą UAB ,,B.“ veikloje - UAB ,,S. P. S.“ vadovas D. B.. Nuteistoji nurodo, kad „Presta“ lentelėse, kuriomis grindžiama specialisto išvada, nurodytas technologinių duomenų ir 119 406,71 Lt prekiavimo įplaukų atspindys/rezultatas, parodo tik UAB ,,B.“ gamybos dalį. Tai reiškia, kad „Presta“ programos išrašai/lentelės neatspindi nurodyto laikotarpio (nuo 2006-06-01 iki 2006-07-17) realaus įplaukų rezultato. Atvirkščiai-jį iškreipia, lyginant su UAB ,,B.“ kasos ir apskaitos registrais. Apeliantės teigimu, pagrįsti nuosprendžio „Presta“ lentelėmis bei jų pagrindu atliktais specialisto skaičiavimais dėl nedeklaruoto ir nesumokėto 21 495,98 Lt PVM, nėra teisinio pagrindo.

Apeliantės teigimu, teismas nenurodė objektyvių įrodymų, kuriais yra grindžiama išvada dėl neįneštų į kasą ir neapskaitytų dalies prekiavimo įplaukų UAB ,,B.“ veikloje, konkrečiai dėl 2006-06-13 prekiavimo įplaukų 4 902,80 Lt, kurie kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų; 2006-07-25 dalies prekiavimo įplaukų 3 500 Lt, paimtų iš A. Č., 2006-07 26-30 dalies prekiavimo įplaukų 17 450 Lt kratos metu paimtų policijos pareigūnų; 2006-07-31 dalies prekiavimo įplaukų 2 220 Lt, paimtų policijos pareigūnų, ko pasėkoje ji neva įgijo UAB ,,B.“ interesais 4 282,29 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Apeliantės nuomone, teismas nepateikė pakankamos ir išsamios bei objektyviais įrodymais pagrįstos išvados dėl kiekvieno kaltinimo epizodo. Jos teigimu, nuosprendyje nenurodyta nei viena faktinė aplinkybė, jog atliekant ūkines operacijas, kurios vėliau buvo pripažintos neįvykusiom (fiktyviomis) ir, kurių pagrindu vėliau buvo padaryta išvada dėl jų neapskaitymo UAB ,,B.“ apskaitos registruose bei veikloje, ji žinojo ar galėjo žinoti, jog dalyvauja nusikalstamos veikos modelyje ir siekia užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas, išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Apeliantė nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ji siekė savo ir/ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę į jį, o nuosprendyje teismas tik nurodė, jog ji siekė UAB „B.“ inteersams apgaule užvaldyti svetimą turtą-valstybės biudžeto lėšas ir išvengti didelės vertės turtinės prievolės, nors BK 182 straipsnio dispozicijos požymis – naudos siekimas. Todėl, jos teigimu, nėra pagrindo pripažinti ją kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, jog teismas ne tik nepasisakė dėl kaltės formos, bet ir nenurodė kokiais įrodymais remiantis pripažino, jog ji, žinodama reikalavimus įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąmoningai juos netinkamai vykdė bei numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, šių padarinių siekė arba sąmoningai leido jiems kilti. Teismo nuostata, kad ji laikinai vykdė UAB ,,B.“ vadovo pareigas, nebuvo analizuota bendrame įrodymų visete, nors buhalterinės apskaitos ji netvarkė, pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „B.“ vadovas buvo J. G., o įmonės akcininkai nepatvirtino jos, kaip vadovo statuso. Duomenų apie direktoriaus t.y. J. G. išvykimą, atsistatydinimą ar/ir nebuvimą darbe laikotarpiu nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01, byloje nėra, o 2006-04-27 įsakymas dėl J. G. atleidimo iš darbo, jos pasirašytas viršijant jai suteiktus įgaliojimus (sprendimą atleisti įmonės vadovą gali priimti tik akcininkai). Šis juridinės galios neturintis 2006-04-27 įsakymas dėl J. G. atleidimo nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Teismas, apeliantės teigimu, nepateikė argumentų dėl jos statuso laikinai eiti vadovo pareigas pagrindų buvimo, šio statuso juridinės galios bei pagrindo jos atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad nuosprendyje neaptarti kaltinimo pateikti įrodymai dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo numatyto BK 222 straipsnyje, jos paaiškinimai, jog atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su dokumentų tvarkymu (pasirašydama PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius), būdama įsitikinusi, jog vykdo teisėtą veiklą.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas, skirdamas jai bausmę už nurodytas nusikalstamas veikas, pažeidė teisingumo principą, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, nes buvo realus pagrindas taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jai švelnesnę bausmę, nei įstatyme nustatyta. Apeliantės teigimu, turėjo būti atsižvelgta ne tik į inkriminuojamos žalos dydį-87 568,24 Lt, bet ir jos asmenybę-kad niekada nebuvo nusikaltusi (neteista), augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas – mažametis (4 metai), o kitas – paauglys (15 metų), ji slaugo, prižiūri ir išlaiko neįgalią motiną, viena išlaiko šeimą – sutuoktinį ir vaikus ( nes vyras šiuo metu nedirba), be to, nėra nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje, bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir paviršutiniškai, grubiai pažeisdamas BPK 290, 301straipsnių reikalavimus. Teismas nekreipė dėmesio į liudytojų parodymus, teisiškai sąmoningai jų parodymų nevertino, todėl nuosprendyje išdėstytos aplinkybės aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad yra apkaltintas padarymu nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurios privalomas požymis yra „savo ar kitų naudai“. Teismas nuosprendžiu aplinkybę, kad kaltinamieji veikė juridinio asmens UAB „B.“ naudai pašalino, nes ištyrus įrodymus, tokia aplinkybė nepasitvirtino. Nusikaltimo padarymas „savo naudai“ apeliantui nebuvo inkriminuojamas ir teisme tokių įrodymų nebuvo surinkta. Tokiu būdu, apelianto manymu, jam inkriminuojamoje veikoje nebeliko būtino šiai nusikalstamai veikai kvalifikacinio požymio, todėl jis apkaltintas nusikaltimo, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu yra aiškiai nepagrįstai ir neteisėtai.

Skunde teigiama, kad UAB „B.“ ūkinei ir finansinei veiklai tiesiogiai vadovavo du akcininkai, t. y. G. R. ir A. M.. Apeliantas nurodo, jog buvo tik tiekėjas, o direktoriavo tik tiek, kiek funkcijų paliko akcininkai. Jokiais pinigais jis nedisponavo, neturėjo nei teisinių, nei faktinių galių vadovauti bendrovei, kitiems direktoriams, administratoriams, vadybininkams, barmenams, padavėjams; duoti nurodymus vyr. buhalteriui ar finansininkui sukčiauti ar apgaulingai tvarkyti buhalteriją. Apelianto teigimu, nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad jis vadovavo UAB „B.“.

Skunde taip pat pažymima, kad BK 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, todėl nuosprendyje turėtų būti įrodytas tikslas, motyvas ir susitarimas su bendrovės akcininkais sukčiauti. Tačiau tokių įrodymų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Apeliantas nurodo, kad teisme buvo prašyta nustatyti UAB „B.“ akcininkus ir juos apklausti liudytojais, tačiau prašymai buvo atmesti, kadangi teismui pakako įrodymų nustatyti, kad bendrovei vadovavo tik du akcininkai – G. R. ir A. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, yra aiškiai neteisinga. Apeliantas teigia, kad teismas sąmoningai nedrįso įvardyti tikrųjų nusikaltimų organizatorių, kaltu pripažino jį, kad akcininkai G. R. ir A. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būdamas maisto produktų tiekėju, jis būtų buvęs prileistas prie buhalterinės apskaitos darbo organizavimo, disponavimo oficialiomis ir neapskaitytomis UAB „B.“ lėšomis, davęs nurodymus klastoti algalapius, priskaičiuoti nelegalius atlyginimus ir juos išmokėti, nemokėti mokesčių valstybei. Apeliantas teigia, kad įmonei, tame tarpe ir buhalterijai, vadovavo akcininkai G. R. ir A. M., o jis tik pasirašydavo G. R., A. M. bei kitų bendrovės darbuotojų parengtus oficialius ir nesuklastotus dokumentus. Todėl kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti.

J. G. teigimu, įforminant restoranų patalpų valymo sandorį, tikslo padidinti bendrovės sąnaudas jis neturėjo, nes valymo paslaugos faktiškai buvo atliktos. Jis jokių kontaktų su UAB „S.“ savininkais neturėjo ir apie jos ūkinę veiklą nieko nežinojo. Teisme taip pat nebuvo aiškintasi, kieno ranka buvo paruošti dokumentai dėl apmokėjimo UAB „S.“ už atliktus darbus.

Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, kad jis veikdamas UAB „B.” interesams, nurodė neapskaityti bendrovės apskaitos registruose 322.720,15 Lt prekiavimo įplaukų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, yra jam nesuprantamas ir absurdiškas. Jeigu buvo sukčiaujama, tai darė minėti akcininkai ir jiems pavaldūs darbuotojai, nes jis neturi specialių buhalterinių žinių ir nurodinėti vyr. buhalterei, kaip vesti buhalterinę apskaitą, kokius mokesčius mokėti ar nemokėti, kontroliuoti jos darbą - buvo ir yra nekompetentingas. Apeliantas pažymi, jog kompiuterinėmis programomis niekada nesinaudojo ir dirbti kompiuteriu nemoka. Tuo tarpu kaltinimas, kad jis UAB „B.” interesais apgaule įgijo didelės vertės 143.216,39 Lt valstybės biudžeto lėšų, yra dar absurdiškesnis ir neparemtas jokiais neginčytinais įrodymais. Apeliantas taip pat teigia, kad negavo nei vieno neuždirbto lito, todėl mano, kad teismas, priteisdamas iš jo 239 810,39 Lt valstybei, padarė sąmoningą klaidą, nes tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra surinkta. Jis taip pat nurodo, kad teismas pažeidė BPK 114 straipsnio reikalavimus, nagrinėdamas civilinį ieškinį, nes UAB „B.“ yra bankrutuojanti įmonė ir civilinis ieškinys šioje byloje nenagrinėtinas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo bandoma patikrinti FNTT specialistės išvadų bei teiginių pagrįstumą, tačiau nepavyko. Poėmių metu buvo paimti kompiuteriai su laikmenomis, tačiau kokie tai buvo dokumentų ruošiniai, neužfiksuota. Nebuvo aiškintasi, kas iš darbuotojų konkrečiai dirbo su išimtais kompiuteriais, kas ruošė laikmenose rastą informaciją. Dokumentų ruošiniai neturi datų, pavadinimų, autorių, neaišku kuriai bendrovei galėjo priklausyti, nes tie patys buhalteriai dirbo tiek UAB „B.“, tiek ir kitose UAB „B. E.“ akcininkams priklausančiose įmonėse. Apelianto teigimu, teismas net specialistų pagalba nesugebėjo atidaryti prie daiktinių įrodymų prijungtų laikmenų, tokiu būdu taip ir liko nepatikrinta, kokie apkaltinantys ar teisinantys įrodymai liko neištirti. Apelianto manymu, šis pažeidimas yra besąlyginė vada naikinti nuosprendį. Jo teigimu, teismas nepagrįstai neapklausė visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų apklaustų kaltinimo liudytojų, nenustatė ir neapklausė visų BUAB „B.” akcininkų, neištyrė prijungtų prie baudžiamosios bylos įrodymų ir nuosprendį grindė samprotavimais bei spėlionėmis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde bankrutuojančios UAB „B.“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „B.“ pripažinta kalta, ir bendrovės atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai BUAB „B.“ pripažino kalta apgaulingai tvarkius apskaitą. BK 222 straipsnis nustato juridinio asmens atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau UAB „B.“ nėra ir nebuvo juridiniu asmeniu, kurio veikla būtų susijusi su apskaitos tvarkymu. Ši nuosprendžio dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 daliai. Apelianto teigimu, kiti kaltinamieji (buvę UAB „B.“ vadovai) šioje byloje kaltinami pagal BK 222 straipsnį, bendrovės apskaitą organizavo įstatymų nustatyta tvarka: J. G. skyrė už bendrovės apskaitą atsakingą fizinį asmenį, o L. R. juridinį asmenį - UAB „F.“. Skundžiamu nuosprendžiu už apgaulingą apskaitos tvarkymą yra nubausti L. R. ir UAB „B.“, t. y. asmenys, kurie savo apskaitą buvo pavedę tvarkyti kitam juridiniam asmeniui, kuris apgaulingai ir tvarkė bendrovės apskaitą. UAB „B.“ apskaitą L. R. vadovavimo laikotarpiu tvarkiusio juridinio asmens vadovas L. B. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas už nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu juridinis asmuo, tvarkęs UAB „B.“ apskaitą, baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas. Todėl, apelianto manymu, turėtų būti taikomas draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką principas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendį motyvavo byloje esančia FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2007-04-12 išvada Nr. 5-2/39 ir Kauno apskrities VMI 2008-04-01 patikrinimo aktu Nr. AU16-14. Apeliantas pažymi, kad apklausiamos Kauno apskrities VMI specialistės patvirtino, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas buvo surašytas pagal FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2007-04-12 išvadą Nr. 5-2/39. Specialistės patvirtino, kad kai kurios FNTT akte nurodytos išvados joms buvo abejotinos, todėl buvo papildomai patikrintos kai kurios aplinkybės ir nustatyta, kad FNTT specialistės išvados neatitinka faktinių aplinkybių. VMI aktu jos buvo atmestos ir mokesčiai neskaičiuojami. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai ignoravo faktą, kad programa. „Presto“ nėra buhalterinės apskaitos programa, nors šį faktą patvirtino apklaustas programos savininko atstovas. Taigi FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2007-04-12 išvada Nr. 5-2/39, kurioje teigiama, kad bendrovė apskaitos registruose neapskaitė įplaukų, kurios apskaitytos antrinėje prekiavimo įplaukų apskaitoje kompiuterine programa „Presto“, yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nepašalinti prieštaravimai tarp D. B. ir D. Č., A. P. bei G. A. parodymų. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad UAB „B.“ ir UAB „B. E.“ naudojo tą pačią programą „Presto“ užsakymų, bet ne pajamų apskaitymui. Byloje esantys išrašai iš šios programos nėra pasirašyti ir nėra aišku ir atskleista, kuris iš programos „Presto“ skyrių buvo naudojamas UAB „B.“, o kuris – UAB „B. E.“. Bendrovės buhalterijas tvarkė tie patys asmenys, naudojo tuos pačius kompiuterius, buhalterijos padaliniai buvo toje pačioje patalpoje. Tai reiškia, kad neatmesta galimybė, jog specialistai, surašę UAB „B.“ patikrinimo išvadas, UAB „B.“ pajamoms priskyrė UAB „B. E.“ įplaukas. Apelianto teigimu, teismas taip pat visiškai nevertino fakto, kad specialistės G. A. išvadoje yra akivaizdžių prieštaravimų įrodymų vertinime, rašytinių įrodymų trūkumų ir negalėjimo jų patikrinti. Be to, apeliantas pažymi, kad byloje pateiktų „Presto“ programos išrašų šaltinio patikimumo turinio ir formos prasme bei tikrumo bylos nagrinėjimo metu ištirti nepavyko, todėl programos „Presto“ duomenys ir jų pagrindu surašyta specialisto išvada negali būti naudojami kaltinamųjų, o tame tarpe ir UAB „B.“ atžvilgiu. Tiriant įrodymus byloje, apklausiant liudytojus, buvo bandoma išsiaiškinti, kam ir kada kaltinamoji L. R. nurodė neapskaityti bendrovės apskaitos registruose kompiuterine programa „Presto“ apskaitomų prekiavimo įplaukų. Nei laiko, nei vietos, nei asmens, kuriam būtų duotas toks nurodymas, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, netgi kaltinime nenurodyta, kada ir kur kaltinamoji tokį nurodymą davė. Apelianto manymu, vien šių aplinkybių nenustatymas sudaro pagrindą šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje nenustatyta kiek, kada, kieno ir kur panaudotos tariamai registruose neapskaitytos lėšos. Nenustačius, kur lėšos panaudotos, negalima laikyti, kad UAB „B.“ gavo naudos. Apeliantas pažymi, kad neįnešus piniginių lėšų į kasą, bendrovė patiria nuostolį, o ne sutaupo mokesčių. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad bendrovėje buvo mokami neapskaityti atlyginimai, tačiau apklausus liudytojus, praktiškai visi patvirtino, kad už gaunamus pinigus pasirašydavo pateikiamuose dokumentuose, o atlyginimu „vokeliuose“ jie laiko atlyginimo sumą, viršijančią darbo sutartyje nustatytą sumą.

Skunde taip pat teigiama, kad iškėlus UAB „B.“ bankroto bylą ir perimant UAB „B.“ turtą, indų ir šaldymo įrangos, baldų trūkumų nenustatyta. Tai reiškia, kad nėra kokių nors neapskaitytų pardavimų. Apie turto perleidimą iš UAB „B.“ į UAB „T. D.“, byloje teigė tik liudytojas A. M., kuris yra suinteresuotas asmuo ir kurio parodymai vertintini kritiškai.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, byloje nėra nustatyta, kad bendrovė nėra gavusi ir savo veikloje panaudojusi statybines medžiagas, kurios nurodytos UAB „S.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Nenustatyta bendrovės vadovų tyčia šiame epizode, t. y., kad jie žinojo ar galėjo žinoti, jog UAB „S.“ veikla yra neteisėta. Byloje taip pat nenustatyta, kad pinigines lėšas, kurios pagal apskaitos dokumentus išmokėtos UAB „S.“, buvo pasisavintos kitų kaltinamųjų, UAB „B.“ naudai. Apelianto teigimu, apie tai, kad patalpos buvo valomos bendrovės ne darbo metu, patvirtino liudytojai, o tai reiškia, kad paslauga buvo gauta. Tuo tarpu duomenų, kad šią paslaugą atliko ne UAB „S.“, byloje nėra.

Apeliantas pažymi, kad šioje byloje nepavyko ištirti didžiosios dalies kompiuterinėse laikmenose užfiksuotų ir prie bylos prijungtų įrodymų. Tai reiškia, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų viseto ir priėmė neteisėtą nuosprendį.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas konfiskavo bendrovės 68 067 Lt, 19 670 Lt, 3 630 Lt, 22 982 Lt, pervedant juos į valstybės biudžetą. Į šias pinigines lėšas teismo paskirti nuosavybės teisės apribojimai nustojo galioti 2009-05-26 ir Kauno apskrities VPK šias pinigines lėšas grąžino bankrutuojančiai UAB „B.“. Jos panaudotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ši nuosprendžio dalis neįvykdoma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L. R., jos gynėjas, nuteistasis J. G. ir jo gynėjas bei nuteistos BUAB „B.“ gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti visais juose nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo juridinio asmens- BUAB „B.“ skundas tenkintinas, o nuteistųjų L. R. bei J. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi nuteistųjų bei jų gynėjų, prokuroro baigiamųjų kalbų ir paskutinių žodžių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 bei 4 punkte numatytais pagrindais jis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės bei kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Sutinkamai su BPK 305 straipsnio 1 dalimi, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tikslus ir išsamus nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymas yra itin svarbus, nes pateikto kaltinimo faktinis pagrindas bei išdėstytų aplinkybių apimtis lemia nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pritaikant konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį, bei užtikrina asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar nebuvo pakenkta asmens galimybėms gintis nuo pareikštų kaltinimų, procesas turi būti įvertintas kaip visuma, įskaitant ir apskundimo procedūras (Sipavicius v. Lithuania, vo. 49093/99, 21 February 2002). Taigi kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, turi būti užtikrinta ne tik išdėstant kaltinamajame akte asmeniui pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą, bet ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį bet kurios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte išaiškinta, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302-307 straipsnius ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad tiek kaltinamasis aktas, tiek ir nuosprendis surašyti atmestinai, darant daugybę gramatinių bei loginių klaidų, nepaisant teisinių terminų reikšmės, dėl ko kai kurios nuosprendyje vartojamos formuluotės ir netgi ištisi sakiniai, yra nesuprantami, netikslūs ir gali būti interpretuojami įvairiai. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas, nuosprendžio dalyje, kurioje aprašė juridiniam asmeniui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, padarytas laikinai direktorės pareigas ėjusios kaltinamosios L. R., vartojo kitą –jos ankstesnę pavardę ir įvardijo ją kaip L. U., klydo nurodydamas tiek kaltinamojo J. G., tiek ir liudytojų pavardes, juridinio asmens pavadinimus. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. sausio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl skundžiamame nuosprendyje padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo (t. 29, b. l. 78-80), šia nutartimi ištaisė akivaizdžiai ne visas nuosprendyje padarytas logines ir gramatines klaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas pasinaudojo BPK 256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise savo iniciatyva pakeisti kaltinimą švelnesniu, patikslinant kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes, t. y., iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamieji veikė juridinio asmens UAB „B.“ naudai, nurodydamas, kad, ištyrus įrodymus, tokia aplinkybė nepasitvirtino (t. 29, b. l. 60).

Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant įrodytomis pripažintų kaltinamosios L. R. bei J. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas nurodė visiškai nesuprantamą ir LR BK 182 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį neatitinkančią kaltinimo formuluotę, t. y. nurodė, jog L. R. „veikdama UAB „B.“ interesais <...> apgaule juridinio asmens UAB „B.“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės naudai“ (t. 29., b. l. 32). Aprašant atskirus L. R. nusikalstamų veikų epizodus, taip pat aprašant ir kitų kaltinamųjų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, teismas nurodė, kad veikta buvo ne UAB „B.“ naudai, o jos interesais.

Teismas aprašomojoje dalyje nurodydamas įrodyta pripažintos J. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatavo jog „J. G. turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „B.“ interesais, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaule juridinio asmens UAB „B.“ interesams įgijo svetimą didelės vertės turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės“.

Teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamieji veikė juridinio asmens naudai, formaliai konstatuodamas, kad ši aplinkybė nepasitvirtino(t.29 b.l. 60).

Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, apibendrinant įrodyta pripažintos kaltinamosios L. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodytas laikas (nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01) yra beveik metais trumpesnis, nei vieno iš inkriminuojamų epizodų – UAB „B.“ prekiavimo įplaukų, apskaitomų kompiuterine programa „Presta“, neapskaitymas bendrovės apskaitos registruose ir veikloje (laikotarpis nuo 2006-06-01 iki 2007-07-17).

Aptarti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-43/2006).

Skundžiamas nuosprendis surašytas ne tik nesilaikant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, bet iš jo turinio matyti ir tai, kad teismas nepatikrino visų byloje esančių duomenų, nepašalino prieštaravimų, nepateikė pagrįstų motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, nurodyti skundžiamame nuosprendyje, yra neaiškūs, nelogiški ir netgi prieštaringi. Teismas, pavyzdžiui, nurodė, kad šiuo atveju buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas, tikslu išvengti turtinės prievolės (t. 29, b. l. 59). Nors PVM nesumokėjimas gali atitikti ir turto įgijimo, ir turtinės prievolės išvengimo sukčiavimo požymius, tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kuo būtent pasireiškė nuteistųjų veika. Dar labiau nekonkretūs nuosprendžio motyvai, jog kaltinamieji veikė juridinio asmens interesais. Teismas nurodė, jog „interesas buvo negatyvus, UAB „B.“ pasireiškė tuo, kad ji buvo panaudota neteisėtiems bei nusikalstamiems veiksmams atlikti“, tačiau iš šio motyvo neaišku, nei kas buvo panaudota neteisėtiems bei nusikalstamiems veiksmams atlikti, nei kuo konkrečiai pasireiškė interesų negatyvumas.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visus sukčiavimo epizodus kvalifikavo kaip tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau iš nuosprendžio neaišku, kokiais kriterijais remiantis teismas nusprendė, kad atskiri šios bylos epizodai turi būti vertinami kaip pakartotinumas. Teismų praktikoje tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, išskiriami ir kiti kriterijai: tas pats turto gavimo šaltinis, tas pats nukentėjusysis, analogiški būdai ir aplinkybės, nedidelis laiko tarpas tarp tęstinių veiksmų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-27/2006, 2K-649/2006, 2K-307/2007, Nr. 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-454/2008). Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems inkriminuojamos sukčiavimo nusikalstamos veikos buvo daromos pagal skirtingas schemas (neįtraukiant dalies prekiavimo įplaukų į apskaitą, įforminant neįvykusias ūkines operacijas, perduodant turtą kitai įmonei neišrašius PVM sąskaitų-faktūrų ir kt.), apgaulės veiksmai buvo skirtingi, vienais atvejais sukčiavimas pasireiškė turtinės prievolės išvengimu, kitais – valstybės biudžeto lėšų įgijimu. Įvertinus šias aplinkybes bei aplinkybes, rodančias, jog dėl tam tikrų epizodų kaltinamųjų tyčia susiformuodavo atskirai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems kaltinimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos turėjo būti vertintinamos kaip pavienės, atsižvelgiant į jų objektyviąją pusę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes ir jas subendrindamas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nors kaltinamieji pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad kaltinamiesiems L. R. ir J. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 221 straipsnio 1 dalyje (t. 29, b. l. 60). Subendrindamas bausmes, skirtas kaltinamajai L. R., teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirdamas bausmes jas apėmė. Nors teismas tinkamai pasirinko bausmių subendrinimo būdą, tačiau nurodė neteisingą pagrindą, kadangi vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės apimamos tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas, o BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkis nusikaltimas, teismas už šias nusikalstamas veikas skyrė panašias bausmes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Paminėtos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jų padarymą paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Skirdamas bausmes juridiniam asmeniui UAB „B.“ teismas taip pat taikė bausmių apėmimą, nurodė teisingą tokio bausmių bendrinimo pagrindą, tačiau, nesilaikydamas BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatų, galutinę subendrintą bausmę paskyrė ne griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.

Kaip jau minėta, teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog kaltinamieji L. R. ir J. G. veikė juridinio asmens UAB „B.“ naudai ir pripažino šiuos kaltinamuosius kaltais dėl sukčiavimo, veikiant juridinio asmens UAB „B.“ interesais.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo, panaudojant apgaulę, pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-409/2011). Taigi vienas iš sukčiavimo sudėties požymių, tiesiogiai įvardytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, yra sukčiavimo tikslas – siekis gauti naudos sau ar kitam asmeniui, o ši nauda pagal nusikalstamos veikos esmę ir vietą nusikalstamų veikų sistemoje (BK 182 straipsnis patenka į XXVIII Baudžiamojo kodekso skyrių, numatantį nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) yra turtinė.

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nustatytos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką, veikdamas individualiai arba juridinio asmens vardu, padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Naudos požymis BK 20 straipsnio prasme teismų praktikoje siejamas su materialinės naudos suteikimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-269/2010). Taigi skundžiamame nuosprendyje teismas, konstatuodamas, jog kaltinamieji L. R. ir J. G. veikė juridinio asmens UAB „B.“ interesais, konstatavo ir tai, kad L. R. ir J. G. veikomis nebuvo siekiama materialinės naudos juridiniam asmeniui, bet įgyvendinami kiti, ne materialiniai, juridinio asmens siekiai. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad „intereso“ sąvoka yra platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-95/2012), tačiau nagrinėjamu atveju abejonių, kad buvo veikiama juridinio asmens interesais ir siekiant materialinės naudos, nepalieka pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš kaltinimo šalintina nepasitvirtinusi aplinkybė, kad kaltinamieji veikė juridinio asmens naudai.

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o sukčiavimo sudėtyje (BK 182 straipsnis) yra vienareikšmiškai nurodyta, jog kaltininkas veikia savo ar kitų naudai, darytina išvada, kad sukčiavimo sudėties objektyviąją pusę sudarančių veiksmų atlikimas savo ar kitų asmenų interesais, neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos sukčiavimo sudėties. Kadangi nuteistojo teisinė padėtis gali būti pabloginta tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundams (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o šiuo atveju skundų negauta ir teisėjų kolegija negali pakeisti apylinkės teismo nuosprendžiu pakeistą esminę sukčiavimą kvalifikuojančią aplinkybę t.y. nurodyti, jog kaltinamieji veikė kito asmens naudai, o ne interesais, todėl kolegija konstatuoja, jog nuteistieji L. R., J. G. ir juridinis asmuo BUAB „B.“ dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Dėl apeliacinių skundų motyvų, susijusių su nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje

Šalies argumentai

Apeliantai skunduose nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis specialistų išvadomis, kurios yra grindžiamos menamomis aplinkybėmis, objektyviais duomenimis nepagrįstomis išvadomis ir prielaidomis, nors tai akivaizdžiai prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų turiniui.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, tokios kaip pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas ir kt., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančia 2007-04-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. 5-2/39 (t. 3, b. l. 54-165), pripažįsta, kad kai kurios šiame dokumente pateiktos išvados kelia itin didelių abejonių dėl jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje specialisto išvadoje esančius duomenis, nepatikrino su kai kuriomis tirtomis aplinkybėmis susijusios specialistui pateiktos medžiagos išsamumo ir patikimumo, rėmėsi ir tomis šios išvados dalimis, kurios pagrįstos specialistės daromomis prielaidomis, nepašalino prieštaravimų tarp šios išvados duomenų bei kitų byloje esančių įrodymų.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas specialisto išvadą Nr. 5-2/39 vertino remdamasis ją surašiusios specialistės G. A. paaiškinimais teismo posėdyje ir tik formaliai konstatavo, kad išvada yra motyvuota, argumentuota, prie jos pateikti priedai, nurodyti kaltinamųjų padaryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, todėl teismas neturi pagrindo šia išvada netikėti (t. 29, b. l. 57).

Tačiau priimant nuosprendį liko nepašalinti prieštaravimai tarp specialisto išvados, ją parengusios specialistės paaiškinimų, jog programa „Presta“ yra dalis buhalterinės programos, todėl remiantis jos duomenimis, pagrįstai nustatyta neapskaitytų prekiavimo įplaukų dalis, bei liudytojo D. B. parodymų teismo posėdyje (t. 27, b. l. 53).

D. B., dirbantis vadovu įmonės, kuri UAB „B.“ įdiegė ir aptarnavo programą „Presta“, paaiškino, jog programos „Presta“ negalima priskirti prie buhalterinės apskaitos programos, ji nenaudojama įplaukų apskaitai, be to, joje užfiksuotus užsakymus galima bet kam koreguoti. Tai, kad „Presta“ – ne buhalterinė programa, o sandėlio apskaitos programa, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas S. B. (t. 30, b. l. 86-87). Pažymėtina, jog ir pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „B.“ prekiavimo įplaukos buvo apskaitytos: fiksuotos elektroniniais kasos aparatais; priduodant grynus pinigus į bendrovės kasą, kurie buvo suprekiauti įvairiuose renginiuose pagal vienkartines licencijas, tačiau nefiksuoti kasos aparatu pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 3, b. l. 59), tuo tarpu prekiavimo įplaukų apskaita programa „Presta“ vadinama antrine (t. 3, b. l. 73). Nepašalinus šių prieštaravimų, negalima neabejotina išvada, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais UAB „B.“ gavo specialisto išvadoje apskaičiuotą sumą prekiavimo įplaukų, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės apskaitos registruose ir veikloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiriant įrodymus ir nepavykus atidaryti byloje esančio kietojo disko (t. 28, b. l. 100), jame esantys su „Presta“ programos naudojimu UAB „B.“ susiję duomenys liko nepatikrinti, taigi teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Šalies argumentai

Apeliantė L. R. savo skunde taip pat teigia, jog specialistės pateiktos išvados dėl jai inkriminuojamo prekiavimo pajamų, gautų išvažiuojamosios prekybos metu, neįnešimo į kasą ir neapskaitymo bendrovės veikloje, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka. Iš specialisto išvados matyti, kad išvažiuojamosios prekybos 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. parodoje „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ ir 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) metu gautos ir bendrovės kasoje neapskaitytos prekiavimo pajamos apskaičiuotos neatsižvelgiant į prekių vežimo į prekybos vietas ir neparduotų prekių grąžinimo atgal dokumentus, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti (t. 3, b. l. 65-66). Tačiau toje pačioje išvadoje konstatuota ir tai, kad nustatyti, kiek prekiavimo įplaukų iš prekybos pagal vienkartines licencijas per tiriamąjį laikotarpį bendrovės kasoje ir veikloje neapskaityta, tyrimo metu nėra galimybės, kadangi tyrimui nepateikta prekių pristatymo į renginius ir neparduotų prekių likučio sugrąžinimo atgal dokumentai bei renginiuose prekiavusių asmenų ataskaitos (t. 3, b. l. 68). Taigi išvadą surašiusi specialistė, viena vertus, nesiremdama prekių pristatymo į renginius ir neparduotų prekių likučio sugrąžinimo dokumentais, nustatė, kokios prekiavimo pajamos buvo gautos ir bendrovės veikloje neapskaitytos minėtų renginių metu, tačiau, kita vertus, konstatavo, kad šie dokumentai yra svarbūs gautų ir kasoje neapskaitytų prekiavimo įplaukų nustatymui.

Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad skirtumas tarp prekybos renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu gautų įplaukų ir kasos knygoje apskaitytų pajamų buvo apskaičiuotas remiantis prielaida, jog apžiūrint patalpas „Elektros skydinė“ rašomojo stalo stalčiuje rasti 59.535 Lt yra liudytojo D. G. parodymuose nurodytos renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu gautos įplaukos, kurias jis padavė L. R. į rankas (t. 3, b. l. 66). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad D. G. nurodė, jog gautos įplaukos sudarė apie 58.000 Lt, t. y., 1.535 Lt mažiau, nei rasta apžiūros metu, be to, šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, taigi jo parodymai teisme nebuvo patikrinti. Pažymėtina, jog apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. G. teigė, jog grįžęs iš išvažiuojamosios prekybos, pinigus padėdavo į seifą ir nėra taip buvę, kad jis paduotų grynus pinigus L. R. (t. 30, b. l. 113).

Šalies argumentai

Apeliantai savo skunduose taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių, jog pagal UAB „S.“ išrašytas sąskaitas-faktūras apmokėtos prekės ir paslaugos buvo gautos, taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiomis sąskaitomis-faktūromis įformintos neįvykusios operacijos siekiant apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas ir išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui. Teisėjų kolegija sutinka tik su tais apeliantų argumentais, kad šiais veiksmais nebuvo siekiama nei apgaule įgyti valstybės turto, nei išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui, kadangi teismų praktikoje PVM sukčiavimo bylose, jeigu sukčiavimas susijęs su tikslu likviduoti ar sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais, tokia veika laikoma turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-348/2007). Tuo tarpu faktą, kad UAB „S.“ 2005-11-30 PVM sąskaita-faktūra serija VA Nr. 000376, 2006-04-20 PVM sąskaita-faktūra serija SEL Nr. 00171 ir 2006-05-26 PVM sąskaita-faktūra serija VB Nr. 000155 buvo išrašytos neįvykusioms operacijoms pateisinti, patvirtina specialistės G. A. surinkti ir specialisto išvadoje pateikti duomenys. Šioje išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu Vilniaus VMI informavo, jog UAB „S.“ buhalterinių apskaitos dokumentų už 2005 metus nepateikė, pateiktoje PVM deklaracijoje už 2005 m. antrą pusmetį deklaravo tik 359 Lt mokamą PVM, UAB „S.“ pateiktuose dokumentuose už 2006 m. sausio – gegužės mėnesius sandorių su UAB „B.“ nenustatyta, 2006-04-20 ir 2006-05-26 UAB „B.“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų UAB „S.“ apskaitos registruose neapskaitė, PVM sumos nedeklaravo ir nesumokėjo valstybės biudžetui, iš UAB „B.“ gautų grynų pinigų kasoje neapskaitė. Vilniaus VMI duomenimis, UAB „S.“ 2006 m. sausio – gegužės mėnesiais tariamai dirbo dešimt darbuotojų, tačiau apklausti septyni darbuotojai paaiškino, kad UAB „S.“ niekuomet nedirbo (t. 3, b. l. 116). Byloje esantys duomenys apie tai, kad UAB „S.“ direktorius A. A. Š. baudžiamuoju įsakymu pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, patvirtina, kad UAB „S.“ jokios veiklos nevykdė (t. 28, b. l. 23-27).

Nors apeliantai teigia, kad UAB „B.“ valymo darbai vyko, šią aplinkybę patvirtino ir kai kurie byloje apklausti buvę UAB „B.“ darbuotojai, tačiau nė vienas iš jų vienareikšmiškai nenurodė, kad darbus atliko UAB „S.“. Tai, kad UAB „S.“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir jų pagrindu mokamų pinigų priėmimui surašyti kasos pajamų orderiai neatitinka tokios rūšies dokumentams keliamų reikalavimų (visų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų serija skirtinga, vėlesnės PVM sąskaitos-faktūros numeris mažesnis nei ankstesnės, birželio mėn. išrašytų kasos pajamų orderių numeriai mažesni nei išrašytų gegužės mėn., dviejų kasos pajamų orderių numeriai tokie patys) tik patvirtina, kad šie dokumentai skirti neįvykusių operacijų įforminimui.

Apeliantai L. R. bei BUAB „B.“ apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinka su teismo išvada, jog L. R., veikdama UAB „B.“ vardu, UAB „T. D.“ reikmėms iš UAB „M.“ nupirko indų, iš UAB „B. M.“ – šaldymo kameras, iš UAB „R.“ – virtuvės baldus ir įrangą, iš UAB „P. K.“ – kėdžių ir šį turtą perdavė UAB „T. D.“. Iš specialisto išvados, kuria remiamasi skundžiamame nuosprendyje, matyti, jog išvada dėl indų, nupirktų iš UAB „M.“, taip pat ir šaldymo įrengimų, nupirktų iš UAB „B. M.“, perdavimo UAB „T. D.“ reikmėms, padaryta remiantis UAB „B.“ buvusio akcininko A. M. parodymais, jog indai bei šaldymo įrengimai naudojami UAB „T. D.“ (t. 3, b. l. 141-142). Nors teismo posėdžio metu apklaustas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs, kadangi A. M. šioje baudžiamojoje byloje yra suinteresuotas asmuo (buvusių UAB „B.“ akcininkų – A. M. ir L. R. sutuoktinio G. R. santykiai konfliktiški, o baudžiamasis procesas pradėtas pagal A. M. pareiškimą). Tuo tarpu, kuo remiantis padaryta išvada, jog iš UAB „R.“ įgyti virtuvės baldai bei įranga buvo perduoti UAB „T. D.“, specialisto išvadoje apskritai nenurodyta (t. 3, b. l. 142). Taigi nesant objektyvių duomenų, kad UAB „B.“ nupirktas turtas (indai, šaldymo įrengimai bei virtuvės baldai ir įranga) perduotas UAB „T. D.“, vienareikšmiškos išvados dėl šių aplinkybių daryti negalima. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Č., nuo 2007 m. pavasario iki 2008 metų pabaigos dirbusi UAB „B.“ buhaltere, taip pat vedusi ir UAB „T. D.“ buhalteriją, nurodė, jog UAB „T. D.“ baldus, indus bei šaldymo kameras pirko savo vardu, visi šie daiktai buvo pajamuoti, tuo tarpu UAB „B.“ paskelbus bankrotą ir perdavus ilgalaikio turto korteles bankroto administratoriui, šis jokių pretenzijų dėl turto trūkumo neturėjo (t. 30, b. l. 73).

Kita vertus, specialisto išvadoje esantys duomenys pakankami išvadai, jog iš UAB „P. K.“ pagal 2006-06-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000877 ir pagal tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000876, įgytos kėdės, neišrašius PVM sąskaitos-faktūros, buvo perduotos UAB „T. D.“. Šią išvadą patvirtina tai, kad abejose UAB „P. K.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose už prekių gavimą pasirašė J. G., tačiau PVM sąskaita-faktūra serija POL Nr. 000876 UAB „B.“ apskaitos registruose neapskaityta. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, atsiskaitymą UAB „B.“ vardu grynais pinigais su UAB „P. K.“ 66.738 Lt sumai atliko akcininkas G. R., tačiau kasos pajamų orderio kvituose, kurie pridėti prie L. R. avansinės apyskaitos už pinigų įnešimą, pasirašė L. U. (R.), kuriuose skiltyje „Ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinys“ įrašyta „dalinis apmokėjimas už parduotas prekes“ ir 66.738 Lt įrašė į savo avanso apyskaitą, padidindama skolą sau. Tyrimo metu nustatyta, kad 2006-08-03 pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras įgytas kėdes G. R. įkeitė AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ už gautą paskolą pasirašydamas eilutėje „Skolininkas / Įkeitimo objekto savininkas“. Bankui įkeičiamų įrengimų sąraše G. R. įrašė, kad įkeičiamų įrengimų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 142).

Šalies argumentai

Apeliantė L. R. skunde teigia, jog teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų, kuriais yra grindžiama išvada dėl dalies prekiavimo įplaukų, jos nurodymu neįneštų į kasą ir neapskaitytų UAB „B.“ veikloje. Teisėjų kolegija iš dalies su šiuo argumentu sutinka. Tačiau, nors teismas konkrečiai nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą dėl L. R. kaltės šiame nusikalstamos veikos epizode, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad dalis 2006-06-13 UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 4.902,80 Lt, dalis 2006 m. liepos 26-30 d. prekiavimo įplaukų – 17.450 Lt, bei dalis 2006-07-31 prekiavimo įplaukų – 2.220 Lt, L. R. nurodymu į kasą buvo neįnešti ir bendrovės veikloje neapskaityti. Tuo tarpu objektyvių duomenų dėl dalies 2006-07-25 UAB „B.“ prekiavimo įplaukų – 3.500 Lt neįnešimo į kasą ir neapskaitymo bendrovės veikloje, byloje nėra.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-8) matyti, kad Kauno m. VPK KP NTT ENTS tyrėjams 2006-06-13 atliekant patikrinimą UAB „B.“, buvo užsakyta maisto produktų, tačiau apmokėjus sąskaitą, kasos kvitas nebuvo išduotas. Patikrinimo metu kasoje rastas 126,57 Lt perteklius, šalia kasos buvo padėti 402,80 Lt neapskaitytų pinigų, o kasininkas A. Č. iš kelnių kišenės pateikė dar 4.500 Lt neapskaitytų kasoje. Taigi patikrinimo metu rasta iš viso 4.902,80 Lt neapskaitytų pinigų. Iš byloje esančio kratos protokolo (t. 1, b. l. 81-82) matyti, kad 2006-08-01 vykusios kratos metu L. U. (R.) priklausančiame automobilyje rastas maišelis su jame esančiais 19.670 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos pinigus L. R. perdavė A. Č., atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme (t. 27, b. l. 49-53) liudytojas A. Č. davė nuoseklius parodymus, jog L. R. nurodžiusi kasininku dirbusiam A. Č. neapskaityti dalies prekiavimo įplaukų kasoje. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo T. L., dirbusio UAB „B.“ padavėju, parodymai, jog kartais kasininkas, gavęs sąskaitą ir pinigus, nepateikdavo kasos čekio (t. 27, b. l. 48-49). Liudytoja I. A., dirbusi UAB „B.“ vadybininke, patvirtino, kad kasininkai gaudavo nurodymus neapskaityti dalies pinigų (t. 27, b. l. 65-67). Kad seife esančios pinigų sumos nesutapdavo su sumomis kasos knygoje, seife pinigų būdavo kur kas daugiau, patvirtino liudytoja N. K. (t. 27, b. l. 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. BPK 256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu, netaikant jokios specialios procedūros. Pagal šios normos prasmę savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis – toks kaltinimo pakeitimas nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji dėl sukčiavimo išteisinti, kaltinimas L. R. bei J. G. keičiamas švelnesniu, pašalinant iš jo faktines aplinkybes, susijusias su sukčiavimo veikomis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

L. R., pagal 2006-04-26 pasirašytos Direktoriaus gamybai ir aptarnavimui pareiginės instrukcijos 9 punkto: „direktorius gamybai ir aptarnavimui eina įmonės vadovo pareigas įmonės vadovui atsistatydinus, išvykus į komandiruotę ar nesant darbe dėl kitų priežasčių“ nuorodas, nuo 2006-04-27 laikinai eidama UAB „B.“ direktorės pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsniu, būdama atsakinga už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-04-27 iki 2006-08-01, turėdama teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, disponuodama bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaulingai tvarkė apskaitą:

- L. R. UAB „B.“ vardu pasirašė 2006-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija SEL Nr. 00171, kuria įformino neįvykusią operaciją – tariamą langų, durų, mineralinės vatos ir kitų statybinių medžiagų, bendros 105.274 Lt vertės, pirkimą iš UAB „S.“, bei 2006-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija VB Nr. 000155, kuria įformino neįvykusią operaciją – tariamą pastolių nuomą ir polistireno putplasčio, bendros 60.115,90 Lt vertės, pirkimą iš UAB „S.“, taip pat pasirašė nevykusioms operacijoms pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2006-04-27 KPO kvitą SEV Nr. 0061 – 9.000 Lt sumai, 2006-05-04 KPO kvitą SEV Nr. 0065 – 20.000 Lt sumai, 2006-05-15 KPO kvitą SEV Nr. 0070 – 20.000 Lt sumai, 2006-05-18 KPO kvitą SEV Nr. 0078 – 10.000 Lt sumai, 2006-05-25 KPO kvitą SEV Nr. 0085 – 20.000 Lt sumai, 2006-05-31 KPO kvitą SEV Nr. 0094 – 26.274 Lt sumai, 2006-06-27 KPO kvitą SEV Nr. 0077 – 30.115 Lt sumai, 2006-06-29 KPO kvitą SEV Nr. 0078 – 30.000 Lt sumai, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- UAB „B.“ vardu J. G. pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000877 iš UAB „P. K.“ nupirkus 77 kėdes už 27.292,79 Lt ir baldus apskaičius UAB „B.“ registruose, pagal 2006-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000876 iš UAB „P. K.“ nupirkus 111 kėdžių už 39.525,45 Lt, ir baldų neapskaičius bendrovės apskaitos registruose, L. R. UAB „B.“ vardu pasirašius KPO kvitus už pinigų įnešimą: 2006-06-15 serija POL Nr. 000399 – 18.000 Lt sumai, 2006-06-19 serija POL Nr. 000400 – 16.000 Lt sumai, 2006-06-22 serija POL Nr.000401 – 14.000 Lt sumai, 2006-06-23 serija POL Nr. 000402 – 10.000 Lt sumai, 2006-06-28 serija POL Nr. 000403 – 8.738 Lt sumai, baldus perdavė UAB „T. D.“, tačiau UAB „B.“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl pirktų baldų perdavimo UAB „T. D.“ neišrašė, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- L. R. 2006-05-12 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1426/1, ūkinės operacijos turinyje įrašant „skola“, neįvykusiai operacijai – 60.000 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1525 neįvykusiai operacijai – 61.015 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1526 neįvykusiai operacijai – 41.521,72 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, taip padidino UAB „B.“ pinigų likutį kasoje 162.536,72 Lt ir avanso apyskaitoje skolą sau, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- UAB „B.“ 2006-06-13 dalies prekiavimo įplaukų – 4.902,80 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-06-14 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006 m. liepos 26-30 d. laikotarpiu dalies prekiavimo įplaukų – 17.450 Lt L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-08-01 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, UAB „B.“ 2006-07-31 dalies prekiavimo įplaukų – 2220 Lt, L. R. nurodymu į kasą neįnešus ir bendrovės veikloje neapskaičius, po ko jie 2006-08-01 kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2003-12-18) nuostatas: „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas: „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- L. R., atgaline data už UAB „B.“ vadovą ir kasininką pasirašiusi 2006-07-04 kasos išlaidų orderi Nr. 0660 neapskaitytų kasoje 24.000 Lt išdavimui V. V., įrašius šią sumą į kasos knygos išlaidas, šia suma, kuri nebuvo apskaityta bendrovės kasos aparate ir kasos pajamose, sumažino bendrovės turtą ir kapitalą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“;

- L. R. UAB „B.“ vardu pagal 2006-05-15 KPO kvitą LAF Nr. 1635543 ir pagal 2006-05-16 KPO kvitą LAF Nr. 1635544 sumokėjusi V. Š. firmai 15.000 Lt avansą, kurį įrašė į savo apyskaitą, nupirkusi prekes – garso įrangą be dokumentų ir jų neapskaičiusi bendrovės registruose, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

dėl bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaitytų visų prekiavimo įplaukų, surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusioms operacijoms pateisinti, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, neapskaitytų mokėjimo grynais pinigais dokumentų atsiskaitant su tiekėjais, UAB „T. D.“ reikmėms pirkto, tačiau neįteisinto perdavimo dokumentais, turto, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokia veika L. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. G., dirbdamas UAB „B.“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingu už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-04-27, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, disponuodamas bendrovės veikloje neapskaitytomis lėšomis, gautomis neįnešant į kasą ir neapskaitant UAB „B.“ prekiavimo įplaukų bei įforminant neįvykusias operacijas, apgaulingai tvarkė apskaitą:

- J. G. UAB „B.“ vardu pasirašė 2005-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija VA Nr. 000376, kuria įformino neįvykusią operaciją – tariamą UAB „B.“ patalpų valymo, plovimo ir dezinfekavimo paslaugų už 43.424 Lt pirkimą iš UAB „S.“, taip pat pasirašė nevykusioms operacijoms pateisinti surašytus kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-16 KPO serija SEL Nr. 7900104 – 15.000 Lt sumai, 2005-12-30 KPO serija SEL Nr. 7900110 – 28.424 Lt sumai, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

Žemesnės instancijos teismas

- taip pat J. G., disponuodamas UAB „B.“ veikloje neapskaitytomis lėšomis, 2006 m. kovo ir balandžio mėnesiais nurodęs pagal antrus algalapius išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus sumoje 81.323 Lt, šių atlyginimų neapskaičius bendrovės apskaitos registruose ir veikloje, nuo atlyginimų darbuotojams neapskaičius ir nesumokėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43.177 Lt, įmokų į Garantinį fondą – 254 Lt, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

dėl bendrovės surašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių neįvykusioms operacijoms pateisinti, tikslu sumažinti bendrovės pelną, mokamus mokesčius valstybės biudžetui ir pateisinti išleistų, tačiau bendrovės apskaitos registruose neapskaitytų pinigų panaudojimą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokia veika J. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo BUAB „B.“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 ir 2 dalyse, išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamoji L. R. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltę neigė. Paaiškino, kad UAB „B.“ dirbo nuo įkūrimo iki 2005 m. pradžios, grįžo dirbti po vienerių metų pertraukos. Ji dirbo direktorės gamybai ir aptarnavimui pareigose, į kurias įėjo viso tinklo gamybos technologinių kortelių aprašymai, patiekalų receptų kūrimas, jų įvedimas į gamybą, personalo apmokymas, laboratoriniai darbai, žaliavų strateginiai planai metams, penkeriems metams, darbas su tiekimo skyriumi, su komercijos skyriumi, kokybiškas klientų aptarnavimas, aptarnavimo vertinimas, gamybos priemonių, inventoriaus užtikrinimas, jų parinkimas ir atitikimas šiuolaikiškam gamybinių kiekių, vystant ir atliekant gamybą, naujovių diegimas, rinkos analizė, darbuotojų higienos, sanitarijos reikalavimų užtikrinimas. Pastabas ji teikdavo pamainų vadovams arba vadybininkams. Kaltinamosios paaiškinimu, UAB “B.“ buvo vienas iš „B. U.“ tinklo restoranų. 2006-10-27 ji įregistravo santuoką su G. R..

L. R. paaiškinimu, ji matė UAB „B.“ įvairių statybinių medžiagų: vamzdžių, medžiagų apšiltinimui, kurios buvo panaudotos pastatų pastogės šiltinimui bei pastatų ventiliacijai, durų, langų, yra mačiusi surašytus atliktų darbų aktas, bei buvo prekių judėjimo žiniaraštis. UAB „B.“ dirbo darbų vykdytojas S. V., kuris rūpinosi statybos darbais. Ji pasirašė dokumentuose, pateiktuose UAB „S.“, kadangi tuo laikotarpiu nebuvo J. G., įmonėje buvo susidariusi ekstremali situacija dėl savininkų konfliktinės situacijos. Iki to laikotarpio, kol įmonėje dirbo J. G., jis spręsdavo ir rūpinosi statybiniais klausimais. Kadangi UAB ‚B.“ vyko didelės statybos, apmokėjimo klausimus dėl statybų, atliktų statybinių darbų, spręsdavo akcininkai susirinkimų metu, kurių metu buvo rašomi protokolai. Ar protokolai yra išlikę ir kur jie gali būti, kaltinamoji nežino. Kaltinamosios paaiškinimu, ji turėjo avansinę apyskaitą, tačiau nuo tų metų balandžio mėn. ji mokėdavo tik iš įmonės pinigų.

Kaltinamosios paaiškinimu, UAB „T. D.“ nebuvo perduotos kėdės, jos liko UAB „B.“. Iškėlus bankroto bylą UAB „B.“ buvo rasta daugiau baldų , nei buvo apyrašuose. Paaiškino , kad niekam iš darbuotojų nėra davusi nurodymų neapskaityti įmonės pinigų, o įmonėje įdiegta programa “Presta“ – prekybinė programa L. R. paaiškinimu, kratos, atliktos policijos pareigūnų, metu UAB „B.“ jos nebuvo, todėl negalinti nieko pasakyti apie tai, nes kabinete buvo trys darbo vietos. Dėl epizodo 2006 liepos 26-30 d. kaltinamoji neigė padariusi šią veiką. Paaiškino, kad tai yra provokacija, nes į mobiliojo ryšio telefoną, ji gavo tokio turinio žinutę: “direktore, reikalinga susitikti“, paskambinus kasininkui A. Č., pastarasis primygtinai prašė susitikti prie autostrados esančioje picerijoje, o kadangi tai buvo pakeliui į darbą, ji sutiko. Kaltinamosios paaiškinimu, A. Č. sakė apie blogą sveikatos būklę, apie negalėjimą atvykti į darbą informavęs vadybininkę A., o kadangi jautė atsakomybę už suprekiautus pinigus, prašė pinigus nuvežti į B.. Pinigai jai buvo perduoti picerijoje prie stalelio, kurių ji neskaičiavo, juos vežė į UAB „B.“, su savimi kvito neturėjo, buvo policijos sulaikyta. Taip pat kaltinamoji teigė, kad nevedė jokios buhalterinės apskaitos , o už buhalterinės apskaitos teisingumą atsako įmonės buhalteris. Įmonės buhalterei išėjus iš darbo , buhalterinę apskaitą vedė UAB „F.“. Dėl sandorio su Š. firma, kaltinamoji paaiškino, kad tai buvo avansas, o kitų pirkimo dokumentų nebuvo, nes su savininkais buvo numatyti įmonės eksploatacijos, priežiūros ir kiti įsigijimo darbai. Kaltinamoji teigė jokių gaminių ir paslaugų, pirktų iš UAB „Geležuona ir Ko“, UAB „T. D.“ neperdavusi. Dėl epizodo su V. V. paaiškino, kad kasos lapelis ir yra kasoje neapskaityti pinigai, jo datą užrašė teisingai (t. 27, b. l. 95-107).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis J. G. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo paaiškinimu, dirbdamas UAB „B.“ direktoriaus pareigose jis niekam nėra davęs nurodymų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, niekam nėra davęs jokių užuominų dėl pinigų, jis pats gaudavo tik apskaitytus pinigus. Kaltinamojo paaiškinimu, jis dirbo tiekimo srityje, bei buvo kiti direktoriai – komercijai, marketingui, gamybos bei kitų sričių. Jis nebuvo UAB „B.“ savininkas, valdytojas, sprendimus priimdavo akcininkai akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo rašomi protokolai, ir kurie tiesiogiai vadovavo įmonės veiklai. Kaltinamojo parodymu, UAB „B.“ pagrindiniai akcininkai buvo A. M. ir G. R.. 2006-04-27 jis išėjo darbo UAB „B.“ dėl savininkų tarpusavio nesutarimo, tačiau po savaitės ar dviejų ten vėl pradėjo dirbti direktoriaus tiekimui pareigose. Dėl jo atliekamo darbo UAB ‚‚B.“ niekada nėra buvę nusiskundimų. Be to, kuomet jis dirbo UAB „B.“ direktoriaus pareigose, vieną kartą buvo atliktas auditas , po kurio jam nebuvo pareikšta jokių nusiskundimų ar priekaištų. J. G. parodymu, jis neturi rašytinių duomenų dėl UAB „S.“ atliktos paslaugos – grindų valymo darbų, atliktų UAB „B.“ , tačiau liudytojų parodymais nustatyta, kad tokie bendrovėje grindų valymo darbai buvo atlikti, todėl UAB „B.“ už atliktus darbus turėjo sumokėti. Jokiomis įmonės nepaskaitytomis lėšomis jis nedisponavo. Kaltinamojo paaiškinimu, jis pasirašė dokumente, kad sumokėjo UAB „S.“ už atliktas paslaugas, tačiau pinigų rankose jis neturėjo, pinigus sumokėjo G. R., kuris viską tvarkė įmonėje, todėl jis turėjo paimti pinigų priėmimo kvitą. Užsitęsus konfliktinei situacijai tarp įmonės savininkų, įmonėje buvo neįmanoma dirbti, todėl išeidamas iš darbo, dokumentus atidavė L. U. (priėmimo - perdavimo akto nebuvo). Po savaitės, prašomas akcininkų, jis pradėjo dirbti UAB „B.“ direktoriaus tiekimo srityje pareigose. Kaltinamojo paaiškinimu, UAB „B.“ vyko įvairūs statybų, pastatų apšiltinimo, bei patalpų valymo darbai. Grindų valymo darbus atliko UAB „S.“ pagal sąskaitą-faktūrą (sutartis nebuvo sudaryta), už kuriuos pinigus sumokėjo G. R., tačiau jis pats nesigilino į tai. Kaltinamojo paaiškinimu, įmonės kasa, seifas buvo pačiame UAB „B.“ Kokius darbus atlikti, apmokėti už juos, bei visus klausimus, susijusius su UAB „B.“ sprendė savininkai – G. R. ir A. M.. Jis nėra baigęs kompiuterinio raštingumo kursų. J. G. paaiškinimu, jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), 20 km atstumu nuo restorano, todėl viską sukontroliuoti negalėjo. Jis nedisponavo bendrovės nepaskaitytomis lėšomis, niekam iš darbuotojų nedavė nurodymų nepaskaityti pinigų, niekam iš darbuotojų nemokėjo neoficialaus darbo užmokesčio (t. 27, b. l. 107-113, 131-132).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje juridinio asmens UAB „B.“ atstovo V. Č. paaiškinimu, jei įmonėje yra neapskaityti pinigai, tai – nuostolis, o ne nauda, todėl šiuo atveju UAB „B.“ yra nukentėjęs, o ne naudos gavėjas. Byloje nėra įrodymų juridinio asmens UAB „B.“ kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat neįrodyta kad dalis turto UAB ‚B.“ buvo perduota T. D., bei kad UAB „B.“ nebuvo atliekami kapitaliniai valymo darbai. Šiuo atveju, dėl netinkamai sutvarkytų dokumentų už atliktas paslaugas, asmuo negali būti baudžiamas baudžiamąja tvarka (t. 27, b. l. 132-134).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas T. L. parodė, kad jis dirbo UAB „B.“ padavėjo pareigose apie 1 m. 6mėn. su pertraukomis, tačiau tikslaus laikotarpio nepamenantis .Jis buvo tiesiogiai pavaldus administratorei, kuri būdavo viena per darbo pamainos laikotarpį. Darbo metu jis aptarnaudavo 4-5 stalus, darbo laikas būdavo nuo 11. 00 val. iki 24.00 val., o savaitgaliais darbą baigdavo ir vėliau. Liudytojo parodymu, yra buvę atvejų, jog kartais kasininkas neduodavo čekio, jis tuomet klientui nunešdavo sąskaitą ir grąžą , o be to jam niekas neaiškino , jog buvo būtina reikalauti iš kasininko čekio. Šio liudytojo parodymu, kaltinamoji L. R. jam niekada nėra davusi jokių tiesioginių nurodymų, jis negirdėjęs, kad ji būtų liepusi kam nors dėti pinigus atskirai. Liudytojo T. L. parodymu, UAB „B.“ jo darbo laikotarpiu vieną kartą vyko kapitaliniai valymo darbai bei atliktas grindų šveitimas, lakavimas, tačiau kas juos atliko ir kuriuo laikotarpiu, neprisimena. T. L. parodymu, darbo užmokestį vieną kartą per savaitę mokėdavo vadybininkas (vardu D., pavardės nežino), bei atlyginimą yra mokėję L. R. ir G. R.. Apie darbo užmokesčio gavimą jis pasirašydavo algalapyje ir jam būdavo išmokama algalapyje nurodyta darbo užmokesčio suma (t. 27, b. l. 48-49).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. Č. parodė, kad 2002-2006 bei 2007 metais dirbo UAB „B.“. Pradžioje dirbo padavėjo pareigose, vėliau – kasininku iki 2007 m. vasario mėn. Dirbant kasininko pareigose, jo darbas buvo susijęs su kasos operacijomis, yra kasos knyga, kurioje atsispindi inkasuotų pinigų suma, kuri pildoma kiekvieną dieną, bei joje rašomi atsiskaitymai su kortele. Atėjus į darbą paspaudus X, parodoma kiek kasoje yra pinigų, o darbo pabaigoje turi būti atitikimas pinigų kasoje. Pripažino, kad 2006-06-13 darbo metu padavėjui T. L. atnešus sąskaitą su pinigais, jis neišmušė kasos čekio. Šio liudytojo parodymu, yra buvę atvejų, kad reikia surinkti kokią tai sumą pinigų, ir tokį nurodymą jam yra davę vadybininkai. Apie 2006-06-13 atvejį, t. y. neįmuštą kasos čekį aptarnavus klientą, vadybininkė nežinojo. Liudytojo A. Č. parodymu, 20 procentų nuo suprekiautos tos dienos sumos reikėjo neįnešti į kasą, kuriuos jis dėdavo į kišenę, o vėliau atiduodavo vadybininkui (2006 m. pavasarį dirbo vadybininkas D. G.). Šio liudytojo parodymu, baigęs darbą 24.00 val., sutikrinęs kasą, pinigus atiduodavo kiekvieną dieną vadybininkui, arba kitos pamainos vadybininkui (pavadavimo atveju), bei 2006 m. pinigus yra atidavęs L. U.. A. Č. parodymu, jam dirbant kasininko pareigose, tarp jo ir L. yra buvęs pokalbis UAB „B.“ patalpose vieną kartą, kad esant situacijai, kai įmanoma, ar jis gali parinkti pinigų, nemušant į kasą, kai svečiai užsisako, tuomet buvo paminėta 20-30 procentų nuo suprekiautos sumos. Laikotarpyje nuo 2006-06-01 iki 2006-06-13 kaltinamajai L. nėra davęs pinigų, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neprovokavo kaltinamosios daryti nusikaltimo, t. y. pareigūnams perdavus pinigus, jis juos perdavė L., t. y. taip talkino pareigūnams, tačiau kuriuo laikotarpiu – neprisimenantis. Šio liudytojo parodymu, du kartus fiksuojant pareigūnams, jis L. R. perdavė pinigus., kurie prieš tai jam paskambinę, klausdavo kiek jis yra surinkęs pinigų. Surinkti pinigai būdavo laikomi sandėliuke, kurį darbo pabaigoje užrakindavo vadybininkas, o jis pats raktų nuo sandėliuko neturėjo. Liudytojo A. Č. parodymu, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės iki 2006-06-13 jis surinko ir perdavė nepaskaitytus (juodus) pinigus vadybininkui, tačiau pinigų sumos nepamena. Pirmąjį pasiaiškinimą pareigūnams rašė „B.“ (data 2006-06-14), bet ne jis pats, o pareigūnai rašė, jis tik pasirašė (t. 27, b. l. 49-53).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad iki 2007 su pertraukomis jis dirbo UAB „B.“, pradžioje padavėjo, o vėliau kasininko – barmeno pareigose. Parodė, jog buvo atvejis, kai atvažiavę pareigūnai rado neapskaitytus pinigus baro sandėlyje, t. y. pinigai nebuvo įmušti į kasą už parduotas prekes. Raktus nuo minėto sandėlio turėjo tik vadybininkai. Šie pinigai buvo perduoti jam kasininko A. Č., kurie buvo sudėti į kuprinę. Neįneštus pinigus visi laikė kuprinėje. Šio liudytojo parodymu, neįnešti atitinkamos pinigų sumos nurodė L. U., ir toks pokalbis su ja buvo iki kol neapskaitytus pinigus rado pareigūnai. Šio liudytojo parodymu, vieną kartą jis į kasą buvo neįnešęs 10 procentų, kitą kartą 20 procentų pinigų, kuriuos jis dėjo į kišenę, o dienos gale dėdavo į kuprinę, kuriuos kas trečią dieną jis atiduodavo L. U.. Tokių atvejų, liudytojo parodymu, yra buvę gal du – tris kartus. Pinigai buvo perduodami su lapeliu, kuriame buvo parašyta data, pinigų suma Apskaityti pinigai buvo atiduodami vadybininkei, užpildžius kasos knygą (t. 27, b. l. 54-56). Teismo posėdžio metu pagarsinti V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 22, b. l. 134-135).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. K. parodė, kad 2005 – 2006 m. ji dirbo UAB „B.“ direktorės pavaduotoja etnokultūrai ir turizmui, tuomet direktoriumi dirbo J. G.. Šios liudytojos parodymu, ji darbo pabaigoje paimdavo pinigus iš kasininko, pasirašydavo kasos knygoje, o pinigus padėdavo seife, kuris būdavo UAB „B.“ antro aukšto patalpose. Pinigų sumos, esančios seife, nesutapdavo su pinigų sumomis kasos knygoje, seife jų buvo kur kas daugiau. Šios liudytojos parodymu, pinigus iš seifo ji be parašo yra perdavusi G. R. ir J. G., t. y. pavyzdžiui R. R. paskambinus, kad jam yra reikalinga tokia pinigų suma. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos N. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 22, b. l. 136-138). Ji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Liudytoja parodė, kad UAB „B.“ buvo atlikti sanitariniai valymo darbai, kuriuo laikotarpiu, kokia firma darbus atliko ir atliktų darbų sumos ji nežino. Liudytojos paaiškinimu, išeidama iš darbo ji pasiėmė algalapius, atspausdintus kompiuteriu, t. y. iš stalo, esančio kabinete, kuriame dirbo vadybininkai ir L. U., stalčiaus. Liudytojos parodymu, ji yra gavusi juodus atlyginimus, kasininkai ir padavėjai taip pat. Gavę atlyginimą jie pasirašydavo algalapyje, kuriame nebuvo atsakingo asmens parašo. Šios liudytojos parodymu, darbuotojai gaudavo daugiau atlyginimo nei pasirašydavo ir ta suma virš atlyginimo buvo įvardinta kaip premija. 2006 m. į UAB „B.“ buvo iškviesta darbo inspekcija. N. K. parodymu, J. G. daugiausia būdavo (duomenys neskelbtini), t. y. jį matydavo per mėnesį 2-3 kartus, tiesiogiai UAB „B.“ tuomet vadovavo G. R. ir A. M.. (t .27 b. l. 56-58).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad UAB „B.“ nuo jo įsikūrimo iki 2006 m. gegužės mėn. ji dirbo vyr. buhalterės pareigose. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) km., tame pastate dirbo ir „B. E.“ buhalterės. Su ja kartu dirbo buhalterės G., kuri tvarkė medžiagų nurašymą, kalkuliacijas, ir buhalterė D., atsakinga už darbo užmokesčio darbuotojams apskaičiavimą, klausimus susijusius su darbuotojų priėmimu ir jų atleidimu. Ji tvarkė žiniaraščius, atlikdavo bankinius pavedimus, pirkimus-pardavimus, skolinius įsipareigojimus, suvestinę buhalterinę apskaitą, darydavo kasos žiniaraščius, avansinius mokėjimus, balansą. Vyr. buhalterio pareiginė instrukcija atsirado 2005 m. pabaigoje. Liudytojos parodymu, buhalterei apskaičiavus darbuotojams darbo užmokestį, buvo atspausdinamas žiniaraštis, kuris atiduodamas UAB „B.“ darbuotojams, vėliau buhalterijai grąžinami žiniaraščiai. Išduodant pinigus iš kasos, būdavo išrašomas išlaidų orderis tai sumai. Pirktos žaliavos buvo skaičiuojamos kas mėnesį, suvedant duomenis į kompiuterį, bei duomenys iš kasos aparatų, kiek parduota per tą laikotarpį, suvedamas žaliavų pirkimo žiniaraštis , žaliavų nurašymas vykdavo pagal žaliavų nurašymo aktą. Liudytojos parodymu, UAB „B.“ patalpose buvo seifas, kuriame buvo laikomi pinigai, prie kurio prieidavo kasininkas. Kasos aparatų knyga buvo tikrinama kas mėnesį, o suprekiauti pinigai laikomi seife, kurie neatkeliaudavo į buhalteriją, į ją atkeliaudavo tik pirminiai dokumentai. Liudytojos parodymu, kasininkas atvykdo kiekvieną dieną į UAB „B.“, išrašydavo kasos pajamų orderį pagal kasos aparato kvitus, o kuomet vykdavo savaitgaliais banketai, kasininkas atvykdavo pirmadienį, tuomet pagal pinigų priėmimo kvitus pinigus priimdavo ir išrašydavo vadybininkai. Liudytojos parodymu, J. G. ir L. U. galėjo paimti pinigus iš kasos, kasininkui užrašius išlaidų orderį, o kuomet reikėdavo staigiai atsiskaityti su tiekėjais, pinigus paimdavo vadybininkas iš seifo, išrašę kvitą – išlaidų orderį (t 27, b. l. 59-62).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad nuo 2005 m., kuomet prasidėjo D. T. rajone statybos, tarp akcininkų – jo ir G. R., prasidėjo nesutarimai dėl finansų, nors iki tol jis pats nesikišo. Pasiklausinėjęs UAB „B.“ darbuotojų, kad vyksta negeri dalykai, t. y. jis yra apgaudinėjamas , be jo žinios išiminėjami pinigai, bei neprileistas prie buhalterinių dokumentų, jis kreipėsi į FNTT (t. 27, b. l.63-64).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja I. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m. ji dirbo UAB „B.“ vadybininkės pareigose, ji buvo atsakinga už tvarką salėje, darbuotojų tvarką, o darbo pabaigoje kasininkas jai perduodavo suprekiautus pinigus. Patikrinusi, ar atitinka pagal kasos čekius, tuomet ranka ant lapelio užrašydavo datą, pinigų sumą, kuriuos ji įdėdavo į seifą. Liudytojos parodymu, kasininkai gaudavo nurodymus neapskaityti pinigus, tačiau iš ko tą nurodymą gaudavo, ji nežinanti. Ji yra mačiusi , kad tame pačiame seife buvo laikyta pinigų krūvelė su čekiu, o kita be – vadinama „anonimu“, kas tuos pinigus paimdavo, ir kiek raktų buvo nuo seifo – nežinanti. Jos paaiškinimu, ji ir kolegė turėjo raktą nuo seifo. Darbo užmokestis jai buvo išmokamas, pasirašius algalapyje. Tačiau ji pati nėra gavusi nurodymo iš J. G. ir L. U. sumokėti už paslaugas iš pinigų krūvos pavadinimu „anonimas“. Šios liudytojos parodymu, kuomet UAB „B.“ vykdavo renginiai, muzikantui už paslaugą sumokėdavo kasininkas iš pinigų krūvelės be čekio, neišrašius PVM sąskaitos-faktūros. UAB „B.“ vieną kartą buvo šlifuotos grindys, tačiau, kuriuo laikotarpiu ir kas atliko šiuos darbus, liudytoja nežino (t. 27, b. l. 65-67).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad laikotarpiu, kuomet jis dirbo padavėjo pareigose UAB „B.“, jam buvo mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo nurodytas algalapyje. Darbo užmokestį jam išmokėdavo vadybininkas (t 27 b. l. 68-69).

Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje davė liudytojas A. B. dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, kuomet jis dirbo UAB „B.“ padavėjo pareigose (t 27, b. l. 69).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad dirbo UAB „B.“ padavėjo pareigose. Šio liudytojo teigimu, kasininkas visuomet išmušdavo čekį. Darbo užmokestis jam buvo mokamas pagal išdirbtų dienų skaičių ir darbo sutartyje numatytą tarifą (t. 27, b. l. 69-70).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas R. A. patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu t. 9 b. l. 170-171), ir paaiškino, kad vieną kartą yra gavęs neoficialų atlyginimą, tai, jo nuomone, atlygis už papildomą atliktą darbą. Darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokesčio dydis, tačiau jis gaudavo kitą. Pripažino, kad ėjo dirbti daugiau dienų nei buvo numatyta darbo sutartyje, tikslu daugiau užsidirbti. Darbo užmokestį jiems išmokėdavo vadybininkai (t. 27, b. l. 71-73).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. T. parodė, kad UAB „B.“ ji dirbo dvejus metus gamybos vadove, darbo užmokestis jai buvo mokamas tokio dydžio, koks buvo nurodytas darbo sutartyje, išmokant ji pasirašydavo algalapyje (t 27, b. l. 74).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja G. P.-D. parodė, kad 2006 m. ji dirbo UAB „B.‘ administratorės pareigose. Ji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi (pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai t. 10, b. l. 21-22), bei patvirtino, kad vieną kartą ji yra gavusi vokelyje neoficialiai 85 litų už darbo dieną, tačiau nepamena, kuomet buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, ar jai buvo pateikta darbo sutartis (t. 27, b. l. 76).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. B. parodymu, ji dirbo ketverius metus UAB „B.“ administratorės pareigose. Darbo užmokestį mokėdavo vyr. administratorius, apie darbo užmokesčio gavimą ji pasirašydavo algalapyje, jame buvo nurodytas toks darbo užmokesčio dydis, koks jai būdavo išmokamas (t. 27, b. l. 76-77).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. G. paaiškinimu, 2005-2008 m. dirbdama UAB „B.“ greito maisto užeigoje „K.“, visus suprekiautus pinigus ji įmušdavo į kasą ir nėra buvę atvejų, kad pinigai būtų neįnešti į kasą, ryte pinigai būdavo inkasuojami, vedama kasos knyga, kurioje pasirašydavo ji ir asmuo, paėmęs pinigus. Liudytojos parodymu, darbo užmokestis jai buvo mokamas du kartus per mėnesį, apie jo gavimą pasirašydavo algalapyje, tačiau nepamena sudarytos darbo sutarties sąlygų, joje numatyto jai priklausančio darbo užmokesčio dydžio (t. 27 b. l. 78-79).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. Š. parodė, kad jai dirbant UAB „B.“ buvo mokamas darbo užmokestis tokio dydžio, koks buvo nurodytas sudarytoje ir aptartoje darbo sutartyje (t. 27, b. l .79-80).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas L. B. parodė, kad jis yra akcininkas ir dirba UAB „F.“ direktoriaus pareigose. Liudytojo parodymu, jis du mėnesius UAB „B.“ vedė buhalterinę apskaitą pagal sutartį, laikotarpio nepamena, išėjus buhalterei, t. y. dirbo vyr. finansininko darbą. Liudytojo parodymu, pradžioje jis vykdavo į UAB „B.“, kur vesdavo buhalterinę apskaitą pagal paliktus dokumentus, t. y. sąskaitas-faktūras, pirkimo-pardavimo dokumentus, vėliau dokumentus į biurą jam atveždavo L. R.. Darbo sutartis, sudaryta su UAB „B.“ administracija nutraukta jo paties iniciatyva dėl nesklandaus darbo, įmonėje tvarkos nebuvimo, atliekamo patikrinimo, nes buvo išvežti dokumentai, paimti FNTT pareigūnų. Liudytojo L. B. parodymu, kokie buhalteriniai dokumentai jam buvo pateikti, tokius suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda (t. 27, b. l. 142-143).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas G. R. parodė, kad tarp UAB „B.“ akcininkų 2-3 metus vyko konfliktas, konflikto metu nebuvo sprendžiami globaliniai klausimai, akcininkų susirinkimų metu nebuvo galima priimti jokio sprendimo, todėl iš darbo išėjo daug darbuotojų, tarp jų buhalteriai. UAB „B.“ kratos buvo atliktos, paimti dokumentai, kuomet A. M. kreipėsi į FNTT. G. R. parodymu, UAB „S.“ atliko grindų valymo darbus UAB „B.“. UAB „S.“ atstovas buvo A. M. draugas, todėl tokia veikla susijusi su A. M., kuris niekur nefigūruoja. Be to, daugeliu atveju čia buvo A. M. kerštas. G. R. parodymu, į D. nebuvo vežami daiktai iš UAB „B.“, nes ten viskas buvo rengiama gautomis Europos Sąjungos lėšomis bei paimtu kreditu (t. 27, b. l. 135-141).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė A. P. paaiškino, kad UAB „B.“ mokesčių patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir pagal pateiktą FNTT specialistės išvadą, 2008-04-01 surašytas patikrinimo aktas. Akte kontaktuota, kad bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkyme nustatyti įvairūs pažeidimai, neišsaugota dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registruose nurodyti likučiai neatspindi tikro materialinių ir finansinių vertybių vaizdo. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės-ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 28, b. l. 6-10).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2006 m. dirbo restoranų tinkle UAB „B. U.“ – UAB „B.“ projektų vadovės pareigose. Tuo metu realiai įmonės veiklai vadovavo ne J. G., jis ir L. R. buvo kiekvienas savo srities vadovas. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R., buvo ir kažkokia samdoma įmonė, kuri tvarkė apskaitą. „B.“ faktinis vadovas, realiai priimdavęs galutinį sprendimą, buvo savininkai G. R. ir A. M.. Neapskaitytų pinigų vokelyje ji negaudavusi (t. 30, b. l. 71-72).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Č. parodė, kad nuo 2007 m. pavasario iki 2008 m. pabaigos dirbo UAB „B.“ buhaltere. Jos manymu, G. A. pateiktoje išvadoje ne viskas išsamiai išdėstyta. Neteisingas jos sprendimas dėl atsiskaitymų, dėl indų, šaldymo kamerų, baldų perdavimo UAB „T. D.“. Liudytojos manymu, dėl 24.000 Lt avanso išvadoje negalėjo būti, nėra įrodymų, kad tai juodi pinigai. Tuo metu, kai nebūdavo įmonės direktoriaus J. G., jį pavaduodavo L. R.. UAB „F.“ UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė labai blogai. Jai pradėjus dirbti, apskaitoje buvo didelė netvarka (t. 30, b. l. 72-74).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „B.. Teigė, kad nėra gavęs jokio nurodymų nefiksuoti įmonės pajamų, nežino, kad būtų vedama dviguba buhalterinė apskaita. Teismo posėdyje pagarsinus liudytojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 22, b. l. 128-131), jis su šiais parodymais sutiko (t. 30, b. l. 113-114).

2006-06-09 į Kauno m. VPK NTT ENTS kreipėsi UAB „B.“ akcininkas A. M., pareikšdamas, kad UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), yra apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, slepiamos pajamos ir mokesčiai (t. 1 b. l. 6).

Iš patalpų ir daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-8) matyti, kad 2006-06-13 UAB „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant patikrinimą buvo padarytas maisto produktų užsakymas 93,50 Lt sumai. Šios bendrovės darbuotojas T. L. minėtai pinigų sumai kasos kvito nepateikė, tik atnešė sąskaitą. Patikrinus UAB „B.“ kasos aparatą „EMPI RISA FB 02“, jame buvo grynųjų pinigų 8.143,60 Lt, pagal kasos X ataskaitą grynųjų pinigų turėjo būti 8.017,03 Lt, t. y. buvo perteklius 126,57 Lt. Patikrinimo metu prie kasos aparato dirbo kasininkas A. Č., kuris iš kelnių kišenės pateikė 4.500 Lt neapskaitytų pinigų, taip pat šalia kasos dar buvo padėti 402,80 Lt neapskaitytų pinigų. Iš viso neapskaitytų pinigų kasos patalpoje buvo rasta 4.902,08 Lt.

Iš 2006-08-01 kratos protokolo matyti, kad automobilyje Mercedes Benz C 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas geltonos spalvos maišelis su jame sudėtais 19670 Lt įvairiomis kupiūromis bei lapukas su užrašytais skaičiais 19690 (t. 1, b. l. 81-82). Rastų pinigų apžiūra užfiksuota apžiūros protokolu (t. 1., b. l. 84-85).

2008-12-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda, nes būdamas atsakingas už UAB „B.“ apskaitos tvarkymą, nuo 2006-05-03 iki 2006-08-01 apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 28, b. l. 28-32).

2008-11-28 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. Š. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. A. A. Š. kaltę pripažino, parodė, kad jis dažnai girtauja, moteris vardu S., su kuria susipažino kavinėje, pasiūlė jam už atlygį tapti įmonės „S.“ direktoriumi, pasirašė pateiktus UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo, buhalterinių dokumentų perėmimo ir kitus dokumentus, visus įmonės buhalterinius dokumentus ir antspaudą pasiliko S.. Jokių asmenų A. A. Š. UAB „S.“ nebuvo įdarbinęs, įmonė nevykdė jokios veiklos, ir tai jis suprato, kuomet jį pradėjo kviesti policija. A. A. Š. dirba UAB „S.“ (t. 26, b. l. 197), tačiau iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (11.16)-46-13257 matyti, kad mokesčių inspekcija atlieka UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, kuri nerandama buveinės ir veiklos vykdymo vietoje, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų ir mokestiniam tyrimui neteikia pirminių bei suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 25, b. l. 123).

VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis J. G. UAB „B.“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2002-08-13 iki 2006-09-25, nuo 2006-09-25 iki 2008-08-11 direktoriaus pareigose paskirtas G. R. (t. 28 , b. l. 33-42). Nuo 2005-10-20 iki 2008-09-11 juridinio asmens vardu veikė vadovas (vienasmenis atstovas). 2008-06-05 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „B.“ , buveinė adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas administratorius UAB „V. V. R. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 25, b. l. 70-71).

2006-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi leista A. Č. nuo 206-07-20 iki 2006-10-20 atlikti šiuos nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: dalyvauti svetimo didelės vertės UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), turto pasisavinime neužpajamuojant grynųjų pinigų įmonės kasoje ir perduoti juos L. U. ir kitiems asmenims, bei paskirtas L. U., gyv. (duomenys neskelbtini), slaptas sekimas nuo 2006-07-20 iki 2006-10-20, darant vaizdo ir garso įrašus (t. 15, b. l. 120).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007-04-12 Ūkinės finansinės veikos tyrimo Kauno apskrities specialisto Nr. 5-2/39 išvada dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veikos (t. 3 b. l. 5-165). FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausioji specialistė G. A. paaiškino, kad ji surašė 2007-04-12 išvadą Nr. 5-2/39, kuriame nurodyti kaltinamųjų padaryti pažeidimai.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Buhalterinę apskaitą UAB „B.“ iki 2006-05-19 tvarkė R. K., o 2006-05-03 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „F.“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „F.“ vadovas L. B. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už apgaulingą UAB „B.“ apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2006-05-03 iki 2006-08-01, tuo tarpu jokių tyčinių buhalterinę apskaitą tvarkiusios R. K. neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, jog buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012). Nagrinėjamu nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais J. G. ir L. R. pateikdavo UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams finansinius dokumentus, dokumentai buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasirašomi J. G. ir L. R., taigi viskas buvo daroma su jų žinia ir pagal jų nurodymus.

L. R., nors ir laikinai ėjusi direktorės pareigas, pripažintina tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Pagal byloje esančios 2006-04-26 L. U. (R.) pasirašytos Direktoriaus gamybai ir aptarnavimui pareiginės instrukcijos 9 punkto nuostatas, L. R., atsistatydinus J. G., turėjo laikinai eiti direktorės pareigas. Pagal parašą ant 2006-04-27 įsakymo Nr. 67 dėl J. G. atleidimo iš darbo nuo 2006-04-27 ir vėlesnius įsakymus pasirašė laikinai pareigas einanti direktorė L. R.. Pagal parašus ir pareigybės užrašymą ant įsakymų ir kitų dokumentų nuo 2006-04-27 laikinai direktorės pareigas vykdė L. R.. Šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka, asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnyje, subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai).

Nors kaltinamieji L. R. ir J. G. savo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neigė, jų kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – liudytojų T. L., A. Č., V. V., R. K., I. A., R. A., G. P.-D., L. B., specialisčių G. A. ir A. P. parodymais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007-04-12 Ūkinės finansinės veikos tyrimo Kauno apskrities specialisto Nr. 5-2/39 išvada bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Kaip šiame nuosprendyje jau konstatuota, faktą, kad UAB „S.“ 2005-11-30 PVM sąskaita-faktūra serija VA Nr. 000376, 2006-04-20 PVM sąskaita-faktūra serija SEL Nr. 00171 ir 2006-05-26 PVM sąskaita-faktūra serija VB Nr. 000155 buvo išrašytos neįvykusioms operacijoms pateisinti, patvirtina specialistės G. A. surinkti ir specialisto išvadoje pateikti duomenys. Šių duomenų nepaneigia nei kaltinamųjų, nei liudytojų parodymai, o byloje esanti rašytinė medžiaga, įrodanti, kad UAB „S.“ realiai jokios ūkinės veiklos nevykdė, specialistės pateiktus duomenis patvirtina. Taigi darytina išvada, kad tiek L. R., tiek J. G., žinodami, jog UAB „S.“ realiai veiklos nevykdė, įformino neįvykusias ūkines operacijas, taip pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiame nuosprendyje taip pat jau konstatuota, kad specialisto išvadoje esantys duomenys pakankami išvadai, jog iš UAB „P. K.“ pagal 2006-06-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000877 ir pagal tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą serija POL Nr. 000876, įgytos kėdės, neišrašius PVM sąskaitos-faktūros, buvo perduotos UAB „T. D.“, tačiau PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2006 m. sausio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Taigi šiuo atveju UAB „B.“, perduodamas nupirktas kėdes UAB „T. D.“, turėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau to nepadarė ir pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Aplinkybes, jog L. R. 2006-05-12 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1426/1, ūkinės operacijos turinyje įrašant „skola“, neįvykusiai operacijai – 60.000 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1525 neįvykusiai operacijai – 61.015 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, 2006-07-01 išrašė kasos pajamų orderį Nr. 1526 neįvykusiai operacijai – 41.521,72 Lt priėmimui iš L. R. pateisinti, patvirtina specialisto išvadoje pateikti duomenys. Specialisto išvadoje konstatuota, jog 2006-05-12 buvo surašytas kasos pajamų orderis Nr. 1426/1 pinigų priėmimui iš L. R., įrašant ūkinės operacijos turinyje „skola“ 60.000 Lt, kuriuos L. R. įrašė į avansinę apyskaitą kaip grąžintą avansą, kai pagal kasos knygoje įrašytus duomenis ir išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 0613 L. R. 60.000 Lt avansas buvo išduotas 2006-05-13, tai yra viena diena vėliau nei grąžintas, o anksčiau paimto avanso likučio L. R. neturėjo. Be to, pažymėtina, kad kasos pajamų orderis Nr. 1426/1 buvo išrašytas ant kitos formos blanko, nei tuo metu buvo naudojami grynų pinigų apskaitai kasoje. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad 2006-07-01 buvo išrašyti kasos pajamų orderis Nr. 1525 pinigų priėmimui iš L. R., operacijos turinys: inkasavimas – paskola 61.015 Lt sumai ir kasos pajamų orderis Nr. 1526 pinigų priėmimui iš L. R., operacijos turinys: įnešimas – skola mokėjimams 41.521,72 Lt sumai. Apskaitos registre (L. R. avanso apyskaitoje) įrašytoms kaip panaudotoms sumoms 61.015 Lt ir 41.521,72 Lt pateisinti įrašyta, kad grąžintas avansas, tačiau tuo metu nepanaudoto avanso ji neturėjo ir pagal avanso apyskaitoje įrašytus duomenis bendrovė jai buvo skolinga 99.421,64 Lt (t. 3., b. l. 92-93). Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, jog kasos pajamų orderiai Nr. 1426/1, Nr. 1525 ir Nr. 1526 buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms pateisinti, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad aplinkybes dėl dalies prekiavimo įplaukų, L. R. nurodymu neįneštų į kasą ir ir neapskaitytų UAB „B.“ veikloje, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – apžiūros, kratos protokolai, bei liudytojų T. L., A. Č., I. A., R. K. parodymai.

Tai, kad L. R., atgaline data už UAB „B.“ vadovą ir kasininką pasirašiusi 2006-07-04 kasos išlaidų orderį Nr. 0660, pažeidė buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtina specialisto išvadoje esantys duomenys. Išvadoje nustatyta, kad 2006-07-04 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 0660 (numeris įrašytas pieštuku), kad V. V. išduotas 24.000 Lt avansas atsiskaitymui ir šią sumą L. R. įrašė į kasos knygos išlaidas sumažindama grynų pinigų likutį kasoje. Remiantis V. V. parodymais nustatyta, kad šie pinigai yra liepos 3-10 dienų neapskaitytos prekiavimo įplaukos, kurias jis turėjo atiduoti L. R., taigi šis kasos išlaidų orderis buvo surašytas atgaline data ir pagal tyrimui pateiktą V. V. išduoto avanso registrą 24.000 Lt avansas iki 2006-08-01 veikloje nenaudotas (t. 3, b. l. 139).

Aplinkybes dėl prekių iš V. Š. firmos pirkimo be dokumentų ir jų neapskaitymo bendrovės registruose, patvirtina specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Išvadoje konstatuota, kad laikinai einanti pareigas direktorė L. R. UAB „B.“ vardu pagal V. Š. išrašytus du kasos pajamų orderių kvitus 2006-05-15 ir 2006-05-16 dienomis sumokėjo 15.000 Lt grynais kaip avansą, kuriuos įrašė į savo avanso apyskaitą. UAB „B.“ apskaitos registrų duomenimis, prekės negautos, avansu sumokėta skola skaitosi. 2007-03-13 V. Š. pateikė 2006-05-12 surašytą sutartį Nr. 06-05 be parašų garso įrangos pirkimui ir paaiškino, kad dalį prekių pardavė be PVM sąskaitos-faktūros (t. 3, b. l. 152-153).

L. R. kaltinimas dėl metalo gaminių iš UAB „G. K.“ pirkimo UAB „B.“ vardu ir perdavimo UAB „T. D.“ nepasitvirtino, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad metalo gaminiai būtų buvę perduoti UAB „T. D.“ reikmėms.

Aplinkybes, jog J. G. einant UAB „B.“ direktoriaus pareigas, darbuotojams buvo mokami antri, bendrovės apskaitos registruose ir veikloje neapskaityti, atlyginimai, patvirtina specialisto išvadoje pateikti duomenys (t. 3, b. l. 121-124, 155-157), taip pat liudytojų N. K., R. A., G. P.-D. parodymai. Tai, kad kai kurie apklausti buvę UAB „B.“ darbuotojai nenurodė, jog jiems buvo mokamas neoficialus atlyginimas, nepaneigia specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, jog tyrimui pateikti „antri“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose pasirašę pinigų gavėjai, „antri“ algalapiai skiriasi nuo bendrovės veikloje apskaitytų, jie nepasirašyti bendrovės vadovų ir vyr. buhalterio. Nors specialisto išvadoje nurodyta 2006 m. kovo ir balandžio mėnesiais iš neapskaitytų pinigų sumokėtų algų suma (81.887,03 Lt) skiriasi nuo kaltinime nurodytos (81.323 Lt), kaltinime nurodyta neteisingai apskaičiuota nesumokėta Valstybinio socialinio draudimo biudžetui įmokų suma, tai laikytina rašymo apsirikimu. Tačiau, siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, šis rašymo apsirikimas netaisomas.

Juridinis asmuo BUAB „B.“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 ir 2 dalyse, išteisintinas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, jog kaltinamieji L. R. ir J. G. veikė juridinio asmens naudai. Baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, juridinio asmens naudai arba interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad L. R. ir J. G. veikė juridinio asmens naudai ar interesais, todėl nėra pagrindo juridinį asmenį UAB „B.“ pripažinti kaltu dėl veikų, kurias padarė fiziniai asmenys, einantys jame vadovaujančias pareigas.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus bei tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamoji L. R. dirba, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, neteista, nebausta administracine tvarka, neregistruota Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei psichiatrinės ligoninės konsultacijos kabinete. Kaltinamasis J. G. neteistas, dirba, vedęs, nebaustas administracine tvarka, neregistruotas Kauno apskrities priklausomybės lygų centre, nesilankė Kauno apskrities psichiatrijos ligoninės konsultaciniame kabinete.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – netiesioginė tyčia, jiems skirtinos baudos, ne mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė 327.378,63 Lt civilinį ieškinį (t. 24 b. l. 3-6), kuriuo prašė priteisti iš J. G. 239.810,39 Lt, iš L. R. – 87.568,24 Lt žalą valstybės biudžetui atlyginti. Kadangi byloje nustatyta, kad valstybė tik dėl J. G. nusikalstamos veikos patyrė 43.431 Lt turtinę žalą (įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Garantiniam fondui), civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais, 369 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

Nuteistųjų L. R. ir J. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nuteistojo juridinio asmens BUAB „B.“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 100 MGL (12 500 litų) baudą.

L. R. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, jai nepadarius nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą panaikinti, grąžinant L. R. sumokėtą 40 000 litų užstatą (Kauno m. VPK kvitas, serija AAA, Nr. 007281, 2006-08-03).

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (12 500 litų) baudą.

J. G. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Iš J. G. priteisti 43 431 Lt (įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 43.177 Lt bei įmokų į Garantinį fondą – 254 Lt) turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai, o likusią dalį iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto L. R. ir J. G. civilinio ieškinio-atmesti (t. 24 b. l. 3-6).

Išteisinti juridinį asmenį- bankrutuojančią UAB „B.“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 5 dalyje, nepadarius jam nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį bankrutuojančią UAB „B.“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diską su standžiojo disko „Maxtor Diamond Max K 11MT0CGZ9999“ informacija (t. 11, b. l. 4-9), DVD diską su standžiojo disko “Maxtor S/N: Y45122GE“ informacija (t. 11, b. l. 10-14), DVD diską, kuriame yra priedas prie specialisto išvados Nr. 11-1879(06) ir kietasis diskas S/N WCAM636107 (t. 11, b. l. 15-22), mikrokasetes MC Nr.20-7/2LOK-440, MC-60 Nr. 20-7/2LOK-439, vaizdajuostę, kompiuterinę plokštelę Nr. 20-7/2-LKK su MTR sujungimų Nr.4440, 4445, 4460, 4464, 4472, 4476, 4478, 5187, 5616, 5719, 5726, 5770, 5922,6269, 6280, 6281, 6282 garso įrašais, dvi kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2 LOK-873, Nr. 20-7/2-LOK su garso įrašais (t. 15, b. l. 111).

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Kolegijos primininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis