- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-794-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01106-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. V.
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. V. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, civilinėje byloje Nr. 2-1-830/2012 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. V., atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-10-03 Biržų rajono apylinkės teisme gautas ieškovės J. V. apeliacinis skundas dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, kompensacijos, neturtinės žalos priteisimo. Apeliaciniame skunde ieškovė J. V. nurodė, kad ji už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios jo dalies sumokėjimo prašo atleisti, nes niekur nedirba, neturi pajamų, yra priklausoma nuo atsakovo ir jo išlaikoma, asmeninio turto, kurį galėtų realizuoti, neturi (b. l. 10-14).
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė apeliantės J. V. prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atmesti ir nustatė terminą iki 2012 m. spalio 26 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamoje dalyje - primokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad CPK 83 str. 3 d. numato, jog asmens motyvuotu prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantė nurodo, kad ginčijama suma yra 3 000 000 Lt. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas valdo ir šioje byloje siekia pasidalinti keleto milijonų vertės turtą. Todėl teismas sprendė, jog negalima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis bloga. Pateiktus motyvus teismas įvertino formaliais, nes ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jos prašymo pagrįstumą, todėl prašymą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą atmetė. Kadangi už apeliacinį skundą pilnai nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (CPK 316 str. 1 d., b. l. 16).
Atskiruoju skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-10-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atkleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog dalijamas milijoninės vertės turtas, negali būti lemiama netenkinant prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateikdama ieškinį pateikė duomenis, kad pajamas gauna tik iš atsakovo, kuris per 2012 metus jai lėšų nedavė, nedirba, visas pajamas iš ūkio gauna atsakovas ir naudoja savo reikmėms. Po ieškinio pateikimo turtinė padėtis tik pablogėjo, nes atsakovas nebeleidžia gauti pajamų iš ūkio. 2010-01-04 teismo nutartimi buvo atleista nuo 85 % žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, todėl tokia pačia dalimi turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikiant apeliacinį skundą. Skundžiamoji nutartis neaiški, nes teismas nurodo, kad turi sumokėti žyminį mokestį, tačiau nenurodo, ar turi sumokėti 85 % mažesnį žyminį mokestį pagal 2010-01-04 teismo nutartį ar visą pagal įstatymą priklausantį sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į pasunkėjusią turtinę padėtį, teismas turėjo atleisti nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo negu paduodant ieškinį, nes kitaip bus užkirstas kelias į teisingą bylos išnagrinėjimą (b. l. 17-18).
Atskirasis skundas netenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nustatydamas terminą trūkumams pašalinti - primokėti žyminį mokestį, tinkamai išaiškino ir pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Žyminio mokesčio, kurį privalo sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 83 str. 3 d. numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). Apeliantė, apeliaciniame skunde pateikdama prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jį pagrindė tik paaiškinimu apie tai, kad turtinė padėtis sunki, kad ji niekur nedirba, neturi pajamų, yra priklausoma nuo atsakovo ir jo išlaikoma, asmeninio turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos, apeliantė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo virš 4 milijonų vertės vertingą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turi įregistruotą ūkininko ūkį, asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir kitą turtą, dalį sklypų nuomoja kitiems asmenims, skunde pripažįsta, kad gauna pajamų iš atsakovo, o atsakovas byloje nurodo ieškovei mokėjęs ženklias sumas. Iš teismo sprendimo turinio seka, kad ieškovė turėjo 18 886 Lt lėšų daliai žyminio mokesčio, advokato pagalbai, ekspertizės išlaidoms apmokėti (b. l. 6). Todėl apeliantės teiginiai, kad ji jokiomis lėšomis nedisponuoja, neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė yra nedarbinga dėl sveikatos, kad ji priskirta socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei (CPK 178 str.). Valdyti, naudoti, prižiūrėti ir išlaikyti santuokoje įgytą turtą yra abiejų sutuoktinių teisė ir pareiga, todėl apeliantės argumentai, kad turtą valdo ir naudoja atsakovas nėra pakankamas pagrindas ją atleisti nuo dar didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, negu tai jau padaryta įsiteisėjusia Biržų rajono apylinkės 2010-01-04 nutartimi (CK 3.92-3-94 str., b. l. 9). Naujų rašytinių įrodymų apie apeliantės iš esmės pasunkėjusią turtinę padėtį kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu momentu, lyginant su 2010-01-04 diena, nepateikta. Iš 2010-01-04 teismo nutarties turinio matyti, kad teismas svarstė analogiškus apeliantės motyvus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nutarė atleisti ją nuo 85 % žyminio mokesčio dalies mokėjimo (b. l. 9). Kadangi nutartyje nenurodyta, kad ieškovė atleidžiama tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi ją atleido ir nuo 85 % dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudarė pakankamo ir pagrįsto pagrindo atleisti apeliantę nuo dar didesnės dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos CPK nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 str. 1 d.), kuris turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK 306 str., 311 str. nurodytus reikalavimus, tame tarpe – ar jis apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju apeliantė nebuvo sumokėjusi visos jai priklausančios sumokėti žyminio mokesčio dalies, teismas nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jos neatleido, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė CPK 306 str., 311 str. reikalavimus ir priėmė nutartį nustatyti apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - žyminio mokesčio daliai primokėti (CPK 316 str.). Kadangi 2012-10-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartyje nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti yra pasibaigęs ir apeliantė tvirtina, kad ji nežino, kokio dydžio žyminį mokestį jai reikia sumokėti, teismas nutartimi turi nustatyti primokėtino žyminio mokesčio sumą ir nustatyti naują terminą tam padaryti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.