Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-1-830/2012

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-09-03
Bylos Nr.: 2-1-830/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Česlovas Kulikauskas
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: S. V., J. V.
Trečiasis asmuo: L. M.
Advokatai: Algimantas Kolpertas, Ingrida Meiduvienė

Civilinė byla Nr.2-1-830/2012Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01106-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3., 75.8., 116.1.

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 3 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Loretai Klezienei,dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,atsakovui S. V., jo atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. M.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. V., atsakovo S. V. priešieškinį atsakovei J. V., tretysis asmuo L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu (4 t., b.l. 39-47) bei teismo posėdyje prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką įregistruotą 1975-08-16 Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką jai palikti santuokinę V. pavardę; jai prašo priteisti jos vardu registruotą ūkininko ūkį bei 7 ieškinyje nurodytus žemės sklypus, vertės; likusį turtą, bendros 5229151 Lt vertės, prašo priteisti atsakovui. Ieškovė vieną sklypą – (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes šis sklypas jai buvo grąžintas atkūrus nuosavybės teisės pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo už atsakovui tenkančią didesnę natūra turto dalį 2564246 Lt piniginę kompensaciją; 500000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš atsakovo jos naudai 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad santuokoje su atsakovo gyveno gražiai, užaugino vaikus, tvarkė ūkį, sutarė, tačiau nuo 2005 metų atsakovo elgesys pasikeitė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas susirado kitą moterį, pas kurią išėjo ir šiuo metu gyvena. Ši moteris – tretysis asmuo L. M.. Apie atsakovo neištikimybę, gyvenimą su kita moterimi buvo paskelbta viešai laikraštyje. Atsakovas nuo 2007 metų birželio gyvena atskirai, jo pastatytame iš šeimos lėšų name. Šis namas iš pradžių buvo registruotas P. V. vardu ir po to dalis sklypo bei ½ namo padovanotas atsakovui bei ½ dalis namo parduota atsakovo sugyventinei. Namas yra (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, jo unikalus unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria L. M. parduotas dalis žemės sklypo ir dalis statinių yra apsimestinis sandoris. Iš tikro, šią dalį žemės sklypo S. V. nusipirko iš santuokoje įgytų lėšų iš P. V.. Taip pat yra apsimestinis ir 20/243 dalių žemės sklypo dovanojimo sandoris, šį žemės sklypą iš santuokoje įsigytų lėšų nusipirko S. V.. Taip pat apsimestiniai yra ir statinių dalių dovanojimo sandoris, nes statinius pastatė S. V. iš santuokoje gautų lėšų. Mano, kad šios žemės ir statinių vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra 600000 litų. Šis turtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 str. 2 d. pagrindu laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas naudoja šeimos turtą atsiradusiai jo gyvenime moteriai išlaikyti. Atsakovas nuo jos slėpė ūkinius reikalus, slepia šeimos pajamas gaunamas iš S. V. ūkio. Atsakovas įgyvendindamas šeimos teises ir vykdydamas šeimos pareigas negerbė bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų ir veikė nesąžiningai. Atsakovas veikdamas šeimos vardu, naudodamas gaunamas pajamas ne šeimos interesams bet išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui ir kitos moters išlaikymui piktnaudžiavo šeimos teisėmis. Atsakovas nebuvo jai lojalus ir jos negerbia, neremia jos moraliai bei kaip naudojantis ir valdantis visą šeimos turtą, santaupas ir pajamas, minimaliai materialiai ją išlaiko. Atsakovas pažeidė pareigas nustatytas CK 3.27 str. Nors atsakovas ir gyvena atskirai, tačiau toliau naudojo bendrą santuokoje įgytą turtą, iš šio turto (tame tarpe ir ūkininko ūkio, žemės sklypų ) gaunamas pajamas naudojo bendro turto kūrimui, tačiau didele dalimi iš bendro turto gaunamas pajamas panaudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, jai skirdamas nedidelę gaunamų pajamų dalį. Nors atsakovas ir gyveno atskirai, tačiau turimų dalį nuosavybės teise žemės sklypų, leido naudotis vaikams, šiuos sprendimus priėmė kartu. Atsižvelgiant į tai, kad bendras turtas davė ir pajamas, turtas nebuvo atskirtas, prašo padalinti turtą, kuris buvo bendras teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu. Atsakovas yra gavęs iš ūkininko ūkio 1 234 000 Lt, juos yra išėmęs per jo turimas korteles per laikotarpį nuo 2007 iki 2010 metų. Šiuos pinigus panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, o iš šių sumų P. V. vardu statė statinius, pirko žemės sklypą. Ji iš ūkio gavo 205 000 Lt pajamų, kuriuos panaudojo pragyvenimui, turto išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei CK 3.115 str., ieškovas turi jai kompensuoti prarasto šeimos turto vertę - 500 000 Lt. Atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą CK 3.70 str. 2 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pakankamai pajamų gaunantis ir pakankamai didelį turtą valdantis asmuo, iš atsakovo jos naudai priteistina 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji patyrė pergyvenimus, jai buvo nepatogu prieš kaimynus, pažystamus, prieš vaikus dėl atsakovo elgesio, ji buvo sugniuždyta kaip moteris, žmona, pasijuto nereikalinga. Prašoma priteisti neturtinė žala yra adekvati atsakovo turtinei padėčiai, jam skirtino bendro šeimos turto daliai. Visas santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Kreditorių nei bendrų, nei kiekvienas atskirai, neturi. Gyvenant santuokoje su atsakovu įregistravo atsakovo vardu S. V. ūkį. Ūkis yra įregistruotas 1994 metais. Ūkis užsiima grūdinių kultūrų ir uogų auginimu. Ūkis yra ekologiškas, gauna pastovias pajamas, tame tarpe ir dideles išmokas skirtas ekologiniam ūkiui, dotacijas. Dalį žemių atsakovas nuomoja. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Turto ekspertai nustatė, kad turto sudėtinių dalių požiūriu S. V. ūkininko ūkio vertė yra 4 179 149 Lt, o verslo požiūriu nustatyta vertė yra 1 171 190 Lt. Pasak ekspertų ūkio vertė yra 4 179 149 Lt. Ieškovė nurodo, kad ekspertizės akte neteisingai nurodyti duomenys apie gaunamas dotacijas 2007-2010 metais. Ekspertizės aktas šioje dalyje prieštarauja bylos medžiagai, ūkio vertė išties yra didesnė 744002 Lt. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių S. V. ūkininko ūkio rinkos vertė yra 4923151 Lt (4 179 149 Lt + 744 002 Lt). Be to, atsakovo ūkio vardu 2011 metais yra įsigytas brangus kilnojamasis turtas, kuris nėra įtrauktas į ūkio vertę: automobilis TOYOTA HIILUX, kurio įsigijimo vertė 120 000 Lt; traktorius (duomenys neskelbtini) vario, kurio įsigijimo vertė 356 000 Lt; malkų ruošimo mašina, kurio įsigijimo vertė 31 000, todėl turėtų būti padidinta atsakovui tenkančio turto dalis. Atsakovas už šį įsigytą turtą gaus kompensacijas, susigrąžins PVM. Atsižvelgiant į tai, ūkio vertė dar turėtų būti didinama 497 000 Lt. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas turi dideles sumas grynųjų pinigų ir tai nuo jos (ieškovės) slepia. Ji (ieškovė) savo vardu 2009-12-16 įregistravo J. V. ūkį, kurio identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini). Ūkis jokios veiklos nevykdo, absoliučiai jokių pajamų neturi. Ūkininko ūkį įregistravo tam, kad nutraukus santuoką galėtų vykdyti ūkininkės veiklą, gautų pajamų. Šiuo metu ji nedirba, jokių pajamų negauna, santaupų neturi, yra priklausoma nuo atsakovo. Prašo teismo S. V. ūkį palikti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o jos ūkį jos asmeninėn nuosavybėn. Savo ūkį vertina 1 litu, nes ūkis nėra pradėjęs veikti.

Ieškovės o atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašo pilnai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas S. V. priešieškiniu, atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino priešieškinį (4 t., b.l. 66-74) bei teismo posėdyje prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą po lygiai, pagal jo (atsakovo) pasiūlytą turto padalinimo planą; priteisti iš jo ieškovei už jam atitenkančią didesnę turto natūra dalį 84 199 Lt kompensaciją, priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis metams laiko; pripažinti jo asmenine nuosavybe turtą, įgytą po 2009 m. gruodžio mėnesio, t.y. po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos iškėlimo; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodom jog su ieškovės patikslintu (galutiniu) ieškiniu nesutinka. Su ieškovės teiginiais, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutinka, mano, kad jų santuoka iširo ne dėl vieno jo kaltės. Po santuokos sudarymo gyveno normalų santuokinį gyvenimą, kartu rūpinosi vaikais, buities dalykais. Būdavo įvairių nesutarimų, tačiau visada stengdavosi vienas kitą suprasti ir didelių problemų šeimoje nekildavo. Viskas pasikeitė ir santykiai ėmė blogėti kai vaikai išėjo gyventi savarankiškai. Ieškovė tapo priekabi, viskuo nepatenkinta, kandi. Provokuodavo konfliktus ir palaikė pastovią įtampą namuose. Priekaištaudavo jam dėl visko – kad jis ne taip žiūri, ne ten eina, ne tą daro. Ieškovė akivaizdžiai demonstravo atšalusius jausmus jam. Visiškas nesusikalbėjimas, nenoras suprasti jo ir bendrai spręsti iškilusius nesusipratimus bei problemas jį (atsakovą) išvargino. 2007 metais, norėdamas pailsėti nuo konfliktų, pasiūlė ieškovei pagyventi atskirai ir viską apmąstyti. Ieškovė jo pasiūlymą priėmė ir sutiko, kad jie kurį laiką pagyventume atskirai. 2007 metais jis išėjo iš namų nepasiimdamas iš jų nei vieno daikto ir apsigyveno pas draugą, draugo vagonėlyje. Jiems pradėjus gyventi atskirai, dar 2007 metais, pas ieškovę jų bendrame name apsigyveno ieškovės artimas draugas M. K.. Jų santykiai buvo vieša „paslaptis”, nes ieškovė su M. K. lankėsi bendruomenės renginiuose, kartu vaikščiojo į pirtį, kartu su juo medžiojo. Todėl nesutinka, kad jų santuoka iširo dėl jo vieno kaltės, nesutinka, kad santuokos iširimo priežastis yra jo neištikimybė, neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, kad jis paliko šeimą ir gyveno atskirai neprisidėdamas ilgiau kaip metus prie šeimos išlaikymo. Jam su ieškove gyvenant atskirai, jis rūpinosi ir ieškove, ir jų bendru namu bei ūkiu. Skyrė lėšas namo, kuriame pasiliko gyventi ieškovė, išlaikymui, remontui. Ieškovės prašymu pervedė į dukters J. K. sąskaitą 44 000 Lt automobiliui įsigyti. Automobiliu naudojasi ieškovė. 2008-12-11 pervedė į ieškovės sąskaitą 4 995 Lt jos poilsinei kelionei apmokėti. Per laikotarpį nuo 2007-05-08 iki 2010-02-28 jis ieškovei jos poreikių patenkinimui bei gyvenamajam namui išlaikyti yra skyręs ne mažiau kaip 222378,46 Lt. Po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, 2011 m. spalio - gruodžio mėn. ieškovei pervedė dar 15000 Lt. Taigi, net gyvendamas atskirai jis (atsakovas) visokeriopai ieškovę rėmė ir rūpinosi ja, todėl nieko nepagrįsti ieškovės kaltinimai, kad jis paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau kaip metus laiko. Mano, kad abu su ieškove kalti, kad neišsaugojo šeimos, kad gyveno kiekvienas atskirus savo gyvenimus, kad nesugebėjo atgaivinti blėstančių jausmų, todėl akivaizdu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jokių pergyvenimų ar nepatogumų prieš vaikus ar kaimynus dėl jo elgesio ieškovė nepatyrė, nes pačios ieškovės elgesys neatitiko ištekėjusios moters elgesio. Kaip moteris ji nebuvo sugniuždyta, nes gyveno su kitu vyru, dalyvavo kartu su juo bendruomenės renginiuose ir jautėsi laiminga. Niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, kad jis gyvena iš šeimos lėšų pastatytame name. Jis asmeninės nuosavybės teise valdo tik ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 20/243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne visą namą kaip teigia ieškovė. Šią namo ir žemės sklypo dalį 2008 metais jam padovanojo geras draugas P. V.. Kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, tai šio turto įsigijimui neišleido nei lito šeimos lėšų. Todėl ši žemės sklypo ir pastatų dalis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė CK 3.90 str. 2 d. prasme. Pati ieškovė nurodo, kad jie (jis ir ieškovė) nuo 2007 metų kartu negyvena, nuo tada jų šeima faktiškai iširo, taigi jokių bendrų šeimos pinigų nuo tada ir neturi. Ieškovė nei savo darbu, nei lėšomis nuo 2007 metų nėra prisidėjusi prie jokio turto įsigijimo. Ji tik reikalauja jo ją išlaikyti, rūpintis bendru turtu, pati niekaip neprisidėdama, nors yra sveika, darbinga, nuo 2009 metų turi įsiregistravusi savo ūkį ir gali dirbti bei užsidirbti pajamų. Nors ieškovė teigia, kad pirkimo pardavimo ir dovanojimo sandoriai su P. V. yra apsimestiniai, tačiau jokių argumentuotų įrodymų (be savo nuomonės) teismui nepateikė. Ieškovė neginčija šių sandorių, neprašo turto dalinti, tačiau reikalauja, priteisti jai kompensaciją už, neva tai, bendro turto sumažėjimą. Tokia nenuosekli ieškovės pozicija parodo, kad ieškovė nepaiso jo (atsakovo) interesų, o, piktnaudžiaudama procesine teise, reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus siekdama maksimalios naudos sau. Nesuprantamas ieškovės teiginys, jog jo asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo ir statinių vidutinė rinkos vertė jos nuomone yra 600 000 Lt. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių tokią jos nuomonę. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vidutinė namo ir žemės sklypo dalies vertė yra 19 495,68 Lt. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis jai turi kompensuoti prarasto šeimos turto vertę - 500 000 Lt. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra gavęs iš ūkininko ūkio 1 234 000 Lt, juos yra išėmęs per turimas korteles per laikotarpį nuo 2007 iki 2010 metų, iš šių sumų P. V. vardu statė statinius, pirko žemės sklypą. Ieškinyje ieškovė nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto CK 3.115 straipsnyje. Ieškovė teigia, kad pinigų suma buvo nuimta per 2007-2010 metus. Jis su atsakove atskirai pradėjo gyventi tik 2007 m. birželio mėnesį. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad žemės sklypą P. V. įgijo 2004-02-19, o pastatas buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 2008-10-24, 2009 ir 2010 metais jokios statybos nevyko. Taigi, nuo sąskaitos nuimti pinigai negalėjo būti panaudoti nei sklypo pirkimui, nei namo statybai. Jeigu ieškovė mano, kad jis įsigydamas asmeninį turtą panaudojo bendras jų lėšas, tai, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra pagrindas teismui pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (ko ir prašo ieškovė ieškinyje), bet nėra jokio pagrindo prašyti kompensacijos pagal CK 3.115 straipsnio nuostatas. Jam nesuprantamas ieškovės teiginys, kad jis yra gavęs iš ūkininko ūkio 1 234 000 Lt. Nuo ūkio sąskaitų nuimti grynieji pinigai didesne dalimi buvo investuoti atgal į ūkį, nes buvo perkamos trąšos, kuras, sėkla, mokamas darbo užmokestis samdiniams. Iš tų pinigų buvo perkamos malkos namui, kuriame gyvena ieškovė apšildyti, pašaras gyvuliams, kuras ieškovės automobiliui. Dalis pinigų pervesta ieškovei pragyvenimui bei dalis skirta jam pačiam pragyvenimui. Jis neprivalo kompensuoti ieškovei ūkio išlaidų ir savo pragyvenimui skirtų išlaidų. Niekuo nepagrįsta ieškovės prašoma kompensuoti 500 000 Lt suma. Net aritmetiškai skaičiuojant pagal ieškovės pateiktus skaičius, tokia suma nesigauna: 1 234 000 Lt : 2 = kiekvienam po 617 000 Lt, atėmus ieškovei jau sumokėtą sumą, lieka 412 000 Lt (617 000 Lt - 205 000 Lt). Akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacija yra nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Ieškovė teigia, kad ekspertizės akte yra netinkamai nurodyti duomenys apie ūkio gaunamas dotacijas (nors ekspertas rėmėsi ūkio balanso ataskaitos duomenimis) ir nurodo, kad pagal bylos duomenis, dotacijos sudaro 975 466 Lt per metus, todėl ūkio rinkos vertę ieškovė didina 744 002 Lt verte. Kadangi ieškovė, skirtingai negu ekspertas, tik abstrakčiai nurodo, jog remiasi bylos duomenimis ir nenurodo konkrečių šią aplinkybę pagrindžiančių bylos įrodymų, dokumentų bei nepateikia jos nurodytų dotacijų sumų išmokėtų per metus paskaičiavimų, mano, kad ši suma ieškovės yra nepagrįsta. Kadangi su ieškove skyrium pradėjo gyventi nuo 2007 metų ir nuo tada bendro ūkio neveda, nuo tada ieškovė neprisidėjo prie turto įgijimo nei pinigais, nei savo darbu, nei kitokiu indėliu, o 2009 m. gruodžio mėnesį iškėlė bylą dėl turto padalijimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo dalintinas tik turtą, įgytas iki bylos iškėlimo dienos, t.y. iki 2009 m. gruodžio mėnesio, o vėliau įgytas turtas pripažintinas jo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas iš jo vieno uždirbtų pinigų, neprisidedant ieškovei. Todėl nesutinka su ieškovės prašymu 2011 metais įsigyto kilnojamojo turto verte padidinti jam tenkančio turto dalį. Ieškovei daug kartų siūlė pasidalinti žemę, techniką ir kitą turtą sutartimi, siūlė įvairius variantus atsižvelgdamas į jos norus, net buvo sutikęs visą žemę, pastatus perrašyti vaikams, jau buvo suruošti dokumentai pas notarą, bet ji vis persigalvodavo. Ką jis besiūlė, ką bedarė, jai (ieškovei) niekas netiko. Šiuo metu jis vykdo žodinį susitarimą su ieškove ir faktiškai dirba tik puse ūkiui priklausančių žemių, už kitą pusę nuomos mokestį gauna ji (ieškovė). Sutinka bendrą turtą pasidalinti pusiau, turėdama žemių ir technikos ieškovė galės ūkininkauti, užsidirbti pajamų. Ieškovė prašo priteisti iš jo 2 564 246 Lt kompensaciją. Su tokiu ieškovės prašymu nesutinku. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, ir tik jeigu turto natūra padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Jų santuokos metu įgytą turtą galima padalyti natūra abiems sutuoktiniams, todėl nesutinka prisiimti didesnę turto natūra dalį, nes turtas yra dalus, o jis neturi galimybės sumokėti ieškovei tokios didelės kompensacijos, todėl prašo teismo santuokos metu įgytą turtą padalyti abejiems sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra. Gyvendami santuokoje, iki ieškinio pateikimo dienos, įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris santuokos nutraukimo metu yra dalintinas turtas, už 3 438 272 Lt. Kiekvienam iš jų priklauso turto už 1 719 136 Lt. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, atsižvelgiant į jo paskirtį, išdėstymą, faktinį jo naudojimą, prašo padalyti kiek galima lygiomis dalimis natūra. J. V. prašo priteisti turto natūra už 1 634 937 Lt, o jam - už 1 803 335 Lt. Sutinka per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 84 199 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto natūra dalį (1 719 136 Lt — 1 634 937 Lt).

Atsakovo atstovė advokatė Ingrida Meiduvienė prašo pilnai tenkinti atsakovo priešieškinį.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo L. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Savo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį ji prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nes ieškinys jos interesų neliečia. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai ją vadina atsakovo sugyventine, kadangi tokia ji nesanti. Tokią tikrovės neatitinkančią išvadą, ieškovė padarė dėl to, kad ji (L. M.) gyvena name esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame gyvena ir atsakovas. 2008-12-08 ji su P. V. ir D. V. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 20/243 žemės sklypo, unikalus nr., (duomenys neskelbtini) ir dalį jame esančių pastatų – ½ gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį ūkinio pastato. Kita dalis pastatų priklauso S. V.. Minėtą nekilnojamąjį turtą ji įsigijo už savo asmenines lėšas. Ji (tretysis asmuo) turi gerai apmokamą darbą, pilnai gali išlaikyti save bei nepilnametę dukrą. Namo dalį pirko tuo tikslu,. kad pradėjus dirbti Biržų mieste, o gyvenant (duomenys neskelbtini), buvo nepatogu kiekvieną dieną važinėti į darbą. Tretysis asmuo nurodo, kad minėtų pastatų pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp jos ir P. V. bei D. V. nėra ginčijamos, todėl sprendimas, kuris bus priimamas dėl šalių santuokos nutraukimo jos interesų neliečia. (2 t., b.l. 4-5, 161); tokią poziciją L. M. palaikė viso proceso metu (4 t. b.l. 38, 82; 5 t., b.l. 3; 6 t., b.l. 8)

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys bei atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1975-08-16 Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 19, 119); Ieškovė yra 2009-12-16 savo vardu įregistravusi ūkininko ūkį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 20). Atsakovo S. V. ūkininko ūkis, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 1994 m. (1 t., b.l. 21). S. V. ūkininko ūkis dalyvauja ES rėmimo programose, gauna ES paramą (2 t., 11-24, 163-166; 3 t., b.l. 4-6; 4 t. b.l. 36; priedas Nr. (duomenys neskelbtini), lapai 1-4,), į bylą pateikta šio ūkio pajamų deklaracijos už 2005-2009 metus (2 t., 109-143). Iš turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. V. ūkininko ūkio sudėtinių dalių (medžiaginių, daiktinių, finansinių bei nematerialiųjų aktyvų, teisių ir įsipareigojimo kompleksas) požiūriu nustatyta rinkos vertė yra 4179149 Lt (2010-12-27 dienai); ūkio rinkos vertė verslo požiūriu yra 1171190 Lt; ūkio vertė, sumažėjus dirbamos žemės plotui per pusę 2010-12-27 palyginus su 2009 m. deklaruotu žemės plotu būtų 3295189 Lt; ūkio vertė, sumažėjus dirbamos žemės plotui per pusę 2010-12-27 palyginus su 2010 m. deklaruotu žemės plotu būtų 3301669 Lt (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 2-3 lapai, 69-73 lapai). 2008-12-08 P. V. bei D. V. dovanojo atsakovui S. V. 20/243 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (2 t., b.l. 59, 25; 3 t. b.l. 64-68); teismui pateikta šio turto kadastrinė byla (3 t., b.l. 76). Ieškovė pateikė teismui „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-14 laikraštį, kuriame yra straipsnis „Politiko širdyje šėlioja jausmų uraganas“ (2 t., b.l. 157-160). Į bylą pateiktos atsakovo S. V. bankinių operacijų išrašai 2005-2012 metų (2 t., b.l. 33-58; 4 t. b.l. 75-76; 5 t., b.l. 7-155, 159-170, 188-275, 6 t., b.l. 9-59, priedas Nr. (duomenys neskelbtini), lapai 5-284.), ieškovės bankinių operacijų išrašai 2007-2010 matais (2 t., b.l. 145-150; 5 t., b.l. 156-158), leidimai statybai grūdų džiovyklai, žemes ūkio technikos garažui (5 t., b.l. 171-174). 2010-11-19 Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliko „Lituka“ ir Ko) nurodyta, kad automobilio Volvo XC70 v.n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 24000 Lt (3 t., b.l. 24); 2010-10-22 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliko „Lituka“ ir Ko) nurodyta, kad šalių turimas turtas vertinamas 1405000 Lt (3 t., b.l. 24). Šalys 2010-04-26 nuomos sutartimis nuomoja žemės sklypus A. K., J. K. (4 t., b.l. 85-95). 2007-07-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu J. V. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę; neatlygintinai J. V. perduotas 0,24 ha sklypas nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Širvėnos seniūnija, Biržų rajonas (4 t., b.l. 96-97). Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtinančios statybinių medžiagų įgijimą 2007 metais (4 t., b.l 130-138), automobilio, malkų ruošimo mašinos, traktoriaus įgijimą 2011 metais (4 t., b.l. 139-143).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, šiuo metu šalys turi šį nekilnojamąjį turtą : 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300,73 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 185000 Lt; Priklausiniai - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 900 Lt; Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Lt; Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19000 Lt; Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3800 Lt; Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3600 Lt; Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 800 Lt; Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23000 Lt (bendra pastatų vidutinė rinkos vertė 241 000 Lt), esančius Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 2) 14000/16500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas-1.6500 ha.; priklausančios dalies (1,4 ha) žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 19000 Lt.; su jame esančiais pastatais: Pastatas - Gamybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 586,30 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 68000 Lt.; Pastatas - Sandėlis kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 772,29 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 129 000 Lt.; Pastatas - Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 904,02 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 92 000 Lt; Pastatas – Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 332,41 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 41 000 Lt.; Pastatas - Kuro bazė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,83 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 4 000 Lt.; Kiti statiniai (inžinieriniai) - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 000 Lt esantys Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).; 3) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 19,5000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 101 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 4) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 15,9991 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 108 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 5) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 7,2700 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 95 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k; 6) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 3,1000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 11 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 7) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,9200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 41 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 8) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 11,7269 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 61 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 9) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 44,2700 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 229 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 10) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 50,3500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 260 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 11) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 23,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 119 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 12) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,8000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 7 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 13) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 19,7000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 72 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 14) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 15 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 15) 70/100 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 856,92 kv.m bendro ploto, priklausančios dalies (599,844 kv. m.) vidutinė rinkos vertė 35 000 Lt; , kiemo statinius (inžinieriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000 Lt; kitus kiemo statinius (inžinieriniai)- Grūdų sandėliavimo bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69 000 Lt., esančius Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 108 000 Lt); 16) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 8,1900 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 103 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 17) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 28,8000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 105 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 18) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,8200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 9 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 19) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 8.3800 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 43 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 20) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,6100 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 39 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 21) ½ dalis Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2400 ha, žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė - 8 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k. ; 22) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 23) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 24) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 25) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 26) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 5.4400 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 20 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 27) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 9,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 47 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 28) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 22,5000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 116 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 29) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,1500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 30) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 36 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 31) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 36 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 32) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 15 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 33) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 5,1000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 26 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 34) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 24 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; 35) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,2400 ha, kurio vidutinė rinkos vertė - 1000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k; 36) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 25,7634 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 52200 Lt; 37) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 28,8384 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 53200 Lt; 38) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 2,7957 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 5200 Lt; 39) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 1,8880 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 3 600 Lt; 40) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 2,9000 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 6 200; 41) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Širvėnos sen., Biržų rajone, turintį 1,1000 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 2 800 Lt; 42) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen.. Biržų rajone, turintį 4,9800 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 10 600 Lt; 43) Žemės ūkio technikos garažą (neįregistruotą), 971 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, 194000 Lt vertės. Viso šalys turi nekilnojamojo turto už 2 816 800 Lt (sudėjus visas vertes). (1 t., 27-118 lapai; 2 t. b.l. 84-88; 4 t., b.l. 48-63, 3 t., b.l. 24; ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taip pat bylos duomenimis šalys turi šį kilnojamąjį turtą: 1) Šaldymo įrenginį (šaldymo kameros agregatai, automatika, naudojamas uogų šaldymui). 68 000 Lt vertės; 2) Serbentų skynimo kombainą „JOONAS“, 40 000 Lt vertės; 3) Lietinimo sistemą (susidedanti iš elektrinio siurblio, valdymo pulto, vandens filtro). 12 000 Lt vertės; 4) Mulčiavimo agregatą CELLI TC-150, 4000 Lt vertės; 5) Traktorius MTZ - 80, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės; 6) Traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės; 7) Traktorius priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės; 8) Traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės; 9) Purkštuvą 16T2 „AIR DROP“, 20 000 Lt vertės; 10) Buldozerį DZ-171.1-03, 10 000 Lt vertės; 11) Pasėlių priežiūros akėčias, 4 000 Lt vertės; 12) Javų kombainą New Holland CX840N, 280 000 Lt vertės; 13) Grūdų džiovyklą MEPU RCW300, 50 000 Lt vertės; 14) Prikabinamas HARDI purkštuvą Commander, 20 000 Lt vertės; 15) Teleskopinis krautuvą Manitou MLT735-120, 80 000 Lt vertės; 16) Pakabinamą mineralinių trąšų barstomąją, 28 000 Lt vertės; 17) Traktorių John Deere 6330 Premium, 125 000 Lt vertės; 18) Priekabą 02111254, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), vertė 1000 Lt.; 19) Betono maišyklę, 400 Lt vertės; 20) Krūmapjovę 343RF Husgvarna, 500 Lt vertės; 21) Plovimo įrenginį HD/15C, 500 Lt vertės; 22) Pjūklą Husgvarna 365, 400 Lt vertės; 23) Laminuotą reklaminį stendą, 100 Lt vertės; 24) Biuro baldų komplektą (žurnalinis staliukas, 1 darbo vietos stalas, 3 vnt. lentynų, spintelė, 3 kėdės), 4500 Lt vertės; 25) Biuro baldus 2 darbo vietų stalas, 4 vnt. lentynų), 1000 Lt vertės; 26) automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 24 000 Lt; 27) automobilį TOYOTA Hilux, kurio įsigijimo vertė 98347 Lt (be PVM); 28) traktorių (duomenys neskelbtini) Vario, kurio įsigijimo vertė 361000 (be PVM) 436810 Lt, malkų ruošimo mašiną “1x37”, kurios įsigijimo vertė 31600 (be PVM) 38236 Lt; Viso kilnojamojo turto už 1 277 047 Lt (sudėjus visas vertes). (1 t., 22-26; 2 t., 26-32, 107-108, 152-154; 3 t., b.l. 24; 4 t., 139-143;)

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo bei neturtinė žala

CK 3 knygos 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes kurios buvo ištirtos ir išanalizuotos teismo posėdžio metu (2006-03-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-10 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo S. V. kaltės. Atsakovo kaltė šioje byloje dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismas pažymi, kad atsakovas S. V. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas nustatytas pareigas – nebuvo lojalus sutuoktinei, buvo neištikimas, parodė didelę nepagarbą sutuoktinei, neparėmė jos moraliai, nenutraukus santuokos paliko šeimą, pradėjo gyventi su kita moterimi. Nors atsakovas S. V. neigia neištikimybės faktą, teismas atmeta jo parodymus. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2007 m. paliko ieškovę. Iš pradžių atsakovas apsigyveno vagonėlyje, vėliau padovanotame name Varniūnų kaime, kartu su L. M.. Liudytoja J. K. (S. V. ir J. V. duktė) bei liudytojas A. V. (S. V. ir J. V. sūnus) patvirtino, kad S. V. paliko J. V., nes susirado kitą moterį – L. M. (4 t., b.l. 113-114; 5 t., b.l. 178-179). Ieškovė nurodė, kad atsakovas su L. M. važiavo į keliones – Egiptą, Braziliją, Tailandą, Vietnamą bei kitas šalis, važiuodavo į Druskininkus (4 t., b.l. 104-105; 5 t., b.l. 178). Pats atsakovas neneigė, kad su L. M. ne kartą važiavo į keliones užsienyje. Tai, kad J. V. paliko ieškovę ir išėjo pas kitą moterį patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai – L. Š. (4 t., b.l. 114-115), I. N. (5 t., b.l. 180-181). Atsakovo išėjimo iš šeimos faktą patvirtino liudytojai R. V. (4 t. b.l. 117-118), V. D. (4 t., b.l. 118-119). Apie atsakovo neištikimybę, šeimos palikimą buvo rašoma tuo metu spaudoje, ką patvirtino ieškovės pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-14 laikraštis, kuriame yra straipsnis „Politiko širdyje šėlioja jausmų uraganas“ (2 t., b.l. 157-160). Ieškovė nurodė, kad buvo ir daugiau straipsnių spaudoje, kuriose buvo aprašoma atsakovo santykiai su L. M. (4 t., b.l. 104).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. V. siekė išsaugoti šeimą, tačiau to nepalaikė atsakovas. Atsakovas tik formaliai nurodė, kad ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad santuokos iširimą lėmė ne atsakovo neištikimybė (šeimos palikimas), o kitos priežastys.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. LAT praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008-02-20 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Atsakovas yra stambus ūkininkas, buvęs politikas, žinomas Biržuose bei rajone žmogus, jo santykiai su kita moterimi buvo viešai aptarinėjami spaudoje, kas neabejotinai sukelia ieškovei neigiamus išgyvenimus. Teismas konstatuoja, kad ieškovė J. V. patyrė neturtinę žalą, tą įrodo tas faktas, jog ieškovė buvo palikta atsakovo. Ieškovė teismui nurodė, kad po atsakovo išėjimo iš šeimos ji jautė didelę depresiją, vartojo vaistus, neigiamai jos sveikatą veikė straipsniai spaudoje apie atsakovo santykius su L. M. (4 t., b.l. 106). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais ieškovės parodymais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad palikęs šeimą atsakovas materialiai rūpinosi ieškove – periodiškai jai pervesdavo sumas pragyvenimui, namo remontui, automobilio pirkimui, už kelionę, sumos siekė nuo 3000 iki 10000 Lt, 2008-04-17 pervesta 100 000 Lt (2 t., b.l. 41-58, 145-150, 4 t., 75-76 b.l.; 5 t., b.l. 10-170, 188-275; 6 t., b.l. 34; priedas Nr. 1). Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose (Žr. pvz.: 2007-05-02 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007) ieškovei iš atsakovo priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dalinamo turto balansas, vertės nustatymas, turto padalinimas, kompensacija, kiti su turtu susiję klausimai

Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Procesinių ir kitų įstatymų normų, reglamentuojančių buto vertės pagal rinkos kainą nustatymą, nėra. Taigi buto vertė pagal rinkos kainą būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. LAT formuoja teismų praktiką, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, Ekspertizės išvada, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-251/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-12/2008).

Šioje byloje nustatant turto vertę teismas pagrinde remiasi teismo paskirtos ekspertizės dėl turto vertės nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų duomenimis. Dalis turto nebuvo ekspertų vertinta, todėl nustatant kito turto (neįvertinto ekspertų) vertę, buvo remtasi Registrų centro, turto vertintojų („Lituka“ ir Ko) pateiktais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims priklauso turto už 4 093 847 Lt (nekilnojamojo turto už 2 816 800 Lt + kilnojamojo turto už 1 277 047 Lt)

Iš dalintino turto sąrašo išimtinas žemės sklypas 0,24 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės. Šis žemės sklypas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis žemės sklypas 2007-07-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas atkūrusi nuosavybes teises J. V. (4 t. b.l. 96-97). Išėmus šį žemės sklypą iš dalintino turto sąrašo, įvertinant turto vertę laikytina, kad šalys dalijasi 4 092 847 Lt vertės turtą.

Atsakovas S. V. prašo jo asmenine nuosavybe pripažinti turtą, kurį jis įgijo nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo gyventi kartu gyventi su ieškove. Toks atsakovo reikalavimas yra atmestinas. Vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šiuo sprendimu pripažinus, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kartu konstatuotina, kad ieškovas neturi teisės reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio pradėjimo gyventi skyrium dienos, todėl šis atsakovo argumentas teismo atmetamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove negyvena nuo 2007 metų, tačiau tai neturi įtakos vėliau įgyto turto dalinimui, šis turtas (įgytas po 2007) laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas kartu su kitu turtu.

Ieškovė J. V. prašo padalinti turtą priteisiant praktiškai visą turtą atsakovui, o jai priteisiant iš atsakovo kompensaciją. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalinimo būdu ir prašė turtą padalinti kiek galima lygesnėmis dalimis. LAT išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, tik tuo atveju kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (LAT 2003 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-355/2003, 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). LAT taip pat yra pažymėjęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-374/2002, kt.). Nesant tokių aplinkybių ir turtą dalijant ne natūra (per kompensacinį mechanizmą), vienai iš šalių tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, kas neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų

Šioje byloje šalims priklausantis turtas yra dalus, nėra duomenų apie tokio dalinimo nepriimtinumą bei negalimumą, todėl turtas dalintinas natūra, kiek galima lygesnėmis dalimis, atsižvelgiant į turto vertę. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Taip pat pažymėtina, kad teismas dalydamas santuokinį turtą neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų, o pasirenka tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2008).

Nustatant priteistiną turtą šalims, teismas atsižvelgia į šalių šiuo metu valdomą turtą, dirbamą, nuomojamą žemę, turto laikymo bei saugojimo galimybes. Atsakovas nurodė, kad dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypų, sutuoktiniai jau iš esmės pasidalino, ieškovė jai padalintą žemę nuomoją dukrai J. K.. Tai patvirtinta ir bylos medžiaga (4 t., b.l. 88-95), patvirtino ir teisme apklausta J. K. (4 t., b.l. 114), todėl į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina dalijant turtą. Dalinant turtą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalys nepateikė jokių duomenų, kad su kokiu nors konkrečiu turtu yra turimi kokie nors turtiniai ar sutartiniai (išskyrus pateiktas žemės sklypų nuomos sutartis) įsipareigojimai.

Byloje iš esmės visas turtas vienokiu ar kitokiu būdu yra ekspertų ar vertintojų įvertintas, kuo teismas ir remiasi. Tačiau byloje nėra įvertina priekaba – modelis (duomenys neskelbtini), vežti kanojoms v.n. (duomenys neskelbtini), pagaminta 1992 m. (1 t., b.l. 25). Ieškovė galutiniame ieškinyje nurodo, kad šios priekabos vertė yra 5000 Lt, atsakovas priešieškinyje nurodo, kad šios priekabos vertė yra 600 Lt. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tikrąją šios priekabos vertę. Įvertinus tai, bei vadovaujantis protingumo, bei sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į panašių priekabų kainas skelbiamas internete, teismas laiko, kad šios priekabos vertė yra 1000 Lt. Galutiniuose procesiniuose dokumentuose, šalys nebeprašo dalinti kanojas, irklus, gelbėjimosi liemenes, todėl darytina išvada, kad šį turtą šalys pasidalino, todėl šis turtas (kanojos, irklai, gelbėjimosi liemenes) sprendimu nedalinamas.

Ieškovė prašo dalinti ūkininko ūkius – jos vardu registruotą ūkininko ūkį palikti jai, o S. V. vardu registruotą ūkį priteisti atsakovai, o jai taikyti kompensacijos mechanizmą. Šiuo atveju teismas pažymi – kadangi visas šalių turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas dalinamas individualiai, minėtas turtas buvo apskaitytas S. V. ūkininko ūkyje, todėl atskirai ūkininko ūkiai, kaip turto vienetas šioje byloje nedalintini, paliekant juos ūkininkams šiuos ūkius įsteigusiems. Toks turto dalinimo būdas, teismo manymu, šioje byloje yra teisingiausias. Ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma ir šios teisės ir prievolės sietinos išimtinai su fiziniu asmeniu – ūkininku, jo partneriu. LR Ūkininko ūkio įstatymas numato partnerystę, įstatyme nurodyta, kad partneriu gali butų ūkininko sutuoktinis, tokiu būdu pasidalinant teises ir prievoles. Partneris nurodomas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininko ūkio registre kaip partneris (LR Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 5 d.). Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė yra registruota Ūkininkų ūkio registre, kaip ūkininko partnerė, taip pat nėra jokių duomenų, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Ieškovė ginčija ekspertizės akte nurodytas skirtas dotacijas S. V. ūkininko ūkiui. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti ekspertizės aktu. Taip pat pažymėtina, kad gautos dotacijos nėra laisvai ūkininko disponuojamos, tai tam tikra prasme tikslinės lėšos, kurios be kitų funkcijų atlieka ir kompensacinę funkciją ir ūkio vertės neįtakoja, ką teisme patvirtino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apskaitos ekonomikos konsultantė D. L. (4 t., b.l. 115-117). Įvertinus visa tai, po turto padalinimo, ūkininko ūkiai lieka, juos įregistravusiems ūkininkams – S. V. ūkininko ūkis S. V., J. V. ūkininko ūkis – J. V..

Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš savos sąskaitų 2007-2010 m. yra išėmęs 1 234 000 Lt, ir galimai panaudojęs šiuo pinigus kitos moters išlaikymui bei pastatų statybai, kuriuos statė P. V. vardu, žemės sklypo pirkimui, kurie vėliau jam buvo neva padovanoti, Ieškovė nurodo, kad sklypo su pastatais dovanojimas, kai P. V. ir D. V. dovanojo S. V. sklypo dalį bei namo dalį, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, buvo apsimestinis sandoris. J. V. prašo kompensacijos dėl galimai prarasto šeimos turto. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu tenka bylos šalims, taigi įrodinėjimo subjektais civiliniame procese yra proceso šalys, o ne teismas. Ieškovė nurodė, tam tikrus mokėjimus, kurie jos manymu buvo atlikti įsigyti statybines medžiagas, statant namą (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas neneigė, kad iš jo sąskaitų buvo išimami pinigai, bei kad buvo perkamos statybinės medžiagos. Atsakovas teisme nurodė, kad minėtu laikotarpiu (2007 m), buvo statomi tam tikri jo ūkio statiniai, ir tuo tikslu buvo perkamos statybinės medžiagos. Atsakovas pateikė teismui tai įrodančius dokumentus – statybos leidimus (5 t., b.l. 171-174). Byloje liko nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad grynieji pinigai iš sąskaitų buvo paimami, tam kad juos panaudoti ūkininko ūkyje – kurui, trąšoms, chemijai, sezoninių darbuotojų samdymui, ūkio plėtrai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas yra kažkur paslėpęs ar investavęs dideles pinigų sumas. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas, kad 2008-12-08 žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartis, kuria buvo atsakovui padovanota dalis žemės sklypo ir dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, yra apsimestinis sandoris. Taip pat nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad 2008-12-08 pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią P. V. ir D. V. pardavė L. M. dalį žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, yra apsimestinis sandoris. Ieškovė neginčijo šių sandorių. Įvertinus visa tai, šis S. V. priklausantis turtas, nelaikytinas bendrąją jungtine nuosavybe ir neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą. Kadangi nėra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas sumažino jungtinę nuosavybę, ieškovės prašymas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atmestinas.

Padalinus tarp šalių turtą, šaliai tenkančiai mažesnė turto dalis, iš kitos šalies priteistina kompensacija. Kadangi šioje byloje atsakovui S. V. priteista didesnė turto dalis 75 953 Lt sumai, iš atsakovo priteistina ieškovei 37976, 50 Lt kompensacija.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Kadangi ieškinys bei priešieškinis abu tenkintini iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai. Įvertinus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, bei vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas laiko jog šioje byloje ieškinio bei priešieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų (tenkintas ieškovės reikalavimas dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti reikalavimai dėl kompensacijos dėl prarasto šeimos turto bei turto padalinimo būdo; atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas, tenkintas atsakovo reikalavimas dėl turto padalinimo būdo), todėl atitinkamai ir paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos iš šalių.

Ieškovė yra sumokėjusi 5886 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 17, 128), nuo likusios dalies mokėjimo atleista (1 t., b.l. 63), todėl iš jos žyminio mokesčio nesumokėtas likutis (įvertinus patenkinto reikalavimo dalį) nepriteistinas. Ieškovė turėjo 18 886 bylinėjimosi išlaidų – 5000 Lt advokato pagalbai (4 t., b.l. 83-84) ir 8000 Lt išlaidos už ekspertizės aktą (3 t., b.l. 71-73; 4 t., b.l. 26), ir sumokėta žyminio mokesčio dalis. Atsakovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 98), 2480,50 turto vertintojo paslaugoms apmokėti (3 t., b.l. 22-23).Atsakovas yra sumokėjęs 4000 Lt žyminio mokesčio (3 t., b.l. 21), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas. Įvertinant dalintiną turtą, atsakovas turėjo sumokėti viso 24464 Lt žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistina valstybei nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 20464 Lt. Įvertinus tai atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 28444,50 Lt (įskaičiuojant nesumokėtą žyminio mokesčio dalį) Ieškovei iš atsakovo priteistina pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Analogiškai (proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai) paskirstytinos ir dokumentų išlaidos, priteistinos valstybei (CPK 92 str.). Dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 127, 60 Lt ( 1 t., b.l. 2; 2 t., b.l. 2; 3 t., b.l. 2; 4 t., b.l. 2; 5 t., b.l. 2; 6 t., b.l. 2), kurios dalintinos šalims per pusę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. V. ieškinį (patikslintą ieškinį) tenkinti iš dalies. Atsakovo S. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.

J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą 1975-08-16 Biržų rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl S. V. kaltės.

Santuoką nutraukus J. V. palikti santuokinę pavardę – V..

Žemės sklypą 0,24 ha, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti J. V. asmenine nuosavybe.

Santuokoje įgytą turtą šalims padalinti sekančiai - J. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti:

Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300,73 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 185000 Lt; Priklausiniai - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 900 Lt; Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Lt; Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19000 Lt; Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3800 Lt; Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3600 Lt; Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 800 Lt; Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23000 Lt (bendra pastatų vidutinė rinkos vertė 241 000 Lt), esančius Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini);7000/16500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9500 Lt.; ir jame esančius – Pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 904,02 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 92 000 Lt, pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 332,41 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 41 000 Lt, esančius Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini);Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 19,5000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 101 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; (pasidomėti nes ant sutarties tik 5,6 ha)Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 15,9991 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 108 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 7,2700 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 95 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 3,1000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 11 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,9200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 41 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 11,7269 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 61 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 44,2700 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 229 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 50,3500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 260 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 23,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 119 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,8000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 7 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 19,7000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 72 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 15 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 28,8384 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 53200 Lt;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 15 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 1,8880 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 3 600 Lt;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 2,9000 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 6 200 Lt; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen.. Biržų rajone, turintį 4,9800 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 10 600 Lt;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 8,1900 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 103 000 Lt.,Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 9,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 47 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,6100 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 39 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,1500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.; (nuomoja dukrai)Šaldymo įrenginį (šaldymo kameros agregatai, automatika, naudojamas uogų šaldymui). 68 000 Lt vertės; Serbentų skynimo kombainą „JOONAS“, 40 000 Lt vertės;Lietinimo sistemą (susidedanti iš elektrinio siurblio, valdymo pulto, vandens filtro). 12 000 Lt vertės;Mulčiavimo agregatą CELLI TC-150, 4000 Lt vertės; Automobilį TOYOTA HILUX v.n. (duomenys neskelbtini) 98347 Lt vertės;

Viso ieškovei J. V. priteisti turto natūra 2 008 447 litų vertės.

S. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti:

7000/16500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9500 Lt.; su jame esančiais: Pastatu - gamybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 586,30 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 68000 Lt.; Pastatu – Sandėliu kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 772,29 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 129 000 Lt.; pastatu - Kuro bazė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,83 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 4 000 Lt.; Kitais statiniais (inžinieriniai)- Kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 000 Lt, esančius Biržų raj., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).;70/100 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 35 000 Lt; , kiemo statinius (inžinieriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000 Lt; kitus kiemo statinius (inžinieriniai)- Grūdų sandėliavimo bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69 000 Lt., esančius Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g.1 (bendra vertė 108 000 Lt);Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 28,8000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 105 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,8200 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 9 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 8.3800 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 43 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;½ dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,2400 ha, žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė - 8 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 1,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 5.4400 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 20 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 22,5000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 116 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 36 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 7,0000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 36 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 5,1000 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 26 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4,5500 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 24 000 Lt., esantis Biržų raj. (duomenys neskelbtini) k.;Žemės ūkio technikos garažą (neįregistruotą), 971 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, 194000 Lt vertės;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 25,7634 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 52200 Lt;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaime, Papilio sen., Biržų rajone, turintį 2,7957 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 5200 Lt;Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Širvėnos sen., Biržų rajone, turintį 1,1000 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 2 800 Lt;Traktorių MTZ - 80, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės; Traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės; Traktorius priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės;Traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės;Purkštuvą 16T2 „AIR DROP“, 20 000 Lt vertės; Buldozeris DZ-171.1-03, 10 000 Lt vertės; Pasėlių priežiūros akėčias, 4 000 Lt vertės; Javų kombainą New Holland CX840N, 280 000 Lt vertės; Grūdų džiovyklą MEPU RCW300, 50 000 Lt vertės;Prikabinamą HARDI purkštuvą Commander, 20 000 Lt vertės; Teleskopinį krautuvą Manitou MLT735-120, 80 000 Lt vertės;Pakabinamą mineralinių trąšų barstomąją, 28 000 Lt vertės; Traktorių John Deere 6330 Premium, 125 000 Lt vertės;Priekabą 02111254, valstybinis (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės; Betono maišyklę, 400 Lt vertės; Krūmapjovę 343RF Husgvarna, 500 Lt vertės; Plovimo įrenginį HD/15C, 500 Lt vertės;Pjūklą Husgvarna 365, 400 Lt vertės; Laminuotą reklaminį stendą, 100 Lt vertės; Biuro baldų komplektą (žurnalinis staliukas, 1 darbo vietos stalas, 3 vnt. lentynų, spintelė, 3 kėdės), 4500 Lt vertės;Biuro baldus (2 darbo vietų stalas, 4 vnt. lentynų), 1000 Lt vertės; Automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 24 000 Lt;Traktorių (duomenys neskelbtini) Vario, 361000 Lt vertės;Malkų ruošimo mašiną “1x37”, 31600 Lt vertės.

Viso atsakovui S. V. priteisti turto natūra 2 084 400 litų vertės.

Po santuokos nutraukimo S. V. ūkininko ūkis (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) lieka S. V., J. V. ūkininko ūkis (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – J. V..

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovei J. V. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, 37976, 50 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis litus 50 ct) kompensaciją dėl atsakovui tenkančios didesnės turto dalies, 9443 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. V. 20464 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš J. V. S. V. 14222,25 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus dvidešimt du litus 25 ct) jo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. V. ir S. V. po 63,80 Lt (šešiasdešimt tris litus 80 ct) dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Įsiteisėjus sprendimui, jo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS ištuokos fakto įregistravimui. Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti VĮ Registrų centrui Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas