Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-88-830/2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo L. M., bei pagal S. V. priešieškinį J. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo 1975-08-16 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti 4 525 349,27 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, 300 000 Lt už sumažintą turto vertę, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės paskaičiavimais, santuokoje įgyto turto įgijo 12 108 214,81 Lt. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, 215 735,44 Lt kompensacijos ieškovei priteisimo už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad santuokoje įgyto ir tarp šalių dalintino turto turi už 1 797 452,88 Lt.

Pasirengimo nagrinėti bylą metu ieškovė J. V. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones bei paskirti ją atsakovo ūkininko ūkio turto administratore arba administratoriumi paskirti administratorių, turintį teisę teikti bankroto paslaugas Dangirą Bardišauską arba Lygaudą Petronį. Prašymui pagrįsti nurodė, kad atsakovas netinkamai tvarko šeimos turtą, jį švaisto, daro žalą šeimai. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010-08-24 raštu pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 581 011,47 Lt išmokų. Šias lėšas atsakovas turi grąžinti dėl savo kaltės. Nacionalinė žemės tarnyba 2010-12-16 raštu pranešė, kad atsakovas turi teisę iš valstybės pirkti 25,7634 ha, 28,8343 ha, 2,7957 ha, 1,8880 ha žemės sklypus, tačiau atsakovas šio turto neperka, nors pajamų turi ir pagrindinė ūkio veikla yra žemės ūkio produkcijos auginimas. Atsakovas gavo iš ūkio didžiules pajamas, tačiau nurodo, kad santaupų neturi, todėl laikytina, kad jis yra iššvaistęs virš 1 000 000 Lt (b. l. 26-27).

Biržų rajono apylinkės teismas 2010-12-27 nutartimi ieškovės prašymo netenkino vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d. nuostatomis bei tuo, kad teismas privalo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais apie tai, kad atsakovas netinkamai tvarko šeimos turtą, švaisto jį ar kitokiais tyčiniais veiksmais daro žalą šeimai. Tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo iš sugrąžinti išmokėtą paramą dėl ūkyje nustatytų pažeidimų, teismo nuomone, negali būti laikoma tyčiniais atsakovo veiksmais tikslu daryti žalą savo paties ūkiui bei šeimai. Iš 2010-08-12 Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Kaimo plėtros programų departamento sprendimo matyti, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklių bei Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti ir išmokėtą paramą pareikalauta grąžinti todėl, kad tikrinant grūdų mėginius buvo rasta neleistinos sintetinės veikliosios medžiagos. Tai, kad atsakovas iki šiol neįgijo (nenupirko) iš valstybės suprojektuotų ir paženklintų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, teismo nuomone, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas neteisėtais veiksmais kenkia savo ūkininko ūkiui, netinkamai tvarko šeimos turtą, jį švaisto, daro žalą šeimai. Teismas sprendė, jog jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys apie tai, kad atsakovas jau yra iššvaistęs virš 1 000 000 Lt šeimos turto (b. l. 37-38).

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-12-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl to, kad Nacionalinė žemės mokėjimo agentūra prie ŽŪM pareikalavo grąžinti 500 000 Lt paramą ūkyje radus neleistinos sintetinės veikliosios medžiagos, nes jis atliko neteisėtus veiksmus, neužtikrino, kad žemės ūkio kultūros būtų auginamos laikantis sutartimi prisiimtų reikalavimų. Šiai sumai sumažėjo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje esantis turtas. Atsakovas, kaip ūkio vadovas, yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą ūkio valdymą, savo pareigas atliko nerūpestingai ir laikytina, kad ūkį tvarko netinkamai. Todėl mano, kad administratoriaus skyrimas yra būtinas ūkiui ir visam turtui apsaugoti. Nurodo, kad atsakovas turtą tvarko aplaidžiai, nuostolingai, neperka žemės sklypų, nedidina bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, ir tai daro siekdamas po santuokos nutraukimo realizuoti įgytą teisę į žemės sklypų nupirkimą. S. V. ūkis pagal pateiktas ūkio deklaracijas 2007-2009 metais gavo 1 450 534 Lt grynojo pelno, iš kurio tik 222 042 Lt davė jai. Todėl yra pasisavinęs ir be jos žinios laiko ar yra sunaudojęs ne šeimos poreikių tenkinimui 1 228 492 Lt. Ūkio grynasis pelnas pastoviai mažėja. Atsakovas 2009-12-31 ūkininko ūkio balanse nurodė 1 646 450 Lt vertės turtą, nors prieš metus turto vertė buvo 2 149 826 Lt. Atsakovas teigia, kad 2010-06-30 ūkio ilgalaikį turtą sudaro 981 387,22 Lt vertės turtas. Iš to darytina išvada, kad turtas yra švaistomas, slepiamas. 2009-09-30 atsakovas dovanojo I. M. 9 300 Lt, 2008-12-22 sumoka 25 000 Lt, slepia pinigų judėjimą sąskaitose (b. l. 39-40).

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2010-12-27 nutartį. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, nes pati ieškovė nurodė, kad 2007-2009 metais gavo didelius grynuosius pelnus iš ūkio, kas patvirtina, kad ūkis dirbo pelningai, pelnas viršijo statistinį vidurkį. Ieškovė nuo 2007 metų prie ūkio veiklos neprisideda, gyvena atskirai, o nuo 2009-12-16 įregistravo savo ūkį. Ieškovės nurodytų 1 228 492 Lt nepasisavino ir neslepia, nes 2008- 2010 metų dalies išlaidų suvestinės patvirtina, kad didžioji dalis gauto pelno investuojama į ūkį (perkamas kuras, trąšos, chemija, nauja technika), dalis panaudojama smulkioms išlaidoms ūkyje (žemės ūkio technikos remontas, pastatų remontas, atlyginimas samdiniams ir t. t.) ir tik nedidelė dalis pelno skiriama asmeniniams šalių poreikiams tenkinti. Jau iškėlus ištuokos bylą, 2010-04-08 ūkis įgijo 34 800 Lt vertės tręštuvą, 2010-06-30 - 183 260 Lt vertės traktorių John deere, kas patvirtina, kad jokių ūkio lėšų jis neslepia. Jeigu ieškovė mano, kad jis pasisavino bendras lėšas, turi teisę prašyti priteisti atitinkamą kompensaciją, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis yra kita ir jų taikymas neišspręs turto pasisavinimo klausimo, jei toks ir būtų. Ūkio grynasis pelnas kasmet mažėja todėl, kad mažėja deklaruojami žemės plotai, nes pačios ieškovės prašymu dalis pačių vertingiausių žemės sklypų yra perduota naudotis jų savarankiškai ūkininkaujantiems vaikams. Neprivalo didinti jų bendro turto įsigydamas naujus žemės sklypus, ir taip didinti ieškovei priklausančio bendro turto dalį, nes jie negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007 metų. Ieškovei buvo siūlomi įvairūs būdai ginčą baigti taikiai, tačiau ji nesiekia greičiau išspręsti problemų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pati ieškovė ūkį prašo priteisti atsakovui, todėl ir tariami ateities nuostoliai tektų jam (b. l. 56-60).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai išaiškino ir taikė CPK 144-146 straipsnius, todėl nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Ieškovė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė motyvais ir įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai ar kad yra kitos aplinkybės, dėl kurių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, jei laikinoji apsaugos priemonė bus netaikyta (CPK 144 str. 2 d.).

Ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės–ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė – ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę netrikdomai vykdyti gamybinę – ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. CPK 145 str. 1 d. 5 p. numato laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo turto administratoriaus paskyrimą. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paskirti ūkininko ūkiui laikinąjį administratorių, nurodo, kad atsakovas turtą tvarko nuostolingai, aplaidžiais ir kaltais veiksmais padarė žalos, neperka žemės sklypų, nedidina bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo iš atsakovo sugrąžinti išmokėtą paramą dėl ūkyje rastos neleistinos sintetinės veikliosios medžiagos, dėl ko ir buvo nustatyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės bei Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimai, negali būti laikomi tyčiniais atsakovo veiksmais tikslu daryti žalą savo paties ūkininko ūkiui bei šeimai. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, ieškovė visą ūkininko ūkį laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prašo priteisti kompensaciją už jo dalį. Todėl ūkininko ūkiui esant ir ieškovės nuosavybe, ieškovė, lygiai kaip ir atsakovas, turėjo rūpintis, prižiūrėti ūkį, užtikrinti jo tinkamą agrarinę būklę taip, kad neatsirastų žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės pirkti iš valstybės žemės sklypus nerealizavimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, aplaidus elgesys, netinkamas šeimos turto tvarkymas ar švaistymas, nes įsigyti tam tikrą turtą yra asmens teisė, o ne pareiga. Ieškovės paaiškinimas, kad atsakovas yra jau iššvaistęs virš 1 000 000 Lt šeimos turto, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtam ūkininko ūkiui įvertinti yra paskirta turto vertinimo ekspertizė. Prašydama skirti ekspertizę ieškovė ūkininko ūkį įvertino 10 000 000 Lt. Jeigu, kaip teigia apeliantė, ūkis būtų tvarkomas nuostolingai, jo turtas švaistomas ir jis administruojamas netinkamai, akivaizdu, kad jo ieškovė nevertintų milijonais litų. Pati ieškovė nurodo, kad S. V. ūkis pagal pateiktas ūkio deklaracijas 2007-2009 metais gavo 1 450 534 Lt grynojo pelno.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad atsakovo, kaip ūkininko ūkio vadovo, nušalinimas ir kito asmens, laikinai einančio jo pareigas, paskyrimas užtikrins, kad šis naujai paskirtas asmuo pasiektų geresnį rezultatą negu atsakovas, kuris ūkį tvarko savo naudai ir interesais. Ieškovė ieškinyje prašo ūkininko ūkį paskirti nuosavybėn atsakovui, todėl tikėtina, kad jos interesas ūkininko ūkio išsaugojimu ir jo būklės gerinimu yra mažesnis nei atsakovo. CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto administratoriaus paskyrimas - teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė. Iš byloje pateiktų įrodymų ir procesinių dokumentų turinio darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog byloje yra išimtinės aplinkybės ir ši laikinoji apsaugos priemonė bus efektyvi.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.