- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2-2633-474/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00607-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. Š., A. Š.
- Advokatai
- Evelina Liutkutė, Eligijas Karbauskuiu
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. Š. ir A. Š. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 2012 metų pradžioje atsakovė V. Š. kreipėsi į ieškovą su prašymu, nurodydama, kad jai ir jos sutuoktiniui A. Š. skubiai reikalingos piniginės lėšos ir paprašė suteikti atsakovams paskolą, žadėdama mokėti 10 procentų metines palūkanas už paskolintas lėšas. Ieškovas buvo grąžinęs skolą savo seseriai D. B. ir žinodamas, kad ši turi pinigų, nuvažiavo pas ją ir pasiūlė užsidirbti, paskolinant pinigus atsakovams. Jis iš sesers pasiskolino 30000 litų, kuriuos jis perskolino atsakovams. Savo vadu jis paskolino 20000 litų, o 10000 litų jis paskolino sesers D. B. vardu. Atsakovus V. Š. ir A. Š. jis pažįsta iš vaikystės, jais pasitikėjo, todėl nebuvo sudaryta detali paskolos sutartis. Atsakovė V. Š. savo ranka surašė ir ieškovui įteikė paskolos raštelį, kuriame yra nurodyta, kad „2012 m. sausio 4 d. įdavė A. K. – 20000 Lt“, pažymėta „ 2012 m. sausio 4 d. D. – 10000 Lt“. Ieškovas dirbo pas atsakovus jų ūkyje ir jam nekilo jokių abejonių dėl paskolos negrąžinimo, nes atsakovai vykdė veiklą, gavo pajamas, jie buvo pažįstami nuo vaikystės. Ieškovas suprato, kad kuo ilgiau jie naudosis paskola, tuo didesnes palūkanas jis gaus. Kadangi atsakovai pradėjo vengti su juo atsiskaityti, jis nuvyko pas seserį tartis dėl veiksmų prieš atsakovus dėl paskolos grąžinimo ir sužinojo, kad seseriai paskola yra grąžinta. Tada jis raštu pareikalavo grąžinti paskolą, tačiau atsakovai į tai nesureagavo. Kadangi jis nutraukė su atsakovu žemės nuomos sutartį, atsakovas A. Š. neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, mano, kad dėl šių priežasčių atsakovai negrąžina jam paskolos. Kadangi jis 2017-02-23 išsiuntė reikalavimą grąžinti skolą, nes paskolos sutartyje nebuvo nustatytas grąžinimo terminas, atsakovai prievolę turėjo įvykdyti iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos. Paskola negrąžinta, todėl prašo priteisti iš atsakovų 5792,40 Eur paskolą. Atsakovai privalo sumokėti CK 6.872 str. 1 d. nustatytas pal9kanas, kas sudaro 2360,69 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-04 iki 2018-06-04. Atsakovai yra praleidę terminą prievolei įvykdyti, todėl iš atsakovų prašo priteisti CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanas nuo 2017-04-01 iki 2018-06-04, kas sudaro 341,20 Eur, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-05 nuo 8494,29 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai V. Š. ir A. Š. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovai nurodo, kad ieškovas nuo 2005-07-01 iki 2016-08-01 dirbo atsakovo A. Š. ūkyje vairuotoju-mechanizatoriumi. Nutraukus darbo santykius su ieškovu, jis 2017-02-23 pareiškė reikalavimą atsakovui A. Š. dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nuompinigių už žemę bei paskolą. Atsakovas atsakydamas į tokį reikalavimą nurodė, kad jis nepagrįstas ir nėra pagrindo jį tenkinti. Atsakovai nurodo, kad ieškovas jokios paskolos nei atsakovei V. Š., nei A. Š. nėra suteikęs o atsakovai jokių pinigų iš ieškovo nėra gavę. Ieškovas savo reikalavimą grindžia rašteliu, kuriame nėra nurodyti paskolos gavėjų duomenys, šis raštelis nėra pasirašytas tariamų paskolos gavėjų,. Iš raštelio nėra aišku, kam pinigai buvo perduoti, kokiu tikslu ir ar nežinomas gavėjas turėtų juos grąžinti, o juos perdavę asmenys turi teisę reikalauti juos grąžinti. Šis raštelis negali būti laikomas paskolos rašteliu CK 6.871 str. 3 d. prasme. Atsakovams 2012 metais nebuvo jokios būtinybės skolintis iš ieškovo tokią sumą. Nepagrįstas reikalavimas priteisti palūkanas už naudojimąsi paskola, nes yra taikomas sutrumpintas 5 metų senaties terminas ir atsakovai prašo taikyti senatį. Taip pat ieškovas nepagrįstai reikalauja kompensacinių palūkanų, kurios gali būti priteistinos nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo iki ieškinio pareiškimo, o ieškovas jas prašo priteisti iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat nepagrįstai ieškovas nurodo, kad ši prievolė yra solidari, nes jis nurodo, kad atsakovas A. Š. pritarė paskolos gavimui, nors jokių įrodymų apie tai nepateikė. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl prašo ieškovui paskirti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5792 Eur baudą, 50 procentų priteisinat atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui pateikė popieriaus lapą, kuriame padaryti rankraštiniai įrašai “2012 m. sausio 4 d. įdavė A. K. – 20000 Lt, D. – 10000 Lt“.
Liudytoja D. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji broliui A. K. paskolino 30000 litų, kuriuos ji turėjo, nes brolis buvo grąžinęs skolą jai. Brolis jai pasiūlė paskolinti A. Š. tuos 10000 Lt, nes šis pažadėjo mokėti didesnes palūkanas. Pinigus ji perdavė broliui. Tuos 10000 Lt jai grąžino A. Š., pinigus jis atvežė į namus.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Ieškovas teismui pateikė neaišku kieno ranka padarytus rankraštinius įrašus popieriaus lape, kuriuos kaip jis įvardino kaip paskolos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovų. Teismas sprendžia, kad pateiktas raštelis su rankraštiniais įrašais jame, negali būti laikomas paskolos sutartimi, paskolos rašteliu CK 6.870 straipsnio 3 dalies prasme, nes iš popieriaus lape įrašyto teksto nėra aišku, kam pinigai buvo perduoti, kokiu tikslu ir ar nežinomas gavėjas turėtų juos grąžinti, o juos perdavę asmenys turi teisę reikalauti juos grąžinti. Jokių duomenų, kad šį tekstą rašė atsakovė V. Š., kaip teigia ieškovas, nėra pateikta. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tariamos paskolos sudarymo laiku turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose. Atsakovo banko sąskaitose buvo 243942,95 litai. Atsakovas teigia, kad jam nebuvo jokios būtinybės skolintis pinigus iš fizinio asmens, nes jis turėjo jų pakankami. Atsakovo pateikti duomenys iš banko sąskaitų įrodo, kad atsakovui nebuvo poreikio skolintis lėšas iš ieškovo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje matyti, kad atsakovas yra ūkininkas, jis vykdo žemės ūkio veiklą ir ieškovas pas atsakovą dirbo, gavo darbo užmokestį, todėl ieškovo teiginys, jog atsakovui trūko piniginių lėšų ir dėl šios priežasties jis prašė paskolinti pinigų, yra nepagrįstas.
Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas). Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiais žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos dalyko – pinigų perdavimo fakto, nes byloje nėra konkretaus dokumento, įvardyto kaip paskolos sutartis, paskolos rašteliu, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Ieškovas teigia, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina liudytojos D. B. parodymai, jo ji turėjo pinigų, šiuos pinigus paskolino ieškovui, kuris juos perskolino atsakovams ir kad atsakovas A. Š. skolą liudytojai D. B. grąžino, pinigus asmeniškai atvežęs liudytojai į jos namus. Atsakovas A. Š. neigia sudaręs paskolos sutartį su ieškovu ir grąžinęs skolą liudytojai D. B.. Liudytoja D. B. yra ieškovo sesuo, artima giminaitė, ji tiesiogiai nematė pinigų perdavimo momento atsakovams, nėra pateikta jokių kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas A. Š. neva liudytojai grąžino skolą, todėl teismas tokius jos parodymus vertina kaip siekimą padėti ieškovui.
Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymą, paskolos raštelio surašymą, pinigų perdavimą atsakovams, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl teismas dėl reikalavimo priteisti kompensacines ir procesines palūkanas nepasisako, kaip teisiškai šiam ginčui nereikšmingas.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.).
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi šių teisės normų turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, nes, jo nuomone, yra pažeistos jo teisės. Savo tokiais veiksmais ieškovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovų teisėti interesai į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą dėl ieškovo kreipimosi su ieškiniu taipogi nebuvo pažeisti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo veiksmai –ieškinio dėl skolos priteisimo pareiškimas – vertintini kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Dėl to nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai. Kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas, už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio(CPK 98 str. 1 ir 2 d.).
Nagrinėjamoje atsakovai patyrė 5628,78 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti už atsakovų atstovavimą ir teisinę pagalbą. Šias išlaidas patvirtina 2018-07-02 PVM sąskaita-faktūra Serija NIP Nr. 31644, 2018-08-01 PVM sąskaita-faktūra serija NIP Nr. 31916, 2018-09-03 PVM sąskaita-faktūra Serija NIP Nr. 32306, 2018-10-01 PVM sąskaita-faktūra Serija NIP Nr. 32500, 2018-10-26 PVM sąskaita-faktūra Serija NIP Nr. 32822, atliktų darbų išklotinės ir mokėjimo pavedimai. Atsakovų patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio, atsakovai pateikė prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir jas pagrindė, todėl vadovaujantis civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo A. Š. naudai, kadangi jis sumokėjo atstovavimo išlaidas.
Naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ieškinys atmestas(CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, ir 270 straipsniais teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Priteisti iš ieškovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 5628,78 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų V.Š. ir A.Š. turtui, uždėtą 2018-06-06 Plungės apylinkės teismo nutartimi
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusį teismą.