- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-106-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04063-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- M. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, trečiasis asmuo M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. S., prašydama: pakeisti 2023 m. kovo 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 priteisto išlaikymo J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), formą ir nuo 2025 m. kovo 3 d. J. S. ir N. S. priteisti iš atsakovo T. S. išlaikymą turtu: priteisti lygiomis dalimis ¾ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti išieškojimą iš T. S. M. G. naudai vykdymo procese antstolės R. S. kontoroje, tai yra išieškojimo nukreipimą į T. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl išlaikymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S., tačiau yra areštuotas pagal 2025 m. vasario 18 d. antstolės R. S. pranešimą. Areštas pritaikytas vykdant priverstinį išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-412-921/2024 dėl skolos kreditoriui M. G.. Antstolė R. S. skambino ieškovei ir nurodė, kad būtina nedelsiant atlikti buto vertinimą ir skelbti buto varžytines. Taigi būtina apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, nes pardavus butą iš varžytinių, teismo sprendimo įvykdymo galimybės nebus. Šiuo metu nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis 250 Eur išmokomis, tačiau atsakovas išlaikymo neteikia, yra susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas. Pardavus butą iš varžytinių, du sūnūs neteks gyvenamo būsto. Išieškotojas turi teisėtus lūkesčius išieškoti skolą, tačiau jo interesai nėra svarbesni už dviejų nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju negali būti sureikšminti. Be to, M. G. priverstinį išieškojimą gali nukreipti į kitą atsakovo asmeninį nekilnojamąjį turtą, tai yra pastatą su žemės sklypu, kur ir gyvena pats skolininkas T. S.. Butas yra vaikų gyvenamoji vieta nuo pat gimimo, todėl prioritetiškai privalo būti ginami vaikų interesai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo M. G. su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.
5. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grindžiamą iš esmės tais pačiais motyvais. Pirminis ieškovės prašymas teismo buvo atmestas. Prašymo tenkinimui nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Prašyme išdėstyti motyvai bei suformuluotas reikalavimas sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos taikymo sąlygų. Ieškovės prašymas pažeidžia kreditoriaus teisėtą lūkestį įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog:
Šalies argumentai
6.1. ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą ir savo reikalavimams įrodyti pateikė ieškinį grindžiančius dokumentus;
6.2. ieškovės nurodyta aplinkybė, kad „ateityje bus skelbiamas turto pardavimas iš varžytinių“, kol kas yra tik prielaida ir ji nėra pakankama konstatuoti, jog dėl to atsiranda teisinis pagrindas taikyti išimtinio ir išskirtinio pobūdžio priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Iš antstolės pateiktų duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/24/02328 yra planuojama atlikti kitus procesinius veiksmus – areštuoto turto vertinimą. Šis procesinis veiksmas yra apsunkintas dėl vykdomosios bylos dalyvių nepakankamo bendradarbiavimo. Ieškovės prašymas stabdyti vykdymo veiksmus būtų nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, grubiai pažeidžianti išieškotojo teisinius interesus. Ieškovės pateikti argumentai nepagrindžia realios grėsmės, kad nepritaikius jos prašomos priemonės, teismo sprendimo (ieškinio tenkinimo atveju) vykdymas taps neįmanomas ar labai apsunkintas;
6.3. ieškovės argumentai dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos prioriteto nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti pripažinti pagrįstais – vien tik aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų interesais yra pareikštas ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. Ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė akivaizdžiai išderintų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą – vykdymo veiksmų sustabdymas nepagrįstai pablogintų išieškotojo, siekiančio priverstinio teismo sprendimo vykdymo, teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: sustabdyti išieškojimą iš T. S. M. G. naudai vykdymo procese, kurį vykdo antstolė R. S., tai yra dalyje dėl išieškojimo nukreipimo į butą (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šioje byloje teismas veikia priešingai, nes dėl skundžiamos nutarties teismo sprendimas ne tik gali pasunkėti, bet tapti visiškai negalimu;
7.2. laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismas neįvertino šio laikinųjų apsaugos priemonių požymio ir nepagrįstai padarė išvadas, kad neproporcingai pažeidžiami M. G. interesai;
7.3. teismas neįvertino, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Išieškotojo reikalavimus patenkinus iš kito nekilnojamojo turto ar T. S. atsiskaičius su juo, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos;
7.4. aktyviai tęsiant priverstinį išieškojimą iš ginčo buto, kurio ¾ prašoma priteisti vaikams kaip išlaikymą, pardavus jį iš varžytinių, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ir byla nepasiektų jokio teisinio rezultato, nebūtų apginti dviejų nepilnamečių vaikų teisėti interesai. Teismas nuvertino nepilnamečių vaikų interesus, kurie prilyginami viešajam interesui, ir be pagrindo sureikšmino išieškotojo interesus. Teismas priėmė nutartį neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pareigas ginti nepilnamečių vaikų interesus;
7.5. teismas neteisingai, plečiamai aiškina ieškovės prašymą. Ieškovė prašo ne sustabdyti visą priverstinį išieškojimą iš atsakovo turto, o prašo tik laikinai sustabdyti išieškojimą iš vieno objekto, tai yra buto (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise ir kito vertingo turto ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė neprašo stabdyti išieškojimo veiksmų į kitą atsakovo turtą, taip pat į gaunamas išmokas, banko sąskaitas, kilnojamąjį turtą, turtą, esantį pas kitus asmenis ir kt. Išieškojimas pastaruoju metu gali būti vykdomas iš kito atsakovo turimo turto, o ginčo butas negali būti pardavinėjamas iš varžytinių;
7.6. pardavus butą iš varžytinių, vaikai praras gyvenamą būstą, šeima bus priversta kęsti dar didesnį nepriteklių, nes reikės nuomotis butą. Pardavus butą iš varžytinių, bus galimybė gauti tik susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą. T. S. pastaruoju metu psichologiškai palūžęs, nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesugeba išspręsti susidariusių finansinių problemų, todėl jokio išlaikymo vaikams šiuo metu neteikia.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo M. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. ieškovė siekia sustabdyti jau įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo kito teismo sprendimo vykdymą. Vien tik ieškinio dėl išlaikymo formos pateikimas nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyti interesai turėtų būti iškelti aukščiau pamatinio civilinio proceso principo – teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, privalomumo;
Šalies argumentai
8.2. ieškovė šioje byloje ieškiniu prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas; kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo;
8.3. nuo 2024 m. balandžio mėn. priverstinio išieškojimo iš T. S. turto procedūros stadija (atliekami veiksmai) nėra pakitusi, tai yra butas, (duomenys neskelbtini), netgi nėra apžiūrėtas, jokios varžytinės nėra paskelbtos. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl kažkada ateityje galimai rengtinų buto varžytinių. Kita vertus, ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl vaikams priteistino išlaikymo turtu sudaro 44 800 Eur, o pagal šiuo metu įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo vaikams yra priteistas išlaikymas, iš atsakovo priteistina vaikų išlaikymui suma iki vaikams sueis 18 metų, sudaro viso 33 024 Eur. Byloje yra pateikta 2025 m. kovo 24 d. UAB „1PartnerLT“ parengta konsultacija dėl galimos rinkos kainos, patvirtinanti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro ne mažiau nei 79 000 Eur sumą. Taigi buto vertė dvigubai viršija pareikštų ieškinio reikalavimų apimtį, todėl net ir tenkinus ieškovės ieškinį, tai yra priteisus atitinkamą dalį buto, išieškojimas vis tiek būtų nukreiptas į likusią buto dalį, dėl ko atitinkamų vykdymo veiksmų atlikimas (ypatingai esant pradinėje išieškojimo stadijoje) niekaip negali pažeisti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų;
8.4. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas ir ginamas ne nepilnamečių vaikų, bet nesąžiningų asmenų, tai yra ieškovės ir atsakovo, kurie bando savo finansinius sunkumus išspręsti manipuliuojant vaikais ir jų teisėmis, neteisėtas interesas, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad, tuo atveju, jei būtų parduotas butas, vaikai netektų tolimesnio išlaikymo, nes T. S. jo neteikia dėl skolų, yra neva palūžęs, yra nepagrįsti. T. S. yra sveikas, darbingas asmuo, turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti bei vaikams teikti išlaikymą. Be to, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-412-921/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-504-912/2024 buvo pripažintas negaliojančiu to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoris, kuriuo T. S. savo asmeninį turtą, egzistuojant ieškovės ieškinyje minimoms T. S. skoloms M. G., neatlygintinai perleido ieškovei, tuo metu šalims vedant bendrą ūkį ir gyvenant santuokinį gyvenimą, tai yra akivaizdžiai susitarus su ieškove bei siekiant, kad skolos nebūtų išieškotos iš T. S. asmeninio turto;
8.5. net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, kad yra tikslinga pakeisti atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formą, vertinant, kad vaikams teiktinas išlaikymas nėra kaupiamojo pobūdžio, o skirtinas kasdienių vaikų poreikiams tenkinti, labiausiai vaikų interesus atitiktų vienkartinės išmokos priteisimas ir T. S. turto realizavimas, tokiu būdu išieškant pinigus vaikams ir likutį padalinant kitiems T. S. kreditoriams. Vaikai gautų išlaikymą visam laikotarpiui, kas niekaip negalėtų pažeisti jų interesų. Ieškovė netinkamai aiškina precedento taikymo taisykles, o atskirajame skunde nurodoma teisminė praktika nėra aktuali ir taikytina šiam teisiniam ginčui;
8.6. kitam T. S. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 1 d. yra pritaikyta sutartinė hipoteka, dėl ko išieškojimas iš minėto turto nėra galimas. Ieškovei ši aplinkybė yra žinoma, nes ieškovė buvo atsakove Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-412-921/2024, kurioje minėti duomenys buvo pateikti. Be to, turto, (duomenys neskelbtini), vertė nėra pakankama tenkinti net pusės M. G. kreditorinio reikalavimo. Ieškovei taip pat yra žinoma, kad T. S. nelaiko piniginių lėšų banko sąskaitose. Tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, būtų stabdoma iš esmės visa išieškojimo procedūra, kuri dėl ieškovės nebendradarbiavimo jau ir taip trunka ilgą laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. G. pateikė rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro išrašus apie atsakovo turimą turtą. Apeliantas neprašo šių įrodymų priimti. Iš atsiliepimo argumentų matyti, jog šiais įrodymais trečiasis asmuo grindžia atsiliepime nurodomas aplinkybes dėl atsakovo T. S. turimo turto ir šiam turtui taikomų apribojimų.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog trečiojo asmens teikiami Nekilnojamojo turto išrašai apie atsakovo turimą turtą jau buvo pateikti šioje byloje (e.b. T.I., b.l. 124-133), o ir pats trečiasis asmuo neprašo jų priimti kaip naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus atsisakytina priimti kaip perteklinius. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai yra 2025 m. balandžio 22 d., o kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti – 2025 m. rugsėjo 12 d., neturi esminės reikšmės, nes duomenys, esantys išrašuose, yra identiški.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu.
16. Ieškovė R. S. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo.
17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 buvo patvirtinta 2023 m. sausio 12 d. ieškovės R. S. ir atsakovo T. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte nurodyta, jog: „T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023-01-12, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“; 3 punkte nurodyta, jog: „T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023-01-12, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
18. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti 2023 m. kovo 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 priteisto išlaikymo J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), formą ir nuo 2025 m. kovo 3 d. J. S. ir N. S. priteisti iš atsakovo T. S. išlaikymą turtu: priteisti lygiomis dalimis ¾ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
19. 2025 m. balandžio 7 d. ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą iš T. S. M. G. naudai vykdymo procese, kurį vykdo antstolė R. S., tai yra nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
20. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti išieškojimą iš T. S. M. G. naudai vykdymo procese antstolės R. S. kontoroje, tai yra išieškojimo nukreipimą į T. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl išlaikymo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi prašymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ieškovė dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.
22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti būtinos sąlygos, tai yra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nebuvimo. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nekvestionuoja byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo. Todėl dėl neginčijamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
23. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės prašymas stabdyti vykdymo veiksmus būtų nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, grubiai pažeidžianti išieškotojo teisinius interesus.
24. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes aktyviai tęsiant priverstinį išieškojimą iš ginčo buto, kurio ¾ prašoma priteisti vaikams kaip išlaikymą, pardavus jį iš varžytinių, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, nebūtų apginti dviejų nepilnamečių vaikų teisėti interesai.
25. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
26. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
27. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė 2025 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė pareiškimą dėl reikalavimų sumažinimo, kuris buvo priimtas 2025 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje žodine nutartimi. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, byloje prašo: pakeisti 2023 m. kovo 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 priteisto išlaikymo J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) formą ir nuo 2025 m. kovo 3 d. J. S. ir N. S. priteisti iš atsakovo T. S. išlaikymą turtu: priteisti J. S. 39/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), N. S. priteisti 7/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
29. Iš ieškovės pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia pakeisti vaikams priteisto išlaikymo formą, priteisiant nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu, iš kurio yra vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą atsakovo kreditoriaus naudai. Ieškovė šioje byloje neginčija vykdomojo dokumento. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia sustabdyti vykdymo procesą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl išlaikymo pakeitimo. Ieškovė šioje byloje taip pat neginčija antstolio veiksmų, tai yra nėra pareiškusi jokių reikalavimų, susijusių su antstolio veikla. Dalis atskirajame skunde apeliantės nurodomų argumentų yra susiję su antstolio veiksmų (ne)teisėtumu, tačiau tokie reikalavimai ir argumentai turėtų būti sprendžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, būtent skundžiant atitinkamus antstolio veiksmus.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ginčo esmę, nurodo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018; kt.).
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomoji byla Nr. 0106/24/02328 (e.b. T. I., b.l. 158-160), kurioje vykdomų veiksmų sustabdymo siekia ieškovė, pradėta įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu (vykdomasis dokumentas išduotas 2024 m. gruodžio 9 d.), o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Taigi, nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusių ir priverstine tvarka vykdomų teismo sprendimų įvykdymą, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu nekvestionuojami teismo sprendimai, esantys vykdymo pagrindu.
32. Be to, įvertinus ieškovės patikslintų reikalavimų apimtį, matyti, jog ieškovės prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus – nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini), viršija patikslinto ieškinio reikalavimų apimtį (ieškovė prašo priteisti: J. S. 39/100 dalis buto, o N. S. 7/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)).
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra kaupiamoji. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyti argumentai susiję su atsakovo galimybėmis mokėti išlaikymą ir turtine padėtimi savaime nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui.
34. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pardavus butą iš varžytinių vaikai praras gyvenamą būstą. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog vykdomojoje byloje antstolės būtų pradėtas turto priverstinio realizavimo procesas, tai yra, kad atsakovui priklausantis turtas, kurio dalies priteisimo kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams, yra antstolės įvertintas, paskelbtos jo varžytynės ar pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikomas turto areštas savaime nereiškia konkretaus turto realizavimo.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nenurodė jokių argumentų, kad nesustabdžius vykdymo proceso ir tenkinus patikslintą ieškinį būtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Nagrinėjamu atveju nėra tapatumo tarp ieškovės atskirajame skunde nurodytų bylų ir šios bylos faktinių aplinkybių.
37. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl teismo precedento taikymo, yra pažymėjęs, kad, remiantis konstitucine doktrina, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07). Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 60–62 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Ginčo atveju nėra CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – apeliacinės instancijos teismas tarpiniame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą iš esmės ir kuriai šaliai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmos instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.