- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-1279-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: nuo 2018-05-01 iki 2020-04-21 –po 400 Eur, o nuo 2020-04-21 iki A. M. pilnametystės – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu kurį laiką gyveno kartu kaip šeima, tačiau bendras gyvenimas nesusiklostė. Jos nėštumas buvo sudėtingas – ji nebegalėjo dirbti savo įmonėje ir dėl to nebegavo pajamų. Atsakovo motina buvo priešiškai jos atžvilgiu nusiteikusi, tad liepė išeiti iš jos sūnaus namų. Atsakovas palaikė savo motiną. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M.. Dar iki dukters gimimo su atsakovu susitarė, kad jis finansiškai padės kol gims dukrytė. Sutarė, kad atsakovas mokės po 250 Eur kas mėnesį. Dėl komplikuoto nėštumo ir sveikatos problemų po gimdymo ji negali ir negalės du metus dirbti. Ji išvardijo būtinas nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį išlaidų sumas maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, ugdymui ir pan. Tokios išlaidos sudaro kiek daugiau nei 400 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Jis pripažino, jog su ieškove buvo pradėję gyventi kartu, bet santarvės tarp jų nebuvo, susilaukti vaiko neplanavo. Ieškovei laukiantis, jie išsiskyrė. Nurodė, kad nesutinka du metus mokėti po 400 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, nes vaikui jo būtinoms reikmėms tenkinti tiek ir nereikia, jo darbo užmokestis nėra didelis, jis turi teismo įpareigojimą sumokėti savo buvusiai sutuoktinei 9 242 Eur kompensaciją už santuokos nutraukimo byloje padalintą bendrą sutuoktinių turtą. Jis sutiko savo vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį po 200 Eur iki jo pilnametystės. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo su dukra A. M. tvarką.
Šalies argumentai
4. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad pateikto ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo atitinka mažametės teisėtus interesus. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, be to vienas iš jų turi ir kitų išlaikytinių, todėl iš atsakovo priteistina jo dukros A. M. išlaikymui reikalinga pinigų suma periodinėmis išmokomis nenukrypstant nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-11-05 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jos motina J. J., priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-06-22 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už kiekvieną einamą mėnesį iki kiekvieno einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos ir nustatė atsakovui bendravimo tvarką su dukra A. M..
6. Teismas nurodė, kad viso, ieškovės nuomone, vaikui išlaikyti reikia išleisti apie 700 Eur kas mėnesį. Teismo proceso metu ieškovė pateikė jos šeimos poreikių ir atskirai šalių nepilnametei dukrai tenkančios dalies poreikių skaičiuotę, kurioje nurodyta poreikių suma yra 416,32 Eur kas mėnesį. Ieškovė augina dukrą Agotą, kuri gimusi 2018-04-21, todėl dėl būtinumo prižiūrėti dukrą, ji neturi galimybių įsidarbinti ir gauti daugiau pajamų dukros išlaikymui nei gauna šiuo metu. Atsakovas ieškovei nuo 2018-02-17 iki 2018-07-11 devyniais mokėjimo nurodymais yra pervedęs 1 640 Eur sumą. Abi šalys turi išlaikyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena, taip pat mokėti mokesčius už teikiamus komunalinius patarnavimus.
7. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas turi kitų pajamų šaltinių iš privataus verslo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad įvertinus A. M. amžių, būtiniausių jos poreikių tenkinimą užtikrintų maksimali 400 Eur suma per mėnesį, kurią turėtų užtikrinti abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ji turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Iš atsakovo elgesio iki teismo proceso dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei teismo proceso metu, kuriame jis pareiškė nuoširdų norą bendrauti su savo dukryte bei prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, teismas darė išvadą, jog galimai atsakovas neapsiribos vien tik iš jo priteista vaiko išlaikymui pinigų suma, bet skirs ir daugiau lėšų savo dukters išlaikymui. Todėl teismas nelaikė pagrįstu ieškovės reikalavimą vien iš atsakovo priteisti visą vaikui išlaikyti maksimaliai reikalingą 400 Eur pinigų sumą, mokant ją kas mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: nuo 2018-05-01 iki 2020-04-21 –po 400 Eur, o nuo 2020-04-21 iki A. M. pilnametystės – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad mažesnis nei reikalingas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovė pateikė teismui kvitus, čekius bei banko mokėjimo nurodymus, kurie įrodo, jog po paskutinio teismo posėdžio dukros poreikiams tenkinti ji išleido 458,99 Eur. Mokesčius apmoka apeliantės tėvai. Nėra lėšų laisvalaikiui, pramogoms ar naujiems daiktams.
10. Teismas visiškai be jokių įrodymų, remdamasis vien tik atsakovo pažadais, nurodė, jog atsakovas skirs daugiau lėšų savo dukters išlaikymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė teismui tik patalynės pirkimo pavedimo kopiją ir vėžimėlio pirkimo dokumentą. Atsakovas nenori skirti daugiau 200 Eur per mėnesį vaiko poreikiams ir tai yra pabrėžęs daug kartų teismo posėdžio metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skyrybos įvyko dėl atsakovo kaltės, vadinasi atsakovas turėjo numanyti jo laukiančią finansinę atsakomybę. Ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis natūra gavo daugiau turto. Atsakovas gali parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra didelė. Ieškovė nebuvo atsakovo skyrybų priežastis, atsakovas su ieškove susipažino tik tada, kai jo sutuoktinė jau buvo išsikrausčiusi ir ruošė dokumentus skyryboms.
11. Ieškovė dėl komplikuoto neštumo uždarė savo vienintelį pragyvenimo šaltinį – turėtą parduotuvę. Ji neturi galimybių prisidėti prie dukters išlaikymo 200 Eur, tai yra lygiomis dalimis su atsakovu. Teismas nustatė, jog dukters poreikiams yra reikalinga 400 Eur suma per mėnesį. Teismas neatsižvelgė į jos pasiūlymą atsakovui, kad šis kaip išlaikymą dukrai perleistų turimą namą, (duomenys neskelbtini). Ieškovei labai reikia finansinės pagalbos auginant dukrą iki tol, kol pati galės dirbti. Kai mergaitei sueis dveji metai, ji vėl dirbs ir galės prisidėti prie dukrytės išlaikymo savo dalimi lygiai su atsakovu. Teismas nemotyvavo, kodėl nebuvo patenkintas prašymas priteisti išlaikymą nuo 2018-05-01. Iš to seka, kad vieną mėnesį pareigos išlaikyti vaiką atsakovas neturėjo.
12. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atidėtą žyminį mokestį priteisė iš ieškovės.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Č. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad vykdo savo pareigą ir teikia išlaikymą dukrai. Teismas, priteisdamas 200 Eur periodines išmokas, atsižvelgė į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jis neatsisako padėti išlaikyti dukrą, tą ir daro. Teismas neatsižvelgė į pasiūlymą, kad atsakovas kaip išlaikymą perleistų turimą namą, kadangi remiantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisia išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
14. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog išlaikymo dydį siūlo didinti, dėl galutinės priteistinos sumos palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
16. Kartu apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – VSDFV Utenos skyriaus pažymą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą, AB Swedbank banko mokėjimo nurodymų kopijas, mokėjimo pavedimo apie sumokėtą žyminį mokestį kopiją, čekius, kvitus ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl išlaikymo dydžio, kuris yra reikalingas nepilnamečiam vaikui, taip pat dėl ieškovės finansinės situacijos ir galimybių prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra pagrindas apeliantės teikiamus naujus įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. J. 2018 m. vasario-birželio mėnesiais gaunamas pajamas sudarė gauta vienkartinė išmoka vaikui ir išmoka vaikui, kurių suma yra 608,13 Eur. Ieškovė taip pat turi dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė nepakankamo dydžio išlaikymą iš atsakovo. Apeliacinės instancijos su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais sutinka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo mažamečio vaiko poreikius, jų realumą ir pagrįstumą ir nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga bent 400 Eur suma per mėnesį. Šalys su šia pozicija sutinka ir jos neginčija. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iki kol vaikui sueis dveji metai priteisė iš atsakovo ne 400 Eur, o 200 Eur periodines mėnesines išmokas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė vaiką augina viena, jos gaunamas pajamas sudaro 214,32 Eur išmoka iš VSDFV (I t., b. l. 178) bei 60 Eur išmoka iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, tai yra 274,32 Eur per mėnesį. Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvui priklausančiame name. Šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti šalių nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę mažamečio vaiko priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl aplinkybė, jog pati ieškovė pagal jos gaunamas pajamas objektyviai negali teikti vaikui tokio paties išlaikymo kaip atsakovas (po 200 Eur per mėnesį), nėra pagrindas mažinti vaikui priteistiną išlaikymo sumą, kadangi ieškovė kol vaikui sueis dveji metai nedirba ir negali dirbti ir vienintelės jos pajamos yra 274,32 Eur per mėnesį ir vyresnės dukros tėvo mokamas išlaikymas. Kadangi šalių vaikas yra mažametis, todėl šiuo metu kol vaikui net nėra suėję dviejų metų yra ypač reikalinga motinos priežiūra. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą iki kol vaikui sueis dveji metai iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą vaikui, nei 200 Eur per mėnesį, kuriuos priteisė pirmos instancijos teismas. Įvertinus apeliantės ir atsakovo gaunamas pajamas, teismas laiko, jog reikalavimas, kad atsakovas mokėtų 400 Eur kas mėnesį, o apeliantė nei kiek neprisidėtų prie vaiko išlaikymo nebūtų teisingas šalių atžvilgiu, kadangi apeliantė gauna pajamas, nors ir nedideles. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 100 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo, iki kol vaikui sueis dveji metai turi būti priteistas 300 Eur per mėnesį išlaikymas. Svarbu ir tai, jog 300 Eur išlaikymo iš atsakovo dydis yra priteisiamas tik iki kol vaikui sueis dveji metai, kadangi, vaikui suėjus dvejiems metams, ieškovė galės ieškotis darbo ir pati teikti didesnį išlaikymą vaikui, todėl atitinkamai iš atsakovo priteista mokėtina įmoka vaikui suėjus dvejiems metams sumažinama iki 200 Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pasiūlymą, jog atsakovas kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovei perleistų turimą namą, kaip ir su argumentu, jog teismas nemotyvavo, kodėl nebuvo patenkintas prašymas priteisti išlaikymą nuo 2018-05-01. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011). Šiuo atveju ieškovė, teikdama ieškinį, suformulavo savo reikalavimus. Ieškovė išlaikymą vaikui prašė iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis. Jeigu apeliantė norėjo, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui būtų priteistas nekilnojamuoju turtu, tokį reikalavimą ji turėjo pareikšti ieškinyje. Teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Jeigu apeliantė norėjo, kad išlaikymas būtų buvęs priteistas už ankstesnį laikotarpį nei ji kreipėsi į teismą su ieškiniu ir teisme buvo iškelta byla, ji turėjo prašyti teismo priteisti įsiskolinimą už išlaikymą norimu laikotarpiu iki bylos iškėlimo teisme dienos.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovė, teikdama ieškinį, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėjo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis). Teismas sprendimu ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino pilna apimtimi, todėl ieškovės mokėtiną žyminį mokestį turėjo priteisti jai iš atsakovo. Dėl šių priežasčių šioje dalyje yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiamas 100 Eur žyminis mokestis.
22. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo iki kol vaikui dveji metai (2020-04-21) pakeisti - iki vaikui sueis dveji metai (2020-04-21) priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų papildomai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
24. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 110 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio iki kol vaikui sueis dveji metai ir žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo ieškovės naudai ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės J. J. ieškinį tenkinti dalinai, atsakovo priešinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinti.
Nustatyti vaiko A. M., gim. 2018 m. balandžio 21 d., gyvenamąją vietą su jos motina J. J., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki vaiko pilnametystės – po 200 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už kiekvieną einamą mėnesį iki kiekvieno einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos.
Šioje dalyje teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisto A. M. išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesti ieškovei J. J..
Nustatyti atsakovui tokią bendravimo tvarką su dukra A. M., iki jai sukaks dveji metai: lankyti ją kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį nuo 10.00 iki 17.00 valandos, per Šv. Kūčias ir Kalėdas nelyginiais metais; per Šv. Velykas lyginiais metais; Agotos gimtadienio dieną, t. y. balandžio 21 dieną; nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu. Kai A. M. sukaks 2 metai: turėti galimybę, kas antrą savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio 10.00 iki sekmadienio 20.00 valandos, pasiimti Agotą su nakvyne jo namuose; lankyti Agotą jo gimtadienio dieną, t. y. kiekvienų metų gegužės 9 dieną, arba sekančią dieną po gimimo dienos, turint galimybę pasiimti dukrą su nakvyne; pasiimti Agotą pas jos senelius jų gimtadienių dienomis, t. y. kiekvienų metų balandžio 6 dieną ir spalio 1 dieną; darbo dienomis bendrauti su dukra pagal galimybes, apie tai pranešus vaiko motinai; bendrauti su dukra per Šv. Velykas pirmą arba antrą šventės dieną; bendrauti su dukra per Šv. Kūčias ir Kalėdas pirmą arba antrą šventės dieną; lankyti Agotą jos gimtadienio dieną, t. y. balandžio 21 dieną, turint galimybę pasiimti ją su nakvyne; vasaros laikotarpiu nuo birželio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d. pasiimti dukrą kartu atostogauti (5-14 dienų); nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu.
Įpareigoti šalis, pasikeitus jų gyvenamai vietai, informuoti apie tai viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.
Priteisti iš J. J. valstybės naudai 100 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš Č. M. 172 Eur žyminį mokestį valstybės naudai ir 100 Eur žyminio mokesčio bei 186,66 Eur advokato pagalbai apmokėti ieškovės J. J. naudai (iš viso 286,66 Eur).“
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo Č. M. ieškovės J. J. naudai 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.