- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2YT-7338-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03048-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- A. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Darius Bliznikas, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, prašydamas panaikinti 2023-01-31 patvarkymą Nr. S-23-35-3095, kuriuo antstolis areštavo turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotina suma yra 2 844,65 Eur, o numatomas arešto ir turto išvaržymo mastas yra neproporcingas ir sudaro apie 150 000 Eur. Pareiškėjas skundu kelia klausimus dėl išieškomos sumos sudėties, dėl antstolio profesinės etikos principų taikymo, informacijos apie antstolio profesinę veiklą draudžiančią bendrovę pateikimo, informacijos apie priemones, kurių būtų pakankama, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į turtą. Nurodo, jog yra pasiruošęs asmeniškai padengti skolą dalimis per 6 mėnesių terminą, pervedant į antstolio sąskaitą. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu antstolis būtų išrašęs raginimą įvykdyti prievolę geruoju, pareiškėjas tai būtų laikęs tinkamu aktu ir mano, jog skola jau būtų padengta ženklia dalimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skolą dengia iš gaunamų lėšų, o nuo 2023 m. vasario 13 d. yra įforminęs individualią veiklą ir jo pajamos augs, skolos dengimas bus užtikrintas papildomomis pajamomis, kurios nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos, sudarė 2 286 Eur, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos 465,54 Eur ir 25,06 Eur pensijų kaupimo lėšos. Suma, į kurią pretenduoja priverstinis išskaičiavimas, sudarė 2 776,72 Eur. Išieškoma suma netiksli ir nuolat mažėja, tačiau antstolis netikslina realios įsiskolinimo sumos ir nepagrįstai siekia išieškoti daugiau. Be to, antstolis yra PVM mokėtojas, jam neleidžiamas supaprastintos apskaitos vedimas, už atliktus darbus prie apskaičiavimo privalo išrašyti apskaitos dokumentą. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju taikytinas ir 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas bei atkreipia dėmesį, kad vykdymo išlaidos pagal CPK 611 straipsnį paskaičiuotos be pagrindo.
3. Antstolis Darius Bliznikas su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.
4. Atsakydamas į pateiktą skundą, antstolis nurodė, vykdomąją bylą Nr. 0116/12/00748 (pakeistas Nr. 0035/18/03877) 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-266 pagrindu perėmė vykdyti iš antstolio Valdo Čegliko. Skolininko A. Š. įsiskolinimas antstolio Dariaus Blizniko vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03877 šiai dienai sudaro 2762,69 Eur. Skolininkas turi ir kitų antstolių, vykdančių priverstinį išieškojimą, bendra visų antstolių išieškotina suma iš skolininko A. Š. šiai dienai yra 50 519,86 Eur (v.b.l. Nr. 218). Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03877 antstolis Darius Bliznikas 2023-01-31 turto arešto aktu Nr. S-23-35-3095 areštavo skolininkui A. Š. priklausantį turtą, t.y. paveldėjimo teisę, atsiradusią po M. Š. mirties, ir turtines teises į nekilnojamuosius daiktus, kurie nuosavybės teise šiai dienai vis dar priklauso mirusiajai M. Š. (v.b.l. Nr. 188-189). Vadovaudamasis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, antstolis Darius Bliznikas, areštuodamas skolininkui priklausantį turtą, 2023-01-31 turto arešto akte Nr. S-23-35-3095 nurodė, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą taip, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas. Vykdydamas šią pareigą antstolis nėra įpareigotas remtis vien vykdymo procese dalyvaujančių asmenų pateiktu turto vertinimu ir nuomone, kokia yra turto vertė. Antstolis, siekdamas tinkamai vykdyti šią pareigą ir užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesus, turi teisę remtis CPK nustatytomis areštuojamo turto kainos nustatymo procedūromis ir spręsti dėl ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022). CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Pažymėjo, jog skolininkui A. Š. paveldėjimo teisės liudijimas iki šios dienos nėra išduotas ir A. Š. nuosavybės teisės į 2023-01-31 turto arešto akte Nr. S-23-35-3095 minėtus nekilnojamojo turto objektus iki šios dienos VĮ Registrų centre nėra įregistruotos. Be to, skolininko A. Š. turtas bei turtinės teisės šiai dienai yra tik areštuoti, tačiau dar nėra pradėta turto realizavimo procedūra vykdymo procese. Nurodė, kad skolininko skola su 5 proc. metinėmis palūkanomis sudarė 2 653,05 Eur, vykdymo išlaidos – 716,77 Eur. Iki šios dienos iš skolininko išieškota 189,48 Eur skolos ir 417,65 Eur vykdymo išlaidų, šiai dienai liko išieškoti 2463,57 Eur skolos ir 299,12 Eur vykdymo išlaidų (viso - 2762,69 Eur (v.b.l. Nr. 219-220)). Antstolio civilinė atsakomybė apdrausta draudimo sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu 2022-12-27 tarp Lietuvos antstolių rūmų asociacijos ir Lloyd‘s insurance company S.A. – AES Syndicate 5322, atstovaujamos žalų administratoriaus UADBB „Colemont draudimo brokeris“, į/k 124495055. Pasisakydamas dėl skolos padengimo per 6 mėnesius nurodė, kad skolininkas nepateikė antstoliui įrodymų, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Nurodė, kad vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0035/18/03877 bei areštuodamas skolininko A. Š. turtą nepažeidė antstolių veiklos principų. Raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03877 (buvusi vykdomoji byla Nr. 0116/12/00748) skolininkui A. Š. buvo išsiųstas 2012 m. (v.b.l. Nr. 15, 19) ir skolininkui įteiktas 2012-08-22 (v. b. l. Nr. 19). Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, todėl raginimo skolininkui antstolis pakartotinai nesiuntė. Informavo, kad skolininkas bet kada ir bet kokiomis įmokomis papildomai gali dengti įsiskolinimą, lėšas pervedant į antstolio Dariaus Blizniko depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad CPK 606 straipsnis reglamentuoja 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o ne skolos išieškojimo senaties terminą. Vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03877 yra išduotas 2011-09-28 ir pateiktas vykdyti antstoliui 2012-04-02 (v.b.l. Nr. 2), t.y. nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo termino. Šis patvarkymas pareiškėjui (skolininkui) buvo įteiktas elektroniniu būdu.
5. Suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio energija“ iki teismo posėdžio dienos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
6. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
7. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/03877 pagal 2011-09-28 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-18385-734/2011 dėl 5845,59 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB „Panevėžio energija“, į/k 147248313, naudai.
8. Antstolis 2023-01-31 turto arešto aktu Nr. S-23-35-3095 (toliau – Turto arešto aktas) areštavo turtines teises į nekilnojamąjį turtą, kuris liko po pareiškėjo motinos M. Š. mirties.
9. Pažymėtina, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsnio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas antstolis, vykdantis skolos išieškojimą iš pareiškėjo, nustatęs pareiškėjai priklausantį turtą – turtinę teisę, bei, įvertinęs paties pareiškėjo veiksmus, neišsiimant paveldėjimo teisės liudijimo, jų trukmę, turėjo teisę turtines teises areštuoti skundžiamu 2023-01-31 patvarkymu.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Todėl, nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Nagrinėjamu atveju areštuota pareiškėjo (skolininko) turtinės teisės.
11. Pareiškėjas (skolininkas) ginčija Turto arešto aktą, nurodydamas, jos areštuoto turto mastas ženkliai viršija įsiskolinimo dydį.
12. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
13. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju antstolis arešto akte nurodė tik turto arešto mastą - 2 844, 65 Eur. Antstolis, surašydamas Turto arešto aktą, nenurodė turtinės teisės vertės.
14. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Įtvirtinta nuostata, jog jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
15. Šiuo konkrečiu atveju spręsti dėl turto arešto apimties pagrįstumo ir galimo jo masto pakeitimo būtų galima tik nustačius areštuotos turtinės teisės realią vertę. Antstolis, areštuodamas pareiškėjui priklausančią turtinę teisę, jos vertės nenustatė, o, nesutikdamas su areštuoto turto mastu, įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis areštavo turto daugiau, negu būtina, pareiškėjas net neteikia (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nebuvo pažeistas, todėl panaikinti 2023-01-31 patvarkymo Nr. S-23-35-3095, kuriuo antstolis areštavo turtines teises, nėra pagrindo.
17. CPK 606 straipsnis reglamentuoja 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o ne skolos išieškojimo senaties terminą. Vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03877 yra išduotas 2011-09-28 ir priimtas vykdyti – 2012-04-02, t.y. nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo termino.
18. Pareiškėjas skolos geranoriškai nevykdo, todėl, remiantis Sprendimo vykdymo instrukcija, antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
19. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio procesinių veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.