- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-666-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01401-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – VTAS) ieškinį atsakovei K. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovo pusėje R. S., dėl atsakovės K. S. laikino motinos valdžios nepilnamečiams vaikams apribojimo pakeitimo į neterminuotą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai).
1. Ieškovas, parengiamajame posėdyje patikslinęs savo reikalavimą, šioje byloje prašo teismą pakeisti 2020 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-633/2020 nustatytą laikiną atsakovės tėvų valdžios apribojimą nepilnametėms dukterims L. S. ir E. S. pakeisti į neterminuotą.
2. Atsakovė ir trečiasis asmuo priešinių ir (ar) savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko šioje byloje nepareiškė.
3. Teismui parengiamajame posėdyje pasiūlius, ieškovui pateikus tokį prašymą ir profesionalaus teisininko (advokato) atstovaujamai atsakovei bei trečiajam asmeniui nepareiškus prieštaravimų tokiai tolimesnei proceso formai, byla teismo posėdyje iš esmės nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 235 straipsnio 4 ir 6 dalys).
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
4. Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose bei per atstovę parengiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovė yra abiejų vaikų biologinė motina, tėvas – nežinomas. Atsakovė gyvena faktinėje šeimoje su R. Š., be dukterų, dėl kurių sprendžiama byloje, atsakovė savo šeimoje augina dar keturis mažamečius vaikus, iš kurių du turi vidutinį neįgalumą. Atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros 2010 – 2015 metais buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Šakių rajono savivaldybėje, kur gyveno, o nuo 2017-02-23 įtraukta į analogišką apskaitą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. 2017-02-22 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktais Nr. VT12-15 ir Nr. VT12-16 vaikai (L. S. ir E. S.) buvo laikinai paimti iš atsakovės šeimos, gavus duomenų apie galimą atsakovės fizinį smurtavimą jų atžvilgiu ir piktnaudžiavimą motinos valdžia. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. B-ĮV-297 vaikams buvo nustatyta laikina globa, o 2017 m. kovo 31 d. sprendimu laikinąja vaikų globėja buvo paskirta jų senelė (trečiasis asmuo) R. S., pas ją nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 30 d., atsakovė buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį dėl vaikų L. S. ir E. S. mušimo ir kitokio fizinio smurtavimo prieš jas bei piktnaudžiavimo tėvų valdžia joms. Atsakovės šeimai nuo 2017-02-23 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nuo 2018-07-02 šeimai taikoma atvejo, susijusio su vaikais (L. S. ir E. S.), vadyba. Iki 2019 m. pavasario jokių teigiamų pokyčių su atsakove dirbtas socialinis ir kt. darbas nedavė, ji šiomis dukromis nesirūpino, neteikė joms nei išlaikymo, nei kitokios materialinės paramos, - su jomis faktiškai nepalaikė ryšių, nebendravo, nevykdė joms ir kt. tėvų pareigų, nedėjo pastangų sudaryti sąlygas dukterims grįžti į jos šeimą, todėl pirminiu ieškiniu ieškovas kreipėsi į teismą dėl neterminuoto atsakovės valdžios dukterims apribojimo. Tačiau ankstesnės bylos proceso eigoje, po jos laikino sustabdymo dėl paraleliai vis dar vykusio baudžiamojo proceso apeliacinės instancijos teisme (2019-05-16) ir ypač jam pasibaigus (2019-09-30), atsakovė ėmė keisti savo požiūrį į savo, motinos, pareigų vykdymą šioms dukterims – pagal teismo nutartį reguliariai teikė nustatytą laikiną išlaikymą joms, palaikė ryšius telefonu, periodiškai lankė laikinosios globėjos/rūpintojos (savo motinos) namuose, priėmė jai teikiamas socialines paslaugas bei kt. pagalbą, pagal galimybes dalyvavo atvejo vadybos susitikimuose, psichologo konsultacijose ir reiškė tvirtą motyvaciją susigrąžinti abi dukras į savo šeimą. Dėl šių pokyčių ieškovas pirmesnėje byloje (Nr. e2-48-633/2020) sumažino savo reikalavimą iki laikino motinos valdžios apribojimo, nes tikėjosi, jog atsakovės pastangos ir motyvacija duos teigiamų rezultatų ir vaikai galės grįžti į motinos šeimą. Kita vertus, per bylos procesą dukart išklausytos, tame tarpe ir su vaikų psichologo pagalba, atsakovės dukterys dar buvo nusiteikę priešiškai grįžimui į motinos šeimą, to kategoriškai atsisakė, dvasinis, emocinis ryšys su motina vis dar išliko ganėtinai silpnas, todėl ieškovas vertino, kad visiškai atsisakyti reikalavimo riboti motinos valdžią ir vaikus jau grąžinti į motinos šeimą galimybės be pakenkimo nepilnamečių teisėms ir interesams, psichinei sveikatai bei ir kitų didelių rizikų jų gerovei nebuvo galima. Teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-633/2020 nustačius laikiną atsakovės tėvų valdžios apribojimą, priteisus išlaikymą vaikams, 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4075-633/2020 jiems nustačius nuolatinę globą/rūpybą, paskyrus nuolatinę globėją trečiąjį asmenį R. S. bei su ja nustačius vaikų gyvenamąją vietą, atsakovės šeimai ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau jokių pastebimų pokyčių atsakovės santykiuose su dukromis neįvyko, atsakovė nebendravo su dukrų ugdymo įstaigų specialistais, nė karto su dukromis nedalyvavo bendrose psichologo konsultacijose, siekiant atkurti tarpusavio ryšius su dukromis, jas pas globėją/rūpintoją aplankė tik kelis kartus, o nuo 2020 m. spalio 14 d. (daugiau nei 5 mėn.) dukterų neaplankė nė karto, nuotoliniu būdu bendravo taip pat itin retai, todėl emociniai ryšiai tarp motinos ir vaikų ne tik kad nesustiprėjo, tačiau netgi pastebimai susilpnėjo. Rengiantis inicijuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimą bei atsakovę toliau motyvuojant dėti daugiau pastangų ryšiams su dukromis atkurti, atsakovė pareiškė, jog ji nebenorinti to daryti ir nebedarys, kita vertus, kategoriškai priešiška motinos atžvilgiu išliko ir abiejų dukterų pozicija, kurios papildomai išklausytos ieškovo specialistų pareiškė, kad visiškai pritariančios neterminuotam atsakovės motinos valdžios apribojimui, su motina ryšiai minimalūs, grįžti į jos šeimą atsisakančios. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai ieškovo vertinimu geriausią abiejų vaikų interesą atitiks laikino atsakovės tėvų valdžios pakeitimas į neterminuotą.
5. Atsakovė K. S., atstovaujama byloje profesionalaus teisininko (advokatės) jai pareikštą byloje patikslintą ieškinį visiškai pripažino ir neprieštarauja jo visiškam patenkinimui. Atsakovė pripažino visas ieškovo teismui pareikštas ir parengiamajame posėdyje patikslintas (atnaujintas) aplinkybes dėl jos nuteisimo už smurtines nusikalstamas veikas dukterų atžvilgiu, taip pat pripažino, kad tarp jos ir šių dukterų dvasiniai, emociniai ryšiai yra itin silpni, o pradžioje po dukterų paėmimo iš jos šeimos ir visai nutrūkę, dukros jos nepasigenda, nepasiilgsta, susitikimų su ja nelaukia ir jų pačios neprašo, nors ją kaip motiną pripažįsta, tačiau jos aplankytos bendrauja nenoriai, taip pat ir telefonu. Ji, atsakovė, suprantanti ir pripažįstanti, kad dukros dėl jų pačių gerovės grįžti į jos šeimą negali, vis dar jaučia skriaudą ir priešiškumą, kuris nė kiek nemažėja ir dukterų priešinimasis sugrįžimui į jos šeimą ne silpnėja, o atvirkščiai, sustiprėjo, atsakovė sutinkanti, kad laikino jos valdžios šioms dukterims apribojimo pakeitimas į neterminuotą atitiks geriausią jų abiejų interesą, įneš aiškumo ir stabilumo tiek į dukterų, tiek į jos pačios šeimos gyvenimą, - ji nebematanti galimybių susigrąžinti dukras į savo šeimą bei pačiai toliau jas auginti ir auklėti, ir to, priešingai dukterų valiai, daugiau nebesieks.
6. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo nei į pirminį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau parengiamajame posėdyje pareiškė pritarianti ieškovo patikslintam reikalavimui (laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimui į neterminuotą), kaip geriausiai šios bylos situacijoje atitinkančiam jos vaikaičių interesus, prašo jį patenkinti. Trečiasis asmuo taip pat visiškai patvirtino tiek užfiksuotas dokumentuose, tiek ieškovo atstovės, tiek atsakovės parengiamajame posėdyje pareikštas aplinkybes dėl neigiamų globos/rūpybos, socialinio darbo rezultatų taikant atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą, kita vertus, trečiasis asmuo patvirtino ne tik išlikusį, bet netgi sustiprėjusį abiejų jos vaikaičių priešiškumą jų sugrįžimui į motinos šeimą, aiškiai jaučiamas nuoskaudas, vis silpnėjančius emocinius, dvasinius ryšius su motina.
7. Per vaiko teisių apsaugos ir gynimo instituciją (ieškovo darbuotojus) 2021 m. kovo 8 d. išklausytos dėl bylos esmės nepilnametės L. S. ir E. S. pareiškė suprantančios, kokios kils teisinės pasekmės patikslinto ieškinio patenkinimo atveju – atsakovei, jų motinai, laikiną tėvų valdžios apribojimą pakeitus į neterminuotą, išdėstė nuomonę, kad grįžti į motinos šeimą nenorinčios ir negalinčios, nes artimų ryšių su motina nebėra, ji joms nėra reikalinga, jos esančios visiškai patenkintos savo gyvenimu pas senelę (nuolatinę globėją/rūpintoją).
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
8. Teismas, parengiamajame posėdyje išklausęs ieškovo atstovės, atsakovės, jos atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, atsižvelgdamas į rašytinių nagrinėjamos bylos bei laikinai prijungtosios pirmosios bylos (Nr. e2-48-633/2020 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo) duomenų turinį (vaikų gimimo liudijimus, vaikų paėmimo iš šeimos aktus, prejudicinę galią šiai bylai turinčius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 3 punktas) Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-831/2018 ir Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-383/2019, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus/sprendimą dėl laikinos globos nustatymo, laikino globėjo paskyrimo, įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą, socialinio darbo su atsakovės šeima bylą, sprendžia kad byloje yra nustatytos tokios nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės, kokias procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose su pakeitimais (patikslinimais) parengiamajame posėdyje nurodė (pareiškė) ieškovas ir iš esmės pripažino atsakovė (tiek žodiniais pareiškimais parengiamajame posėdyje, tiek pateikdama rašytinį atsiliepimą į patikslintą ieškinį), patvirtino ir trečiasis asmuo bei patvirtina aukščiau minėti rašytiniai duomenys dokumentuose (punktai 4-7). Duomenys visuose šiuose šaltiniuose yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl teismui abejonių dėl šių faktų egzistavimo nekyla (CPK 182 straipsnio 3 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys, 179 ir 185 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
9. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra viena iš tėvų valdžios ribojimo vaikui rūšių, siekiant apginti pastarojo teises ir interesus tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų dėl savo kaltės nevykdo (vykdo nepakankamai) savo pareigų vaikui, arba piktnaudžiauja tėvų valdžia (savo teisėmis ir pareigomis), arba žiauriai elgiasi su vaiku (vartoja jo atžvilgiu fizinį ir (ar) psichologinį smurtą, terorizuoja, gniuždo jį ar pan.), arba daro žalingą įtaką jam amoraliu elgesiu, bei jau nebėra pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų po kurio tai protingo laiko pasikeisti palankia vaikui linkme ir jis galėtų būti grąžintas į biologinę šeimą, kitaip tariant, kai faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir (ar) juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 3.183 straipsnio 5 dalis). Prejudicinę galią šiai bylai turinčiais teismo nuosprendžiu ir nutartimi įrodyta, kad atsakovė praeityje vaikų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, taip pat piktnaudžiavo savo motinos valdžia jiems, t. y. su jais elgėsi žiauriai, šių duomenų jokie kiti bylos duomenys nepaneigia, jie yra pakankami, kad konstatuoti išlikus ir tebeegzistuojant faktiniam pagrindui riboti atsakovės motinos valdžią vaikams, kad būtų prioritetiškai apgintos pastarųjų teisės ir teisėti interesai.
10. Ribojant tėvų valdžią, turi būti taikomas minimalaus ribojimo principas, kuris reiškia, jog tėvų valdžia turi būti ribojama tik iki tiek, kiek to reikalauja geriausias vaiko interesas. Teismo vertinimu, kuris sutampa su visų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonėmis bei neprieštarauja ir savo nuomonę jau galinčių pareikšti ir pareiškusių nepilnamečių vaikų pozicijai, apginti pastarųjų teisėms bei pasiekti geriausią atitiktį jų interesams nagrinėjamoje situacijoje jau nebepakanka laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo. Pastarasis, kaip švelnesnis tėvų valdžios ribojimo būdas, taikytas iki pastarojo sprendimo priėmimo maždaug 9 mėn., teismo vertinimu, protingą ir pakankamą pozityviems pokyčiams pasiekti, laiką, buvo akivaizdžiai nesėkmingas – dvasinis, emocinis ryšys tarp motinos ir dukterų ne tik kad nebuvo pakankami atkurtas ir (ar) sustiprintas, bet netgi susilpnėjo iki praktiškai minimalaus, kas suponuoja teismo išvadą šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, tame tarpe ir aplinkybės, jog nuo vaikų paėmimo iš motinos šeimos jau eina penkti metai, kad nebeliko pagrindo tikėtis, jog esama situacija galėtų pasikeisti pozityvia, motinos ir dukterų suartėjimo, linkme, todėl laikinas atsakovės motinos valdžios apribojimas turėtų būti pakeičiamas į neterminuotą (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.183 straipsnio 5 dalis). Dėl aukščiau padarytų teismo išvadų ieškovo patikslintas ieškinys patenkintinas visiškai.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
11. Abi šalys ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo priteisimo byloje neprašo, byloje nėra pateikta ir duomenų, jog tokios išlaidos būtų patirtos ir kokiu dydžiu, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 10,76 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas yra atleistas įstatymu, taigi viso tokių išlaidų, - 85,76 Eur. Atsakovė nuo tokių išlaidų valstybei atlyginimo įstatymu nėra atleista. Kadangi patikslintas ieškinys patenkinamas visiškai, visas pažymėtas išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti atsakovė (CPK 96 straipsnio 1 dalis), pagrindo nukrypti nuo pastarosios bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymo taisyklės teismas byloje nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307, 400-409 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Laikiną atsakovės K. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams : dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), apribojimą, nustatytą 2020 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-633/2020, pakeisti į neterminuotą, toliau sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.
Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 85,76 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.