Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis A. A. 2024 m. liepos 14 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), N. P. gyvenamosios sodybos kieme, tyčia vieną kartą kumščiu smogė N. P. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam N. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, kairiojo skruosto žaizdą, tai yra A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo pasisėdėjimas pas M. L., jie išgėrinėjo ir M., pamatęs vaikštantį kaimyną, kuris byloje yra nukentėjusysis, sugalvojo pas pastarąjį nueiti. M. pas kaimyną nuėjo pirmasis, o jis susitvarkė savo IQOS cigaretę ir nuėjo M. iš paskos. Paėjus porą žingsnių, iš už kampo išbėgo M. kaimynas, jam trenkė ir jis krito be sąmonės. Kai atsikėlė, prie jo jau buvo M. L. ir nukentėjusiojo draugas G.. Matė, kad M. laiko nukentėjusįjį, tai kai nukentėjusysis kažkaip pasikreipė, jis pastarajam „muštelėjo“.

Visas vyko 2024 m. liepos 14 d. apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį N. P.. Tą vakarą pas nukentėjusiojo kaimyną M. L. jis atvyko apie 19 val., pas pastarąjį buvo dviese, išgėrinėjo ir M. priėmė sprendimą eiti pas kaimyną N. P., nes jie yra įpratę vaikščioti pas kaimynus ir anksčiau jokių problemų dėl to nebūdavo, bet pas P. ėjo pirmą kartą, šio asmens iki įvykio jis nebuvo matęs, ateiti jų niekas nekvietė. Kai įvyko įvykis, tuo metu jau buvo pradėję temti, tačiau tamsu nebuvo. Nors vartojo alkoholį, bet jis viską gerai prisimena, neblaivumas neturėjo įtakos prisiminti aplinkybes. Pas N. P. pirmasis nuėjo M. L., tada jis susitvarkė savo IQOS cigaretę ir gal po 10 sekundžių nuėjo M. iš paskos, tačiau pastarojo nebematė, nes šis nuėjo „kampais“. Kai nuėjo link P. gyvenamosios vietos ir įėjo į jo teritoriją, N. P. išėjo iš už namo kampo. N. P. teritorija yra aptverta, tačiau nėra vartų, todėl į ją pateko laisvai. Pas N. dar buvo draugas, o kai ėjo dar matė, jog automobilyje sėdi mergina, tačiau nematė, kurioje automobilio vietoje pastaroji sėdėjo. Prie P. namų buvo du automobiliai: vienas automobilis stovėjo kieme, o kitas - prie gatvės. Mano, jog mergina jį matė, matė, kad ši sėdi viena. Kaip supranta, N. P. draugas buvo pavėsinėje, kuri yra už namo, nes ten ėjo M.. Kai ėjo paskui M., jis pamatė ateinantį N., o šio draugas atėjo, kai jis atsikėlė nuo žemės po smūgio. Neprisimena, ar prieš smūgį N. P. jam kažką sakė, bet pokalbio tarp jų nebuvo, jis nesitikėjo smūgio. Kai ėjo pas P., dešinėje rankoje nešėsi degtinės butelį, o kitoje rankoje arba „(duomenys neskelbtini)“ gėrimą, arba „(duomenys neskelbtini)“ gėrimą, po įvykio tuos gėrimus pasiėmė ir parsinešė atgal. Neprisimena, ar ką nors nešėsi M. L., nežino, ar pastarajam kas nors ką nors sakė. Jam buvo trenktas vienas smūgis į žandikaulį ir jis iš karto „iškrito“ be sąmonės, po ko dvi savaites valgė košes. Kai nukrito, tai pat pajuto lyg dar būtų spirta į nugarą. Kai atgavo sąmonę, bandė keltis, jam pakėlus galvą, M. sakė keltis, bet jis dar atsigulė, o atsikėlęs matė G., M. ir N.. Kai jis atsikėlė, M. laikė N. už rankos ir, kai N. pasisuko, jis pastarajam trenkė. Jo buteliai tuo metu buvo ant žemės. Neprisimena, ar kai pastarasis atsikėlė, jam kas nors ką nors sakė. Ant rankų jis turėjo žiedus. Po jo suduoto smūgio, N. P. nuėjo ant laiptų ir šaukė, kad kvies policiją. N. buvo sužalota sritis prie akies, toje vietoje matė šiek tiek kraujo. Nežino, ar šį įvykį matė automobilyje sėdėjusi mergina, nes jeigu pastaroji žiūrėjo į telefoną, tai gal ir nematė. Incidentas vyko tarp namo ir gatvės.

Negali pasakyti, po kiek laiko atgavo sąmonę, bet po kelių bandymų atsikėlė savo jėgomis. N. P. tuo metu buvo per rankos atstumą, jis pastarajam nieko nesakė, bet galvojo, jog pastarasis vėl gali jam trenkti, todėl saugojosi ir net pats nesuprato, kaip viskas gavosi, nes kai N. šonu pasitraukė, jam suveikė instinktas ir jis pastarajam trenkė. N. P. jam kažką sakė, bet dabar neprisimena. Jis turėjo ant dešinės rankos žiedą, yra dešiniarankis, tai taip išeina, kad su tuo žiedu galėjo padaryti N. sužalojimą, nes su ranka taip nepadarysi. Jis vertina, jog buvo būtinybė trenkti N. P. – jis taip sureagavo, nors galėjo nereaguoti arba apskritai pas pastarąjį neiti. Jis nebuvo daug apsvaigęs, todėl buvęs apsvaigimas įtakos jo veiksmams neturėjo – blaivas būtų pasielgęs taip pat. Po įvykio jis taip pat buvo sužalotas, negalėjo valgyti, bet dėl to niekur nesikreipė, kadangi negalvojo, kad viskas iki tiek nueis. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Paskui su N. P. bendravo per tyrėją, asmeninio pokalbio tarp jų nebuvo, tik pastarasis buvo atėjęs pas M., kuris jam paskambino ir nurodė, jog P. prašo 1000 eurų, tačiau jis nesutiko, sakė, jog gali rašyti pareiškimą. Savo veiksmą vertina kaip gynybą. Su automobilyje sėdinčia moterimi nebendravo. Jis taikytųsi su nukentėjusiuoju, kad viskas greičiau pasibaigtų. Savo veiksmus atliko gindamasis, žalos neatlygins. Taikytųsi su nukentėjusiuoju, bet žalos neatlygintų visiškai jokios. Su M. L. apie įvykį nekalbėjo. Pripažįsta suduotą smūgį, bet tai buvo kaip savigyna.

Nukentėjusysis N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko 2024 m. liepos 14 d. apie 23 val., kai jam sėdint pavėsinėje su draugu G., atėjo kaimynas M., kurį jis pastebėjo įeinantį į pavėsinę. Jie pasisveikino, matėsi, kad pastarasis yra neblaivus, tai jis pradėjo eiti link kiemo, kad tas kaimynas eitų kartu su juo, nes nenorėjo, jog šis pas jį būtų valandą laiko ir neadekvačiai elgtųsi. Be to, bendrauti jie gali kaimyniškai, nes jam būnant savo pavėsinėje, o M. L. būnant savo pavėsinėje, puikiai girdisi vieni kitų pokalbiai. Kadangi nenorėjo, kad L. pas jį liktų, tai jis pradėjo eiti link kiemo ir kieme prie trešnės sutiko A. A.. Jie pasisveikino, jis pastarojo paklausė, kur šis eina, A. nurodė, kad eina pas jį į kiemą, tai jis pastarojo paprašė neiti. A. dar vis laikant jo ranką, šis grūmėsi savo korpusu link jo kiemo, tai jis vėl prašė neiti į jo kiemą ir paleisti jo ranką, nes jau ilgą laiką ranką laikė. Bet vos tik A. paleido jo ranką, jis iš karto gavo smūgį į akį. Palietęs paakį ranka, ant jos pamatė kraują, o prie akies pajautė šilumą. Tada lyg vėl pamatė besiartinantį A. A., tai tuomet ginantis jis pastarajam sudavė smūgį. Kai viskas vyko, G. ėjo patikrinti žmonos D., kuri tuo metu automobilyje krūtine maitino kūdikį. Kai A. jam prakirto akį, pastarasis vėl ėjo link jo agresyviai, tai jis gindamasis pastarajam sudavė į veido sritį, po ko A. A. nukrito. Tada atėjo M., o jis tuo metu buvo išgąstyje ir laikė atstumą per dvi ištiestas rankas, nes M. ėjo prie A., lyg norėdamas jį pulti, lyg nenorėdamas pulti. Jis pastarųjų prašė išeiti ir palikti jo kiemą. Po įvykio filmuodamas klausė M., dėl kokios priežasties be jokio įspėjimo šie atėjo į jo kiemą, nes sėdint pavėsinėse, viskas girdisi, bet asmenys atėjo be įspėjimo ir be žodžių kaimyno draugas jam trenkė į veidą. Dėl tokių veiksmų pastarasis išgąsdino ir D., kuri maitino vaiką, sakė, jog dabar bijos pas jį atvažiuoti. Be to, kai asmenys jau nueidinėjo, po to jie vėl grįžinėjo lyg norėdami tęsti konfliktą, tai tada jis nuėjo ant laiptų arčiau namų durų, nes tuo metu jam norėjosi namo, o ne toliau konfliktuoti. Tada M. paragino A. nebeiti pas jį, o grįžti pas pastarąjį į namus. Po konflikto prie jo priėjo G., sakė važiuoti į ligoninę susiūti žaizdos, ką jis ir padarė, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, tačiau įrašas gavosi trumpas, kadangi jo telefone neužteko atminties. Jis nuvažiavo į Respublikinės ligoninės priimamąjį, kur jam apžiūrėjo, įvertino bei susiuvo žaizdą, o grįžtant iš ligoninės, paskambino į policiją paklausti, kaip jam elgtis. Be to, pasibaigus vaizdo įrašui, M. lyg atsiprašė, sakė, kad dėl šitos situacijos susitaikys kitą dieną, kuo jis patikėjo. Kitą dieną pas M. kaip ir buvo tartasi dėl vakarykštės situacijos, bet visi pradėjo „skėsčioti rankomis“, niekas nieko nebežinojo, visiems buvo nebeįdomu ir nebesvarbu. Kadangi vieną dieną buvo kalbama vienaip, o kitą dieną tie žodžiai buvo keičiami, tai jis nusprendė kreiptis į teisėsaugą.

Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Tarp kaimynų ribų viskas girdisi, bet jis negirdėjo sprendimo, kad kaimynas žada pas jį ateiti, nes nebuvo sufokusavęs dėmesio į tai, ką kalba kaimynai, kadangi jie bendravo tarpusavyje su draugu – jis girdėjo tik žmonių kalbėjimą, o žodžių nesiklausė ir jų negirdėjo. Pavėsinėje jis buvo su G., alkoholio jie nevartojo, buvo visiškai blaivus. Pirmasis pas jį į kiemą atėjo kaimynas M., kuris rankose nieko neturėjo, bet buvo neadekvatus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, atrodė drąsiai, lyg iš anksto būtų planavę susitikti, pastarasis atėjo kaip pas geriausią draugą, nors jie iki šio įvykio tik pasisveikindavo ir iki tol šis pas jį net nebuvo atėjęs. Vizualiai matėsi, kad M. yra neblaivus. Kai M. atėjo, jie su G. buvo pavėsinėje, tada jis atsistojo ir ėjo link M., jie pasisveikino, bet kadangi jis nenorėjo, kad M. liktų pavėsinėje, tai pradėjo eiti link išėjimo, norėdamas, kad ir pastarasis eitų su juo, bet M. pasiliko bendrauti su G.. Išėjęs iš pavėsinės, jis sutiko A. A. ir, kol jie sveikindamiesi spaudė vienas kitam rankas, atrodo, jog matė, kaip G. ėjo pas žmoną į automobilį, kadangi susirūpino, ar šiai viskas gerai. Keletą kartų jis A. paklausė, kur šis eina, tuo metu pastarasis vienoje rankoje laikė „bonkę“, o kitoje – „čierką“, bet pasisveikinimo metu tą „čierką“ arba užnėrė ant piršto, arba ją perėmė į kitą ranką, kad galėtų pasisveikinti. A. A. jis ragino išeiti iš jo kiemo, kelis kartus pakartojo, jog nenori, jog šis eitų į kiemą. Tuo momentu G. matė prie automobilio, kuris buvo tai atsisukęs į jį, tai nusisukęs nugara, bet ilgą laiką pastarojo nestebėjo, kadangi priešais jį buvo A.. G. žmona sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, automobilis stovėjo šonu į tvorą, vairuotojo puse į jo kiemą, automobilio langai lyg buvo tamsinti, muzikos negirdėjo, pašalinio triukšmo nebuvo. Kai paklausė A. A., kur šis eina, tai pastarasis atsakė, kad į jo kiemą, tuomet jis pastarajam nurodė neiti, bet pastarasis grūmėsi savo korpusu vis tiek eiti į kiemą, tai tada jis dar kartą paklausė, kur šis eina, tada A. ranka parodė į jo kiemą, tada jis vėl šiam sakė neiti ir paleisti jo ranką. Kai A. paleido jo ranką, pastarasis iš karto trenkė jam į veidą iš savo dešinio kumščio, pataikė po kaire akimi, taip padarydamas sužalojimus, nes tą vietą prakirto. Prakirtęs paakį, A. vėl ėjo link jo, tai tuomet jis jau gynęsi, suduodamas atsakomąjį smūgį, kad prie jo nesiartintų, ir pataikę į veido sritį – gal į barzdą, bet tikrai ne į nosį. A. A. trenkę vieną kartą, po smūgio šis nugriuvo, o „bonkė“ su stikliuku taip ir pasiliko nukritusios, bet nesudužusios, o kaip vėliau tuos daiktus pastarieji išsinešė – jis nematė. Kojomis A. nespyrė – jis laikė atstumą ir nebuvo net priartėjęs. M. jo nelaikė už rankos, nes jis pats laikė atstumą, kad prie jo nesiartintų, kadangi jis nežinojo, ko iš A. A. tikėtis. G. viską stebėjo šalia, bet jau po smūgio, kai nukrito A.. Nuo jo gintis nereikėjo, nes jis tik prašė A. A. išeiti. Policijai skambino po žaizdos susiuvimo, papasakojo situaciją ir klausė, kaip jam elgtis, tai jam buvo nurodyta kreiptis į tyrėją, ką jis ir padarė. Kitą dieną, prieš vykstant pas tyrėją, jis buvo nuėjęs pas M., klausė, ką šis mano apie šią situaciją. Iš pradžių duris atidarė M. žmona, kuri šaržuodama klausė, kam sumušė kaimyną, o M. nustebęs žiūrėjo į jį, jis papasakojo situaciją, prašė kompensacijos, bet šis liko abejingas, sakė, jog nieko nežino, nieko nedarė, jų pokalbį perduos savo bičiuliui. Yra dirbantis, turi nuolatines pajamas, įsipareigojimų neturi, turi tik studento paskolą. Papildomai dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti gali pasakyti tai, kad didžiausią nerimą jam kėlė paliktas randas veido srityje, nes reprezentuojant, bet kur dirbant, viešose vietose, bendraujant su mokiniais, jų tėvais, koncertuojant, jis patiria nerimą. Jeigu tai būtų karo žyma, tai ši džiugintų, bet šiuo atveju tas randas liūdina. Be to, jam buvo sukeltas skausmas, padaryta žaizda, buvo patirtas smurtas, išgąstis ir nerimas ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo gyvenamosios vietos, nes kaip reikia gyventi, jeigu ateina kaimynas, be jokių įspėjimų duoda į veidą ir dar nesiryžta taikiai spręsti problemos. Jis savaitę laiko nėjo į darbą, kol ištraukė iš žaizdos siūlus, nedarbingumą turėjo oficialiai ir galės pateikti teismui šiuos duomenis. Žaizda buvo siūta, atrodo, keturiomis siūlėmis. Prašo 2000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti, bet jeigu atsirastų supratingumas, tai šią sumą būtų įmanoma mažinti.

Mokykloje visi jo klausinėjo, kas jam atsitiko, prakirstą paakį maskavo, naudojo pašiepiančius juokelius ir tai jam buvo diskomfortas. Be to, atėjus į pamoką, vaikai atbėga apsikabinti, o šie yra pastabūs ir viską mato. Veiksmų seka, kuriuos nurodė A. A., neatitinka realybės, nes D. sakė, kad A. pirmiausia atėjo pas šią į automobilį, kai pastaroji maitino kūdikį. Nebuvo taip, kad jis pirmasis suduotų A. A.. Jis suprato, kad A. yra neblaivus, nes užuodė kvapą, be to, buvo neadekvatus pastarojo elgesys, nes kelis kartus prašė jo išeiti, o pastarasis to neišgirdo ir ėmėsi fizinio smurto. Mano, kad A. buvo labai neblaivus. Anksčiau A. A. nepažinojo, įvykio metu pastarąjį matė pirmą kartą. Gal A. su žiedu galėjo jam praskelti paakį, nes jautė ne odos ir kaulo mišinį, o aštrų kietą daiktą: arba stikliuką, arba žiedą, tačiau to jis neįžiūrėjo smūgio metu. Smūgio metu jis jautė kietą daiktą, o ne minkštą audinį. Jiems su kaltinamuoju nebūtų galimybės taikytis, nes turi būti žmogui pamoka, kad nereikėtų to paties tikėtis ir kitą kartą.

Įvykio metu nebuvo šviesu – buvo temstantis laikotarpis, tačiau buvo galima įžiūrėti žmones ir objektus. Jo pavėsinės dalis buvo apšviesta, o kiemas, kur vyko veiksmas, nebuvo apšviestas, bet viską buvo galima matyti, o vaizdo įraše matosi, koks buvo laikotarpis. A. A. jam smūgiavo be žodžių. Jam buvo suduotas vienas smūgis, jis taip pat sudavė vieną smūgį ir daugiau niekas nei jam, nei kaltinamajam netrenkė - jis apskritai stengėsi išvengti smūgių. Smurtinis konfliktas vyko tik tarp jo ir A. A.. Iki įvykio sužalotas nebuvo, o likęs randas yra dėl įvykio su A. A..

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. P. žino kaip kaimyną. Žino, jog šiandien yra pakviestas dėl muštynių, kurios įvyko šiemet vasaros vakarą, kai buvo pritemę, adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, kaimynystėje šalia jo namų. Tą vakarą jis matė, kaip N. P. savo kieme spardė gulintį žmogų A. A., bet nežino, kodėl pastarąjį spardė. Prieš tai pas P. jis atėjo kaip pas kaimyną, nes girdėjo, kad pastarasis pavėsinėje šneka. Jis ėjo pirmas į pavėsinę, o A. sakė palaukti prie mašinos, ir jam nuėjus pas N. į pavėsinę, pastarasis iš šios išlėkė, palikęs savo draugą, kuris jam pasakė, kad N. P. nenori, jog jie pas jį būtų. Tuomet jis išėjo iš pavėsinės ir pamatė, kaip N. spardo A. A.. Tada jis N. P. atitraukė nuo A., palaikė jį už peties, o paskui pastarasis užbėgo ant laiptų. Negali pasakyti, kiek kartų P. spyrė A. A., bet A. sakė, kad po to šiam skaudėjo. Ryte pas jį atėjo N., kuriam ties antakiu buvo užklijuotas pleistras, pastarasis paprašė 1000 eurų. Kai po įvykio N. P. stovėjo ant laiptų, jis nematė, kad pastarasis būtų buvęs sužalotas. Jis bandė eiti prie N., šiam stovint ant laiptų, bet pastarasis pradėjo šaukti, tai jis išėjo. Savo namuose pavėsinėje buvo kartu su A. A., o N. P. buvo savo namų pavėsinėje, o jie su pastaruoju yra kaimynai. Jis visada vaikšto pas kaimynus, o su N. sveikinasi, tai pamatęs, kad kiekvienas sėdi savo pavėsinėse, nusprendė pas pastarąjį nueiti paklausti, ar gali pas šį užeiti. P. draugas pasakė, kad N. nenori, kad jie pas jį būtų, tai jis ir išėjo, o kodėl iš pavėsinės P. išbėgo – jis nežino. Anksčiau pas N. P. nei jis eidavo, nei pastarasis pas jį eidavo, nors ir yra P. kvietęs. P. pas jį nėra buvęs – jie tik pasisveikindavo per tvorą. Eidamas pas N. P., jis turėjo butelį „šnapso“ ir „stopkę“, o A., atrodo, turėjo butelį „šnapso“ ir „zagerono“. Pas N. jis ėjo pirmasis, o A. liepė pasilikti prie šulinio, kol jis paklaus A., ar leis pas pastarąjį pabūti. Kai nuėjo į P. pavėsinę, ten sėdėjo pats P. su savo draugu, kurio jis nepažįsta, tuomet N. pralėkė pro jį ir pavėsinėje liko dviese su pastarojo draugu. Tas draugas sakė, jog N. nenori, kad jis su A. pas pastarąjį būtų, tai tuomet jie kartu su tuo draugu išėjo iš pavėsinės ir pamatė muštynes. Tuo metu tiek jis, tiek A. A. buvo išgėrę, tačiau įvykius prisimena gerai. Neprisimena, ką sakė N., kai pastarąjį atitraukė nuo A.. N. P. nebuvo jokios mėlynės, nors kaip sakė, buvo susiūta žaizda, bet jis matė tik užklijuotą „pleistriuką“, kai pastarasis ryte atėjo pas jį prašyti pinigų. Kai jie atėjo pas P., pastarasis nebuvo sužalotas. Su A. A. jie susitinka, abu gyvena (duomenys neskelbtini), su A. nekalbėjo apie tai, ką reikėtų pasakoti teisme, nes čia jis nemato jokio įvykio ar problemos. Iki A. A. spardymo nieko nevyko, tik N. P. išbėgo iš pavėsinės, o jis pakalbėjo su pastarojo draugu ir jie abu išėjo iš pavėsinės. Išeidami su A. namo, gėrimus išsinešė. Be to, P. kieme mašinos gale sėdėjo mergina, kuri kai jis ėjo, žiūrėjo per langą ir jam nieko nesakė. Prie viso veiksmo tarp N. ir A. jis priėjo kartu su N. draugu, nes kartu išėjo iš pavėsinės.

Jis yra suaugęs žmogus ir į tokius veiksmus, kas vyko N. P. kieme, jis nekreipia dėmesio, todėl negali pasakyti, ar iki įvykio P. buvo padaryta sužalojimų. Tiesiog įvyko muštynės ir čia nieko nuostabaus. Nesuprato, kodėl N. išbėgo iš pavėsinės – gal bėgo muštis, nes jis atėjo tik paklausti, ar gali pas šį ateiti su draugu, bet kai N. draugas pasakė, jog negali, tai jis ir išėjo, tačiau P. iš karto išbėgo iš pavėsinės. Gal ant N. P. veido matė kraują, kai šis stovėjo ant laiptų, bet tiksliai to neprisimena, nes po įvykio jau praėjo pusę metų. Akistata tarp jo ir N. P. surašyta teisingai. Jis pats nusprendė nueiti pas N. į kiemą – pastarasis jo nekvietė. Kai buvo pavėsinėje su P. draugu, jis negirdėjo jokių šūksmų.

Nepastebėjo, ar N. P. ką nors turėjo rankoje, kai šį atitraukė nuo A. A.. Po įvykio kalbėjo su N., kai pastarasis užlipo ant laiptų, prie jo pastarasis nebuvo priėjęs, jam būnant į kiemą ar gatvę išėjęs nebuvo. Nedažnai tokiuose įvykiuose dalyvauja, bet teisme yra buvęs, tačiau įvykių nemaišo.

Liudytoja D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog į teismo posėdį yra pakviesta dėl savo vyro G. P. draugo N. sužalojimo pastarojo namuose. Įvykio vakarą du žmonės ėjo pro namą, kuris buvo N. nuosavybė, ir pastarieji sumušė N.. Anksčiau tų žmonių ji niekada nebuvo mačiusi, nes pas N. tą dieną ji važiavo pirmą kartą. Tiksliai neprisimena, kada viskas vyko, tačiau tai buvo praeitų metų vasaros vakarą, kai dar nebuvo labai tamsu, bet nebebuvo ir šviesu, (duomenys neskelbtini) soduose N. namo kieme, kur ji su vyru užvažiavo, nes vyras norėjo pasikalbėti su N.. Kai atvažiavo, N. buvo vienas, vyras nuėjo su pastaruoju pasikalbėti, jiedu kalbėjosi kieme, tik nepasakys, kurioje tiksliai vietoje, nes ji su vaiku buvo automobilyje: ji sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, o vaikas sėdėjo gale, tai ji vaiką užiminėjo, su juo žaidė. Jų automobilis stovėjo prie N. namo, ties keliuku prie įvažiavimo, o jai sėdint automobilyje, minimaliai matėsi N. kiemas. Būdama automobilyje, ji matė pro šalį praeinančius du žmonės su šunimi ir galbūt buteliu rankose, tai pagalvojo, jog šie tiesiog eina pasivaikščioti. Vienas tų žmonių buvo stambesnis ir apsirengęs raudonai, o kitas – plonesnis ir apsirengęs mėlynai, tačiau daugiau detalių, kaip jie atrodė, ji neprisimena, nes viskas vyko jau seniai. Kadangi ji galvojo, kad tie žmonės eina pasivaikščioti su šunimi, tai neatkreipė dėmesio, kur jiedu nuėjo. Paskui ji pamatė, kaip N., būdamas kruvina galva ar žandu, smogė atgal kažkokiam vyrui ir nuėjo į savo namą. Kadangi veiksmas vyko netoli automobilio, tai ji į jį atsisuko tuo momentu, kai kruvinas N. du kartus iš rankos smogė plonesniam žmogui, o šis gindamasis neatsistojo. Ji nematė, kur N. pataikė smūgiuodamas tam žmogui – gali būti, jog į veidą, bet tiksliai to negali pasakyti. Du smūgiai buvo suduoti vienas po kito: po pirmo smūgio žmogus nuvirto, tačiau atsikėlė, o po antro smūgio pastarajam nepavyko atsistoti, todėl stambesnis žmogus pastarąjį pakėlė. Kadangi ji buvo mašinoje, tai negirdėjo, ar N. ir tas kitas žmogus, kuriam N. trenkė, ką nors sakė. Pamačiusi, kas vyksta, ji pradėjo panikuoti. Kai visas veiksmas vyko, jos vyras turėjo būti šalia N., bet ji jo nematė. Prie jos vyras priėjo, kai nuėjo tie žmonės, kurie buvo įsiveržę ne į savo erdvę, nes tada ji supanikavo, pradėjo verkti vaikas ir ji šaukė greičiau iš ten važiuoti. Apie šiuos įvykius su N. bendravo, matėsi, jog dėl to, kas įvyko tą dieną, turi randą, N. buvo siūta žaizda, o apie patį konfliktą jai papasakojo vyras, tačiau daug detalių ji nenorėjo girdėti, nes jai buvo šokas, kadangi tokių dalykų jai gyvenime nebuvo tekę patirti. Vyras pasakojo, kad tie žmonės įsiveržė į N. erdvę ir pradėjo muštynes dėl nieko, neprisimena, ar buvo tam priežastis. Jai atrodo, teismo salėje yra žmogus, kuris dalyvavo muštynėse su N. Jos apklausos protokolu galima remtis.

Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su žmona ir vaiku atvyko pas draugą N. jo aplankyti, kadangi neseniai buvo grįžę iš užsienio. Žmoną su vaiku paliko automobilyje, o pats nuėjo pas N., jie abu nuėjo į terasą už namo. Nespėjus surūkyti cigaretės, išgirdo kieme kažkieno žingsnius ir pamatė du vyrus: vienas buvo prie automobilio, o kitas jau buvo atėjęs į vidinę kiemo pusę, kur yra terasa. Prie terasos kampo atėjusio žmogaus paklausė, ką šis čia veikia, žmogus nieko neatsakė, tik kažką sumurmėjo lyg būtų savo kieme ir jiems turėtų pretenzijų, jog yra ne savo kieme. Tada šis žmogus nuėjo giliau į kiemą link šiltnamio, o kitas žmogus, kuris yra teismo salėje, stovėjo netoli jo automobilio kiemo priekyje prie medžio. Tuomet N. priėjo prie to žmogaus, kuris buvo prie mano automobilio, ir paklausė, ką šis čia veikia ir ko pastarajam reikia. N. su tuo žmogumi spaudė vienas kitam ranką, bet jis matė, kad atėjęs vyras yra agresyviai nusiteikęs, o N. jau stovi gynybinėje padėtyje. Jis instinktyviai puolę prie savo šeimos automobilyje, vaikas tuo metu buvo pas žmoną rankose, nes žmona vaiką maitino, tai jis paėmę vaiką, dėjo į sėdynę, kuri buvo automobilio gale, ir tuo momentu išgirdo, kaip N. pasakė: „man paleido į akį“. Padėjęs vaiką į sėdynę ir atsitiesęs, jis pamatė, jog N. akis kraujuoja, per žandą bėga kraujas, tačiau jis nematė, kaip tas vyras N. trenkė ar paleido iš stiklinės, t. y. jis nematė to mosto. Tuomet N. pradėjo gintis.

Viskas vyko vasarą gal liepos mėnesį prieš 22 val., kai su žmona D. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) sodus aplankyti draugo N.. Pas N. atėjo du asmenys ir didelis šuo, kuris buvo palaidas ir neprižiūrimas. Vienas tų vyrų buvo stambesnis, žemesnis ir vyresnis, o kitas – smulkesnio kūno sudėjimo, aukštesnis ir jaunesnis, vyrai buvo paprastai apsirengę – su kasdieniais laisvalaikio rūbais. Stambesnis asmuo elgėsi adekvačiau, tik atėjęs į N. kiemą, vaikščiojo kaip po savo lyg jie būtų svetimšaliai, bet pastarasis nebuvo piktybiškai nusiteikęs, o kitas žmogus buvo agresyviai nusiteikęs. Gerai, kad N. sugebėjo nuo agresyvaus žmogaus apsiginti, nes tokiu atveju jis su žmona liko nepaliesti ir nenuskriausti, o kitu atveju neaišku, kaip būtų pasibaigę, kadangi tas žmogus, kuris ėjo link N., jau buvo „šokęs ant baltų arklių“, su pastaruoju kalbėti nebuvo galimybės. Į kiemą tie du žmonės turbūt atėjo kartu, bet iki jų pirmiau atėjo stambesnis asmuo, o jaunesnis stabtelėjo prie automobilio. Tada jie praėjo pro stambesnį žmogų ir N. iš karto nuėjo prie kito vyro, bet N. buvo draugiškai nusiteikęs ir tik paklausė atėjusio, ką šis čia daro. Tas vyriškis tiesė ranką sveikintis, N. taip pat ištiesė ranką, o po poros sekundžių jau N. iš akies bėgo kraujas. Įtaria, kad tas svetimas žmogus, tik paleidęs N. ranką, trenkė N. iš stiklinės į veidą. Kai N. pamatė kraują, atsitraukė ir iš dešinės rankos smogė vyrui į veidą. N. sudavė vieną kartą, žmogus nukrito ant žemės, atsistojo, išėjo iš kiemo į gatvę, bet grįžo atgal kovinėje padėtyje. Vyriškis buvo girtas ir svirduliavo, tai N. atsitraukęs trenkė pastarajam antrą kartą, tas vyras vėl nukrito ant žemės, tada atsistojęs vėl išėjo į gatvę, tačiau apsisukęs grįžo pas N. trečią kartą. Tuomet pradėjo šaukti N., kad duotų pagalį, jog N. galėtų padėti, tai tada tas stambesnis vyras, kuris buvo adekvatesnis, paėmė tą agresyvų vyrą už rankos, sakė šiam išeiti ir pastarieji abu nuėjo į savo kiemą. Stambesnis asmuo nebeleido tam agresyviam vyrui grįžti trečią kartą. N. atliko du smūgius, tačiau pastarojo nereikėjo raminti ar atitraukti nuo kito asmens. Kojomis niekas nieko nespardė. Nei jis, nei N., nei stambesnis žmogus rankose nieko neturėjo, o tas vyras, kuris konfliktavo, turėjo stiklinę, taurę ar puodelį, nes jis matė, kaip vienoje rankoje pastarasis kažką laikė, o kita ranka spaudė N. ranką ir po kelių sekundžių to asmens rankose jau nieko nebebuvo, o N. akis buvo kruvina. Jis nematė, kaip tam agresyviam žmogui stiklinė iškrito iš rankų. Po įvykio jo žmona buvo strese, išsigando, nors paprastai į stresines situacijas pastaroji šaltai reaguoja, bet šiuo atveju jiems abiem situacija buvo nemaloni. Žmona pasakojo, ką ši matė, bet jos pasakojimas susipina su vaizduote, kadangi ji sėdėjo automobilio priekyje, o veiksmas vyko už automobilio galo. Žmona sakė, jog matė, kaip N. trenkė žmogui tris kartus, nors iš tikrųjų pastarasis trenkė du kartus. Viskas vyko žmonai už nugaros, o be to, ji dar laikė rankose vaiką, todėl sunku pasakyti, ką ji matė. Mano, žmona gali maišytis aplinkybėse, nes ji yra serganti cerebraliniu paralyžiumi, nors tai ir nesusiję su psichika, bet dabar turbūt ji nebeprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes dėl įvykio patyrė stresą, be to, daug visko vyksta jų gyvenime: statosi namus, augina vaikus, dirba. Konflikto priežasties nebuvo, kadangi jie buvo savo kieme, kur turėjo jaustis saugūs, tačiau atėjo neadekvatūs asmenys ir sužalojo namų šeimininką. Po įvykio kalbėjo su N., kuris turėjo pretenzijų tam agresyviam asmeniui. N. pasakojo, jog ryte nuėjo pas tuos žmones, bandė gražiai tartis, kad kažkiek atlygintų už sužalotą veidą, bet asmenys to nesutiko padaryti ir net neatsiprašė, todėl dabar yra teisme. Įvykio metu N. buvo blaivas, pastarasis pats nuvažiavo į ligoninę, o atėję asmenys turbūt buvo neblaivūs. Kad smulkesnio sudėjimo žmogus jau atėjo į kiemą agresyviai nusiteikęs, matėsi iš „girto šiauliečio marozo“ eisenos, kuris ieško problemų, o iš kiemo pastarąjį išvedė „kovinėje gaidžiuko“ pozicijoje. Gerai, kad N. sureagavo ir nukenksmino tą vyrą, nes tada viskas gerai baigėsi, o jei jam taip būtų atsitikę, kai į jo kiemą ateina girti asmenys, su kuriais negali susikalbėti, tai nežino, kaip būtų sureagavęs. Pirmą smūgį N. trenkė po to, kai šiam jau bėgo kraujas, tas žmogus po smūgio nuvirto, paskui atsikėlė ir išėjo į gatvę, tačiau kovinėje parengtyje pastarasis grįžo atgal ir galbūt net bandė trenkti N., bet N. pasitraukė ir vėl šiam trenkė, žmogus vėl nukrito. N. atliko tik du smūgius, o daugiau jokių kitų veiksmų neatliko.

Jis mano, kad N. turėjo gintis nuo to agresyvaus asmens. Matė kraują ant N. skruosto, bet nematė momento, kai stiklinė buvo paleista N. į veidą, nes buvo pasilenkęs prie vaiko automobilyje. Jis nematė, iš ko buvo sutrenkta N., tik spėja, jog iš stiklinės. Kadangi N. pirmam pradėjo bėgti kraujas, tai mano, jog pirmiausia tas agresyvus žmogus sudavė N., o jie neturėjo jokio pagrindo tų žmonių pulti. Negali atpažinti salėje esančio vyro, negali pasakyti, ar tai tas pats asmuo, su kuriuo vyko konfliktas, nes viskas greitai įvyko ir jis tų vyrų neįsidėmėjo, tik galbūt daugiau matė stambesnį asmenį, kuris buvo priėjęs prie terasos, o prie konfliktuojančio asmens jis nebuvo prisiartinęs. Kai prie jų atėjo stambesnis asmuo, jie pro jį praėjo paprastai, ramiai, nes nesitikėjo, jog bus atliekami kokie nors veiksmai. Įvykio metu niekas nebėgiojo.

Akistatos tarp įtariamojo A. A. ir nukentėjusiojo N. P. protokole užfiksuota, kad abu proceso dalyviai palieka prie savo parodymų, tai yra nukentėjusysis N. P. nurodo, kad su A. A. pirma pasisveikino paspausdami vienas kitam dešines rankas, A. jo rankos nepaleido ir norėjo eiti pas jį į kiemą, jam liepus paleisti ranką, A. A. paleido ranką ir tos pačios rankos kumščiu jam sudavė į kairįjį skruostą. A. A. vėl einant link jo, jis vieną kartą kumščiu sudavė A. A. į veidą, ko pasekoje, jis nugriuvo ant žemės. A. A. nurodė, kad jis nešėsi dešinėje rankoje degtinės butelį, o kairėje rankoje gaiviojo gėrimo butelį. Jis įėjo į N. kiemą gal du žingsnius ir pamatė, kad link jo atbėga N., kuris jam nieko nesakęs iš karto sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Jis su N. nesisveikino rankų paspaudimu. Jam bandant keltis, pajuto smūgį į nugarą iš kojos. Mano, kad jam spyrė N., nes jis vienintelis buvo prie jo. Jam atsistojus, pamatė, kad N. savo kūno korpusu pajudėjo link jo, jis sureagavo, nes nenorėjo antrą kartą būti „išjungtas“ ir vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu sudavė N. į veidą. Įvykio metu jis ant dešinės rankos bevardžio turėjo sužadėtuvių žiedą, kuris turi aštrių kampų. Po šio smūgio N. atsitraukė, nubėgo ant laiptų ir pasakė, kad kvies policiją (1 t., b. l. 186-190).

Akistatos tarp nukentėjusiojo N. P. ir liudytojo M. L. protokole užfiksuota, kad abu proceso dalyviai liko prie savo parodymų, tai yra N. P. nurodė, kad ties kieme esančia vieta, kur stovėjo jo mašina ir ties trešne, jis sutiko A., kuris jam davė „penkis“, tai yra pasisveikino paspaudę rankas ir rankų nepaleido. Tada paklausė A. kur jis eina. Tuo metu M. buvo šalia, kažkur už nugaros. A. jam pasakė, kad eina pas jį į kiemą ir nurodė kryptį. Jis dar su A. buvo susikabinę kaip kad sveikinosi. A. ėjo link kiemo, o jis jam neleido, tai yra stovėjo vietoje. Jis dar kartą jo paklausė, kur jis eina ir paprašė jo paleisti ranką. A. paleidus jo ranką, A. iš karto jam sudavė vieną kartą kumščiu į skruostą. Jis pajuto, kad bėga kraujas iš suduotos vietos. A. toliau norėjo eiti link jo, tada M. įėjo tarp jų į vidurį. A. ėjo link jo ir tada jis A. sudavė smūgį į veidą ir dėl to jis nugriuvo ant žemės. M. tuo metu buvo šalimais, nesuprato iš jo stovėsenos, nes stovėjo sugniaužęs kumščius, ar M. jam norėjo suduoti, ar skirti. Po to A. atsistojo ir išėjo iš kiemo, vėl paskui grįžo. Vėliau išėjo ir M. ėjo iš kiemo. Daugiau jam niekas smūgių nesudavė. Jis to įvykio metu tokio veiksmo kaip spyrimas, tikrai neatliko, tai yra niekam nespyrė. M. L. nurodė, kad jam atėjus pas N. į pavėsinę, kur sėdėjo N. ir jo draugas ir tik jam atėjus, N. išbėgo iš pavėsinės, o jis liko pavėsinėje su jo draugu. N. draugas pasakė, kad N. pyksta ir kad jiems geriau išeiti. Su N. draugu pavėsinėje galėjo prabūti iki 1 minutės. Išėjus jiems abiems iš pavėsinės, ėjo link išėjimo iš sodybos. Tik išėjus iš pavėsinės pamatė, kad prie N. mašinos guli ant nugaros jo draugas A., su kuriuo kartu atėjo, ir jį spardo N.. Kiek spyrė, nežino, vieną kartą tai tikrai spyrė. Jis ėjo gelbėti, tai yra patraukė N. už peties, o A. atsikėlė. Matė N. veide kraują. N. užlipo ant laiptų, parėkavo. Daugiau nei N. A. nieko nedarė, nei A. N.. Jis matė tik, kai N. spyrė A.. Ką darė A. N., jis nematė, o po to su A. apie tai nekalbėjo. Jis to momento, kai N. sudavė A. į veidą, nematė (1 t., b. l. 68-72).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Matyti dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Teritorija dalinai aptverta vieline tvora. Prie įvažiavo į kiemą matomas lapuotis medis, prie kurio nusikalstamos veikos požymių nepastebėta. Toliau einant už namo, iš dešinės pusės, matoma terasa, kur ant durpių maišo yra stiklinis puodelis, galimai su žemėmis. Daugiau apžiūrint įvykio vietą, tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Įvykio fotografuota, paimtas stiklinis puodelis (1 t., b. l. 27-29, 30-37).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota N. P. apžiūra ir nurodyta, kad pastarasis vilki violetinės spalvos marškinėlius bei mūvi džinsinius džinsus ir juodos spalvos sportinius batus. Apžiūrint asmens veido sritį, ties kaire akimi matyti kraujosruva, kurios bendras ilgis apie 1,5 cm, o plotis apie 1,5 cm. Taip pat kairėje veido pusėje, ties skruosto sritimi matyti užklijuotas baltos spalvos pleistras su tvarsčiu. Daugiau ant asmens kūno sužalojimų nestebima. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 93-96, 97-100).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausius Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašą (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-07-15, 00.07 val.), užfiksuotą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pranešėjas, prisistatęs N. P., praneša, kad atėjęs kaimynas, jį sukirto kaip niekur nieko, davė į veidą, prakirto žandą, nuvažiavo, susiuvo porą siūlių, kur galėtų rytoj nuvažiuoti. Operatorei klausiant, kad ar čia pažįstamas, kad prieš kiek laiko čia viskas įvyko, pranešėjas atsako, kad kaimynas, kad jo nelabai pažįsta, kad viskas įvyko maždaug prieš valandą. Operatorei klausiant, kad kur čia viskas vyko, kur čia kartu jie buvo, pranešėjas atsako, kad kartu jie niekur nebuvo, jis pats atėjo pas jį į kiemą ir jis nesuprato, davė „penkis“ tokį vyrišką, pasisveikinom ir po to laikė „čierką“, po to laikė degtinės butelį, jei gerai prisimena ir paskui iš kart po pasisveikinimo davė į akį jam, kai paklausė kur jis čia eina, nes norėjo pas jį į kiemą eiti, jis jo net nepažįsta. Operatorei klausiant adreso, kur jis gyvena, pranešėjas nurodo adresą - (duomenys neskelbtini). Po to operatorei klausiant, ar tas kitas žmogus iš kito namo, pranešėjas atsako, kad iš kito namo, kad jis nesupranta, ar čia kaimyno sūnus, ar draugas, jis neįsivaizduoja. Operatorei klausiant dėl medikų, pranešėjas nurodo, kad pats buvo, kad jam susiuvo (1 t., b. l. 104-106).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurį N. P. pateikė prie 2024-07-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 9 sekundės. Nuo pat įrašo pradžios matosi priešais filmuojantįjį asmenį stovintis stambaus sudėjimo vyriškis, tamsių plaukų, trumpa barzda. Jis apsirengęs palaidine trumpomis rankovėmis, kurio priekis tamsios spalvos, o rankovės raudonos spalvos. Palaidinės priekyje matyti apvalios formos šviesios spalvos aplikacija. Taip pat apsivilkęs šortus ir avintis guminėmis šlepetėmis. Kairėje nuleistoje rankoje laiko skaidrios spalvos galimai plastikinį butelį su žalios spalvos etikete. Dešinėje rankoje nieko nėra. Šis vyriškis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip M. L.. Jis stovi lauke, galimai ant keliuko šalia sodybos ribos. Įraše girdisi, kad asmuo, kuris filmuoja, sako: „žiūrėk, ką padarė“. Priešais stovintis vyriškis atsako: „kam“. Tuo pačiu metu, asmuo, kuris filmuoja, atsuka kamerą į save, tai yra į savo veidą ir sako „žėk į mano akį“. Asmuo, kuris filmuoja ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip N. P.. Fiksuojamas tik jo veidas ir krūtinės viršutinė dalis. N. P. veide matyti, kad po jo kairiąja akimi yra sužalojimas, iš kurio matosi nubėgęs ant visos kairiosios veido pusės kraujas. Taip pat ant N. P. žalsvai mėlynos spalvos palaidinės priekio matyti tamsios spalvos dėmės. Po to girdisi įrašo fone užvedamo automobilio variklio garsas ir tuo pačiu metu N. P. sako: „nu ir išėja“ bei atsuka kamerą vėl į M. L., kuris stovi toje pačioje padėtyje ir toje pačioje vietoje. Jis sako: „tai bet tu..“, bet nepabaigia sakinio, nes N. P. jam sako: „(duomenys neskelbtini) čia atėjai pas mane, (nesuprantamas žodis) pas save“. M. L. sako: „aš klausiu tavęs“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 107-109).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad stiklinis puodelis (stiklinė) yra supakuotas į plastikinį permatomą paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant paketo matyti lentelė, kurioje yra užpildytos grafos, tai yra kad objektas yra stiklinis puodelis, paimtas įvykio vietoje. Asmuo, iš kurio buvo paimtas puodelis yra N. P., paėmimo data - 2024-07-15, paėmimo vieta - (duomenys neskelbtini). Taip pat uždėtas pareigūno antspaudas, kurio rašalas susiliejęs. Paketas užklijuotas. Puodelis (stiklinė) esantis paketo viduje apžiūrimas, paketo nepažeidžiant. Puodelis (stiklinė) yra balto ir skaidraus stiklo, cilindro formos. Jo vidinės ir išorinės sienelės apkibusios žemių dalelėmis. Puodelio (stiklinės) stiklas yra vientisas, jokių įskilimų, įtrūkimų ant jo nepastebėta. Išmatavus stiklinį puodelį (stiklinę), nustatyta, kad jo bendras aukštis - 9,2 cm, dugno aukštis - 1,9 cm, skersmuo - 7,8 cm, puodelio (stiklinės) sienelės apimtis - 25 cm. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama (1 t., b. l. 110-112, 113-116).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint žiedą, kurį 2024-09-30 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė A. A., matyti, kad jo pagrindas yra juodos spalvos metalas. Žiedo kraštai puošti smulkių kvadratėlių ornamentu. Patį žiedą apjuosia iškilaus grandinėlės pynimo rašto baltos spalvos metalas. Žiedo skersmuo - 2,5 cm, žiedo sienelės plotis - 0,8 cm. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų žiedo apžiūros metu nefiksuojama ( 1 t., b. l. 124-126, 127-129).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. A. pateikė savo sužadėtuvių žiedą (1 t., b. l. 120-123).???

Tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad 2024-07-15 Šiaulių m. ir r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024-07-14, apie 22 val. 40 min., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, vieną kartą savo rankos kumščiu, kurioje laikė stiklinį stikliuką, trenkė į N. P., gim. (duomenys neskelbtini), veido sritį. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pareiškimą. Liudytojo apklausos metu N. P. nurodė, kad į aukščiau nurodytu adresu esantį kiemą atėjo jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio duomenų nežino ir prie N. P. kiemo stovėjo kitas jam nepažįstamas vyras, kuris ir trenkė jam į veidą. Policijos duomenų sistemoje nustatyta, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini). 2024-07-16 telefonu susisiekus su V. J., ji paaiškino, kad su ja kartu gyvena jos sugyventinis M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Susisiekus telefonu su M. L., jis paaiškino, kad 2024-07-14 pas jį buvo atvykęs draugas A., kurio pavardės nežino, tačiau pateikė jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). M. L. paaiškino, kad tą vakarą jiedu su draugu A. norėjo nueiti pasisvečiuoti pas kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau kaimynas puolė ant jo draugo A. ir jam trenkė, A. atsakė tuo pačiu. Telefonu buvo susisiekta su A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2024-07-14 buvo pas draugą M. L. ir vakare sugalvojo nueiti iki M. L. kaimyno, kurio duomenų nežino, tačiau A. A. nespėjus įeiti į kiemą jam trenkė M. L. kaimynas. A. A. teigė, kad minėtam kaimynui trenkė atgal. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas galimas įtariamasis A. A. ir su juo reikalinga atlikti procesinius veiksmus, todėl reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiagą tolimesniam tyrimui perduoti tyrėjoms, atliekančioms tyrimus kai nustatytas įtariamasis (1 t., b. l. 24-26).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-15, 10.48 val., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos G. pranešimas, kad 23.20 val. GMP atvežtas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris dėl dešinio skruosto žaizdos gydosi ambulatoriškai. Aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. P. nustatyti sužalojimai: kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, kairiojo skruosto žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, kuo padaryti nustatyti sužalojimai, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodytos sužalojimų makromorfologinės savybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. N. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 141).???

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Šioje byloje A. A. kaltinamas tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajam N. P. į veidą ir tokiu veiksmu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, kairiojo skruosto žaizdą (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teigdamas, jog inkriminuojamą smūgį nukentėjusiajam atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo, teismo vertinimu kaltinamojo A. A. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų tarp jo ir N. P. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam ir šį sužalojo, tačiau kaltinamasis teigia, jog konfliktą iniciavo ir pirmąjį smūgį be jokios priežasties sudavė jam būtent N. P., o A. A. N. P. trenkė gindamasis. Teismas šią A. A. poziciją, jog konflikto iniciatorius buvo N. P. ir neva jis pirmasis smogė A. A., laiko tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys patikimi ir nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis N. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad į jo kiemą pirmasis atėjo M. L., o kiemo pradžioje buvo atėjęs kaltinamasis A. A., su kuriuo nukentėjusysis priėjęs sveikinosi paduodamas jam ranką, A. A. klausė, kur pastarasis eina, prašė, kad A. A. pas jį neitų, visą šį laiką kaltinamasis nepaleido nukentėjusiojo rankos, ir tik po to, kai kaltinamasis paleido nukentėjusiojo ranką, kaltinamasis trenkė su ranka N. P. į veidą ir taip jį sužalojo, kraujas iš sužalotos vietos pradėjo bėgti iš karto, nukentėjusysis į tokius kaltinamojo veiksmus taip pat atsakė smūgiu iš rankos, iš kojų nespyrė kaltinamajam, prieš smūgį A. A. nukentėjusiajam nieko nepasakė, po įvykio nukentėjusysis buvo pradėjęs filmuoti su telefonu, kaltinamajam su M. L. išėjus iš kiemo, nukentėjusysis nuvyko į gydymo įstaigą, o po jos paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešdamas apie įvykį ir klausdamas, kaip jam reikia toliau elgtis, taipogi nukentėjusysis nurodė, kad kitos dienos ryte nuėjo pas M. L., kad aptartų kompensacijos, dėl padaryto sužalojimo klausimą, nes iš karto po įvykio buvusi tokia kalba, tačiau M. L. ryte pakeitė šiuo žodžius. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis analogiškas aplinkybes parodė ir akistatų su A. A. bei M. L. metu (1 t., b. l. 186-190). Nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolas, kur užfiksuota, jog N. P. 2024-07-15 00.07 val. paskambinęs į BPC nurodė analogiškas aplinkybes apie įvykį, tai yra, kad kaimyno draugas ar sūnus, kurio nelabai pažįsta, davė į veidą ir prakirto žandą, paaiškino, jog šis asmuo atėjo pas jį į kiemą, pastarieji pasisveikino ir po pasisveikinimo davė į akį jam, kai paklausė, kur jis čia eina, nes norėjo pas N. P. į kiemą eiti (1 t., b. l. 104-106).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.?2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.?2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Be to, nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).