Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą teistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019-10-22 nuosprendžiu: R. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2019-05-02 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2019-08-13 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi pakeista bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 45 (keturiasdešimt penkias) paras 2019-08-13 nutartimi paskirtos arešto bausmės, švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne bausme, ir R. N. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., pasikvietęs nukentėjusiąją mažametę K. J., gim. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pats (duomenys neskelbtini), paguldė nukentėjusiąją ant (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir išgąsčio, (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja K. J. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teismas perskaitė mažametės nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.

(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą; 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą; 3) kitaip atimant galimybę priešintis; 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas.

Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014, 2K-116-942/2016).

Apie patirto seksualinio prievartavimo, kurį savo veiksmais padarė kaltinamasis R. N., svarbias aplinkybes nukentėjusioji K. J. pakankamai nuosekliai, aiškiai parodė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad jis įėjęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad K. J. guli ant (duomenys neskelbtini), o R. N. buvo (duomenys neskelbtini). K. gulėjo (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). R. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad A. J. K. J. esmines seksualinio prievartavimo aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Liudytojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Liudytoja R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) K. J. tik grįžusi iš (duomenys neskelbtini) verkė, jai pasakė, jog būnant pas (duomenys neskelbtini) ji įėjo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė R. N., kad (duomenys neskelbtini) kviečia (duomenys neskelbtini). R. N. iš kažkur (duomenys neskelbtini). Ji paklausė: „(duomenys neskelbtini)?“ R. N. (duomenys neskelbtini) ją paguldė ant (duomenys neskelbtini), pasakė, kad niekam nesakytų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. J. parodė, kad kai (duomenys neskelbtini) parvažiavo iš (duomenys neskelbtini), K. pribėgo prie jo, apsikabino, labai verkė. Ji jam pasakė, jog ją (duomenys neskelbtini) R. N.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir išdėstytų įrodymų visetas įrodo, kad nukentėjusiosios K. J. parodymai apie jos patirtą seksualinę prievartą yra teisingi. Ji nurodytų aplinkybių nesukūrė, todėl ja netikėti nėra pagrindo.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad R. N. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios K. J. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir išgąsčio, (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja K. J. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. Ši jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, ir yra teisingai kvalifikuota.

Teismas kaltinamojo R. N. parodymus, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jam (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios K. J. (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) R. J. įkalbėdama (duomenys neskelbtini) jį apkalbėti seksualiniu prievartavimu, laiko neteisingais, deklaratyviais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl juos atmeta. Teismas pažymi, kad R. N. buvo žinoma, kad nukentėjusioji K. J. yra mažametė, nes jis nukentėjusiąja gerai pažinojo kaip (duomenys neskelbtini), ne kartą su ja bendravo.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1–2 dalys).

R. N. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Jam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios K. J. įgaliotas atstovas reikšdamas civilinį ieškinį padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (1 t., b. l. 47). Nukentėjusioji K. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes prieš ją kaltinamasis R. N. padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti tai, kad K. J. veikos padarymo buvo mažametė, dėl to ji buvo labai pažeidžiama, prieš ją tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, nukreiptas prieš žmogaus seksualinį neliečiamumą.

Teismas laiko, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis. Nepagrįstai per didelės neturtinės žalos priteisimas, kurios atlyginimas būtų nerealus, neatitinka neturtinės žalos atlyginimo prasmės, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina ir į teismų praktiką panašiose bylose dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-489/2016, 2K-364-648/2018, 2K-322-719/2018). Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo R. N. turtinę padėtį, kuri yra (duomenys neskelbtini).

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiosios K. J. įgalioto atstovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai K. J. priteistinas 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – kompaktinis diskas, esantis voke su užrašu – nukentėjusiosios K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašas, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2019-10-22 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019-08-13 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartį atliktą arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. N. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

R. N. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su nustatytais įpareigojimais.

Nukentėjusiosios K. J. įgalioto atstovo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. N. nukentėjusiajai K. J. priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant jos atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) R. J.

Kompaktinį diską, esantį voke su užrašu – nukentėjusiosios K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašas, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.