Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, paskirta 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 48 paros arešto ir 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant A. B. intensyvią priežiūrą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. B. pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę, 2024 m. kovo 6 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei tęsti priklausomybės ligų gydymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2024 m. lapkričio 27 d. apie 2.07 val. Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) namo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,071 g psichotropinės medžiagos - 4-chlorometkatinoną (sinonimai - 4-CMC, klepedronas), priklausančios katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei, kurios dalį kartu su A. Ž. suvartojo pastarosios namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o likusią dalį laikė prie savęs sportinių kelnių kišenėje, kol tą pačią dieną, 2024 m. lapkričio 27 d., 10.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 27 d., apie 10 val. 35 min., Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) sveikatos centre dalinės apžiūros metu pas A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sportinių kelnių kairėje pusėje esančioje kišenėje aptikta juodos spalvos degtukų dėžutė, kurioje į popieriaus skiautę suvyniotas permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su jame esančia pilkos spalvos neaiškios kilmės galimai narkotine medžiaga (1 tomas, b.l. 1).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad patruliuojant tyrėjas gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad skambino (duomenys neskelbtini) sveikatos centro darbuotoja, kuri gavo elektroninį laišką, žinutę iš pacientės A. Ž., kad ji 11 val. šiandien atvyks pas gydytoją su draugu, kuris turi narkotinių medžiagų ir ją verčia vartoti. Filmuota body kameromis (1 tomas, b.l. 10).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 27 d. 10.20 val. gautas pranešimas apie tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotoja gavo el. laišką iš pacientės A. Ž. apie tai, kad moteris 11 val. atvyks pas gydytoją su draugu, kuris turi narkotinių medžiagų ir ją verčia jas vartoti. 2024 m. lapkričio 27 d. 10.35 val. atvykus į UAB “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastebėta moteris, kuri prisistatė esanti A. Ž. bei su ja kartu buvęs vaikinas, kuris prisistatė A. B.. Paklausus A. B., ar šis turi draudžiamų daiktų, asmuo nurodė, kad tokių daiktų neturi. Patikrinus A. B. sportinių kelių, kairėje pusėje esančią kišenę, buvo rasta degtukų dėžutė, kurioje buvo į popierių suvyniotas permotamas užspaudžiamas polietileninis paketas su viduje esančia pilkos spalvos, neaiškios kilmės medžiaga. Informuotas Klaipėdos AVPK budėtojas ir A. B. perduotas atvykusiems Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams (1 tomas, b.l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl neaiškios kilmės galimai narkotinių medžiagų matyti, kad 2024 m. lapkričio 27 d. patruliuojant, apie 10 val. 54 min. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos centre gautas elektroninis laiškas, žinutė iš pacientės A. Ž., apie tai, kad 11val. ji atvyks pas gydytoją su draugu, kuris turi narkotinių medžiagų ir verčia ją vartoti. Pranešė darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko Klaipėdos AVPK ONTV pareigūnai, kurie paaiškino, kad dalinės apžiūros metu pas A. B. sportinių kelnių kairės pusės kišenėje rado juodos spalvos degtukų dėžutę, kurioje buvo įdėtas į popieriaus skiautė susuktas permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su jame esančia pilkos spalvos neaiškios kilmės galimai narkotine medžiaga. Iš A. B. taip pat paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung SM-J530F /DS". Asmuo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Įvykis filmuotas body kameromis (1 tomas, b.l. 60-61). Pridėtos fotonuotraukos su dėžutės vaizdu ir turiniu (1 tomas, b.l. 64-67).

Iš policijos preigūnų vaizdo registratoriais (,,body" kameromis) įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą - medicinos įstaigą, kur darbuotojos nurodo, kad mergina bendrauja su gydytoju, o kolegos yra virtuvėlėje. Virtuvėje ant kėdės sėdi A. B. (tyrimo metu nustatyta), kuris pareigūnams nurodo savo duomenis. Paklaustas apie rastas narkotines medžiagas, A. B. nurodė, kad vakar draugė keitė telefoną su jo pažįstamu į šituos kristalus, kurie buvo rasti ir dabar prieš einant čia davė jam degtukų dėžutę, prašydama ją palaikyti. Jis paėmė ir įsidėjo. A. B. nurodo, kad paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo prieš reabilitaciją, t.y. prieš balandžio mėnesį. A. Ž. tvirtina, kad kristalai yra A. B.(1 tomas, b.l. 68-70).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-36229-25 konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio suvynioto į popieriaus skiautę, supakuoto į degtukų dėžutę, 2024 m. lapkričio 27 d. dalinės apžiūros metu rastų pas A. B., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 4-chlorometkatinonas (sinonimai - 4-CMC, klepedronas), kurio masė yra 0,071 g (1 tomas, b.l. 75-78).

2024 m. lapkričio 27 d. laboratorinių tyrimų pažymoje nurodyta, kad A. B.šlapime rasta kanabinoidų (1 tomas, b.l. 87).

Iš A. Ž. 2024 m. lapkričio 27 d. 09.54 val. elektroniniu paštu siųsto laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sveikatos centrui matyti, kad ji nurodo, jog šiandien 11 val. ji ateis pas psichologę, kur bus su jaunuoliu, kurio vardas A. B., kuris su savimi turi psichotropinių medžiagų - kristalų. Prašo iškviesti policiją ir neišleisti jo. Pati policijos nekviečia, nes bijo, kad A. B. nepabėgtų ir neprarytų. Laiške apibūdina kaip atrodo A. B.. Prašo, kad pareigūnai būtų apsirengę civiliais rūbais ir nurodo, kad A. B. verčia ir ją vartoti psichotropines medžiagas (1 tomas, b.l. 48).

Byloje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2024 m. lapkričio 27 d., 10.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ su savimi turėjo (laikė) psichotropinę medžiagą - 4-chlorometkatinonas (sinonimai - 4-CMC, klepedronas), kurio masė yra 0,071 g ir kurią įgijo 2024 m. lapkričio 27 d. apie 2.07 val. (duomenys neskelbtini) namo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens bei kurios dalį kartu su A. Ž. suvartojo pastarosios namuose.

Šios aplinkybės nustatytos tiek iš paties A. B., tiek iš liudytojos A. Ž. parodymų, kurie teisme iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes apie psichotropinės medžiagos įgijimą ir vartojimą. Policijos pareigūnai pas A. B. rado ir paėmė medžiagą, kurią ištyręs specialistas nustatė, kad tai psichotropinė medžiaga. A. Ž. patikino teismą, kad jokios prievartos iš A. B. pusės nepatyrė, ji jo prisibijojo tik dėl to, kad jis boksininkas ir buvo rodęs nuotraukas socialiniuose tinkluose, todėl ir pasakė, kad reikia kviesti policijos pagalbą. Iš tiesų jis jai negrasino, jokio realaus pagrindo jo bijoti nebuvo, ji pati taip sugalvojo. Jos parodymai, duoti teisme, iš dalies skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo parodymų dėl nesutikimo atiduoti telefoną už psichotropinę medžiagą ir dėl psichotropinės medžiagos vartojimo savanoriškumo. Teismas pripažįsta, kad A. Ž. duoti parodymai teisme yra teisingesni, nes ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad anksčiau narkotinių medžiagų yra nevartojusi, teisme pripažino, kad yra rūkusiu žolę. Apie narkotinių medžiagų vartojimą ji taip pat yra kalbėjusi vizituose pas psichologę, minėjo, jog nekoncentruotų minčių antplūdis veda ją prie narkotikų vartojimo (2 tomas, b.l. 110), t.y. apie narkotinių medžiagų vartojimą ji galvojo dar iki kaltinamojo pasiūlymo juos pavartoti. Liudytojos A. Ž. parodymų netikslumai nuo ikiteisminio tyrimo parodymų ir aplinkybių patikslinimai teisme vertinami ne kaip tyčinis siekis suklaidinti tyrimą ar apkalbėti kaltinamąjį, bet kaip subjektyvus ne visai teisingas aplinkybių vertinimas, kurie, įvertinus abejones, yra palankūs kaltinamajam ir jo nurodytai pozicijai.

Teismui byla perduota, kaltinant A. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t.y. kad jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti bei ją platino, duodamas jos pavartoti A. Ž..

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022, 2K- 187-976/2023). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K- 350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).??? ???Tačiau platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų (kasacinėje nutartis Nr. 2K-95-489/2018). Tokia situacija laikoma greičiau vartojimo išplėtimu ar bendru vartojimu ir nesudaro pagrindo kaltinimui dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis platinimo tikslu.

Pagal byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje minėta situacija ir susidarė, nes kaltinamasis A. B. yra priklausomas nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, ką jis pats pripažįsta ir ką patvirtina jo šlapimo tyrimas bei ankstesni teistumai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apie tai žinojo ir liudytoja A. Ž., ką ji pati pripažino. A. B., siekdamas pavartoti, surado, iš ko galima įsigyti psichotropinę medžiagą ir nedidelį jos kiekį įgijo, sumokėdamas už ją A. Ž. telefonu. Nors dėl telefono atidavimo už įsigyjamą psichotropinę medžiagą A. B. su A. Ž. iš anksto nebuvo susitarę, tačiau tam vėliau, kad ir ne noriai, bet A. Ž. pritarė ir pretenzijų A. B. dėl to neturi. Ji žinojo, kad A. B. susitarė dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir kartu su juo ėjo bei matė, kaip A. B. ją įsigijo, atiduodamas jos telefoną. Iki susitarimo dėl šios medžiagos įgijimo, A. B. su A. Ž. apie tai kalbėjo, jis jai siūlė pavartoti, pamėginti ir ji to neatsisakė, nes jai buvo smalsu. Įsigijus psichotropinę medžiagą, jie kartu grįžo į A. Ž. namus, kur A. B. ją paruošus (susmulkinus) ir susukus popierinę tūtelę, parodžius kaip vartoti (įtraukti pro nosį), A. Ž. ją irgi vartojo, nesant tam jokios prievartos ar įkalbinėjimo iš kaltinamojo pusės. Įsigytas medžiagos kiekis, kai po vieno pavartojimo jos liko mažiau nei gramas, taip pat rodo, jog ji buvo skirta asmeniniam vartojimui, o ne platinimui.

Visi auksčiau aptarti įrodymai leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad A. B. psichtropinę medžiagą įgijo ir laikė, neturėdamas tikslo jos platinti. Jis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Rastas psichotropinės medžiagos kiekis - ne mažiau kaip 0,071 g pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, neviršijo nedidelio kiekio (0,2 g) (120 pozicija), todėl A. B. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Perkvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį prašė ir prokurorė baigiamojoje byloje, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus (liudytojos A. Ž. parodymus).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu A. B. neneigė įgijęs ir laikęs psichotropinę medžiagą, tik nesutiko, kad ją įgijo platinimo tikslu, ko teismas šioje byloje ir nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, paskutinės arešto bausmės neatlikęs, šiuo metu yra suėmime dėl kito padaryto nusikaltimo, už kurį nuteistas 2025 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs (1 tomas, b.l 178-186 ir Liteko duomenys), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (1 tomas, b.l. 132-177), nedirba (1 tomas, b.l. 128-130), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 tomas, b.l. 131), nevedęs (1 tomas, b. l. 127).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali trumpalaikė laisvės atėmimo - arešto bausmė. Bausmių bendrinimo klausimo teismas nesprendžia, nes minėta, kad yra priimtas, bet dar neįsiteisėjęs nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu ir šį klausimą bus racionaliau spręsti ateity.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b.l. 56-58), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. liepos 3 d. pažymą Nr. APD-2025-10148 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 345,83 Eur (2 tomas, b. l. 114).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba kaltinamajam ginti parinko advokatę Aušrinę Zaburienę (2 tomas, b.l. 87) pagal teismo nutartį, kuria teismas nutarė, kad nors ir kitoje byloje suimtam kaltinamajam, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjo pagalba būtina.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas su objektais (degtukų dėžute, kurioje yra popieriaus skiautė ir tuščias maišelis), kurios grąžintos po tyrimo (1 tomas, b.l. 84) ir kurios kaltinamajame akte nurodyta, jog saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Prie bylos pridėtus kompaktinis diskus (DVD-R) su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos (Body kamerų), A. B. vaizdo ir garso apklausos ir priedas prie išvados paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo įstaigą, bausmės atlikimui.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voką su objektais (degtukų dėžute, kurioje yra popieriaus skiautė ir tuščias maišelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. Kompaktines laikmenas (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.