- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- eI3-106-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00502-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. R. R., L. M., V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos valstybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjoms A. R. R., L. M., mirusio pareiškėjo V. M. teisių perėmėjai A. J., jų atstovei advokatei D. J.,
atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. R., L. M., mirusio pareiškėjo V. M. teisių perėmėjos A. J. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. R. R., L. M., mirusio pareiškėjo V. M. teisių perėmėja A. J. su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamos:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020-01-30 sprendimą Nr. 8S-65-(14.8.3.), kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į piliečio L. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0601 ha žemės, atlyginant pinigais – 192 Eur;
2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo;
3) priteisti pareiškėjams lygiomis dalimis iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 609 840 Eur (šešių šimtų devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamu sprendimu NŽT nepagrįstai nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui L. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0601 ha žemės, atlyginant pinigais – 192 Eur. Pareiškėjai visada siekė atkurti nuosavybės teises natūra.
Nurodė, jog su skundžiamu sprendimu visiškai nesutinka. Skundžiamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atlyginimo pinigais dydžio yra nelogiškas, neatitinkantis nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
Pretendentas atkurti nuosavybės teises L. M. 1991-04-22 kreipėsi į Kauno miesto merą dėl grąžinimo žemės valdos, iki 1941 metų priklausiusios V. M., adresu (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini).).
Šalies argumentai
Pareiškėjai ne kartą informavo NŽT, jog nesutinka gauti piniginę kompensaciją už negrąžintą žemę, kadangi buvo aiškiai išreiškę valią atkurti nuosavybės teises natūra. NŽT skundžiamu sprendimu be pareiškėjų sutikimo pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir nuosavybės teises į likusią žemės dalį – 0,0601 ha – atkūrė atlygindama pinigais. Šis atlyginimo būdas pareiškėjams visiškai nepriimtinas.
Taip pat pareiškėjai nesutinka ir su skundžiamame sprendime nurodytu 192 Eur atlyginimo dydžiu. Žemės sklypo vertė (192 Eur) akivaizdžiai neatitinka realios rinkos vertės. 0,0601 ha žemės sklypo vertė turėjo būti skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas), kurio 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir bendraisiais atsakomybės atsiradimo pagrindais – neįvertinant žemės sklypo, už kurį išmokama kompensacija savininkui, realia rinkos verte, ją individualizuojant, be kita ko, nesiūlant grąžinti nacionalizuotą išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra kitoje vietoje, patirtą žalą privalo atlyginti valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, kad tarp neteisėtų atsakovių veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Pažymėjo, jog pretendentas atkurti nuosavybės teises L. M. 1991-04-22 kreipėsi į Kauno miesto merą dėl grąžinimo žemės valdos, iki 1941 metų priklausiusios V. M., adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini) ), tačiau Kauno miesto valdyba 1996-08-20 sprendimu Nr. 828 patvirtino sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) „ naudojamo apie 142 489 kv. m žemės sklypo detalųjį planą, neįvertinusi, jog buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009-12-10 raštu Nr. 40-2-1888 informavo, jog nėra galimybės suformuoti žemės sklypus V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, (duomenys neskelbtini) , nors žemės sklypo dalis gerokai vėliau perduodama valdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “, o pareiškėjams nuosavybės teisės minėtoje vietoje neatkurtos.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė nurodant, jog nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atsakovės NŽT neteisėti veiksmai pasireiškė priimant skundžiamą sprendimą atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją pinigais: valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota visiškai nepagrįstai, nes išperkamos žemės vertė neatitinka rinkos vertės, taip pažeidžiant įstatymo nuostatas, jog turi būti atlyginama atsižvelgiant į rinkos vertę.
Be to, daug metų buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, teikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjams atsirado žala, kurią privalo atlyginti solidariai abi atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės – Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT atsiliepime, taip pat jų atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atsiliepime nurodė ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog
buvęs žemės savininkas V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .
Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. M. turėtą 7,96 ha žemę pateikė sūnūs A. A. M., M. A. M., L. M. (miręs) ir mirusio sūnaus J. M. žmona J. M..
Šalies argumentai
L. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašė nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo.
Atsiliepimas
L. M. (paveldėtoja J. M.) Kauno apskrities viršininko 2000-06-28 įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3143 perduotas neatlygintinai naudojamas 0,1227 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) .
NŽT 2012-03-21 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-70 L. M. grąžinta natūra turėtos žemės sklypo dalis – 0,0426 ha ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-72 L. M. gražinta natūra turėtos žemės sklypo dalis – 0,0107 ha.
NŽT 2016-04-18 sprendimu Nr. 8S-257-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės pinigine kompensacija.
NŽT 2019-05-29 sprendimu Nr. 8S-120-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 0,0599 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, o už 0,0601 ha žemės skundžiamu NŽT 2020-01-30 sprendimu Nr. 8S-65-(14.8.3.) atlyginta pinigais.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Taigi, vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
NŽT Kauno miesto skyrius 2012-10-05 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5222 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M. iki 1940 m. turėtos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, planą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-06-05 raštu Nr. 70-2-1627 informavo, kad pakartotinai išnagrinėtoje teritorijoje V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Šalies argumentai
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose ir kad pagal pateiktus prašymus (iki 2003-04-01) nėra galimybių atkurti nuosavybės teises prašymuose nurodytais būdais, buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Atsiliepimas
Tvarkos 117 punktas nustato, jog tais atvejais, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos išperkant visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, kartu su sprendimu išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę. Pažymoje yra nustatyta valstybės išperkamo natūra negrąžinamo nekilnojamojo turto vertė, tačiau joje jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nėra nustatyta.
Nuo 2012-02-01 įsigaliojusiame Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, kad, atlyginant pinigais, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal aktualią Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Metodika), t. y. nekeičiant šiuo metu galiojančios valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo tvarkos.
Metodikos 2.5 punkte nurodyta, kad skundus dėl žemės sklypų vertės, teritorinių padalinių apskaičiuotos pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.
Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – ir Lygiavertiškumo metodika) 3 punkte nustatyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.
Lygiavertiškumo metodikos 4 punkte nurodyta, kad Valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės.
Taigi, apskaičiuojant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų valdytos žemės vertę pagal išlikusius archyvinius dokumentus (nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus) svarbu nustatyti, ar valdyta žemė buvo suskirstyta rūšimis, ar apaugusi mišku, ar naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.).
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl Metodikos atitikties Konstitucijai ir Atkūrimo įstatymui ir nurodęs, kad atlyginimo už negrąžinamą žemę dydis nesietinas su šios žemės dabartine rinkos kaina (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1998-06-18, 2001-04-02, 2003-03-03, 2008-05-20 nutarimai).
NŽT priimdama ginčijamą administracinį aktą tinkamai vadovavosi teisės aktais ir juos tinkamai taikė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nenustatyta CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Be to, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjų patikslintame skunde nėra nurodyta, kokius galimai neteisėtus veiksmus atliko Kauno miesto savivaldybės administracija ar kokių veiksmų, priskirtų jos kompetencijai, ji nepagrįstai neatliko.
Pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ punkto nuostatas, Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtas natūra grąžinamų žemės sklypų formavimas, o pagal 106 punktą – perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms planų rengimas. Pareiškėjai nepagrindė ir neįrodė, kad šių funkcijų Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko ar atliko jas netinkamai.
Kauno miesto savivaldybės administracija yra išnagrinėjusi teritoriją, kurioje yra buvusio savininko V. M. iki 1940 m. turėta žemė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr. A-3941 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo ir 2011-10-14 įsakymu Nr. A-3942 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“ buvo suformuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai ir patvirtinti planai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Daugiau laisvos (neužstatytos) žemės buvusioje V. M. nuosavybės teise valdytoje žemėje nustatyta nebuvo. Informacija apie tai ne kartą pateikta tiek NŽT, tiek pareiškėjams.
Pažymėtina tai, kad ginčas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvo nagrinėjamas teismine tvarka, pareiškėjai ginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-09-15 raštą Nr. 70-2-3372, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti, jog V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę pareiškėjų nurodytus žemės plotus. Kauno apygardos administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-165-554/2017 Pareiškėjų skundas buvo atmestas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1176-525/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog ginčo teritorijoje visa žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų nuostatas ir į tokią žemę nuosavybės teisių atkūrimas negalimas. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas.
Patikslintame skunde taip pat nėra įrodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nevykdė savo pareigos formuoti naujus žemės sklypus individualiai statybai. Akcentuotina tai, kad Kauno miesto savivaldybės administraciją NŽT 2019-10-22 raštu Nr. 8SD-5441-(14.8.125E.) informavo, jog Kauno mieste naujų žemės sklypų buvo suformuota tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą Kaune atkurti nuosavybės teises, būtų galima perduoti neatlygintinai po naują žemės sklypą.
Nurodyti argumentai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė teisės aktais jos kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių už valstybės išperkamą turtą atkūrimo būdo – atlyginimo pinigais – teisėtumo ir atlyginimo dydžio pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjų teigimu, NŽT nepagrįstai atkuriant nuosavybės teises atlyginimo pinigais būdu ir nepagrįstai skaičiuojant atlyginimo už valstybės išperkamą žemę dydį ne pagal rinkos vertę, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijai nepagrįstai neformuojant vietoje nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypo buvusioje vietoje.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, jog žemė nebuvo grąžinta natūra buvusioje vietoje ir tai, kad už natūra negrąžintos žemės dalį atlyginimas pinigais buvo skaičiuojamas ne pagal žemės rinkos vertę.
Bylos duomenys patvirtino, jog ginčas byloje kilo dėl buvusio žemės savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 7,96 ha žemės sklypo 0,0601 ha dalies, valdytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. M. iki nacionalizacijos valdytą 7,96 ha žemę prašymus pateikė V. M. sūnūs A. A. M., M. A. M., L. M. (miręs) ir mirusio sūnaus J. M. žmona J. M. (mirusi).
Pareiškėjai yra mirusio pretendento teisių perėmėjai ir pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tenkančią jo įpėdiniui (sūnui) L. M..
Pažymėtina, jog L. M. 1991-12-18 pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo išreiškęs valią, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos vieninteliu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – natūra. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra valios nebuvo pakeitę ir mirusiojo L. M. teisių perėmėjai, prašydami atkurti nuosavybės teises natūra į esančią laisvą žemę buvusioje vietoje, taip išreikšdami valią nuosavybės teises atkurti vieninteliu nuosavybės teisių atkūrimo būdu natūra. Taigi, L. M. 1991-12-18 pirminiame prašyme išreikšta valia atkurti nuosavybės teises natūra teisės aktų nustatyta tvarka iki 2003-04-01 ir vėliau pakeista nebuvo.
Kauno apskrities viršininko 2000-06-28 įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3142 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo L. M. vardu į jo tėvo V. M. turėto žemės sklypo dalį – 0,1227 ha perduodant neatlygintinai L. M. įpėdiniams faktiškai naudojamą 0,1227 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .
NŽT 2012-03-21 sprendimais Nr. 8S-(14.8.3.)-70 ir Nr. 8S-(14.8.3.)-72 buvusiam įpėdiniui L. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypo dalis – 0,0426 ha ir 0,0107 ha turėtoje vietoje.
NŽT 2016-04-18 sprendimu Nr. 8S-257-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės dalį atlyginant pinigais.
NŽT 2019-05-29 sprendimu Nr. 8S-120-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 0,0599 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu NŽT 2020-01-30 sprendimu Nr. 8S-65-(14.8.3.) L. M. (mirusiam) buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią neatkurtą 0,0601 ha žemės dalį atlyginant pinigais – 192,00 Eur ir taip užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą L. M. į jam tenkančią buvusio žemės savininko V. M. valdytos 7,96 ha žemės dalį.
Svarbu pažymėti, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-165-554/2017 pareiškėjai ginčijo NŽT 2016-04-18 sprendimą Nr. 8S-257-(14.8.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tos pačios ginčo žemės 1,6940 ha dalį, už kurią taip pat buvo atlyginta pinigais nesant laisvos natūrinės žemės ginčo žemės teritorijoje, tačiau pareiškėjų skundas Kauno apygardos administracinio teismo 2019-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-165-554/2019 buvo atmestas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1176-525/2019 pirmosios instancijos Kauno apygardos administracinio teismo 2017-12-20 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1176-525/2019 pažymėjo, jog ginčo teritorijoje visa žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.
Administracinių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog realios galimybės atkurti nuosavybės teises natūra ginčo žemės teritorijoje nebuvo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje numatyta įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinė galia, jog teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Akivaizdu, jog pirmiau minėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamai bylai, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys, buvo sprendžiamas tapatus teisinis ginčas dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą pinigais teisėtumo dėl tos pačios žemės, patenkančios į tą pačią ginčo teritoriją, todėl minėtais teismų sprendimais nustatyti faktai yra reikšmingi ir šiai bylai.
Pažymėtina, jog NŽT priimant nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog ginčo žemės teritorijoje faktinė situacija pasikeitė ir ginčo teritorijoje atsirado laisvos žemės nuosavybės atkūrimui natūra.
Vertinant Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ punkto nuostatas, pagal kurias Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtas natūra grąžinamų žemės sklypų formavimas, pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nuolat teikė informaciją NŽT, taip pat pareiškėjams apie tai, jog ginčo teritorijoje visa žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra grąžintinų žemės sklypų formavimas nėra galimas.
Nurodytas aplinkybes, jog nėra galimybės ginčo žemę atkurti natūra, patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija NŽT 2012-08-30 raštu Nr. 70-2-997 ir 2014-06-05 raštu Nr. 70-2-1627, taip pat 2017-09-15 raštu Nr. 70-2-3372 pareiškėjams. Minėtuose Kauno miesto savivaldybės administracijos raštuose ne kartą buvo nurodyta, jog ginčo teritorijoje, V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, minėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemė sklypais, (duomenys neskelbtini) gatve ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ sodų teritorija.
Pažymėtina ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius išnagrinėjo pareiškėjų pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtą situacijos planą su pažymėtais laisvos valstybinės žemės plotais, tačiau laisvos žemės, patenkančios į buvusio žemės savininko V. M. valdytos žemės sklypo ribas, nenustatė. Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-09-15 raštu Nr. 70-2-3372 buvo informuoti, jog pagal kartografinę medžiagą nenustatyta, jog pareiškėjų nurodyti galimai laisvi žemės plotai patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės kaip inžinerinio statinio ribas ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ naudojamo žemės sklypo ribas.
Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios kartografinės medžiagos duomenų, Kadastro žemėlapio ištraukos apie ginčo žemės teritorijoje įregistruotus ir detaliaisiais planais suformuotus žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą, susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, iš pareiškėjų pateikto plano apie galimai laisvą žemę matyti, jog nėra jokių pagrįstų abejonių vertinti kitaip, nei nustatė Kauno miesto savivaldybės administracija, informuodama pareiškėjus 2017-09-15 raštu Nr. 70-2-3372, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimui (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2 t., b. l. 360–369).
Pareiškėjų su patikslintu skundu pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ situacijos planas ir su pareiškėjų pirminiu skundu pateiktas žemės sklypo planas su pažymėtais galimai laisvos žemės plotais nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjų pateiktuose planuose pažymėti galimai laisvos žemės plotai patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės kaip inžinerinio statinio ribas, taip pat ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) „ naudojamo žemės sklypo ribas.
Kaip minėta, pareiškėjų pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtas situacijos planas buvo įvertintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir 2017-09-15 raštu Nr. 70-2-3372 pareiškėjams buvo nurodyta, jog situacijos plane pažymėti galimai laisvi žemės plotai yra užimti suformuotais ir naudojamais žemės sklypais bei inžineriniu statiniu – (duomenys neskelbtini) gatve.
Pareiškėjų pateikti planai apie laisvą žemę nėra objektyvūs ir pakankami įrodymai. Pareiškėjų planuose nenurodytos įregistruoto inžinerinio statinio – (duomenys neskelbtini) gatvės ir nepažymėtos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ naudojamo žemės sklypo teritorijos ribos, be to, nėra pažymėtos (kartografuotos) buvusio savininko V. M. iki 1940 metų turėtos žemės ribos.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjų teikiami planai negali būti pagrįstais įrodymais, paneigiančiais Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatytas faktines aplinkybes, kurios pagrįstos Nekilnojamojo turto registro informacija apie ginčo žemės faktinę situaciją, t. y. apie tai, jog ginčo teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais, (duomenys neskelbtini) gatve ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų teritorija.
Taigi, nenustatyta jokių pagrįstų duomenų teigti, jog ginčo žemės teritorijoje yra laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taip pat nenustatyta duomenų, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nevykdė teisės aktais, t. y. Tvarkos 106¹ punktu, jos kompetencijai priskirtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą.
Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, savivaldybės administracija informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę ir apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas pateikia žemėtvarkos skyriui pagal jo prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą organizuoja esant žemėtvarkos skyriaus prašymui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija savo pareigą įvykdė išanalizavusi ginčo teritorijos faktinę situaciją ir informuodama pirmiau minėtais raštais NŽT ir pareiškėjus, jog ginčo žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimui nėra. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytais duomenimis, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimui, ir pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais.
Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka.
Pagal Tvarkos 3 punkto nuostatas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) buvo numatyta, jog pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003-04-01, tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pareiškėjai per visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nebuvo išreiškę kitos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus natūra.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis numato ir išimtis, kai nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos ne pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Būtent, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę.
Įvertinus tai, jog ginčo teritorijoje visa žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų nuostatas ir į tokią žemę nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, atsakovė NŽT pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, skundžiamu sprendimu mirusiam pretendentui L. M. už likusią negrąžintą žemės dalį – 0,0601 ha – nuosavybės teises atkūrė atlygindama pinigais – 192 Eur.
Pareiškėjai nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytu atlyginimo dydžiu. Pareiškėjų teigimu, atlyginimo dydis turėjo būti apskaičiuojamas pagal žemės rinkos kainą.
Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika) patvirtino Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – ir Lygiavertiškumo metodika), kuri taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą) (Žemės įvertinimo metodikos 4.2.1 p.).
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog žemės vertė atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodiką. Lygiavertiškumo metodikos 3 punkte numatyta, jog pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant jame esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.
Lygiavertiškumo metodikos 4 punkte numatyta, jog valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.1 p.); miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1 737,72 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.2 p.). Pagal pateiktus duomenis matyti, jog žemės vertė buvo apskaičiuota pagal buvusios žemės rūšis, t. y. II, III ir IV rūšis, apskaičiuojant bendrą viso 7,9600 ha žemės sklypo vertę – 1983,88 Eur. Todėl pareiškėjų argumentai, jog žemės sklypo vertė turėjo būti apskaičiuota pagal kitą žemės rūšį, nepagrįsti.
Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi pataisos koeficientai, kai žemės sklypas yra Vilniuje ir Kaune, taikomas pataisos koeficientas 8 (Lygiavertiškumo metodikos 6.1.1 p.). Nagrinėjamu atveju skaičiuojant likusios žemės vertę pagrįstai buvo taikomas koeficientas 8, kadangi žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, buvo Kauno mieste.
Teismo vertinimu, Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdomos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2020 m. sausio 5 d. akte Nr. 8NPAŽ1-39-(14.8.34) nurodytas atlyginimo pinigais už 0,0601 ha žemės dalį 192,00 Eur dydis apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai, taikant Lygiavertiškumo metodikoje nurodytus rodiklius ir šios metodikos reikalavimus, teisingai apskaičiuojant kitos paskirties žemės miesto vietovėje vertę, tenkančią 1 ha – 1993,85 Eur. Žemės vertės skaičiavimo klaidų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl atlyginimo pinigais 192 Eur dydžio atkuriant nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto 0,0601 ha žemės dalį.
Taigi, ginčo žemės dalies vertė atlyginant už negrąžintą žemę pinigais buvo skaičiuojama taikant ginčo santykius reglamentuojantį teisės aktą – Lygiavertiškumo metodiką pagal joje nustatytus rodiklius. Pareiškėjų nurodytas Žemės paėmimo įstatymas, pagal kurį skaičiuojama valstybės paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, nuosavybės teisių atkūrimo procese netaikytinas, kadangi reglamentuoja visai kitus teisinius santykius, nesusijusius su nuosavybės teisių atkūrimu ir Atkūrimo įstatyme įtvirtintais restitucijos principais. Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas pagal specialiuosius restitucijos santykius reguliuojančius teisės aktus, t. y. Atkūrimo įstatymą ir Tvarką.
Teismas neturi pagrindo abejoti dėl atlyginimo pinigais 192 Eur dydžio atkuriant nuosavybės teises mirusiam pretendentui L. M. į likusią nekilnojamojo turto – 0,0601 ha žemės dalį. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ginčo žemės sklypo, į kurį jis pretendavo atkurti nuosavybės teises, vertė yra kita.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-09-11 nutarime yra konstatavęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.
Įvertinus nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020-01-30 sprendimo Nr. 8S-65-(14.8.3) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi buvusio savininko V. M. įpėdiniai iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-11-22) numatyto termino, t. y. iki 2003-04-01, nebuvo išreiškę kitos valios dėl kito Atkūrimo įstatyme numatyto atlyginimo būdo, o jų nurodytu būdu – natūra nebuvo galimybių atkurti nuosavybės teisių į likusią negrąžintą žemės dalį.
Kaip jau minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Atsakovė NŽT, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu atkūrė nuosavybės teises atlygindama pinigais, nesant galimybės nuosavybės teises atkurti pareiškėjų nurodytu būdu – natūra.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti neturtinę žala dėl NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyti NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo kilti valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų A. R. R., L. M., mirusio pareiškėjo V. M. teisių perėmėjos A. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.