- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- eI-165-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00897-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L.M., V.M., A.R.R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L.M., V.M., A.R.R. patikslintą skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo, rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2017 m. spalio 19 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2016 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 8S-257-(14.8.3), kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į piliečio L.M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės, atlyginant pinigais už 1,6940 ha žemės penkiais tūkstančiais keturiais šimtais keturiais eurais;
2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-3372, kuriuo netenkintas prašymas nustatyti laisvos žemės plotus (duomenys neskelbtini) ;
3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išsamiai įvertinti žemės sklypų „A“, „B“, „C“, nurodytų UAB „Valakas“ atliktame „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V.M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos plane, naudojimo paskirtį ir galimybes priskirti laisvos žemės plotams;
4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į piliečio L.M. nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės plotą natūra.
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjai L,M,, V,M, ir pareiškėjų atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 1991-04-22 L.M, kreipėsi į Kauno miesto merą prašydamas apsvarstyti klausimą dėl žemės valdos, iki 1941 metų priklausiusios V.M, ir esančios adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), grąžinimo. 2000-06-28 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 3142 L.M. nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į piliečiui L.M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1227 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2003-10-10 A.R.R. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)sodų bendriją“ su prašymu dėl žemės nuosavybės atstatymo ir prijungimo prie namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo.
Nurodė, kad eilę kartų kreipėsi šiuo klausimu tiek į žemėtvarkos instituciją, tiek ir į savivaldybę. Visuomet visų institucijų atsakingiems darbuotojams buvo žinoma, jog pareiškėjas priimtinas vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas - natūra. 2004-05-10 su prašymu kreiptasi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Minėtu prašymu buvo prašoma J. M. atstatyti nuosavybės teisę į laisvą žemės plotą, esantį namų valdos (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu užstatyta sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sandėliu (šiuo metu ir šis laikinas statinys nugriautas) bei laisvą žemės plotą priešais namų valdą. Pareiškėjų turimomis žiniomis ir šiuo metu yra neužstatytos laisvos žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad kreipiantis į VĮ Registrų centro Kauno filialą su 2006-10-17 prašymu nurodyti ar minėtasis sandėlis ir laisva žemė, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) yra įregistruota turto registre. VĮ Registrų centras 2006-10-27 pateikė informaciją ir nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-10-26 duomenimis adresu (duomenys neskelbtini)., įregistruoto žemės sklypo nėra. 2006-10-23 pareiškėjai kreipėsi su prašymu nurodyti, ar paruoštas detalusis planas prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jei taip - kada bus paruoštas. Informuota, jog (duomenys neskelbtini)gatvė į 2007 metų formuojamą žemės sklypų sąrašą neįtraukta. 2008 metais pareiškėjai buvo informuoti, kad privalo pasirinkti ir nurodyti kurioje kitoje Lietuvos vietoje galima būtų jiems atkurti nuosavybės teises natūra. Tačiau pareiškėjai nutarė, kad šis pasirinkimas bus vykdomas tik išsprendus klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. 2007-07-31 pareiškėjai pakartotinai prašė atstatyti nuosavybės teises į esančią laisvą žemę, nurodant, jog nuosavybė gali būti atkurta šalia namų valdos buvusioje V.M. žemės valdos ribose. 2009-02-23, 2009-04-16 pakartotinai rašyti prašymai suteikti žemės sklypą natūra. 2009-03-29 buvo nurodyti laisvi žemės sklypai. Pareiškėjams pasiūlyta natūra atkurti nuosavybės teises į 12 arų žemės sklypą. Dėl kitos žemės nuosavybės teisių atkūrimo kitoje vietoje nebuvo kalbos ir informacijos.
Taip pat pabrėžė, kad 2016-03-31 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius buvo informuotas, jog pareiškėjai nesutinka gauti piniginę kompensaciją. 2016-04-18 sprendimas dėl piniginės kompensacijos už 1,6940 ha žemės sklypą išmokant 5404 Eur neatitinka ne tik protingumo, bet ir sąžiningumo kriterijų. Kadangi buvo aiškiai išreikšta valia atkurti nuosavybės teises natūra, be pareiškėjų ir J.M. valios pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kuris yra visiškai nepriimtinas. Pareiškėjai kreipėsi į UAB „Valakas“ tikslu atlikti laisvos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) matavimus. Matininkai sudarė „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V.M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos planą, kuriame aiškiai pažymėti laisvos žemės plotai: „A“, „B“, „C“. Gavę minėtą planą, patvirtinantį skunde dėstomas aplinkybes, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydami nustatyti aukščiau minėtame žemės sklypo plane laisvos žemės plotus. Tačiau 2017-09-20 buvo gautas 2017-09-15 Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas Nr. 70-2-3372, kuriame pateikiama priešinga nustatytai plane informacija - laisvos žemės nėra.
Nurodė, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamame rašte, žemės plotuose „A“ ir „B“ negali būti nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės kaip inžinierinio statinio ribos, kadangi būtina atsižvelgti į visą (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūrą. Gatvė negali būti skaidoma į kelias dalis - t.y. tarpais būti platesnė, tarpais - siauresnė. Iš abiejų gatvės pusių išskirti žemės sklypai tiek gyvenamųjų namų teritorijoms, tiek komercinių projektų teritorijoms. Plane pažymėti sklypai „A“ ir „B“ yra tarpuose tarp kitų asmenų naudojamų teritorijų ir išsidėstę lygiagrečiai ir jokiu būdu negali būti tik šie žemės sklypai skirti kaip gatvės infrastruktūros teritorija. Žemės sklypas „C“ akivaizdžiai nenaudojamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, yra neprižiūrimas, nevaldomas ir juo nedisponuojama. Šis žemės sklypas, esantis šalia namų valdos, yra laisvas, nes jokie statiniai, kurių priežiūrai galimai galėtų būti skiriamas žemės plotas, žemės sklype nestovi ir nėra registruoti. Jokie įrenginiai taip pat neegzistuoja, jokioms sodininkų reikmėms žemės sklypas nenaudojamas. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina apie minėto žemės sklypo apleistumą bei statinių neegzistavimą. Analizuojant pateiktą UAB „Valakas“ atliktą žemės sklypo planą privalomai turėjo būti analizuojami ir vertinami visi dokumentai ne tik formaliai, bet realiai atsižvelgiama į šios dienos situaciją bei prioritetus. Be to, išaiškinta, jog Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie laisvos žemės plotus ir savarankiškai negali laisvų žemės plotų nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad V.M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Prašymus atkurti nuosavybės teises į V.M., turėtą 7,96 ha žemę pateikė sūnūs: A.A.M., M.A.M., L.M. (miręs) ir mirusio sūnaus J.M. žmona J. M. Pretendentai giminystės ryšį ir LR pilietybę įrodė pateiktais dokumentais. L.M. 1991-12-18 pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. L.M. (paveldėtoja J.M.) Kauno apskrities viršininko 2000-06-28 įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3143 buvo perduotas neatlygintinai naudojamas 0,1227 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr.8S-(14.8.3.)-70 L.M. grąžinta natūra turėtos žemės sklypo dalis 0,0426 ha bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-72 L.M. gražinta natūra turėtos žemės sklypo dalis - 0,0107 ha.
Pažymėjo, kad ginčijamu 2016-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-257-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės plotą išmokant piniginę kompensaciją, o dėl 0,12 ha ploto - nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, pasirinkus naują žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005-07-28 raštu Nr. 02-03-4547 „Dėl laisvos žemės ribų plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą prie (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo kreiptasi 2008-10-08 raštu Nr. S2-2701(1.11) „Dėl žemės sklypo plano“, 2009-02-27 raštu Nr. S2-417-(l.11) „Dėl žemės sklypo plano“. Į minėtus raštus buvo atsakyta 2009-12-10 raštu Nr. 40-2-1888 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės“ ir pateikta informacija, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini), V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012-08-23 raštu Nr. 8SD- (14.8.7.)-3968 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V.M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012-08-30 raštu Nr. 70-2-997 ir 2014-06-05 raštu Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad teritorijose, pagal pateiktas schemas V.M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai J.M. įgaliotas asmuo A.R.R. buvo informuota Kauno miesto skyriaus 2012-09-10 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-4176 „Dėl informacijos pateikimo“. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012-12-05 raštu Nr. 8SD- (14.8.7.)-5222 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V.M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-06-05 raštu Nr. 70-2-1627 informavo, kad pakartotinai išnagrinėtoje teritorijoje V.M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ p. nuostatomis savivaldybės administracijos direktorius pateikė Kauno miesto skyriui informaciją, kad teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko V. M. turėta žemė Kauno mieste, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises natūra. Tik savivaldybės kompetencijai yra priskirta nustatyti, kuri žemė gali būti laikoma laisva neužstatyta žeme. J.M. pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) bei jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pasirinktuoju būdu, taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 str. 5 d. nuostata - tuo atveju, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-18 sprendimu Nr. 8S-257(14.8.3.) už 1,6940 ha žemės buvo atlyginta pinigais.
Atsakovas - Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V.M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tenkančią L. M. (1,99 ha). Žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra gali būti formuojami tik tuo atveju, jei nustatoma, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatytą) - t.y. nepriskirtina valstybės išperkamos žemės kategorijai. Kaip matyti iš byloje esančios Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ 2009-12-29 parengto žemės sklypo V-12-30, 31, 32 prie (duomenys neskelbtini) plano, buvo nustatyti keli laisvos (neužstatytos) žemės plotai prie (duomenys neskelbtini)., iš kurių dalis (apie 472 kv. m) teritorijos, pažymėtos V-12-31 bei 117 kv. m teritorija, pažymėta V-12-32, pateko į V.M. valdytos žemės ribas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr. A-3941 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ ir 2011-10-14 įsakymu Nr. A-3942 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ buvo suformuoti laisvos (neužstatytos) buvusioje V.M. žemės sklypai ir patvirtinti planai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Daugiau laisvos (neužstatytos) žemės buvusioje V.M. nuosavybės teise valdytoje žemėje nustatyta nebuvo. Informacija apie tai ne kartą pateikta tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek pareiškėjams. J.M. (mirusi – jos teisių perėmėjai yra pareiškėjai) dar 2006-10-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl V.M. iki 1940 m. valdytos žemės, nurodydama galimai laisvas teritorijas: dalį „(duomenys neskelbtini)“ sodų bendrijos teritorijos bei laisvą plotą prie (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2006-11-23 raštu Nr. 40-2-1772 informavo J. M. apie sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos detalųjį planą bei pateikė informaciją, kad nėra rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2010-06-23 raštu Nr. 40-2-868 pareiškėjams pakartotinai pateikė informaciją apie suformuotus laisvos (neužstatytos) žemės sklypus bei nurodė, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nustatyta nebuvo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2010-09-16 raštu Nr. 40-2-1136 išnagrinėjo pareiškėjų pateiktą raštą ir schemą bei nurodė, kad jų pageidaujami susigrąžinti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012-08-30 raštu Nr. 70-2-997 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė detalią informaciją, kuo užimta V.M. valdyta žemė. Nurodyta, jog teritorija užimta detaliai suplanuotais nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, inžineriniu statiniu, įregistruotu nekilnojamojo turto registre - (duomenys neskelbtini)gatve, pravažiavimo keliu (D kategorijos pagalbinė gatvė), Kauno sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (detalusis planas patvirtintas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 828). Nacionalinė žemės tarnyba 2012-09-10 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-4176 šią informaciją persiuntė pareiškėjams. Pakartotinai apie šį raštą Nacionalinė žemės tarnyba nurodė pareiškėjams 2016-04-21 rašte Nr. 8SD-2405-(14.8.94.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-06-05 raštu Nr. 70-2-1627 pakartotinai pateikė 2012-08-30 raštą Nr. 70-2-997 Nacionalinei žemės tarnybai.
Nurodė, kad pareiškėjai 2017-08-28 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kartu pateikdami UAB „Valakas“ situacijos planą su pažymėtais laisvos valstybinės žemės plotais, įeinančiais į V.M. žemės sklypą, valdytą iki 1940 m. UAB „Valakas“ parengtame plane nurodyti tie patys žemės plotai, kurie ne kartą buvo išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijoje ir informacija pateikta pareiškėjams - t.y. dalis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bei teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjams skundžiamu 2017-09-15 raštu pakartotinai buvo nurodyta, kuo užimta nurodyta teritorija.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos, taip pat prijungtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos bei ginčo vietos foto nuotraukų faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymus atkurti nuosavybės teises į V.M. turėtą 7,96 ha žemę pateikė sūnūs: A.A.M., M.A.M., L.M. (miręs) ir mirusio sūnaus J.M. žmona J.M. (šiuo metu mirusi). Pareiškėjai (mirusių asmenų teisių perėmėjai) pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V.M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tenkančią L.M. L.M. 1991-12-18 pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003-04-01 teisės aktų nustatyta tvarka pakeista nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2000-06-28 įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3142 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo L.M. vardu į jo tėvo V.M. turėto žemės sklypo dalį – 0,1227 ha ir perduotas neatlygintinai L.M. įpėdiniams faktiškai naudojamas 0,1227 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-70 L.M. buvo grąžinta natūra turėtos žemės sklypo dalis - 0,0426 ha bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-72 L.M. gražinta natūra turėtos žemės sklypo dalis - 0,0107 ha. Byloje ginčijamu 2016-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-257-(14.8.3.) (toliau – ir Sprendimas) nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės plotą atlyginant pinigais – išmokant 5404 Eur. Minėtame Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 0,12 ha bus atkurtos vėliau.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai kelia ginčą dėl 2016-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8S-257-(14.8.3) pagrįstumo ir teisėtumo. Teigia, kad minėtu sprendimu nepagrįstai L.M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6940 ha žemės, atlyginant pinigais, kadangi minėta žemė nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjai taip pat siekia, jog nuosavybės teises į L.M. nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės plotą būtų atkurtos natūra.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir ją atlyginamą pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.); nurodyta institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą(neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas reglamentuoja, kad NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą žemę), šioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagą savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus.
Taigi, šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 yra išaiškinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“(Tvarkos 106¹ p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr.8SD- (14.8.7.)-3968 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V.M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad teritorijose, pagal pateiktas schemas V.M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi minėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemė sklypais, (duomenys neskelbtini)gatve, kvartaliniu pravažiavimo keliu, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodų teritorija.
Administracinėje byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. raštas Nr. 70-2-1627, kurie sukelia teisines pasekmes tiek pareiškėjas, tiek ir NŽT, būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (teisme). Pareiškėjai 2017 m. spalio 19 d. patikslintu skundu reiškė reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi neatnaujino termino dėl pareiškėjų patikslinto skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos ) žemės“ padavimo ir pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ atsisakė priimti. Pareiškėjai šios teismo nutarties neskundė ABTĮ nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės nesivadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo natūra (ABTĮ 57 str.).
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirminiame prašyme pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista. Pareiškėjai patikslintu skundu taip pat siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises į V.M. valdytą žemę natūra bei nesant teisės aktų nustatyta tvarka pakeistai pretendentų valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pagrįstai priėmė sprendimą atkurti nuosavybės į 1,6940 ha V.M. valdytos žemės atlyginant pinigais.
Įvertinusi nurodytas faktines bylos aplinkybes ir esant paminėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2016 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-257-(14.8.3) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti minėtą sprendimą, nenustatyta, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad negrąžinamos žemės vertė ir kompensacijos dydis paskaičiuotas tiksliai laikantis Metodikos reikalavimų. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo patenkinti ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į piliečio L.M. nekilnojamojo turto dalį 1,6940 ha žemės natūra, todėl skundas ir dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą panaikinti 2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-3372, kuriuo netenkintas prašymas nustatyti laisvos žemės plotus (duomenys neskelbtini)g. Kaune, įpareigoti išsamiai įvertinti žemės sklypų „A“, „B“, „C“, nurodytų UAB „Valakas“ atliktame „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V.M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos plane, naudojimo paskirtį ir galimybes priskirti laisvos žemės plotams.
Skundžiamu 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 70-2-3372 Kauno miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėjus, kad pagal jų pateiktą prašymą išnagrinėtoje teritorijoje – V.M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Pažymėtina, jog minėto rašto teisėtumas nėra aktualus sprendžiant dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8S-257-(14.8.3) teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesivadovavo minėto rašto duomenimis. Skundžiamo 2017 m. rugsėjo 15 d. rašto duomenys galimai bus vertinami sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės dalį. Pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-3372 ir išvestinis reikalavimas įpareigoti išsamiai įvertinti žemės sklypų „A“, „B“, „C“, nurodytų UAB „Valakas“ atliktame „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V.M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos plane, naudojimo paskirtį ir galimybes priskirti laisvos žemės plotams vertintini kaip išankstiniai ir nesukelsiantys pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl atmestini (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų L.M., V.M., A.R.R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.