Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1176-525/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-11
Bylos Nr.: eA-1176-525/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00897-2016-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas: L. M., V. M., A. R. R.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto savivaldybės adminsitracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1176-525/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00897-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4; 18.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. M., V. M., A. R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. M., V. M., A. R. R. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai L. M., V. M., A. R. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-257-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 70-2-3372; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išsamiai įvertinti žemės sklypų „A“, „B“, „C“, nurodytų UAB „Valakas“ atliktame „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V. M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos plane, naudojimo paskirtį ir galimybes priskirti laisvos žemės plotams; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į piliečio L. M. nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės plotą natūra.

2. Pareiškėjai nurodė, jog 1991 m. balandžio 22 d. L. M. kreipėsi į Kauno miesto merą, prašydamas apsvarstyti klausimą dėl žemės valdos, iki 1941 metų priklausiusios V. M. ir esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (ankstesnis adresas Kauno apskritis, (duomenys neskelbtini)), grąžinimo. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 3142 L. M. nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į piliečiui L. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1227 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2003 m. spalio 10 d. A. R. R. kreipėsi į „Dainavos sodų bendriją“ su prašymu dėl žemės nuosavybės atstatymo ir prijungimo prie namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau atsakymo negavo.

3. Pareiškėjai daug kartų kreipėsi šiuo klausimu į žemėtvarkos instituciją ir į savivaldybę. Visų institucijų atsakingiems darbuotojams buvo žinoma, jog pareiškėjams priimtinas vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra. 2004 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Kreipiantis į VĮ Registrų centro Kauno filialą su 2006 m. spalio 17 d. prašymu nurodyta, ar minėtasis sandėlis ir laisva žemė, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini), Kaune yra įregistruota turto registre. VĮ Registrų centras 2006 m. spalio 27 d. pateikė informaciją ir nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. spalio 26 d. duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto žemės sklypo nėra. 2006 m. spalio 23 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymu nurodyti, ar paruoštas detalusis planas prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jei taip – kada bus paruoštas. Informuota, jog (duomenys neskelbtini) gatvė į 2007 metų formuojamą žemės sklypų sąrašą neįtraukta. 2008 metais pareiškėjai buvo informuoti, kad privalo pasirinkti ir nurodyti, kurioje kitoje Lietuvos vietoje galima būtų jiems atkurti nuosavybės teises natūra. Tačiau pareiškėjai nutarė, kad šis pasirinkimas bus vykdomas tik išsprendus klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. 2007 m. liepos 31 d. pareiškėjai pakartotinai prašė atstatyti nuosavybės teises į esančią laisvą žemę, nurodant, jog nuosavybė gali būti atkurta šalia namų valdos buvusioje V. M. žemės valdos ribose. 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. balandžio 16 d. pakartotinai pateikti prašymai suteikti žemės sklypą natūra. 2009 m. kovo 29 d. buvo nurodyti laisvi žemės sklypai. Pareiškėjams pasiūlyta natūra atkurti nuosavybės teises į 12 arų žemės sklypą.

4. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 31 d. buvo informuotas, jog pareiškėjai nesutinka gauti piniginę kompensaciją. 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas dėl piniginės kompensacijos už 1,6940 ha žemės sklypą išmokant 5 404 Eur neatitinka ne tik protingumo, bet ir sąžiningumo kriterijų. Be pareiškėjų ir J. M. valios pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kuris yra jiems nepriimtinas. Pareiškėjai kreipėsi į UAB „Valakas“ dėl laisvos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kaune matavimų. Matininkai sudarė „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V. M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos planą, kuriame aiškiai pažymėti laisvos žemės plotai: „A“, „B“, „C“. Pareiškėjai, gavę minėtą planą, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydami nustatyti aukščiau minėtame žemės sklypo plane laisvos žemės plotus. Tačiau 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas, kuriame pateikiama priešinga nustatytai plane informacija – laisvos žemės nėra.

5. Priešingai nei nurodyta skundžiamame rašte, žemės plotuose „A“ ir „B“ negali būti nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės kaip inžinierinio statinio ribos, kadangi būtina atsižvelgti į visą (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūrą. Gatvė negali būti skaidoma į kelias dalis – t. y. tarpais būti platesnė, tarpais - siauresnė. Iš abiejų gatvės pusių išskirti žemės sklypai tiek gyvenamųjų namų teritorijoms, tiek komercinių projektų teritorijoms. Plane pažymėti sklypai „A“ ir „B“ yra tarpuose tarp kitų asmenų naudojamų teritorijų ir išsidėstę lygiagrečiai ir jokiu būdu negali būti tik šie žemės sklypai skirti kaip gatvės infrastruktūros teritorija. Žemės sklypas „C“ akivaizdžiai nenaudojamas sodų bendrijos „Dainava“, yra neprižiūrimas, nevaldomas ir juo nedisponuojama. Šis žemės sklypas, esantis šalia namų valdos, yra laisvas, nes jokie statiniai, kurių priežiūrai galimai galėtų būti skiriamas žemės plotas, žemės sklype nestovi ir nėra registruoti. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina apie minėto žemės sklypo apleistumą bei statinių neegzistavimą. Analizuojant pateiktą UAB „Valakas“ atliktą žemės sklypo planą, privalomai turėjo būti analizuojami ir vertinami visi dokumentai ne tik formaliai, bet realiai atsižvelgiama į šios dienos situaciją bei prioritetus.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. M., turėtą 7,96 ha žemę pateikė sūnūs: A. A. M., M. A. M., L. M. (miręs) ir mirusio sūnaus J. M. žmona J. M.. L. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. L. M. (paveldėtoja J. M.) Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3143 buvo perduotas neatlygintinai naudojamas 0,1227 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.8S-(14.8.3.)-70 L. M. grąžinta natūra turėtos žemės sklypo dalis 0,0426 ha bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-72 L. M. gražinta natūra turėtos žemės sklypo dalis - 0,0107 ha.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės plotą išmokant piniginę kompensaciją, o dėl 0,12 ha ploto – nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, pasirinkus naują žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. liepos 28 d. raštu Nr. 02-03-4547 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat buvo kreiptasi 2008 m. spalio 8 d. raštu Nr. S2-2701(1.11), 2009 m. vasario 27 d. raštu Nr. S2-417-(l.11). Į minėtus raštus buvo atsakyta 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 40-2-1888 ir pateikta informacija, kad teritorijoje Petrašiūnų sen. prie (duomenys neskelbtini), Kaune, V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8SD- (14.8.7.)-3968 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 70-2-1627 informavo, kad teritorijose, pagal pateiktas schemas V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai J. M. įgaliotas asmuo A. R. R. buvo informuota Kauno miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 8SD- (14.8.7.)-5222 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) 106¹ punkto nuostatomis savivaldybės administracijos direktorius pateikė Kauno miesto skyriui informaciją, kad teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko V. M. turėta žemė Kauno mieste, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises natūra. Tik savivaldybės kompetencijai yra priskirta nustatyti, kuri žemė gali būti laikoma laisva neužstatyta žeme. J. M. pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) bei jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pasirinktuoju būdu, taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 str. 5 d. nuostata. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-257(14.8.3.) už 1,6940 ha žemės buvo atlyginta pinigais.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Kauno miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tenkančią L. M. (1,99 ha). Žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra gali būti formuojami tik tuo atveju, jei nustatoma, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta) – t. y. nepriskirtina valstybės išperkamos žemės kategorijai. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ 2009 m. gruodžio 29 d. parengto žemės sklypo V-12-30, 31, 32 prie (duomenys neskelbtini) plano, buvo nustatyti keli laisvos (neužstatytos) žemės plotai prie (duomenys neskelbtini), iš kurių dalis (apie 472 kv. m) teritorijos, pažymėtos V-12-31 bei 117 kv. m teritorija, pažymėta V-12-32, pateko į V. M. valdytos žemės ribas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-3941 ir 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-3942 buvo suformuoti laisvos (neužstatytos) buvusioje V. M. žemės sklypai ir patvirtinti planai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Daugiau laisvos (neužstatytos) žemės buvusioje V. M. nuosavybės teise valdytoje žemėje nustatyta nebuvo. Informacija apie tai ne kartą pateikta tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek pareiškėjams. J. M. (mirusi – jos teisių perėmėjai yra pareiškėjai) dar 2006 m. spalio 23 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl V. M. iki 1940 m. valdytos žemės, nurodydama galimai laisvas teritorijas: dalį „Dainavos“ sodų bendrijos teritorijos bei laisvą plotą prie (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2006 m. lapkričio 23 d. raštu informavo J. M. apie sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorijos detalųjį planą bei pateikė informaciją, kad nėra rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2010 m. birželio 23 d. raštu pareiškėjams pakartotinai pateikė informaciją apie suformuotus laisvos (neužstatytos) žemės sklypus bei nurodė, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nustatyta nebuvo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjų pateiktą raštą ir schemą bei nurodė, kad jų pageidaujami susigrąžinti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nacionalinei žemės tarnybai pateikė detalią informaciją, kuo užimta V. M. valdyta žemė. Teritorija užimta detaliai suplanuotais nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, inžineriniu statiniu, įregistruotu nekilnojamojo turto registre – (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavimo keliu (D kategorijos pagalbinė gatvė), Kauno sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorija (detalusis planas patvirtintas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 828). Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu šią informaciją persiuntė pareiškėjams. Pakartotinai apie šį raštą Nacionalinė žemės tarnyba nurodė pareiškėjams 2016 m. balandžio 21 d. rašte. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 5 d. raštu pakartotinai pateikė 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 70-2-997 Nacionalinei žemės tarnybai.

12. Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kartu pateikdami UAB „Valakas“ situacijos planą su pažymėtais laisvos valstybinės žemės plotais, įeinančiais į V. M. žemės sklypą, valdytą iki 1940 m. UAB „Valakas“ parengtame plane nurodyti tie patys žemės plotai, kurie ne kartą buvo išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Pareiškėjams skundžiamu 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu pakartotinai buvo nurodyta, kuo užimta nurodyta teritorija.

II.

13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. M. turėtą 7,96 ha žemę pateikė sūnūs: A. A. M., Marijonas A. M., L. M. (miręs) ir mirusio sūnaus J. M. žmona J. M. (šiuo metu mirusi). Pareiškėjai (mirusių asmenų teisių perėmėjai) pretenduoja atkurti nuosavybės teises į V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tenkančią L. M.. L. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pakeista nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5060 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 3142 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo L. M. vardu į jo tėvo V. M. turėto žemės sklypo dalį – 0,1227 ha ir perduotas neatlygintinai L. M. įpėdiniams faktiškai naudojamas 0,1227 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2012 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-70 L. M. buvo grąžinta natūra turėtos žemės sklypo dalis – 0,0426 ha bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-72 L. M. gražinta natūra turėtos žemės sklypo dalis – 0,0107 ha. Byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos į 1,6940 ha žemės plotą atlyginant pinigais – išmokant 5 404 Eur. Minėtame Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 0,12 ha bus atkurtos vėliau.

15. Teismas, išanalizavęs Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 106 punktą, pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu ir 2014 m. birželio 5 d. raštu informavo, kad teritorijose, pagal pateiktas schemas V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi minėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemė sklypais, (duomenys neskelbtini) gatve, kvartaliniu pravažiavimo keliu, sodininkų bendrijos „Dainava“ sodų teritorija.

17. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštas ir 2014 m. birželio 5 d. raštas, kurie sukelia teisines pasekmes tiek pareiškėjams, tiek ir Nacionalinei žemės tarnybai, būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (teisme). Pareiškėjai 2017 m. spalio 19 d. patikslintu skundu reiškė reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi neatnaujino termino dėl pareiškėjų patikslinto skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. 70-2-1627 padavimo ir pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. 70-2-1627 atsisakė priimti. Pareiškėjai šios teismo nutarties neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

18. Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės nesivadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo natūra.

19. Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad L. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirminiame prašyme pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista. Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises į V. M. valdytą žemę natūra bei nesant teisės aktų nustatyta tvarka pakeistai pretendentų valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pagrįstai priėmė sprendimą atkurti nuosavybės į 1,6940 ha V. M. valdytos žemės atlyginant pinigais.

20. Teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti minėtą sprendimą, nenustatyta, todėl teismas pareiškėjų skundą šioje dalyje atmetė. Teismas pabrėžė, kad negrąžinamos žemės vertė ir kompensacijos dydis paskaičiuotas tiksliai laikantis Metodikos reikalavimų. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo patenkinti ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į piliečio L. M. nekilnojamojo turto dalį 1,6940 ha žemės natūra, todėl teismas skundą ir dėl šio reikalavimo atmetė.

21. Teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 70-2-3372, įpareigoti išsamiai įvertinti žemės sklypų „A“, „B“, „C“, nurodytų UAB „Valakas“ atliktame „Laisvos valstybinės žemės plotų, įeinančių į V. M. turėtą žemės sklypą iki 1940 m.“ situacijos plane, naudojimo paskirtį ir galimybes priskirti laisvos žemės plotams. Teismas nurodė, kad skundžiamu 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 70-2-3372 Kauno miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėjus, kad pagal jų pateiktą prašymą išnagrinėtoje teritorijoje – V. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog minėto rašto teisėtumas nėra aktualus, sprendžiant dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesivadovavo minėto rašto duomenimis. Skundžiamo 2017 m. rugsėjo 15 d. rašto duomenys galimai bus vertinami, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės dalį. Teismas šiuos pareiškėjų reikalavimus vertino kaip išankstinius ir nesukelsiančius pareiškėjams teisinių pasekmių.

22. Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties teismas šių argumentų neanalizavo.

III.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą.

24. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai akcentuoja, kad jau buvo susiklosčiusi analogiška situacija, kai buvo nurodoma, kad laisvos neužstatytos žemės nėra, tačiau vėliau atkuriamos nuosavybės teisės į dalį žemės buvusioje vietoje natūra.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kuriais remiantis pareiškėjams grąžintini žemės plotai patenka į įrengtos (duomenys neskelbtini) gatvės Kaune ribas. UAB „Valakas“ parengtame žemės plane nurodyti žemės sklypai nepatenka į gatvės ribas ar gatvės apsauginės zonos ribas.

26. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypuose raudonųjų linijų buvimo / nebuvimo, negretino byloje esančių įrodymų, o tik peržvelgęs Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus planus, be pagrindo nurodė, kad šios linijos patenka į pareiškėjų schemoje nurodytus žemės sklypus.

27. Teismas be pagrindo nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. rašto duomenys galimai bus vertinami, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės dalį bei nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių. Priešingai nei nurodė teismas – šis raštas sukels tiesiogines teisines pasekmes. Urbanistikos skyrius atsisakė tikrinti ir nustatyti laisvos žemės sklypų ribas pagal pareiškėjų pateiktą planą. Ir priešingai – nustačius laisvos žemės sklypų ribas, atsirastų reali galimybė atkurti nuosavybės teises natūra.

28. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuolat buvo reiškiamas prašymas atkurti nuosavybės teises natūra žemės sklypo buvusioje vietoje imantis aktyvių veiksmų, kreipiantis į matininkus ir nurodant galimai laisvus neužstatytus žemės plotus.

Atsiliepimas

29. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymi, kad UAB „Valakas“ parengta schema nebuvo suderinta su Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi, kurio kompetencijai pagal Atkūrimo Tvarkos nuostatas yra priskirtas buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas, todėl nėra aišku, ar UAB „Valakas“ pažymėti žemės sklypai yra V. M. turėtų žemės sklypo ribose. Be to, laisvos (neužstatytos) žemės žymėjimas yra priskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai, todėl vadovautis pareiškėjų pateiktu planu, nustatant, ar ginčo teritorijoje yra laisvos žemės, nėra pagrindo, nes planai parengti nekompetentingos institucijos. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-298/2010.

31. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „Valakas“ parengtame plane žemės sklypai, pažymėti A ir B, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas. Pareiškėjai ne kartą buvo informuoti, kad teritorija patenka į gatvės inventorines ribas ir raudonąsias linijas.

32. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad iš esmės visi gretimi žemės sklypai yra nutolę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės toliau negu pareiškėjų žemės sklypai. Be to, byloje pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas formuojamas toliau nuo gatvės, nei buvusi inventorinė sklypo riba, o likusi teritorija už suformuoto sklypo ribų pažymėta būtent kaip gatvės teritorija. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištrauka patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir aplink esanti teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, atsižvelgiant į gatvės elementus, numatant galimybę gatvės plėtrai. UAB „Valakas“ plane (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijai priskirta tik važiuojamoji dalis, neįvertinant kitų gatvės elementų.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 8S-257-(14.8.3), kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į piliečio L. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės, atlyginant pinigais už 1,6940 ha žemės penkiais tūkstančiais keturiais šimtais keturiais eurais, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 70-2-3372, kuriuo netenkintas prašymas nustatyti laisvos žemės plotus (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pareiškėjai pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų pasisakys dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų.

39. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

40. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

41. Iki 2012m. lapkričio 22d. galiojusi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

42. Nuo 2012m. lapkričio 22d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

43. Taigi tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimti, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę atlyginant pinigais, t.y. įgyvendinant Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Todėl, siekiant kilusį ginčą tinkamai išspręsti, būtina įvertinti kokią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo pretendentai buvo išreiškę ir ar pretendentų pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo galimas įgyvendinti.

45. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad tiek pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises į žemę (L. M. 1991m. gruodžio 18d. prašymas), tiek vėliau sekusiuose prašymuose pareiškėjai pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, t.y. iki Įstatymo numatyto termino - 2003 m. balandžio 1 d. – pabaigos pretendentų valia nebuvo pakeista. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

46. Prieš pasisakant ar pareiškėjų išreikšta valia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra galėjo būti įgyvendinta, būtina pažymėti, kad pagal Tvarkos nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese dalyvauja, jį vykdo dvi institucijos, t.y. savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba (jos struktūriniai padaliniai). Šių viešojo administravimo institucijų funkcijos nuosavybės teisių atkūrimo procese yra atskirtos ir vykdomos laikantis eiliškumo bei atsižvelgiant į prieš tai atliktus nuosavybės teisių atkūrimo proceso veiksmus bei tuo klausimu priimtus sprendimus. Konkretus ir nagrinėjamam ginčui aktualus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę viešojo administravimo institucijų veiksmų eiliškumas bei kompetencija numatyta Tvarkos 106¹ punkto 2-9 dalyse bei 106 punkto 1 dalyje. Svarbu pažymėti, kad pagal Tvarkos 106 punkto 1 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Taip pat svarbu pažymėti, kad kompetencija spręsti ar pretendentų pageidaujamoje vietovėje yra laisvos valstybinės žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir į kurią galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui (Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis).

47. Byloje nustatyta, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr.8SD-(14.8.7.)-3968 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad teritorijose, pagal pateiktas schemas V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi minėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemė sklypais, (duomenys neskelbtini), kvartaliniu pravažiavimo keliu, sodininkų bendrijos „Dainava“ sodų teritorija.

48. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. rašte Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikta informacija apie ginčo teritorijoje esamos žemės panaudojimą įstatymais nustatyta tvarka nėra paneigta ar nuginčyta, ją patvirtina atsakovų byloje pateikti rašytiniai įrodymais (e.byla t. III b.l. 103-114, 120-126, 193-199). Šia raštuose pateikta informacija, pagal Tvarkos 106¹ punkto nuostatas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai privalo vadovautis. Taigi, įvertinus tiek minėtuose Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštuose, tiek rašytiniuose įrodymuose pateiktą informaciją sutiktina, kad ginčo teritorijoje visa žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų nuostatas ir į tokią žemę nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.

49. Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia UAB „Valakas“ sudarytu ginčo teritorijos planu, kuriame atvaizduoti laisvi valstybinės žemės plotai. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo vadovautis šiuo UAB „Valakas“ parengtu planu nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta anksčiau, Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis kompetencija spręsti ar žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, o ne privatiems ūkio subjektams. Be to UAB „Valakas“ parengtame plane nėra atspindėti esminiai ginčo teritorijoje esančios žemės panaudojimo elementai – nėra atvaizduotos gatvių raudonosios linijos, nepavaizduota sodininkų bendrijos „Dainava“ užimtos teritorijos ribos, net nėra pažymėtos buvusio savininko turėtos žemės ribos.

50. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjų išreikšta valia - atkurti nuosavybės teises į žemę natūra - negali ir negalėjo būti įgyvendinta, kitokios valios nei nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjai nėra išreiškę, nors apie tokia galimybę pareiškėjai ne kartą buvo informuoti atsakovo raštais (e. byla t. I b.l. 14-16, 37-38, t. III b.l. 39-40), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta padėtis, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl šioje byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 8S-257-(14.8.3) yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo naikinti šį atsakovo sprendimą, o taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į piliečio L. M. nekilnojamojo turto dalį - 1,6940 ha žemės plotą natūra, nėra.

51. Pasisakant dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti 2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-3372, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šio rašto teisėtumas bei pagrįstumas nėra aktualus sprendžiant dėl byloje skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 8S-257-(14.8.3) teisėtumo ir pagrįstumo, nes šis raštas surašytas vėliau nei buvo priimtas byloje skundžiamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kartu pažymėtina, kad skundžiamame rašte Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių naujų duomenų, nepadarė jokių naujų išvadų, nei jos buvo padarytos Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 70-2-997 ir 2014 m. birželio 5 d. rašte Nr. 70-2-1627 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“. Skundžiamame rašte pateikta informacija, kiek tai liečia ginčo žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, iš esmės teismo įvertinta sprendžiant dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 8S-257-(14.8.3) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naikinti šį raštą.

52. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. M., V. M., A. R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius