Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja taip pat pasisako jog palikimas neapsunkintas skolomis bei, kad sužinojo jog palikimas nepriimtas pas notarą po V.T. Š. mirties tik nuėjusi tvarkyti nepilnametės vardu po jos senelio R. Š. mirties.

Institucijos teikiančios išvadą raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad sutinka jog terminas priimti palikimą po V.T. Š. mirties nepilnametės motinai būtų atnaujintas, nes neturi duomenų jog tai prieštarautų nepilnametės teisėms ir teisėtiems interesams, nurodė jog palikimo priėmimas pagal apyrašą geriausia atitinka nepilnametės interesus.

Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į pareiškėjos sutikimą, paskelbtą karantiną dėl Covid-19 infekcijos, nedalyvaujant pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui ir institucijos atstovui vadovaudamasis tuo, kad to nedraudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos (toliau bylos) pridėtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e S2-4525-570/2020 /nutarties, matyti, kad pagal E. Š. prašymą yra išduotas teismo leidimas jai priimti palikimą nepilnametės dukros J. Š. vardu, atsiradusį po senelio (senolio) R. Š. mirties (duomenys neskelbtini).

Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad J. Š. tėvai yra E. Š. ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) D. Š. tėvai yra R. Š. ir V. T. Š., kurie yra mirę. V.T. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Notarės Dalios Labanauskienės liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po V. T. Š. mirties palikimo niekas nepriėmė, paduodamas pareiškimą notarui ir paveldėjimo byla neužvesta. Paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Buto esančio nurodytu adresu ½ dalis nuosavybės teise priklauso R. Š., kita ½ dalis priklauso V. T. Š.. Tai reiškia jog po V. T. Š. mirties atsirado palikimas. Nagrinėjant bylą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui neprivaloma nustatyti visą likusį po asmens mirties turtą ir tai ar jis priklauso mirusia asmeniui (palikėjui) asmeninės ar dalinės nuosavybės teise, tai nustato notaras spręsdamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą ir teismas dėl šios priežasties viso likusio po V. T. Š. mirties turto nutartyje nenustatinėja.

Civilinėje byloje Nr. eS2-4525-570/20 yra priimta nutartis kuria prašymas, dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu po senelio mirties, tenkintas ir išduotas pareiškėjai teismo leidimas nepilnametės dukros J. Š. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio R. Š. mirties. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 18 str. 182 str. 2p.).

Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolu CK) 5.50 str. 3d.). Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 str. 2 d.) Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 1 d.).

CK 5.57 str. 1d. nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti apibrėžtumą ir stabilumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, skatinant asmenis kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, tai yra apsispręsti priima palikimą asmuo ar ne.

CK 5. 11 str. 1 d. išvardintos įpėdinių pagal įstatymą eilės ir nustatyta jog pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis po tėvo (motinos) mirties. Antros eilės įpėdiniai yra vaikaičiai. Senelės V.T. Š. mirties dienai (duomenys neskelbtini), buvo gyvas nepilnametės tėvas ir jis kaip V.T. Š. sūnus buvo pirmos eilės įpėdinis į palikimą, atsiradusį po motinos V. T. Š. mirties. J. Š. tiek 2014 m., tiek šiuo metu yra nepilnametė, gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra šiuo metu 11 (vienuolikos) metų amžiaus ir pati išreikšti valios priimti ar ne palikimą, atsiradusį tiek po tėvo, tiek po senelės V.T. Š. mirties negalėjo, nes neturi net dalinio veiksnumo.

Teismas dėl pareiškime nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių pasisako, kad pareiškėja yra nepilnametės J. Š. motina ir jos atstovė pagal įstatymą. Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad palikimą priimti ar jo atsisakyti gali tik pilnametis įpėdinis, nepilnamečio vardu veikia jo atstovas pagal įstatymą ar teismo sprendimą (globėjas) ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaras priima tik pateikus nutartį dėl teismo leidimo nepilnamečio vardu priimti palikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. tėvas mirė (duomenys neskelbtini), taigi jis negali veikti kaip nepilnametės dukros atstovas pagal įstatymą. Dėl kokių priežasčių D. Š. nepriėmė palikimo po motinos mirties nėra šios bylos dalykas, tačiau suprantamas pareiškėjos elgesys nesikreipti į teismą ar notarą priimti palikimo po senelės mirties tuo metu kai buvo gyvas pirmesnės eilės įpėdinis, o būtent sūnus D. Š..

Teismas nenustatė, kad pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestinga atstovaudama nepilnametės dukros J. Š. interesus, nes iš karto po jos tėvo D. Š. mirties kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo ir kreipėsi 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškimu į teismą dėl termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą pareiškėjai nepilnametės dukros J. Š. vardu

Teismas pasisako, kad nors pareiškėja byloje yra E. Š., tačiau pasekmės tiek atnaujinus, tiek neatnaujinus terminą palikimui priimti atsiranda nepilnametei J. Š., kuri pati kol nėra pilnametė negali savarankiškai priimti ar atsisakyti priimti palikimo po senelės mirties, taigi vertinant priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą teismas pasisako jog terminas palikimui priimti praleistas dėl priežasčių tikrai nepriklausančių nuo pačios nepilnametės J. Š. valios, veikimo ar neveikimo, nepilnametės motina dukros interesais taip pat veikė tinkamai, tai yra po pirmos eilės įpėdinio D. Š. mirties kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo ir kreipėsi į teismą pareiškimu.

Teismas atsižvelgdamas į tai jog neatnaujinus termino liks nerealizuota nepilnametės teisė paveldėti turtą po senelės mirties, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais (CK 3.3 str., CPK 376 str.) bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, neprieštaraujant suinteresuotam asmeniui, atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. T. Š., mirties priimti, nes terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis ir terminas praleistas dėl priežasčių nepriklausančių nuo nepilnametės J. Š. valios.

Kaip jau anksčiau pasisakyta palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali priimti tik tinkamas jo atstovas. Pareiškėja E. Š. yra J. Š. motina, tai yra nepilnametės atstovė pagal įstatymą. Teismas neturi duomenų jog motina veiktų priešingai dukros J. Š. interesams, to nenurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje, todėl tenkinamas ir reikalavimas leisti būtent E. Š., priimti palikimą nepilnametės dukros J. Š. vardu, atsiradusį po V. T. Š. mirties (duomenys neskelbtini).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodo jog geriausia J. Š. interesus atitiktų palikimo priėmimas pagal apyrašą, kadangi atsiradus prievolių (kreditorių) , atsakomybė galėtų kilti tik paveldėto turto ribose (verte) ir teismas sutikdamas su šia institucijos išvada, vadovaudamasis CK 5.53 str. 1 d. bei CPK 376 str. 3 d., bei prioritetiniais vaiko interesais nustato jog atnaujina terminą ir leidžia palikimą, atsiradusį po V. T. Š. mirties, nepilnametės J. Š. vardu priimti pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalimi, 578 straipsniu, 290-292 straipsniais teismas

nutaria:

Atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nepilnametės J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusiam po jos senelės (senolės) V. T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą apyrašą.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti (teikti) byloje dalyvaujantiems asmenims (atstovams, CPK 118 str.).

Nutartis per 7 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.