Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „SEB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB investicijų valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generaliniam direktoriui P. K., akcinės bendrovės „SEB bankas“ Klaipėdos skyriui dėl įpareigojimo išmokėti ar priteisti įsiskolinimą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti atsakovių veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais ir įpareigoti atsakoves akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „SEB bankas“ / uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „SEB investicijų valdymas“ nedelsiant sumokėti ieškovei priklausančią nuo 2003 m. iki šiol sukauptą II-osios pakopos pensiją per AB „Lietuvos paštas“ arba grynaisiais pinigais ir visiškai atsiskaityti su ieškove, sumokant jai visus delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti su ieškove dieną ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo įstatymo numatyta tvarka, arba priešingu atveju priteisti ieškovei iš atsakovo 2 555,91 Eur dydžio įsiskolinimą, delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti su ieškove dieną bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo įstatymo numatyta tvarka;

1.2. pripažinti neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu atsakovių AB „SEB bankas“ / UAB „SEB investicijų valdymas“ vadybininkės L. I. 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikyti jo įrodymu, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą;

1.3. priteisti ieškovei iš atsakovių AB „SEB bankas“ / UAB „SEB investicijų valdymas“ 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka, nuo šio ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Ieškovė taip pat atskirai pridedamu priedu prie ieškinio prašė ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinys atsakovams AB „SEB bankas“, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „SEB investicijų valdymas“ generaliniam direktoriui P. K., AB „SEB bankas“ Klaipėdos skyriui dėl įpareigojimo išmokėti ar priteisti įsiskolinimą ir neturtinės žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu, neištaisius 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovė 2025 m. birželio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis panaikinta, ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovei nustatytas pakartotinis 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-10672-1067/2025 nurodytus ieškinio trūkumus.

6. Teisme 2025 m. rugpjūčio 12 d. gautas ieškovės procesinis dokumentas – skundas nušalinti teisėją, sustabdyti bylos eigą. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo bei nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti su priedais ieškovei.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (patikslinti atsakovus, jų duomenis, atsakovais byloje nurodant tik tuos asmenis, kuriems reiškiami reikalavimai; ieškinį reiškiant ne pagal atsakovo gyvenamąją / buveinės vietą, nurodyti sutartinio / išimtinio / pagal ieškovo pasirinkimą teismingumo pagrindus; ieškinį reiškiant daugiau nei vienam atsakovui, pateikti užtektiną procesinių dokumentų skaičių; nurodyti aiškius ieškiniu keliamus reikalavimus (ieškinio dalyką); nurodžius aiškią ieškinio sumą, nurodyti nuo kokios žyminio mokesčio sumos mokėjimo ieškovė prašo ją atleisti; pateikti vientisą patikslinto ieškinio variantą su priedais). Ieškovei išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti ieškovei pratęstas teisėjos 2025 m. gegužės 8 d. rezoliucija iki 2025 m. gegužės 15 d., o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi grąžinus spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, ieškovei 2025 m. liepos 30 d. nutartimi suteikta galimybė ištaisyti ieškinio trūkumus, pakartotinai nustatant 7 dienų terminą teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

9. Teismas pažymėjo, jog ieškovės ieškiniui teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustačius trūkumus, terminas trūkumų ištaisymui neturi pagrindo tęstis neapibrėžtu terminu. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovei keletą kartų pratęsiant terminą ieškinio trūkumų šalinimui ieškovė teikdama procesinius prašymus į bylą neteikė patikslinto ieškinio, nepašalino 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė sustabdyti bylos eigą, ieškinio priėmimo klausimą, kol nebus advokato.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant konkrečiam svarbiam pagrindui ir tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina dėl procesinių veiksmų neįmanomumo ar netikslingumo. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla nėra iškelta, teismui neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, todėl nėra pagrindų spręsti dėl privalomų ar fakultatyvių bylos stabdymo pagrindų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškovei išaiškino, jog ieškinį grąžinus, ieškovei apsisprendus dėl teisinės pagalbos klausimų (pasitelkus mokamą teisinę pagalbą ar išsprendus teisinius ginčus su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) ieškovei neužkertamas kelias teikti naują ieškinį teismui.

13. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pašalinus nurodytus trūkumus bei teikiant ieškinį iš naujo nurodytoms atsakovais šalims, toks ieškinys pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, įvertinus atsakovų buveinės vietą, būtų teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, ieškinį laikyti teisėtu ir tinkamai paduotu, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol ieškovei nebus paskirtas advokatas bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina. Teisėja padarė daug pažeidimų ir tyčia vengia nagrinėti bylą su nurodytais atsakovais. Be to, teisėja iki šiol nėra nušalinta, nors tyčia neatlieka savo pareigų. Byla turi būti sustabdyta, nes advokatas dar nėra paskirtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

19. Iš teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi apeliantei nustatytas 7 dienų terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Apeliantei per teismo nustatytą terminą jų nepašalinus, teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, ir jį grąžinti apeliantei. Apeliantė 2025 m. birželio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis panaikinta, ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi apeliantei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti 2025 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo bei nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti su priedais apeliantei.

20. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškinį atsisakyta priimti nesutiko ir atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, o ją priėmęs teismas buvo šališkas.

21. Pažymėtina, kad besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

22. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintos taisyklės, susijusios su kreipimosi į teismą įgyvendinimo tvarka, nėra savitikslės – jos taikomos siekiant užtikrinti vienodą visiems asmenims teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų bendrųjų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato būtent ieškovas, ieškinio elementai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) kartu apibrėžia ir teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai identifikuoti kilusį ginčą ir pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (ir kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – parengti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (patikslinti atsakovus, jų duomenis, atsakovais byloje nurodant tik tuos asmenis, kuriems reiškiami reikalavimai; ieškinį reiškiant ne pagal atsakovo gyvenamąją / buveinės vietą, nurodyti sutartinio / išimtinio / pagal ieškovo pasirinkimą teismingumo pagrindus; ieškinį reiškiant daugiau nei vienam atsakovui, pateikti užtektiną procesinių dokumentų skaičių; nurodyti aiškius ieškiniu keliamus reikalavimus (ieškinio dalyką); nurodžius aiškią ieškinio sumą, nurodyti nuo kokios žyminio mokesčio sumos mokėjimo ieškovė prašo ją atleisti; pateikti vientisą patikslinto ieškinio variantą su priedais). Ieškovei išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti ieškovei pratęstas teisėjos 2025 m. gegužės 8 d. rezoliucija iki 2025 m. gegužės 15 d., o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi grąžinus spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, ieškovei 2025 m. liepos 30 d. nutartimi suteikta galimybė ištaisyti ieškinio trūkumus, pakartotinai nustatant 7 dienų terminą.

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).

25. Pažymėtina, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina jo trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nustatytu terminu trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir naikintina, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Pažymėtina, jog pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Iš nagrinėjamos nutarties turinio matyti, kad teismas pateikė motyvus, nurodė faktines aplinkybes ir taikė atitinkamas materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl teigti, kad nutartis yra nemotyvuota, nėra teisinio pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas, pagal kurį teismai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymais ir įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymais. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų teismo šališkumą ar išankstinį nusistatymą.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkintas apeliantės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie tariamą šališkumą nėra laikytini pagrįstais teisiniais argumentais.

Dėl bylos sustabdymo

30. Apeliantė atskiruoju skundu, be kita ko, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą kol jai bus paskirtas advokatas.

31. Pagal CPK 162³ straipsnį, bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

32. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą.

33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodyta aplinkybė nesudarė pagrindo sustabdyti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantės ieškinys ir laikomas nepaduotu, tai neužkerta kelio apeliantei pakartotinai, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitiktų bendruosius procesiniams dokumentams bei specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė apeliantės ieškinį laikyti nepaduotu, jai nepašalinus ieškinio trūkumų ir jį grąžino apeliantei (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.