Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrovet“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio mėsinė“ dėl įpareigojimo atsakoves įvykdyti sutartį, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Agrovet“ bei UAB „Pajūrio mėsinė“, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties Nr.AS-79 (toliau – sutartis) 3 punktą, t. y. išspręsti nuotekų tvarkymo savo jėgomis ir lėšomis klausimą, finansuojant reikalingą projektinės dokumentacijos paruošimą ir papildomų įrenginių, reikalingų nuotekoms, susidarančioms galvijų – kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche (duomenys neskelbtini), valyti, pastatymą. Priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo Nr. 194 įsipareigojo projekte „Galvijų – kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas (duomenys neskelbtini)“ numatytą gamybos pajėgumo įsisavinimo antrąjį etapą įgyvendinti tik išsprendusi susidarančių gamyboje nuotekų tvarkymą savo jėgomis. Dėl antrojo etapo projektinių pajėgumo įsisavinimo UAB „Agrovet“ garantavo, kad savo jėgomis ir savo lėšomis finansuos reikalingą projektinės dokumentacijos paruošimą ir pasistatys papildomus techninius įrenginius, reikalingus nuotekoms valyti.

2.2. Ieškovė ir atsakovė UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį Nr. AS-79. Pagal šią sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo: 1. vykdyti projektą Nr. P42020014, kuriame nuspręsta remti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. BR2-(1.5.)-6 „Dėl SAPARD paramos suteikimo Klaipėdos rajono savivaldybei“; 2. skirti savo lėšų ir panaudoti Europos Sąjungos įnašą projektui įgyvendinti Paramos sutarties Nr. SA8-P42020014 nustatyta tvarka. Atsakovė UAB „Agrovet“ įsipareigojo: 1. tiekti į pastatytus valymo įrenginius 5 (penkerius) metus 120 m³/d nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose iki nustatytų reikalavimų (2003 m. birželio 13 d. garantinis įsipareigojimas dėl vandens nuotekų Nr. 202); 2. nevykdant 1 punkto įsipareigojimų, atlyginti savivaldybei Kretingalėje padidėjusių nuotekų išvalymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma neviršija valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų sumos; 3. įgyvendinti projekte – „Galvijų – kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas (duomenys neskelbtini)“ numatytą gamybos pajėgumų įsisavinimo antrąjį etapą tik išsprendusi nuotekų tvarkymą savo jėgomis ir savo lėšomis, finansuodama reikalingą projektinės dokumentacijos paruošimą bei papildomų įrenginių, reikalingų nuotekoms valyti, pastatymą (2003-06-06 Garantinis įsipareigojimas dėl vandens nuotekų išplėtimo Nr. 194).

2.3. Atsakovė UAB „Agrovet“ nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties Nr. AS-79 3 punkto, todėl Klaipėdos rajono savivaldybė negali tinkamai vykdyti savo funkcijų nuotekų tvarkymo srityje. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T 11-96 pritarė, kad statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape būtų suprojektuoti 175 kub. m per parą pajėgumo valymo įrenginiai su galimybe išplėsti pajėgumą antrajame etape iki 450 kub. m per parą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendino minėtą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą, dėl to 2005 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 338 sudaryta komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų valymo įrenginių 1-o etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti.

2.4. Klaipėdos rajono savivaldybė 2015-06-22 su raštu Nr. (5.1.39)-A5-3273 kreipėsi į UAB „Agrovet“ ir pasiūlė įgyvendinti minėtoje sutartyje priimtą įsipareigojimą. UAB „Agrovet“ 2015-07-17 raštu Nr. A15-2016/07/17-02 Klaipėdos rajono savivaldybei pasiūlė: 1. nutiesti magistralinį nuotekų tinklą iš Kretingalės miestelio į kitus AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus valymo įrenginius ir taip užtikrinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros nenutrūkstamą funkcionavimą; 2. tuo atveju, jeigu nebūtų pasirinkta pirmoji alternatyva, išplėsti Kretingalės miestelyje esančių dabartinių Kretingalės valymo įrengimų pajėgumą; 3. reguliuoti išleidžiamų nuotekų kiekį iki Kretingalės valymo įrengimų, organizuoti ir vykdyti nuotekų kaupimą bei nuotekų perviršio išvežimą į kitas nuotekų valyklas su sąlyga, kad bendrovių patirtos išlaidos bus visiškai kompensuojamos. Teigia, kad iš tokių UAB „Agrovet“ pasiūlymų akivaizdžiai matyti, kad ši bendrovė nesiruošia vykdyti savo prisiimtų sutartimi įsipareigojimų ir visais būdais vengia juos vykdyti, savo prisiimtus įsipareigojimus iš esmės siekdama primesti Klaipėdos rajono savivaldybei.

2.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal preliminarius skaičiavimus, UAB „Agrovet“ 1 ir 2 pasiūlymų kiekvieno atskirai įgyvendinimas Klaipėdos rajono savivaldybei gali kainuoti nuo 1,7 iki 2 mln. Eur. Teigia, jog tai, kad UAB „Agrovet“ siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, patvirtina ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. Al 5-09/03-01 informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienašališkai nutraukia 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį Nr. AS-79. Klaipėdos rajono savivaldybė nesutiko su UAB „Agrovet“ vienašališku sutarties nutraukimu ir informavo, kad vienašališkas sutarties ir ja prisiimtų garantinių įsipareigojimų nutraukimas vadovaujantis sutarties nuostatomis nėra galimas. UAB „Agrovet“ atsisakė su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ negali kontroliuoti UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų kiekio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino bei įpareigojo BUAB „Agrovet“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties Nr. AS-79 3 punktą, t. y. išspręsti nuotekų tvarkymo savo jėgomis ir lėšomis klausimą, finansuojant reikalingą projektinės dokumentacijos paruošimą bei papildomų įrenginių, reikalingų nuotekoms, susidarančioms galvijų – kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche (duomenys neskelbtini) valyti, pastatymą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑670-253/2018 pagal ieškovės UAB „Agrovet“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pajūrio mėsinė“, ieškovės UAB „Agrovet“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 konstatuotos faktinės aplinkybes (26–41 punktai), kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

4.2. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 konstatavo, kad Kretingalės nuotekų valykla buvo projektuojama ir statoma, atsižvelgus į aplinkybę, kad nurodytame regione ieškovė UAB „Agrovet“, vykdydama mėsos pramonės veiklą, yra didžiausia nuotekų šalintoja regione. Būtent pagal ieškovės išleidžiamų ir planuojamų išleisti teršalų kiekį buvo nustatytas Kretingalės nuotekų valyklos įrenginių pajėgumas (projekto pirmame etape 175 kub. m per parą, iš jų 120 kub. m UAB „Agrovet“, antrame etape iki 450 kub. m per parą). Pažymėjo, kad ieškovė iki nuotekų valyklos statybų pradžios 2003 m. birželio 6 d. garantija įsipareigojo finansuoti nuotekų valyklos antrojo etapo statybas, t. y. išplėtimą iki 450 kub. m per parą. Nurodyto įsipareigojimo ieškovė nėra įvykdžiusi, dėl jos pareigos nevykdymo Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-38-586/2019 (t. y. nagrinėjama byla Nr. e2-11-904/2020). Teigė, kad nurodytoje byloje procesinis teismo sprendimas nėra priimtas, todėl laikytina, kad ieškovės garantinis įsipareigojimas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu.

4.3. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 konstatavo ir tai, kad nors 2011 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas be ieškovės ar trečiojo asmens UAB „Pajūrio mėsinė“ planuojamų statyti nuotekų valymo įrenginių, tačiau tuo pat metu pastarosioms nebuvo apribota teisė kreiptis į savivaldybę dėl plano koregavimo. Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų atsisakiusi koreguoti planą pagal ieškovės ar trečiojo asmens prašymą, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės UAB „Agrovet“ teisės statyti nuotekų valyklą laikytini iš esmės deklaratyviais.

4.4. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 taip pat konstatavo, kad nors teisės aktu yra įtvirtinta savivaldybės įstaigų pareiga privalomai surinkti nuotekas per centralizuotą nuotekų sistemą, tačiau šios pareigos nevykdymas gali būti iš esmės pateisinamas ekonominiu požiūriu. Teigia, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, didžioji dalis susidarančių atliekų Kretingalės valymo įrenginiuose susidaro būtent ieškovės UAB „Agrovet“ (su ja susijusių įmonių) veiklos metu, todėl darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog Klaipėdos rajono savivaldybės nuotekų valymo įrengimų pajėgumų didinimas vien dėl ieškovės veiklos užtikrinimo negali būti pateisinamas ekonominiu požiūriu, be to, pati ieškovė yra įsipareigojusi finansuoti valymo įrengimų plėtrą, taip pat jai suteikta galimybė statyti atskirus valymo įrengimus. Darė išvadą, kad Kretingalės valymo įrenginių pajėgumo padidinimą ne laiku lėmė ne atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimas, o pačios ieškovės UAB „Agrovet“ nesąžiningas elgesys ir numatytų įsipareigojimų nevykdymas.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodyta išvada laikytina prejudiciniu faktu šioje nagrinėjamoje byloje. Naujų bei papildomų aplinkybių, kad Klaipėdos rajono savivaldybės veika ar neveikimas sudarytų pagrįstą pagrindą nutraukti sutartį ir jos nevykdyti, atsakovės šioje nagrinėjamoje byloje nepateikė.

4.6. Konstatavo, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ perėmė iš UAB „Agrovet“ pagrindinę veiklą, kuriai vykdyti buvo išduotas leidimas, todėl UAB „Pajūrio mėsinė“ taip pat yra atsakinga už įsipareigojimų, susijusių su ieškinio reikalavimais, vykdymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agrovet“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakovės BUAB „Agrovet“ patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6.1. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakoves – dvi bankrutuojančias įmones – įvykdyti sutartį: savo jėgomis ir lėšomis parengti dokumentaciją ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius. Teigia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, jog atsakovės yra bankrutuojančios įmonės (BUAB „Agrovet“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą nuo 2019 m. liepos 24 d., BUAB „Pajūrio mėsinė“ – nuo 2019 m. gegužės 16 d.), todėl turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas dėl bankrutuojančių įmonių įsipareigojimų vykdymo tvarkos ir bankroto proceso tikslus.

6.2. Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Agrovet“ netęsia vykdytos ūkinės komercinės gamybinės veiklos (galvijų skerdimo, mėsos perdirbimo bei mėsos produktų gamybos) ir neplanuoja jos tęsti – bankroto procese kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bus organizuojamas įmonės turto pardavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Darė išvadą, kad tokiu būdu skundžiamas sprendimas įpareigoti bankrutuojančią UAB „Agrovet“ įvykdyti 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties Nr. AS-79 sąlygą dėl projektinės dokumentacijos parengimo bei nuotekų valymo įrengimų pastatymo, kai BUAB „Agrovet“ jau net nebevykdo ūkinės komercinės gamybinės veiklos, pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, taip pat bankroto proceso tikslus. Teigia, jog ieškovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija turi teisę BUAB „Agrovet“ bankroto byloje reikšti finansinius reikalavimus BUAB „Agrovet“ dėl neįvykdytos minėtos 2003 m. birželio 18 d. sutarties, bet neturi teisės reikalauti iš veiklos nebevykdančios bankrutuojančios įmonės organizuoti ir finansuoti naujų įrengimų statybas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės BUAB „Agrovet“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas. Teigia, kad ši civilinė byla teisme buvo iškelta iki UAB „Agrovet“ iškeliant bankroto bylą, todėl teismas ir iškėlus bankroto bylą privalėjo šią civilinę bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovei nagrinėjant šią civilinę bylą buvo iškelta bankroto byla, ir tai, kad ji šiuo metu nevykdo jokios veiklos, negalėjo turėti jokios reikšmės priimant teismo sprendimą.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti atsakovės BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriaus E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l1-904/2020 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas spręsdamas ginčą tinkamai ir teisingai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-670-253/2018, todėl naikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pajūrio mėsinė“ prašo tenkinti atsakovės BUAB Agrovet“ nemokumo administratoriaus E. J. apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l 1-904/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad teismas neįvertino Įmonių bankroto įstatymo, kaip specialiojo teisės akto, kurio atitinkamos nuostatos turi viršenybę prieš bendrąjį teisės normų aktą – Civilinį kodeksą. Mano, kad teismas neįvertino, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ bei BUAB „Agrovet“ jau nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, įmonės turi bankrutuojančios įmonės statusą, todėl darė išvadą, kad įpareigojus atsakoves vykdyti sutartį, kurios įvykdymas pareikalautų piniginių išlaidų, būtų pažeistos tiek BUAB „Pajūrio mėsinė“, tiek BUAB „Agrovet“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, Civilinio kodekso bei įmonių bankroto procedūras reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

10.2. Teigia, jog pagal atsakovių bankroto bylos iškėlimo dienos dieną galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę. Dėl to nuo bankroto bylos iškėlimo momento kreditorius gali reikalauti tenkinti reikalavimus skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) tik ĮBĮ nustatytų specialių bankroto procedūrų nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad nė vienas bankrutuojančios įmonės kreditorius neturi teisinių galimybių kitokia, ne bankroto procedūrose nustatyta priverstinio vykdymo tvarka, išsiieškoti lėšas ar kitokį turtą iš skolininkės – bankrutuojančios įmonės. Teigia, jog joks kreditorius kitais, ne bankroto procedūrų pagrindais, neturi privilegijų į ankstesnių reikalavimų patenkinimą, kitaip būtų paneigtas bankrutuojančios įmonės kreditorių eiliškumo principas ir tai pažeistų kreditorių reikalavimų į bankrutuojančios įmonės turtą tenkinimo proporcingumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-289-241/2019 konstatuotos faktinės aplinkybės (26–41 punktai), kurios turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, t. y. teismai konstatavo ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, kad: ieškovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir atsakovė UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Pagal šią sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo skirti savo lėšas ir panaudoti Europos Sąjungos įnašą Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginių statybai. UAB „Agrovet“ įsipareigojo 5 metus tiekti į pastatytus valymo įrenginius 120 kub. m per parą nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose, jei nevykdys įsipareigojimų – atlyginti savivaldybei padidėjusių nuotekų išvalymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma neviršys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų. 2003 m. birželio 26 d. savivaldybės taryba pritarė, kad statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape būtų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumas 175 kub. m per parą, su galimybe antrajame etape išplėsti pajėgumą iki 450 kub. m per parą. Taip pat nustatyta, kad iki 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties sudarymo 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo UAB „Agrovet“ įsipareigojo projekte – galvijų ir kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche Kretingalėje numatytą gamybos pajėgumų įsisavinimo antrąjį etapą įgyvendinti tik išsprendusi susidarančių gamybos metu nuotekų tvarkymo savo jėgomis klausimą. Dėl antrojo etapo projektinių pajėgumų įsisavinimo UAB „Agrovet“ garantavo, kad savo jėgomis ir savo lėšomis finansuos projektinės dokumentacijos paruošimą ir pasistatys papildomus techninius įrenginius, reikalingus nuotekoms valyti. 2005 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija pripažino, kad Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti, įrenginių pajėgumas 175 kub. m per parą. 2008 m. gruodžio 1 d. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Šios sutarties 1.8 punkte numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 120 kub. m per parą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrius 2009 m. birželio 19 d. raštu atsisakė ieškovei UAB „Agrovet“ išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nuosavai nuotekų valymo įrenginių statybai. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2009 m. birželio 16 d. rašte nurodyta, kad 2009 m. sausio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente vykusio susirinkimo metu, kuriame taip pat dalyvavo UAB „Agrovet“ generalinis direktorius A. G., buvo prieita prie bendros nuomonės, kad Kretingalės miestelyje statyti antrus nuotekų valymo įrenginius netikslinga, nes jau yra numatyta esančių valymo įrenginių plėtra. 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, vietoje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo tiekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

15. Taip pat būtina akcentuoti, kad atsakovė UAB ,,Agrovet“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nurodoma kaip bankrutuojanti. Atsakovė UAB ,,Pajūrio mėsinė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m. gegužės 30 d. nurodoma kaip bankrutuojanti.

16. Apeliaciniu skundu atsakovės BUAB „Agrovet“ atstovas bankroto administratorius E. J. iš esmės teigia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakoves – dvi bankrutuojančias įmones – įvykdyti sutartį: savo jėgomis ir lėšomis parengti dokumentaciją ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius. Teigia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, jog atsakovės yra bankrutuojančios įmonės, todėl turi būti atsižvelgiama į ĮBĮ bei JANĮ nuostatas dėl bankrutuojančių įmonių įsipareigojimų vykdymo tvarkos bei bankroto proceso tikslus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17. Pagal teisės doktriną, jei yra bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencija, taikomos specialiosios teisės normos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog tiek atsakovei UAB „Agrovet“, tiek atsakovei „Pajūrio mėsinė“ yra iškeltos bankroto bylos (atsakovė UAB ,,Agrovet“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nurodoma kaip bankrutuojanti, atsakovė UAB ,,Pajūrio mėsinė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m. gegužės 30 d. nurodoma kaip bankrutuojanti), todėl sprendžiant ginčą, kurio viena iš šalių turi specialų bankrutuojančio asmens statusą, reikia remtis specialiomis JANĮ nuostatomis, o ne bendrosiomis CK nuostatomis.

18. Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą (įmonių veiklos sąvoka neabejotinai apima ir sudarytų sandorių vykdymą), kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Kadangi bankrutuojanti įmonė gali vystyti tik dviejų rūšių veiklą, t. y. administravimo veiklą, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę veiklą, skirtą įmonės turto gausinimui, po bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013).

19. Pagal ĮBĮ reglamentavimą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Šis įstatyme reglamentuotas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nustatytas bankrutuojančiai įmonei ir tokio draudimo tikslas yra užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu įgyvendinimą, t. y. užtikrinti visų kreditorių reikalavimų proporcingą patenkinimą, pvz., kad bankroto byloje reikalavimus pareikštų tiek kreditoriai, kurių reikalavimo tenkinimo terminas suėjęs, tiek kreditoriai, kurių reikalavimo tenkinimo terminai nesuėję. Atsižvelgiant į tai, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonei taikomas specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nebevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, šiuo atveju aktualus kitas aspektas – kokioms sąlygoms esant jo nesilaikoma. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą administratoriui leidžiama vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas įmonės sutartis, jeigu tokių sutarčių vykdymas naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Kartu šia norma siekiama apsaugoti kitos sutarties šalies teises. Taigi, administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d., o šį įstatymą pakeitė Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Taip pat akcentuotina kad JANĮ 28 bei 61 straipsniuose įtvirtintos nuostatos iš esmės yra analogiškos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 bei 4 punktuose nurodytam teisiniam reglamentavimui.

21. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės siekiamo sutartinio įsipareigojimo įvykdymas pareikalautų trečiųjų asmenų paslaugų pirkimo, o tam reikalingos papildomos piniginės lėšos. Tačiau bankroto proceso paskirtis yra patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus bei suderinti jų interesus. Todėl JANĮ normos būtent kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, o bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, bet jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (JANĮ 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pagrindo įpareigoti bankroto administratorių įvykdyti ginčo sandorį, kuris pasibaigė įstatymo pagrindu. Be to, įpareigojimo apeliantėms vykdyti tokią prievolę nustatymas pareikalautų finansinių bankrutuojančios įmonės lėšų, tai pažeistų bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus – ieškovei nepagrįstai būtų suteikta privilegijuota padėtis prieš pirmosios bei antrosios eilės kreditorius, pažeistas JANĮ imperatyvas, draudžiantis vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį bei teisinį pagrindą, atsiliepimų į skundą argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių neįvykdytos prievolės bei įpareigodamas ją įvykdyti ieškovę, neatsižvelgė į specialiąsias ĮBĮ bei JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pabaigą, t. y. neįvertino, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas pažeistų CPK 18 straipsnio nuostatas, kadangi toks teismo sprendimas neįvykdytinas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, neįvertino aplinkybių, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

25. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei kreipiantis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, atsakovės buvo veiklą vykdančios bendrovės, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. atsakovėms iškėlus bankroto bylas, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas tapo nebeįmanomas. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo teise į teisminę gynybą, tačiau dėl objektyvių priežasčių ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovė kalta dėl vykusio proceso, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, jog bylos šalys paliekamos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, šalims nepriteistinos.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliaciniu skundu atsakovė BUAB „Agrovet“ prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės BUAB „Agrovet“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti.