Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka, jog buvo nukentėjusiąją apkabinęs dviem sekundėm, tačiau nesutinka, kad laikė neleisdamas nukentėjusiajai pajudėti. Pargriovė nukentėjusiąją ant lovos, bet neprispaudė jos kūnu. Gal tik nepastebėjo, kad jai trūksta oro. Buvo atsisėdę po stalu. Buvo išgėręs ir nemiegojęs, tad sutinka, kad pagavo nukentėjusiąją. Sutinka, kad nutempė nukentėjusiąją nuo durų į kambarį. Nesutinka, kad nukentėjusiąją prispaudė savo kūnu pargriovęs ant grindų. Negaudė nukentėjusiosios. Neįkando nukentėjusiajai į dešinę šlaunį.

Grįžo iš pajūrio, kur porą mėnesių dirbo. Antrą dieną, kai grįžo, buvo nukentėjusiosios gimtadienis. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo tiesiai pas J., bet niekas neatidarė durų. Parašė jai. J. pasakė, kad ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis jai parašė klausdamas, ką ji planuoja veikti per gimtadienį, o ji atsakė, kad nori būti viena per gimtadienį. Jam kilo liūdesys ir nesuvokimas, dėl ko taip, per jos gimtadienį išgėrė vienas. Paryčiais jis įlipo pas J. per balkoną, kad nukentėjusioji grįžusi jį rastų. Nukentėjusioji gyvena antrame aukšte. Tai neadekvačiausias veiksmas. Lipo, nes žinojo, kad ji turi grįžti, norėjo su ja pasikalbėti. Jis užlipo į balkoną, o J. draugas buvo prie balkono durų ir išgirdo. Draugas atidarė duris. Jis (kaltinamasis) išvijo jį iš namų. Tą vaikiną pastūmė, trenkė kumščiu į veidą. Impulsyviai taip pasielgė, iš pykčio ir apmaudo. Prasidėjo konfliktas. Buvo neblaivus, nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi. Nukentėjusioji dėl draugo išvijimo isterikavo. O po 3-5 minučių ji pasakė jam (kaltinamajam) išeiti. Jis neišėjo, nes norėjo išsiaiškinti. Jis (kaltinamasis) prašė pasikalbėti, bandė raminti nukentėjusiąją, bandė paimti už rankų, bandė apkabinti. Pavyko apkabinti 2-3 sekundėms, bet nukentėjusioji nenorėjo. Jis (kaltinamasis) buvo atėmęs nukentėjusiosios telefoną. Nukentėjusioji mosikavo rankomis, kad jis ją praleistų, o jis (kaltinamasis) nepraleido. Nukentėjusioji susinervino, apsisuko ir paėmė telefoną. Tada jis link jos nuėjo, paėmė telefoną ir paprašė pasikalbėti. Jis nukentėjusiąją paleisdavo arba ji ištrūkdavo iš glėbio. Ji vėl už telefono ir vėl bandė eiti link durų. Buvo vienas kritimas ant lovos. Lova prie pat kambario. Jis stovėjo tarp koridoriaus ir kambario, metro atstumu iki lovos. Kažkuriuo momentu jis bandė apkabinti nukentėjusiąją, bet nukentėjusioji nesileido ir nugriuvo ant lovos, nes jis ją laikė apkabinęs. Buvo vienas šalia kito ir abu krito ant nugaros. Tada ji atsistojo ir nubėgo po stalu ir jis nuėjo po stalu. Sėdėjo po stalu gal minutę ar dvi ir į duris paskambino. Nukentėjusioji norėjo eiti, o jis sakė „pasikalbam, neinam“. Nebuvo nugriuvę ant grindų. O kai trečią kartą paskambino į duris, nukentėjusioji atidarė ir ten buvo policijos pareigūnai. Tikrai konfliktas vyko ne kelias valandas. Iki pareigūnų atvykimo konfliktas vyko 10-15 minučių.

Jų santykiai neaiškūs. Prieš tai draugavo, gyveno tuo adresu. Kartu gyveno nuo balandžio iki liepos. Kai gyveno kartu, tai iš dalies vedė bendrą ūkį. Nukentėjusiosios indelis gal buvo didesnis. Nuo namų raktą paimdavo, kai reikėdavo, bet rakto reikėdavo retai, nes nukentėjusioji būdavo namie. Įvykio metu raktų jis neturėjo, nes išvažiavo dirbti į pajūrį. Iki jo išvažiavimo, jų santykiai buvo geri, būdavo nuolat konfliktų. Jau prieš jam išvažiuojant dirbti buvo konfliktas, pykčiai, bet nebuvo taip, kad dėl to reikėtų nutraukti santykius. Jam grįžus rugpjūčio 31 d., daugiau laiko leido atskirai. Konfliktas įvyko rugsėjo 3 d. Iki rugsėjo 3 d. jis galvojo, kad nukentėjusioji yra jo antra pusė, draugė, partnerė. Kai važiavo namo, informavo nukentėjusiąją.

Liepos mėnesį nukentėjusioji jam rašė, kad jie išsiskyrė, kad nėra kartu. Parašė, kad jau nebekartu. Iš nukentėjusiosios pusės buvo tokios kalbos, kai jis išvažiavo dirbti į pajūrį. Jis išvažiavo vienas, bet norėjo važiuoti kartu su ja.

Mano, kad įvykio metu nukentėjusioji nenorėjo, kad jis būtų bute ir nenorėjo, kad būtų fizinis kontaktas. Nenori meluoti, fizinis kontaktas buvo, bet kaip pradinėse klasėse. Nežino ar nukentėjusiai patiko, kai jis bandė ją apkabinti, paimti. Daug jėgos jis nenaudojo. Bandė daugiau psichologiškai ją nuraminti, bandė paimti už rankų. Mano, kad jam (kaltinamajam) nuo tokių veiksmų negalėtų būti mėlynės, o nukentėjusiajai iš karto atsiranda, nors nebuvo jokio smurto. Vėliau jis mėlynes pamatė. Mano, kad nukentėjusioji galėjo jausti minimalų skausmą. Gal nukentėjusioji bėgdama po stalu arba iš po stalo, arba ant lovos atsitrenkė į kokį kampą. Gal ir jis stumtelėjo, bet nepiktybiškai. Jeigu jo nebūtų buvę, ji nebūtų jautusi fizinio skausmo ar susižalojusi. Jis jai puoselėjo jausmus. Jaučia savo kaltę, visiškai pripažįsta ją. Visada sakė tiesą. Truputį buvo išgėręs, tikrai nieko piktybiškai nenorėjo. Pasakė, viską kaip buvo, kiek atsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio, pavydo. Konflikto laikas galbūt galėjo būti ir didesnis. Sutinka, kad veiksmai buvo smurtiniai.

Nukentėjusioji J. R. apklausiama teisme parodė, kad įvykio metu kaltinamasis nebuvo jos sugyventinis. Rugsėjo 2 d. buvo išvažiavusi pas draugus ir planavo, kad eis į miestą viena. Visą naktį buvo mieste. K. jai skambino ir sakė, kad jos lauks. O ji jam atsakė, kad nelauktų, kad nenori. Ryte su draugu (K.) grįžo pas ją į namus, nes draugas nenorėjo grįžti pas save namo, nes draugė jau miegos. Jie sėdėjo, kalbėjo ir vienu momentu pamatė, kad kaltinamasis pas ją balkone. Tada draugas atidarė balkono duris, o K. jam iš karto trenkė. Nežino, kur K. pataikė, bet tikriausiai K. į veidą, nes visa nosis buvo kruvina. K. su K. stumdėsi ilgą laiką. Ji bandė išskirti. Kai pavyko juos išskirti, ji suprato, kad K. neišeis, draugas kraujuoja. Kadangi K. kraujavo, jam reikėjo pagalbos, tai jis išėjo, o K. nenorėjo išeiti. Viskas vyko apie 9 valandą ryto. Tiksliai nepasakys, bet atrodė, kad viskas labai ilgai vyko.

Kai K. išėjo, ji buvo koridoriuje, o K. ant lovos. Ji uždarė duris ir priėjo prie K. Ji bandė sakyti kaltinamajam, kad išeitų, bet jis sakė: „ne“. Ji bandė ir gražiai jo prašyti, kad jis išeitų, bet jis atsakydavo: „ne“. Tada ji pasakė, kad ji išeis, o kaltinamasis sakė: „ne“. Prasidėjo stumdymasis. Kaltinamasis ją pastūmė prie durų. Ji durų neuždarė, kad jeigu ateitų draugas, tai galėtų atidaryti duris. Atvažiavo draugas E., o tuo metu K. stumdėsi, bandė ją apkabinti, nuraminti, o ji bandė ištrūkti nuo jo ir bėgti. K. jai sakė, kad ji nusiramintų. Jis visada, kai ją apkabindavo arba prispausdavo sakydavo jai: „nusiramink“, o ji jam atsakydavo, kad nusiramins, kai jis išeis. Mano, kad jis jai sakė apsiraminti, nes ji muistėsi ir nenorėjo, kad jis ją laikytų. Ji tikrai bandė išsilaisvinti ir įnirtingai mosikavo rankomis, nes nenorėjo, kad jis ją laikytų ir būtų šalia. Bandė jį pastumti nuo savęs. Kaltinamasis ją apkabindavo, suimdavo. Stipriai suspausdavo iš priekio ir nugaros. Tada paimdavo, nutempdavo nuo durų arba ant lovos pargriaudavo. Ji porą kartų bandė bėgti link durų, bet suprato, kad tai beprasmiška. Pirmą kartą bėgo, kai išgirdo, kad kažkas stuksena į duris. Tai čia buvo ilgesnis stumdymasis prie durų, nes visaip bandė atidaryti duris. Kitą kartą vėl bandė bėgti, bet net iki koridoriaus nenubėgo. Kaltinamasis ją sugriebė ir paguldė ant lovos. Juto fizinį skausmą, jai buvo sunku kvėpuoti. Jautė, kad kaltinamasis ją spaudžia. Nukrito ant lovos. Tiksliai nepamena kaip, bet kaltinamasis atsigulė ant jos taip ją prispausdamas. Kaltinamasis visą laiką kartojo, kad ji turi ilsėtis, apsiraminti. Tada ją prispaudė ir, kai ji pradėjo visiškai dusti, sakė jam, kad negali kvėpuoti. Kai ji sakė, kad jai pritrūko oro, kaltinamasis nieko nedarydavo. Jis kaip buvo užspaudęs taip ir liko užspaudęs. Ji muistydavosi, rėkdavo, kad trūksta oro, tada jis galiausiai paleisdavo. Po kiek laiko jai pavyko išsitraukti ir jis ją paleido. Kai atėjo draugai, jie paskambino į duris. K. priėjo prie durų, pažiūrėjo ir pasakė: „O čia tavo draugai“. Ji nubėgo prie durų atidaryti, bet kaltinamasis jai neleido. Kaltinamasis ją nustūmė nuo durų ir ji išsigando. Tada ji nuėjo ir pasislėpė po stalu ir visą laiką prašė K., kad jis išeitų. Ji nežino, kiek laiko tai truko, nes jai atrodė, kad trunka visą amžinybę. Iš pradžių kaltinamasis sėdėjo ant lovos, nes stalas prieš lovą. K. bandė ateiti po stalu. Ji bandė trauktis, išstūmė jį iš po stalo. Galiausiai sėdėjo po stalu ir laukė, kad galbūt kažkas ateis, kažkas iškvies policiją. Galiausiai draugas E. iškvietė policiją ir kai pabeldė įnirtinai į duris, K. nuėjo prie durų ir kai pamatė, kad ten policijos pareigūnai, pasitraukė nuo durų. Tada ji iš po stalo pabėgo ir atidarė duris. Nepamena, kada atvažiavo pareigūnai, gal apie 13-14 val.

Ji žino, kad kaltinamasis jai kando. Tai galbūt nutiko tada, kai buvo po stalu. Kai bėgo pasitikti policijos pamatė žymes. Ji nežino, kodėl kaltinamasis kando. Ji jam tikriausiai irgi kando. Tikriausiai ji jį mušė rankomis. Galimai ji bandė kandžiotis ir muštis, nes bandė ištrūkti. Kaltinamasis porą kartų ją buvo pastūmęs. Vieną kartą jį krito ant kojos ir visą tą laiką skaudėjo tą koją.

Kaltinamasis norėjo pasikalbėti. Norėjo paimti telefoną, bet jam nepavyko, nes ji telefoną laikė stipriai. Kai ji norėjo kažkam paskambinti, jis bandydavo telefoną atimti. Ji bijojo, kad jis atims telefoną, nes tada negalėtų paskambinti policijai.

Kai atvyko pareigūnai, ji iš karto pasakė, kad nori, jog K. išeitų. Pareigūnai jį išsivedė. Sužalojimai žaste turbūt atsirado nuo stumdymosi.

Dėl netikslumų kaltinamojo parodymuose, nori pabrėžti, kad kai jis išvažiavo prie jūros, jie buvo išsiskyrę. Su juo kartu gyveno gal du nepilnus mėnesius. Po susipažinimo praėjus maždaug savaitei kartu apsigyveno, o išsiskyrė apie birželio mėnesį. Tada kaltinamasis susirinko visus daiktus ir grįžo pas mamą. Tai visą mėnesį jis net negyveno pas mamą. Ji aiškino, kad jie išsiskyrę, nes jie tiesiog negali būti kartu, nes jai netinka toks gyvenimas. Kai kaltinamasis buvo prie jūros, jie bendraudavo, bet ji sakė, kad jie išsiskyrę. Susirašydavo. Klausdavo kaip sekasi, viskas atrodė gražiai. Mano, kad abu skirtingai suvokė situaciją. Neįsivaizduoja, kodėl kaltinamasis nusprendė ateiti pas ją į namus. Santykių su K. nenori palaikyti. Norėtų, kad jam būtų uždrausta artintis prie jos. Baudžiamojo proceso metu, ilgą laiką kaltinamąjį matydavo prie namų. Dėl šito įvykio kitą dieną kreipėsi į policiją. anksčiau kvietė taip pat policiją, nes kartą naktį jis buvo prie durų. Kaltinamasis gyvena netoli, tai matė pro langą. Nežino, ar kaltinamasis laukia būtent jos, bet vieną kartą ji išėjo, o kaltinamasis stovėjo šalia. Kartais kaltinamasis jai parašo, kaip jai sekasi. Ji atrašo, kad viskas gerai ir paklausia jo, ar jis gyvas, sveikas.

Liudytojas K. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko nukentėjusiosios namų balkone. Įvykio dieną buvo pas J. namuose. Nepamena, kokia valanda buvo. Prieš tai skambino kaltinamasis, ieškojo J. J. verkė ir nenorėjo susitikti. Po kurio laiko K. atsirado J. balkone, antrame aukšte. Jis (liudytojas) atidarė balkono duris ir susistumdė su kaltinamuoju. Kaltinamasis buvo piktas ant nukentėjusiosios. Nežino, dėl ko kaltinamasis pyko ant nukentėjusiosios, galbūt dėl to, kad išsiskyrė ar susipyko. Jis su kaltinamuoju stumdėsi kambaryje. Buvo šauksmai, kad apsiramintų. J. prašė, kad jis (liudytojas) išeitų, o K., kad apsiramintų. Galbūt J. norėjo, kad jis (liudytojas) išeitų, nes bijojo, kad pradės muštis su kaltinamuoju. Kaltinamasis buvo piktas ir susierzinęs. O J. buvo išsigandusi ir nesupratusi, kaip kaltinamasis atsirado antrame aukšte. Tada jis (liudytojas) išėjo į šalia esantį miškelį ir paskambino E. B., nes išeidamas girdėjo, kad J. su kaltinamuoju pykstasi, rėkauja, o jis (liudytojas) pergyveno dėl J. Nežino, kodėl jis neiškvietė policijos. Paskambinęs E. pasakė, kad įvyko kivirčas, J. pergyvena. Iki kol atvažiavo E., jis laukė miškelyje. E. atvažiavo maždaug po 20-30 min. Bandė įeiti į J. butą. Gal 10 minučių skambino į duris, stukseno, kvietė. Už durų girdėjo šauksmus, riksmus, trankymus. Tada tiesiog išėjo ir su E. nutarė kviesti policijos pareigūnus. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad E. iškvietė policiją.

Kai su E. nuėjo nuo buto, atsisėdo į automobilį ir viskas. Nežino, ar policija buvo iškviesta iki to momento, ar kai jie jau buvo automobilyje. Automobilyje buvo keletą minučių. Tada iki policijos atvykimo, E. parvežė jį namo. Su pareigūnais jis nesimatė. Jam atrodo, kad kai E. jį parvežė namo, E. nuvažiavo atgal ir kontaktavo su J.

Teisme pagarsinus liudytojo K. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 49), kad: „J. R. pažįsta apie 4-5 metus, jie yra draugai. Artimų santykių tarp jų nėra. K. Ž. iš matymo pažįsta nuo 2023 m. vasaros, tačiau su juo anksčiau nebendravo ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis žinojo, kad anksčiau J. su K. buvo pora. 2023 m. rugsėjo mėn. pradžioje, paryčiais jis mieste sutiko J. Jis girdėjo, kaip jai skambino K. Ji prašė K. atsikabinti nuo jos. Kaip jis suprato, K. J. skambino kelis kartus. Vėliau jis kartu su J. nuvažiavo į jos butą, esantį antrame aukšte. Sėdėdami kambaryje bendravo. Abu buvo šiek tiek išgėrę. Tuo metu jis gėrė alų. Jam atrodo, kad J. gėrė vyną. Kažkokiu momentu K. vėl paskambino J. J. pastoviai verkė, sakė, kad nenori daugiau būti kartu su K., nes jo bijo. Jis paėmė ragelį ir paprašė K. nustoti skambinti J. bei palikti ją ramybėje. Jis kalbėjo ramiai. K. pradėjo sakyti, kad tai jo ir J. reikalas, pradėjo grasinti, kad ateis ir su juo susidoros. Tai sakydamas, K. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis (liudytojas) bandė jam paaiškinti, kad J. nenori su juo daugiau bendrauti. K. padėjo ragelį. Po kiek laiko jis pastebėjo, kad K. stovi J. buto balkone, prie durų iš balkono į kambarį. J. buto balkonas nėra įstiklintas. Jie net nepastebėjo, kaip K. užlipo į antrą aukštą. Kai jis atidarė duris, net nespėjo nieko pasakyti K., kai K. iškart sudavė jam nestipriai vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į nosį. Jam (liudytojui) iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jie pradėjo tampyti vienas kitą. J. tuo metu rėkė ir prašė K. išeiti. Tai tęsėsi kažkokį laiką, kol jam pavyko išsisukti ir jis išėjo iš J. buto. O J. ir K. liko bute. Tada jis paskambino jų bendram draugui E. B. ir paprašė atvažiuoti. E. atvažiavo pusvalandžio laikotarpiu. Kartu su juo jie buvo priėję prie J. buto durų, skambino, prašė atidaryti duris. Už durų jie girdėjo, kaip rėkė J. Jie girdėjo, kaip ji rėkė: „Paleisk mane!“. Tada E. iškvietė policijos pareigūnus. Pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai, E. jį pavežė namo, į J. butą jie nėjo. Šioje byloje jis nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Dėl jam suduoto smūgio, K. pretenzijų neturi, jokia žala jam padaryta nebuvo. Vėliau jam J. pasakė, kad su pareiškimu kreipėsi į policiją, nes K. prieš ją naudojo smurtą, tačiau smulkiau, kas tarp jų vyko, ji nepasakojo“. Liudytojas K. I. nurodė, kad paėmė telefoną ir, kad K. skambino J. K. J. skambino, kai jie buvo mieste. Nežino, kodėl J. verkė, gal dėl emocijų. J. būdinga dažnai verkti. Nenustebo dėl J. ašarų, tiesiog dėl jos pergyveno, nes ji sakė, kad bijo K. Jį (liudytoją) parvežė iki policijos atvykimo, tai turbūt ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo netiksliai nurodyta. Po įvykio bendravo su J., kai jam pradėjo skambinti nežinomas numeris. Jis neatsiliepė ir tada J. parašė, kad jam skambins tyrėja ir kvies į apklausą. Iš karto po įvykio J. nematė. J. apie įvykį pasakojo tik tiek, kad niekas ja netiki ir, kad neva ji viską išsigalvojo. Sakė, kad K. ją persekioja, jie išsiskyrė, ji nenori būti su K., o K. nori. J. jam nepasakojo, kas nutiko įvykio dieną ir ką K. darė. Po įvykio J. bijojo kaip viskas baigsis.

Liudytojas E. B. apklausiamas teisme parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. jis miegojo, kai iš ryto jam paskambino J. ir K. Neprisimena, bet atsiliepė ar atrašė. K. paprašė atvažiuoti iki J. namų, nes K. pas ją namie ir nepavyksta jo išvaryti iš buto. Jis (liudytojas) atvažiavo prie J. namų, sutiko K. Pokalbis su K. lauke užtruko gal 10 minučių. K. sutiko už J. namo. Abu nuėjo iki J. buto durų, daužė į duris, bet neatidarė. Negirdėjo, ką asmenys kalbėjo už buto durų. Girdėjo tik kad J. šaukė: „atidarykit duris“ ar „įleisk, įleisk“, kažką tokio. K. Ž. balso už durų negirdėjo. Suprato, kad durų niekas neatidarys. Nebuvo užėjęs į J. butą. Jis su K. išėjo iš laiptinės. Turėjo mintį pas J. užlipti į balkoną, bet suprato, kad čia nesąmonė, tad paskambino policijai, bet policijos nesulaukęs jis išvažiavo. Apie 20 minučių praėjo nuo to laiko, kai jis atvyko ir išvažiavo. Policijos nelaukė. Su policijos pareigūnais nebuvo susitikęs. Pareigūnai jam tik paskambino telefonu.

Po įvykio kalbėjo su J. Ji sakė, kad atvažiavo policija ir K. išėjo ir nebepasirodė. Taip pat J. sakė, kad K. Ž. neleido jai prieiti prie durų ir jų atidaryti. Smulkmenų nepamena, bet J. sakė, kad atvykus policijai atidarė duris ir K. buvo išprašytas iš namų.

Liudytoja V. G.-B. apklausiama teisme parodė, kad įvykio metu ji dirbo policijos pareigūne. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Nuvykus į vietą, duris atidarė neblaivi mergina. Mergina pasakė, kad vartojo alkoholį, nes šventė gimtadienį. Užėjo į butą, kuriame kitame kambaryje buvo jaunuolis. Mergina sakė, kad tarp jų kilo konfliktas. Mergina prašė tą jaunuolį išvaryti ir, kad jis daugiau su ja (nukentėjusiąja) nebendrautų. Vaikinas paaiškino, kad jie yra pora, kad jis visą vasarą dirba ir siunčia pinigus už butą. Vaikinas pasakė, kad kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kur dirbo, jo neįleido, tad jis įlipo per balkoną ir abu susipyko. Kai bendravo su mergina ir jaunuoliu, kitų asmenų nebuvo. Mergina pasakojo, kad kažkas buvo atėjęs, kad kažkas išėjo, buvo chaosas, tai ji (liudytoja) nesuprato, kiek tų žmonių buvo. Mergina buvo labai sujaudinta, buvo sunku bendrauti. Ji (liudytoja) apžiūrėjo merginą, bet nematė sužalojimų ir bute nematė muštynių vaizdo. Paklausė merginos, ar buvo smurtas, ar buvo sužalojimai, ar skausmas kažkoks, tai mergina atsakė, kad vaikinas trukdė jai prieiti prie durų, nes už durų buvo kažkokie vaikinai ir ji (nukentėjusioji) norėjo išeiti. Kadangi mergina negalėjo išeiti iš buto, tai tie vaikinai iškvietė policiją.

Jaunuolis verkė ir sakė, kad nesitikėjo tokios situacijos, gailėjosi prarastų santykių. Paaiškino vaikinui, kad jis nereikalingas ir nesirodytų, tai tada vaikinas išėjo. Vaikinas dar stovėjo prie namo ir verkė. Neprisimena, ar jaunuolis kažką sakė dėl smurto. Jei būna smurto požymiai ir būtų kažkas pareiškęs, kad buvo smurtas, tai ji (liudytoja) pradeda ikiteisminį tyrimą. Tuo metu, įvertinus situaciją, nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Nieko neįžvelgė, nes vertina pagal žmonių žodžius. Smurto požymių nebuvo. Jeigu žmogus neigia, kad buvo smurtas, tačiau vis tiek pasižiūri į žmogų, tai būna ar veidas sumuštas, ar kažkur mėlynės, apibrozdinimai, bet tuo atveju to nebuvo. Ne kartą klausė merginos ar jos nemušė, bet mergina prašė išprašyti vaikiną iš buto ir, kad daugiau nenori su juo bendrauti. Mergina neigė, kad buvo smurtas. Neprisimena, ką mergina sakė, bet jeigu mergina būtų pasakiusi, kad ją mušė ar, kad jai skaudėjo, tai ji (liudytoja) būtų pradėjusi ikiteismini tyrimą. Neapžiūrėjo viso merginos kūno. Apžiūrėjo matomas vietas. Jeigu būtų įtarusi smurtą, tai būtų surašiusi tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir asmuo būtų sulaikytas. Bet vėliau, po dienos ar dviejų, mergina atėjo parašyti pareiškimą ir tada mergina pasakė, kad jai skaudėjo ar kažką panašaus. Neprisimena, ką mergina aiškino atėjusi į komisariatą. Nustebo (liudytoja), kad mergina atėjo.

Nukentėjusiosios J. R. 2023 m. rugsėjo 3 d. pareiškime nurodyta, kad įvykis įvyko 2023 m. rugsėjo 3 d. nuo 9.30 val. iki 12 val. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė, kad K. Ž. įsibrovė į jos butą per balkoną. Ji tuo metu buvo su draugu, kuris nieko nenutuokdamas atidarė balkono duris. K. Ž. iš karto pradėjo naudoti fizinį smurtą, porą smūgių sudavė į veidą ir reikalavo, kad draugas išeitų iš buto. Kai draugas paliko butą, ji liko viena su K. Ž.. Apie tai ji pranešė savo kitam draugui E. B. prašydama pagalbos. Ji reikalavo K. Ž., kad jis paliktų jos butą, bet K. Ž. nekreipė dėmesio ir pradėjo naudoti fizinį bei psichologinį smurtą. Atvykus E. B., K. Ž. neleido jai jų įsileisti į butą ir pakartotinai naudojo fizinį smurtą. Tuo metu E. B. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ją apklausė ir išlydėjo K. Ž. iš jos buto. Pareiškimą iš karto atsisakė rašyti, nes buvo šoko būsenoje (t. 1, b. l. 1-2).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, E. B. pranešė apie įvykį, nurodydamas, kad pas jo draugę atėjo buvęs sugyventinis, užsirakino bute ir galimai prieš ją smurtauja. Girdisi kaip draugė šaukiasi pagalbos. Pranešėjas negali patekti į butą. Pranešėjo skambučio data 2023 m. rugsėjo 3 d. 11.20 val. Prie papildomos informacijos nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 3 d. 12.25 val. atvykus, duris atidarė J. R., kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi. Taip pat bute buvo K. Ž., kuris taip pat buvo neblaivus. J. paaiškino, kad anksčiau su K. draugavo, bet daugiau jo matyti nebenori, prašė asmenį išprašyti ir, kad nenori daugiau jo matyti. Jokio smurto nebuvo. K. Ž. paaiškino, kad du mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), o grįžęs į J. gimtadienį sužinojo, kad ji jam neištikima ir nori pasiaiškinti kas ir kaip. Jaučiasi apgautas ir pats pas J. net kojos nekels dėl jos elgesio. Asmuo išprašytas be pretenzijų, pareiškimo nėra. Pranešėjas nieko nematė, nežino, nes buvo tik prie durų ir girdėjo ginčą (t. 1, b. l. 11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad apie įvykį pranešė J. R.. Įvykio įregistravimo laikas: 2023 m. rugsėjo 3 d. 19.32 val. Papildomai nurodyta, kad su pranešėja susisiekta. Moteris dėl šio įvykio jau bendravo su policijos pareigūnais (ROIK: 0123000525193), o dabar nusprendė rašyti pareiškimą ir norėjo sužinoti kaip tą padaryti (t. 1, b. l. 5).

Įvykio vietos 2023 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas buto vidus: prieškambaris ir kambarys (su išėjimu į balkoną. Matyti, kad pro įėjimo duris į butą patenkama į buto prieškambarį. Praėjus pieškambarį yra durys į kambarį, o už jų kambario dešinėje yra iš karto lova (nuotraukos Nr. 2 ir 7). Kambarys apstatytas baldais, kambario gale yra išėjimas į balkoną. Prieškambaryje taip pat matosi pastatyta komoda (t. 1, b. l. 14-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2783/2023 (01) nurodyta, kad:

1. J. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir abiejose kojose, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina, 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. rugsėjo 7 d. Tikėtina, kad J. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

2. J. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11-a trauminių poveikių;

3. J. R. nustatyti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės;

4. sužalojimai, nustatyti J. R., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirtai;

5. J. R. nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais daiktais, neatmetama galimybė, kad sužalojimai kojose galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus;

6. J. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 40-41).

Nukentėjusioji J. R. elektroniniu paštu pateikė nuotraukas pavadinimais „IMG_20230919_210857.jpg“ ir „IMG_20230903_210910.jpg“, kuriose užfiksuoti sužeidimai ant jos kūno (kojų ir rankos). Nuotraukoje „IMG_20230919_210857.jpg“ matosi mėlynės (raudonos spalvos) ant nukentėjusiosios kojų prie kelių ir šiek tiek žemiau kelių. Nuotraukoje „IMG_20230903_210910.jpg“ matosi mėlynės ant nukentėjusiosios dešinės rankos iš užpakalinės pusės. Matosi tiek raudonos, tiek jau tamsesnės spalvos mėlynės (t. 1, b. l. 43-46).

Bendrojo pagalbos centro skambučių ir jų 2023 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėti du BPC skambučių garso įrašai:

1. Skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92219648894, skambu io prad ia 2023-09-03 19 27 46).mp3“. Skambučio pradžia 2023 m. rugsėjo 3 d. 19.27 val. Iš pradžių girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir vyro, kuris klausė, kur kreiptis dėl pareiškimo pateikimo, nes sumušė merginą. Vėliau pokalbį tęsė nukentėjusioji, kuri nurodė adresą, kur buvo sumušta. Nurodo, kad viskas vyko ryte (t. y. 2023 m. rugsėjo 3 d.), kad buvo pareigūnai, pareiškimo nepateikė, nes buvo šoko būsenoje ir dabar suprato, kad reikia parašyti pareiškimą. Nukentėjusioji nurodo, kad įvykis vyko ilgai, tiksliai negali pasakyti, bet kažkur nuo 10 val. iki 13 val., kad ją sumušė buvęs draugas K. Ž.;

2. skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92219648894, skambu io prad ia 2023-09-03 19 32 31).mp3“. Skambučio pradžia 2023 m. rugsėjo 3 d. 19.32 va. Girdisi pokalbis tarp BPC darbuotojos ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji nurodo, kad neseniai skambino ir nori nurodyti, kad su ja susisiektų kitu telefono numeriu (padiktuoja) (Pastaba. Apžiūros protokole klaidingai nurodytas nukentėjusiosios padiktuotas telefono numeris) (t. 1, b. l. 61-62).

Iš BPC skambučio garso įrašo ir jo 2023 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID 92219540974, skambu io prad ia 2023-09-03 11 17 13).mp3. Pranešėjas E. B., mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Skambučio pradžia 2023 m. rugsėjo 3 d. 11.17 val. E. B. nurodo, kad pas jo draugę atėjo buvęs vaikinas, užrakino duris, jo (pranešėjo) draugui davė į galvą, jo (pranešėjo) neįleidžia, draugė spiegia, negali pabėgti iš namų. Nurodo, kad jo draugė su buvusiu vaikinu prieš pusę metų išsiskyrė, bet jis per balkoną įlipo. Nurodo adresą ir užėjimo kodą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 11:38:53, baigė proceso veiksmus 12:26:01 (t. 1, b. l. 66).

Vaizdo įrašo, daryto pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, kūno kamera ir jo 2023 m. spalio 5 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įarašas „PSS-20230903-114521UTC+0300.mp4“. Matosi, kaip pareigūnai vyksta į įvykio vietą, ilgai beldžiasi į buto duris. Po kurio laiko buto duris atidaro nukentėjusioji, šalia stovi kaltinamasis. Nukentėjusioji J. R. yra susijaudinusi, apsiverkusi, prašo išvesti iš buto kaltinamąjį. Užėjęs pareigūnas kaltinamąjį nusivedė į kambarį, o pareigūnė nukentėjusiąją nusivedė į virtuvę. Kaltinamasis nurodo, kad buvo nukentėjusiosios gimtadienis, prisistato, pateikė savo dokumentą pareigūnui. Kaltinamasis aiškina pareigūnui, kad jis dirbo, o nukentėjusioji jį išdavė. Grįžo ir užėjęs pamatė, kad nukentėjusioji sėdi su kitu. Taip pat nurodo, kad jis susistumdė su tuo vaikinu. Vėliau pareigūnas nueina į virtuvę pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nurodė, kad pagalbą iškvietė ne ji, nes ji negalėjo, kaltinamasis sakė, kad atims telefoną ir sudaužys. Nurodo, kad K. Ž. įlipo pro balkoną, kad jie kartu negyvena, išsiskyrė prieš 2-3 mėnesius, tačiau kaltinamasis aiškina, kad jie neišskyrė ir, kad ji turi su juo ilsėtis ir miegoti, kad jis nesupranta, jog jie išsiskyrę, kad pastoviai sėdi prie jos durų. Nukentėjusioji prašo jį išvesti. Pareigūnas paklausė, ar kaltinamasis nesmurtavo, o nukentėjusioji nurodė, kad nieko nesakys ir, kad prašo tik jį išvesti. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas su kaltinamuoju išeina iš buto (t. 1, b. l. 70).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į kito asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).???

Nagrinėjamu atveju K. Ž. kaltinamas kitokio smurto panaudojimu. Kitoks smurtavimas, tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant ir kt.

Versijos, kas vyko bute tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios iš dalies skiriasi.

Visų pirma teismas tikslina kaltinimo aplinkybę dėl konflikto laiko. Kaltinime nurodyta, kad konfliktas vyko nuo apie 8.30 val. iki apie 11.30 val. Savo pareiškime policijai nukentėjusioji nurodė, kad viskas prasidėjo apie 9.30 min., o paskambinusi bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad viskas truko nuo 10 val. iki 13 val. Kaltinamajam atrodo, kad konfliktas truko keletą minučių. Iš nukentėjusiosios ir liudytojo K. I. parodymų matyti, kad nukentėjusioji iš buto negalėjo išeiti gan ilgai. Iš liudytojo K. I. parodymų matyti, kad jis iki išeinant iš nukentėjusiosios buto dar stumdėsi su kaltinamuoju, išėjęs nuėjo į miškelį ir paskambino E. B., praėjo apie 20-30 min. kol atvyko liudytojas E. B.. Iš E. B. ir K. I. parodymų matyti, kad atvykus E. B. jie apie 10 min. kalbėjo, po to apie 10 min. beldė į nukentėjusiosios duris, po to nusprendė iškviesti policiją ir išvažiavo. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, E. B. skambino 11.20 val., policija atvyko 11.38 min. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas tikslina kaltinimo aplinkybę, nurodydamas, kad konfliktas prasidėjo apie 10 val. ir truko iki atvyko policija apie 11.30 val., t. y. apie 1.30 val., nes tai labiausiai atitinka aptartus duomenis. Šios aplinkybės patikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, nes konflikto laikas sutrumpintas.

K. Ž. teisme pripažino, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų, tačiau, pasak kaltinamojo, jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Sutiko, jog buvo nukentėjusiąją apkabinęs, tačiau nesutiko, kad laikė neleisdamas nukentėjusiajai pajudėti. Nurodė, kad jie buvo nukritę ant lovos, bet neprispaudė jos kūnu. Gal tik nepastebėjo, kad jai trūksta oro. Buvo atsisėdę po stalu kartu su nukentėjusiąją. Buvo išgėręs ir nemiegojęs, tad sutiko, kad pagavo nukentėjusiąją, kad tempė nukentėjusiąją nuo durų į kambarį. Nesutiko, kad įkando nukentėjusiajai į dešinę šlaunį.

Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nes jis, nenorėdamas jos išleisti iš namų, sulaikydavo ir spausdavo. Ji bandydavo išsilaisvinti. Stipriai suspausdavo iš priekio ir nugaros. Tada paimdavo, nutempdavo nuo durų arba ant lovos pargriaudavo. Ji porą kartų bandė bėgti link durų, bet suprato, kad tai beprasmiška. Pirmą kartą bėgo, kai išgirdo, kad kažkas stuksena į duris. Tai čia buvo ilgesnis stumdymasis prie durų, nes visaip bandė atidaryti duris. Kitą kartą vėl bandė bėgti, bet net iki koridoriaus nenubėgo. Kaltinamasis ją sugriebė ir paguldė ant lovos. Juto fizinį skausmą, jai buvo sunku kvėpuoti. Jautė, kad kaltinamasis ją spaudžia. Nukrito ant lovos. Tiksliai nepamena kaip, bet kaltinamasis atsigulė ant jos taip ją prispausdamas. Kaltinamasis visą laiką kartojo, kad ji turi ilsėtis, apsiraminti. Tada ją prispaudė ir, kai ji pradėjo visiškai dusti, sakė jam, kad negali kvėpuoti. Kai ji sakė, kad jai pritrūko oro, kaltinamasis nieko nedarydavo. Jis kaip buvo užspaudęs taip ir liko užspaudęs. Ji muistydavosi, rėkdavo, kad trūksta oro, tada jis galiausiai paleisdavo. Kai atėjo draugai, jie paskambino į duris. K. priėjo prie durų, pažiūrėjo ir pasakė: „O čia tavo draugai“. Ji nubėgo prie durų atidaryti, bet kaltinamasis jai neleido. Kaltinamasis ją nustūmė nuo durų ir ji išsigando. Tada ji nuėjo ir pasislėpė po stalu ir visą laiką prašė K., kad jis išeitų. Ji nežino, kiek laiko tai truko, nes jai atrodė, kad trunka visą amžinybę. K. bandė ateiti po stalu. Ji bandė trauktis, išstūmė jį iš po stalo. Galiausiai sėdėjo po stalu ir laukė, kad galbūt kažkas ateis, kažkas iškvies policiją. Ji žino, kad kaltinamasis jai kando. Tai galbūt nutiko tada, kai buvo po stalu. Kai bėgo pasitikti policijos pamatė žymes. Ji nežino, kodėl kaltinamasis kando. Ji jam tikriausiai irgi kando. Tikriausiai ji jį mušė rankomis. Galimai ji bandė kandžiotis ir muštis, nes bandė ištrūkti. Kaltinamasis porą kartų ją buvo pastūmęs. Vieną kartą jį krito ant kojos ir visą tą laiką skaudėjo tą koją.

Vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į konflikto trukmę (apie 1.30 val.), kaltinamojo būklę (susierzinęs ir agresyvus) ir veiksmus, nukentėjusiosios psichologinę būklę įvykių metu (stipriai susijaudinusi), konflikto intensyvumą, kaltinamosios parodymų nuoseklumą. Teismo nuomone, nukentėjusiosios parodymai iš esmės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nors ji tiksliai neprisiminė kiekvieno savo ir kaltinamojo veiksmo sekos. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nukentėjusioji negali tiksliai atpasakoti įvykių sekos, savaime nedaro jos parodymų nepatikimais. Nukentėjusioji pirmos apklausos metu iš karto nurodė, jog ji dėl patirtų išgyvenimų negali viso tiksliai prisiminti, kad kaltinamojo tapatūs veiksmai kartojosi ne vieną kartą. Jos stiprų susijaudinimą iš karto po įvykio patvirtino teisme apklausta liudytoja (policijos pareigūnė) V. G.-B., kuri nurodė, kad su nukentėjusiąja buvo sunku bendrauti, nes ji buvo labai susijaudinusi. Pats kaltinamasis nukentėjusiosios būklę konflikto metu apibūdino kaip isterišką. Vaizdo įraše, darytame pareigūno kūno kamera, taip pat užfiksuota susijaudinusi nukentėjusioji, kartojanti tik vieną norą, kad kaltinamasis išeitų iš jos buto. Iš veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios stiprų susijaudinimą lėmė tai, kad kaltinamasis netikėtai jos bute atsirado įlipęs į balkoną ir kaltinamojo tolesni veiksmai. Pasak liudytojo K. I., kad jau atidarius balkono duris kaltinamasis buvo agresyvus, iš karto smūgiavo K. I. į veidą (kaltinamasis neneigė šios aplinkybės), dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Liudytojas K. I. parodė, kad kaltinamasis buvo piktas ant nukentėjusiosios, susierzinęs, galbūt dėl to, kad išsiskyrė ar susipyko. J. prašė, kad jis (liudytojas) išeitų, o K., kad apsiramintų. Galbūt J. norėjo, kad jis (liudytojas) išeitų, nes bijojo, kad pradės muštis su kaltinamuoju. Jam išėjus girdėjo konfliktą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, šauksmus, pergyveno dėl nukentėjusiosios. Visa tai rodo, kad nukentėjusiosios negalėjimą tiksliai atpasakoti įvykių seką lėmė stiprus susijaudinimas įvykio metu, konflikto intensyvumas ir trukmė, tai, kad tapatūs jos (veržimasis prie durų, priešinimasis ir kt.) bei kaltinamojo (tempimas, apkabinimai, vertimas ir prispaudimas) veiksmai kartojosi ne kartą ir ne du. Pažymėtina ir tai, kad dalį veiksmų pripažino ir kaltinamasis, o būtent, kad nukentėjusiąją, bandančią ištrūkti apkabindavo, temdavo nuo durų į kambarį, kad buvo nukritę ant lovos jis ją buvo prispaudęs šiek tiek, kad nesipriešintų. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis ją, besipriešinančią ir bandančią išeiti iš buto ar atidaryti buto duris, pagaudavo, apkabindavo ir stipriai laikydavo, kad pastumdavo, neleisdamas prieiti prie durų, pargriaudavo ir užgulęs laikydavo, nes iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos pačios tam tikrą laiką pasipriešinimo veiksmai buvo intensyvūs (grūmėsi su kaltinamuoju, kandžiojosi, trankė plastmasiniu buteliu į įvairias kaltinamojo kūno vietas ir kt.).

Aplinkybes, kad konfliktas buvo intensyvus, kad nukentėjusioji tyčia nebuvo išleidžiama iš buto ir jai nebuvo leidžiama atidaryti durų patvirtina liudytojų K. I. ir E. B. parodymai, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Liudytojas K. I. nurodė, kad išeidamas iš nukentėjusiosios namų girdėjo, kad J. su kaltinamuoju pykstasi, rėkauja, o jis (liudytojas) pergyveno dėl J., todėl iškvietė į pagalbą draugą E. B.. Atvykus E. B. gal 10 minučių skambino į duris, stukseno, kvietė. Už durų girdėjo šauksmus, riksmus, trankymus. Tada tiesiog išėjo ir su E. nutarė kviesti policijos pareigūnus. Liudytojas E. B. nurodė, kad K. I. paskambinęs paprašė atvažiuoti prie nukentėjusiosios namų, nes K. pas ją namie ir nepavyksta jo išvaryti iš buto. Patvirtino, kad abu nuėjo iki J. buto durų, daužė į duris, bet neatidarė. Negirdėjo, ką asmenys kalbėjo už buto durų. Girdėjo tik kad J. šaukė: „atidarykit duris“ ar „įleisk, įleisk“, kažką tokio. K. Ž. balso už durų negirdėjo. Suprato, kad durų niekas neatidarys. Iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai ne kartą beldė į nukentėjusiosios duris ir jos buvo atidarytos tik tada, kai buvo nurodyta, jog duris reikalauja atidaryti policijos pareigūnai. Pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo neišleidžiama iš buto. Šios aplinkybės ir nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, patvirtina faktą, kad kaltinamasis apie valandą neleido nukentėjusiajai išeiti iš buto, atidaryti buto durų draugams, kurie beldė ir skambino apie 10 min. Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo išsiaiškinti su nukentėjusiąja ir neleido išeiti, kad galiausiai nuo jo nukentėjusioji pasislėpė po stalu, neneigė, kad tempė nukentėjusiąją ir ją buvo ne kartą sulaikęs besiveržiančią prie durų. Patvirtino, kad buvo atėmęs nukentėjusiosios telefoną, kad nukentėjusioji reikalavo ją paleisti ir bandydavo ištrūkti, kai jis apkabindavo, kad tai buvo kelis kartus.

Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina minėta specialisto išvada. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ją laikydavo pakankamai stipriai suspaudęs. Nėra galimybės nustatyti kuriuo įvykio metu buvo padarytos kraujosruvos abiejose kojose (kairės šlaunies priekinio – išorinio paviršių viršutiniame trečdalyje; kairės šlaunies nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje; dešinės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje; dešinio kelio išoriniame paviršiuje; dešinės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje), tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis porą kartų ją buvo pastūmęs. Vieną kartą jį krito ant kojos ir visą tą laiką skaudėjo tą koją. Be to, akivaizdu, kad pati savęs nukentėjusioji nežalojo, o patirti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, neleidžiant aktyviais veiksmais jai išeiti iš buto.

Taigi, teismas įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir visumoje, vadovaujasi nukentėjusiosios, liudytojų K. I. ir E. B. parodymais, kurie vienas kitam neprieštarauja ir papildo; nukentėjusiosios parodymais apie kaltinamojo naudotus smurtinio pobūdžio veiksmus ir jos patirtus sužalojimus bei fizinį skausmą, kuriuos nustatė ir specialistas, nukentėjusiosios apžiūros metu. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis iš esmės neneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, tik jas pasakoja sau palankesne linkme, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį ir pateisinti savo netinkamą elgesį.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kai kalbama apie nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko fizinis kontaktas. Nuteistasis pripažino, kad atliko tam tikrus veiksmus, t. y. pagaudavo ir temdavo nukentėjusiąją nuo durų į kambarį, apkabindavo ir neleisdavo ištrūkti. Šie nuteistojo veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nuteistojo deklaruojamas jo elgesio motyvas, t. y. nuraminti nukentėjusiąją, išsiaiškinti tarpusavio santykius.

Nors nukentėjusiosios sveikatai padariniai buvo trumpalaikiai, tai savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Šiuo atveju mažiausiai apie valandą nukentėjusiajai buvo aktyviais veiksmais neleidžiama išeiti iš buto, ji buvo stabdoma stumiant, griaunant, stipriai apkabinant ir laikant, prispaudžiant prie grindų ar lovos, o vienu metu, pasak nukentėjusiosios, ji sunkai begalėjo įkvėpti ir tai sakė kaltinamajam, kuris reagavo ne iš karto. Teismo nuomone, K. Ž. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinama BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.???

Iš bylos duomenų (kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisme duotų parodymų) matyti, kad kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino iš dalies. Nors 2024 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu davęs parodymus kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau matyti, kad jis neigia tyčia fiziškai smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Kaltinamasis bandydamas sumenkinti savo veiksmus, aiškino, kad jo veiksmai buvo labiau kaip nukentėjusiosios apkabinimas, bandymas nuraminti. Visa tai rodo, kad nors kaltinamasis nurodė teisme pripažįstąs kaltę, tačiau vis tiek linkęs sumenkinti savo veiksmų pobūdį, kas nesuteikia pagrindo konstatuoti esant K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamasis K. Ž. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai, jo smurtiniai veiksmai buvo nevienkartiniai ir truko gan ilgą laiko tarpą (laikė, neleido nukentėjusiajai pajudėti, nors ji tam priešinosi, pargriovė ant lovos, stipriai spaudė savo kūnu, neleisdamas pajudėti, po to nutempė nuo durų, pargriovė ant grindų ir pan.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis teismui pateikė rekomendaciją iš buvusios darbovietės (t. 2, b. l. 36), kurioje nurodoma, kad kaltinamasis nuo 2024 m. liepos 19 d. dirba MB „A.“ priklausančiame restorane „D.“ (duomenys neskelbtini). Jis įvertinamas kaip atkaklus ir darbštus darbuotojas, kad jis pasižymi gabiu ir strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės veikla. Kaip žmogus, yra labai jautrus klientų ir kolegų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, visada stengiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu. 2023 m. spalio 25 d. duomenimis, per vienus metus K. Ž. administracinėn atsakomybėn netrauktas (t. 1, b. l. 81). Praeityje teistas 10 kartų, iš kurių 9 kartus iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis (8 kartus veikas padarė būdamas nepilnamečiu, du kartus – veikas padarė sulaukęs pilnametystės). Nagrinėjamą veiką padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo. Praeityje ne kartą teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 180 straipsnio 1 bei 2 dalis). Ne kartą K. Ž. buvo skiriamos griežčiausios – su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Ne kartą buvo atidėtas bausmių vykdymas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Nusikalto ir šios bylos nagrinėjimo metu (2024 m. vasario 14 d. įvykdė plėšimą panaudojant smurtą).