- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-08
- Bylos Nr.
- e2-15861-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01457-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Atsakovas
- T. N.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo T. N. pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-06-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11675-948/2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-06-26 sprendimu už akių ieškovo A. J. ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovo T. N. ieškovo naudai priteista 5000 Eur skola, 309,60 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 119 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Taip pat iš atsakovo priteistos 10,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes persiuntus šią bylą iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, epp sistemoje nebuvo įtrauktas atsakovo atstovas advokatas M. G., nors atstovavimo sutartis yra pateikta ir byla turi būti vedama per advokatą. Neįtraukus advokato į epp sistemą, jam nebuvo siunčiami jokie pranešimai, todėl atsakovas nebuvo tinkamai atstovaujamas, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių, manydamas, kad viską žino advokatas, kuris turi laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Advokatas buvo prijungtas į epp sistemą advokato iniciatyva tik 2025 07 04, todėl laikytina, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie atsiliepimo pateikimą. Taip pat nesutinka, kad pareiškėjas turi teisę iš jo reikalauti skolos įvykdymo, nes tokios prievolės prieš ieškovą neturi. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad skolino jam pinigus pagal 2023 m. spalio 11 d. skolos raštelį, tačiau iš šio raštelio yra matyti, kad šalys tarėsi dėl paskolinių santykių, tačiau nėra jokių duomenų apie pinigų perdavimą, sandorio įvykdymą. Ieškovas pinigų nepervedė kaip žadėjo, todėl sandoris liko neužbaigtas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo elgesys, nes suėjus skolos mokėjimo terminui, ieškovas į jį dėl skolos grąžinimo nesikreipė. CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 1500 eurų. CK 6.871 str. 4 d. numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šiuo atveju nesilaikant notarinės formos reikalavimų, sandoris yra negaliojantis.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį, kurios pagrindu byloje buvo pateikti skolininko prieštaravimai. Sudaryta sutartis įpareigoja abi šalis bendradarbiauti ir kooperuotis ją vykdant. Atsakovas asmeniškai gavo pranešimą apie ieškinio pateikimą bei nustatytą terminą atsiliepimui pateikti. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Atsakovas, kaip ir kiekviena proceso šalis, siekdamas apginti savo interesus, privalėjo domėtis civilinės bylos eiga ir tinkamai vykdyti procesines pareigas. Šalies neveikimas ir nesidomėjimas procesu negali būti pateisinamas, todėl už netinkamą procesinį elgesį atsakovas turi prisiimti atsakomybę. Advokato neprijungimas prie EPP sistemos savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos pateikti atsiliepimą laiku, ar bent jau kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Atsakovas turėjo realią galimybę gintis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad paskolos suma jam nebuvo perduota ir kad sandoris negalioja dėl nesilaikytos notarinės formos. Skolos raštelyje yra ieškovo ir atsakovo parašai, dokumentas surašyta atsakovo ranka, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovas pinigus iš ieškovo skolinosi, t. y., nurodyta skolinama pinigų suma, jos suteikimo ir grąžinimo terminas, paskolos gavėjo (atsakovo) patvirtinimas, kad pinigus jis gavo. Skolos raštelio turinys, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, patvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir pinigų perdavimo atsakovui faktą. Tai reiškia, kad yra pagrindas preziumuoti paskolos sutarčių sudarymo faktą, todėl įrodyti priešingai, t. y. kad pinigai nebuvo perduoti, privalo atsakovas kaip paskolos gavėjas. Atsakovas teismui buvo pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė nesutikimo argumentus, jog kartu su pareiškimu nebuvo pateiktas skolos raštelis bei, kad sandoris sudarytas nesilaikant notarinės formos, todėl, jo teigimu, yra negaliojantis. Pažymėtina, kad teikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo, atsakovas neginčijo fakto, jog pinigus iš ieškovo gavo. Pinigų perdavimo aplinkybę jis pradėjo neigti tik po to, kai buvo priimtas sprendimas už akių. Tokį atsakovo pozicijos pasikeitimą ieškovas vertina kaip gynybinę priemonę, kuria siekiama išvengti prievolės grąžinti skolą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skolos raštelis laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu paskolos sumos perdavimą, o įrodinėjimo pareiga, jog pinigai faktiškai nebuvo gauti, tenka atsakovui. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškinyje pateiktas 2023-10-11 atsakovo ranka surašytas ir jo pasirašytas skolos raštelis aiškiai patvirtina, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 5000 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2024-01-31. Nors atsakovas teigia, kad sandoris neįvyko, nes ieškovas nepervedė nurodytos pinigų sumos į atsakovo sąskaitą, tačiau iš pateikto skolos raštelio matyti, kad šalys nesitarė dėl pinigų pervedimo bankiniu pavedimu, nes tokios sąlygos nėra įrašyta skolos raštelyje. Pagal CK 6.873 straipsnio 3 dalį toks raštelis laikytinas tinkamu paskolos sutarties įrodymu, patvirtinančiu paskolos dalyko perdavimą. Atsakovas nei vieno iš CPK 287 straipsnyje pagrindų sprendimui už akių peržiūrėti nenurodė ir neįrodė, naujų įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad pagal skolos raštelį pinigų faktiškai negavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo atmesti ir priteisti iš atsakovo turėtas 400 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
4. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
5. Įstatymas numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).Ypatingas dėmesys nagrinėjant tokį pareiškimą yra skiriamas aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimui, neatvykimo į teismo posėdį ir neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbą, įvertinimui.
6. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas procesinių dokumentų įteikimo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovas asmeniškai gavo pranešimą apie ieškinio pateikimą bei nustatytą terminą atsiliepimui pateikti. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Atsakovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį, kurios pagrindu byloje buvo pateikti skolininko prieštaravimai. Sudaryta sutartis įpareigoja abi šalis bendradarbiauti ir kooperuotis ją vykdant. Atsakovas, kaip ir kiekviena proceso šalis, siekdamas apginti savo interesus, privalėjo domėtis civilinės bylos eiga ir tinkamai vykdyti procesines pareigas. Šalies neveikimas ir nesidomėjimas procesu negali būti pateisinamas, todėl už netinkamą procesinį elgesį atsakovas turi prisiimti atsakomybę. Advokato neprijungimas prie EPP sistemos savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos pateikti atsiliepimą laiku ar bent jau kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Atsakovas turėjo realią galimybę gintis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių.
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
7. CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai pažymėtina, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Tad teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalo įvertinti, ar kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
8. Atsakovas teigia, kad paskolos suma jam nebuvo perduota ir kad sandoris negalioja dėl nesilaikytos notarinės sandorio formos.
9. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys byloje asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktas). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25 punktas).
10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui, keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
11. Nagrinėjamu atveju 2023 m. spalio 11 d. paskolos raštelyje yra ieškovo ir atsakovo parašai, dokumentas surašyta atsakovo ranka. Taigi, kaip matyti iš skolos raštelio turinio, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovas pinigus iš ieškovo skolinosi, t. y. rašteliuose nurodyta skolinama pinigų suma, jos suteikimo ir grąžinimo terminas, paskolos gavėjo (atsakovo) patvirtinimas, kad pinigus jis gavo. Skolos raštelio turinys, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, patvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir pinigų perdavimo atsakovui faktą. Tai reiškia, kad yra pagrindas preziumuoti paskolos sutarčių sudarymo faktą, todėl įrodyti priešingai, t. y. kad pinigai nebuvo perduoti, privalo atsakovas kaip paskolos gavėjas.
12. Pažymėtina, kad atsakovas teismui buvo pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė nesutikimo argumentus, jog kartu su pareiškimu nebuvo pateiktas skolos raštelis bei, kad sandoris sudarytas nesilaikant notarinės formos, todėl, jo teigimu, yra negaliojantis, tačiau neginčijo fakto, jog pinigus iš ieškovo gavo. Atsakovas pinigų perdavimo aplinkybę pradėjo neigti tik po to, kai buvo priimtas sprendimas už akių.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skolos raštelis laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu paskolos sumos perdavimą, o įrodinėjimo pareiga, jog pinigai faktiškai nebuvo gauti, tenka atsakovui. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendžia, kad ieškinyje pateiktas 2023-10-11 atsakovo ranka surašytas ir jo pasirašytas skolos raštelis aiškiai patvirtina, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 5000 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2024-01-31. Nors atsakovas teigia, kad sandoris neįvyko, nes ieškovas nepervedė nurodytos pinigų sumos į atsakovo sąskaita, tačiau iš pateikto skolos raštelio matyti, kad šalys nesitarė dėl pinigų pervedimo bankiniu pavedimu, nes tokios sąlygos nėra įrašyta skolos raštelyje.
14. Todėl teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2025 m. birželio 26 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Vien tai, kad sprendimas už akių nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis neteisėtas, nepagrįstas. Teismas, priėmė sprendimą už akių, patikrinęs ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti.
15. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
16. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovo patirtos 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydį. Įvertinus teikiamų procesinių dokumentų ir prašymų apimtį, jos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Netenkinus atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš atsakovo ieškovui priteistinos 400 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti atsakovo T. N. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-06-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11675-948/2025.
Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.