Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjams A. I. M. ir B. M., pareiškėjų atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini) ”, daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D.C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. I. M. ir B. M. pareiškimą (patikslintą) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, D. K. (D. K.), A. K., D. J., D. M., V. M., G. M., J. D., A. T., R. V., R. V., S. V., uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)“, V. U., A. B., uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)", uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)“, O. K., Lietuvos centrinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)", I. M., I. M. (M.), D. G., J. G., R. V., E. M., E. M., A. P., A. P., V. A., V. G., S. (S.) G., A. Š., T. K., J. (J.) K., A. J., R. V., I. L., daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), prašydami nustatyti faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkines patalpas, pažymėtas indeksais 2-8 (7.53 m2), 2-9 (7.49 m2), 2-10 (7.44 m2) ir 2-11 (7.47 m2), esančias ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad nuo 1981 m. kovo 25 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Šio namo pirmajame aukšte buvo parduotuvė, todėl gyventojai neturėjo ūkinės paskirties patalpų namo rūsyje, pareiškėjams buvo suteikta teisė naudotis ūkinės paskirties patalpomis (sandėliukais) (duomenys neskelbtini). Nuo 1981 m. kovo mėn. pareiškėjai atvirai, teisėtai bei sąžiningai valdė ir naudojosi dviem ūkinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 1994 m. spalio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu pareiškėjas įregistravo nuosavybės teises į 15.04 kv.m patalpą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10126-889/2016 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą - 15,26 kv.m. ploto ūkinę patalpą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, virš pareiškėjų sandėliukų esančiais sandėliukais niekas nesinaudojo ir nesinaudoja, taip pat niekas šiuo turtu nesirūpino, neprižiūrėjo ir netvarkė. Galint laisvai patekti į niekieno patalpas, ten pradėjo rinktis asocialūs asmenys, benamiai. Kai vienas iš sandėliukų buvo padegtas (apie 1992 metus), pareiškėjai, norėdami apsaugoti ir savo turtą, pradėjo naudotis sandėliukais, esančiais virš jų sandėliukų - sutvarkė sandėliukus, susidėjo savo daiktus, į duris įdėjo spynas. Tokiu būdu, nuo 1992 metų rudens pareiškėjai pradėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savo valdyti šias ūkines patalpas. Įteisinę nuosavybės teises į ūkinę patalpą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai 2018 m. spalio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 21/1151 žemės sklypo dalį, esančią prie šios ūkinės patalpos. Duomenų apie tai, kad šios ūkinės patalpos būtų įregistruotos kitų asmenų vardu ar nuosavybės teise priklausytų valstybei, Klaipėdos miesto savivaldybei ar fiziniams asmenims, pareiškėjai neturi. Pareiškėjai teigia, kad nėra šių ūkinių patalpų savininkai, tačiau sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šias ūkines patalpas nuo 1992 m. rudens.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau- DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, prašydami pripažinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)priklausiniais šias patalpas : 1.) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (6,20 kv.m); 1-2 (6,20 kv.m); 1-3 (6,21 kv.m); 1-4 (6,13 kv.m); 1-5 (6,12 kv.m); 2-1 (6,15 kv.m); 2-2 (6,15 kv.m); 2-3 (6,16 kv.m); 2-4 (6,08 kv.m); 2-5 (6,07 kv.m); 2-6 (6,06 kv.m); 2-7 (6,14 kv.m); 2. ) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1 (7,06 kv.m); 2-2 (6,88 kv.m); 3.) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1 (7,61 kv.m); 2-2 (7,27 kv.m); 2-3 (7,40 kv.m); 2-4 (7,47 kv.m); 2-5 (7,47 kv.m); 2-6 (7,44 kv.m); 2-7 (7,44 kv.m); 2-8 (7,53 kv.m); 2-9 (7,49 kv.m); 2-10 (7,44 kv.m); 2-11 (7,47 kv.m). Suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad dėl sandėliukų valdymo nuo 1992 m. nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai juos būtų valdę, kadangi vien iš fotonuotraukų matyti, kad tie sandėliukai yra su senomis durimis, užkalti, nepateikta jokių rašytinių įrodymų, susijusių su patalpų valdymų, pavyzdžiui, dokumentai apie neva darytą remontą (medžiagų įsigijimo dokumentai ir pan.). Reikalavimas atvirai valdyti patalpas kaip savas irgi nėra išpildytas, nes vien tai, kad pareiškėjas nuotraukose pozuodamas atidarė kai kurias iš užkaltų sutrūnijusių sandėliuko durų, nėra pakankama. Pareiškėjams turėjo būti žinoma, kad jų pretenduojamos patalpos yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo suformuotame sklype, kurį iš valstybės pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vysto projektą dėl gyvenamojo namo rekonstravimo, šios bendrovės užsakymu buvo parengta žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys savarankišką reikalavimą pareiškime nurodytas patalpas pripažinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais grindė tuo, kad tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškėjų reikalavimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodė, jog yra priimti ir įsiteisėję Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose, iš kurių nustatyta, kad dalis ūkinės paskirties patalpų, esančių adresu, (duomenys neskelbtini), jau yra privačios nuosavybės teisės objektai.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad jei bus nustatyta sąlygų visuma, neprieštarauja, jog pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpos pažymėtos indeksais 2-8 (7,53 kv. m.), 2-9 (7,49 kv. m.), 2-10 (7,44 kv. m.) ir 2-11 (7,47 kv. m.), nėra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenimis, 2018 m. kovo 19 d. yra nustatyti ūkinio pastato kadastro duomenys, užfiksuota ūkinio pastato rekonstrukcija, tikslintas antras aukštas, suformuotas apjungus pastatus 1I1p, 4I1p, 7I1p, kurie yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir į šiuos statinius registruotos asmenų nuosavybės teisės. Jeigu pareiškėjai teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, Registrų centras neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai privalo įrodyti patalpų valdymo fakto teisėtumą, t. y. kad pastato rekonstrukcija yra atlikta teisėtai. Pažymėjo, kad pastato rekonstrukcijai reikia statybos leidimo, o rekonstruotam statiniui išduodamas aktas, patvirtinantis rekonstruoto statinio tinkamumą naudoti. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą, o neteisėtos statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, jog statiniai (duomenys neskelbtini), nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinė dalies, vad. (duomenys neskelbtini), unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini), teritoriją. Nepaisant, kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims nekilnojamasis turtas (ginčo statiniai) nuosavybės teise, kita valdymo ar naudojimo teise priklausytų, paveldosauginiai reikalavimai išlieka nepakitę. Prašo spręsti teismo nuožiūra jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog nuosavybės teise valdo garažą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris konstrukciškai susijęs bendra galine siena su pareiškėjų valdomu turtu. Prašė pareiškimą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino; nustatė, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ūkines patalpas, pažymėtas indeksais 2-8 (7.53 m2), 2-9 (7.49 m2), 2-10 (7.44 m2), 2-11 (7.47 m2), esančias ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Atkreipė dėmesį, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektais, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodyto pastato statybos teisėtumą ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog jis buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nenurodė kieno lėšomis ir kas buvo jo statytojas (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo pareiškėjų pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), nei pagal pareiškėjus su bylos dalyku – ūkinėmis patalpomis, susijusių skundų, prašymų ar paklausimų inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise siekiamų įgyti ūkinių patalpų buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Pažymėjo, kad statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, o įrodinėjimo našta, jog ūkinės patalpos sukurtos pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, priklauso pareiškėjams. Pareiškėjai, prašydami teismo nustatyti, kad jie įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ūkines patalpas turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjams neįrodžius visų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, jų pareiškimas turėtų būti atmestas. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjų atstovė paaiškino, kad sandėliukai, kurių atžvilgiu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, yra pastate (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcija atlikta apjungiant tris pastatus. Mano, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla įrodo, jog rekonstrukcija buvo atlikta 1975 m., bendras plotas 190,24 m². Registrų centras savo raštuose yra nurodęs, kad tikslintas antras aukštas, suformuotas apjungus pastatus 1I1p, 4I1p ir 7I1p. Nėra jokių abejonių, kad turtas, į kurį pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra laikomas nekilnojamuoju turtu ir į šitą turtą galima įregistruoti nuosavybės teises. Tai, kad šiuo metu patalpos nėra registruotos nekilnojamojo turto registre nėra kliūtis tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Galimai pirmas aukštas buvo pastatytas 1956 m., o antras aukštas pastatytas rekonstruojant 1975 m., iš ko matosi, kad padidėjo plotas. Niekas sandėliukų virš garažo netvarko. Yra gadinamas pareiškėjų turtas, jie priversti tvarkyti. Žemę po garažais pareiškėjai yra išsipirkę. 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino, kad yra net 4 teismų sprendimai, pagal kuriuos nuosavybės teisės įregistruotos į tariamai viešame registre neregistruotus nekilnojamojo turto vienetus. Ūkinio pastato rekonstrukcija atlikta iki pareiškėjams pradėjus naudotis sandėliukais. Jiems atsikrausčius, pastatas jau buvo dviejų aukštų. Rekonstrukcija atlikta 1975 m., tuo tarpu pareiškėjai pradėjo gyventi adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tik 1981 m., pareiškėjai negalėjo nei statyti, nei rekonstruoti pastato ir negali turėti dokumentų, patvirtinančių statybos, rekonstrukcijos teisėtumą. Šiuo atveju ginčo patalpos yra realiai egzistuojančiame nekilnojamojo turto objekte, t.y. ūkiniame pastate, kuriam yra suteiktas unikalus numeris ir kuris turi adresą. Nurodyti, kokią pastato dalį apskritai užima norimos nuosavybės teise įgyti patalpos, teisingam bylos išsprendimui įtakos neturi.

2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad naudojosi ir iki šiol naudojasi 4 sandėliukais, buvo paveikslai sandėliukuose, statybinės medžiagos. Norėjo saulės baterijas įsirengti, kolektorius statyti, nori keisti stogo dangą, yra padaryta ventiliacija. Kai įsikėlė 1981 m. į butą, sandėliukai ir garažai stovėjo. Butą privatizavo, garažus vėliau įsigijo. Sandėliukais viršuj niekas nesinaudojo, būdavo benamiai. Per stogus per sandėliukus į garažą bėgdavo vanduo, niekas neremontavo, dalinai sutvarkė stogą, įdėjo ventiliaciją, duris iš vidaus dailylentėm apkalė dalinai. Niekas pretenzijų nereiškė.

2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad sandėliukus pašluodavo, į sandėlius pakalti, patvarkyti vyras su vaikais eidavo, laikydavo ten statybos visokius (daiktus) ir dabar yra sukrauta.

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas su pareiškėjų pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjai valdė sandėliukus nėra, pareiškėjai neturi nė vieno dokumento, nė vieno liudytojo. Ortakiai buvo pravesti garažo naudojimo pasekoje ir nieko bendro su sandėliukų valdymu neturi.

2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu liudytojas G. M. paaiškino, kad vienas iš garažų jam nuosavybės teise priklauso. (duomenys neskelbtini) pats negyvena. Vaikystėje su tėvu eidavo remontuoti stogą, nes bėgdavo vanduo, durys ne kartą buvo išlaužę, spynas dėjo, laikė dviratį, rogutes ten.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas (patikslintas) netenkintinas.

Pareiškėjų, jų atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1981 m. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. sausio 11 d. nuosavybės teise yra įregistruotas pareiškėjos B. M. vardu - įregistravimo pagrindas: 1992 m. sausio 11 d. Pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui A. I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise su G. M. įregistruota negyvenamoji patalpa - ūkinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esanti pastate, žymimame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. I. M. visą šią patalpą buvo įgijęs pagal 1994 m. spalio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374) ir 2016 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. e2YT-10126-889/2016, o 2019 m. lapkričio 16 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)padovanojo 763/1515 dalį patalpos G. M..

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10126-889/2016 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. I. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą - 15,26 kv. m ploto ūkinę patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 1-3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. I. M. ir suinteresuotas asmuo B. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę ir jie nuo 1981 m. kovo 25 d. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pareiškėjui su šeima buvo suteikta teisė naudotis ūkinės paskirties patalpomis - sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių vienos patalpos plotas yra 15,04 kv. m, kitos – 15,26 kv. m ir bendras abiejų patalpų plotas – 30,30 kv. m. Nuosavybės teises 1994 m. spalio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas yra įregistravęs tik į vieną iš nurodytų patalpų, t.y. į patalpą, kurios plotas 15,04 kv. m.

2018 m. spalio 5 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas A. I. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėja B. M. įsigijo 21/1151 dalis 0,2302 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpos pažymėtos indeksais 2-8 (7,53 kv. m.), 2-9 (7,49 kv. m.), 2-10 (7,44 kv. m.), 2-11 (7,47 kv. m.), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Kadastro duomenų bylos duomenimis, ūkinis pastatas yra dviejų aukštų: pirmame aukšte yra 7 patalpos, kurių bendras plotas 108,21 kv. m, antrame aukšte - 11 patalpų, kurių bendras plotas - 82,03 kv. m.; bendras ūkinio pastato plotas yra 190,24 kv. m.

Pareiškėjas A. I. M. 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinį registratorių su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo A. I. M. nuosavybės teises į jį. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nėra pateiktas dokumentas, reikalingas nekilnojamajam daiktui įregistruoti, ir pažymėjo, kad, atlikus neypatingo pastato rekonstravimo darbus, būtina pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, be to, nurodė, kad prašymą turi teikti visi asmenys, susiję su šio nekilnojamojo daikto teisine registracija. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į minėtą ūkinį pastatą, kadangi kadastro tvarkytojas atsisakė įrašyti šio pastato duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniame pastate 1I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuoti ir įregistruoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ūkiniame pastate 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuoti ir įregistruoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise įregistruotas R. V. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. e2YT-4277-889/2017.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkines patalpas, pažymėtas indeksais 2-8 (7.53 m2), 2-9 (7.49 m2), 2-10 (7.44 m2) ir 2-11 (7.47 m2), esančias ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Reikalavimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjai sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šias ūkines patalpas daugiau kaip 30 metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentuoti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Byloje nėra duomenų dėl ginčo turto priklausymo valstybei/savivaldybei. Dalyvaujantys byloje asmenys aplinkybių, kad ginčo turtas nepriklauso valstybei/savivaldybei neginčijo, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Ginčo turtas nėra registruotas kito asmens vardu.

Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama tiek į kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Svarbu tai, kad nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Minėta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpos, pažymėtos indeksais 2-8 (7,53 kv. m.), 2-9 (7,49 kv. m.), 2-10 (7,44 kv. m.) ir 2-11 (7,47 kv. m.), nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenimis, 2018 m. kovo 19 d. yra nustatyti ūkinio pastato kadastro duomenys, užfiksuota ūkinio pastato rekonstrukcija. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad ūkinio pastato statybos metai yra 1956 m., rekonstravimo 1975 m.. Kadastro duomenų byloje nurodyta pastaba: tikslintas antras aukštas; suformuotas sujungus pastatus 1I1p, 4I1p, 7I1p. Taigi, pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra formuojamas sujungimo būdu pertvarkius pastatus 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruotos suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į šiuos pastatus ar pastatuose atskirais turtiniais vienetais suformuotas patalpas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, reikia įvertinti, be kita ko, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija , bylos Nr. 3K-3-318/2006; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt. , bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra numatytas kelių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų sujungimas į vieną nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nėra pateiktas dokumentas, reikalingas nekilnojamajam daiktui įregistruoti, bei nurodė, kad, atlikus neypatingo pastato rekonstravimo darbus, būtina pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkinis pastatas, kuriame yra patalpos, pažymėtos indeksais 2-8 (7,53 kv. m.), 2-9 (7,49 kv. m), 2-10 (7,44 kv. m), 2-11 (7,47 kv. m), buvo rekonstruotas, pareiškėjai privalo įrodyti minėtų patalpų valdymo fakto teisėtumą, t. y. kad pastato rekonstrukcija yra atlikta teisėtai (21 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl ginčo patalpų būtų surašytas savavališkos statybos aktas. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktame atsiliepime nurodė, kad skundų, paklausimų, prašymų neregistruota, duomenų, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise siekiamų įgyti ūkinių patalpų buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai neturi. Tačiau šios aplinkybės, savaime nereiškia, jog ūkinio pastato rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai. Pastato rekonstrukcijai reikia statybos leidimo, o rekonstruotam statiniui išduodamas aktas, patvirtinantis rekonstruoto statinio tinkamumą naudoti. Pareiškėjai į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą. Neteisėtos statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistravimas, nesant statybą (rekonstrukciją) pateisinančių dokumentų, patvirtinančių teisėtą pastatų 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performavimą sujungimo būdu, prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Be to, kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, egzistuoja ir tokios sąlygos, kaip: daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.71 straipsnio l dalyje nustatyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Daikto valdymo kaip savo sąlyga turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad daikto valdytojas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, bet ir su valdomu daiktu susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, atlygino daikto padarytą žalą, mokėjo su daiktu susijusius mokesčius, kitus privalomus mokėjimus ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų (čekių, kvitų, sąskaitų ir kt.), iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjai daugiau kaip 10 metų ginčo patalpas valdė kaip savo. Byloje pateiktos fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (kuriame konstatuota, jog pareiškėjas turi sandėliuko raktus ir atsirakino sandėliukų duris bei parodė jame esančius daiktus) nepatvirtina, kad pareiškėjai pareiškime nurodytą laiką (daugiau nei 30 metų) sandėliukus valdė ir jais rūpinosi kaip savo. Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, liudytojas yra pareiškėjų sūnus, be to, jam pačiam priklauso vienas iš garažų (dalis patalpos esančios po ginčo sandėliukais). Pareiškėjai į bylą pateikė naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus paslaugos tinklų paslaugos sutartį (kopiją), tačiau iš pastarosios matyti, kad elektros įrenginių prijungimo objektas yra garažas. Šis pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina sandėliukų valdymo kaip savo CK 4.68 straipsnyje numatytą terminą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, pareiškėjai turėjo patikslinti, kokią pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį sudaro indeksais pareiškėjų nurodytos patalpos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. 24 punktas), tačiau pareiškėjai tokių duomenų neteikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai), todėl pareiškėjų pareiškimas (patikslintas) netenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjų pareiškimas netenkintas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Klaipėdos apygardos teismas grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl laikytina, kad buvo tenkinta ½ suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo reikalavimų. Už apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys sumokėjo 45 Eur. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo, patvirtinančio apie sumokėtą žyminį mokestį, žyminį mokestį sumokėjo suinteresuotų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D.C.. Todėl iš pareiškėjų priteistina 22,50 Eur (45:2=22,50) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. po 11,25 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.

Kadangi suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat buvo atmesti, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, suinteresuotų asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“) bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas patirtas nagrinėjant bylą pirmą katą pirmos instancijos teisme iš pareiškėjų nepriteisiamos.

Duomenų apie suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimo (patikslinto) netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjų A. I. M. ir B. M. po 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.