- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2-11973-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01408-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Rita Vestertė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo A. P. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad:
1.1. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daug metų.
1.2. Ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas – Lietuvoje.
1.3. Šalių santuoka faktiškai nutrūko jau seniai, sutuoktiniai vienas kito interesais nebeveikia, šalių santuoka yra tik formalumas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
3. Ieškovės N. P. atstovė advokatė Rita Vestertė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad jau ilgą laikotarpį kartu su ieškove negyvena, bendro ūkio neveda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
5. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes:
6.1. (duomenys neskelbtini) šalys Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
6.2. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
6.3. Ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.
6.4. Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijusios.
6.5. Šalys bendrų ir (ar) atskirai kiekvienas kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
8. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
9. Bylos duomenimis, šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei 10 metų. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi požiūriai į santuoką, gyvenimą, į vienas kitą, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad abi šalys buvo išvargintos komplikuotų tarpusavio santykių, interesų išsiskyrimo, stokojo nuoširdaus susidomėjimo viena kita bei tarpusavio pagarbos.
10. Tai, kas aukščiau išdėstyta, atskleidžia, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas. Tuo tarpu tai yra pagrindas spręsti, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
11. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, o atsakovui neprieštaraujant, jai po santuokos nutraukimo paliktina „P.“ pavardė, o atsakovui – „P.“ (CK 3.69 straipsnis).
12. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo, tad atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų klausimas ieškovės naudai nesprendžiamas.
14. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 9,84 Eur, todėl iš atsakovo ši suma priteistina valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti N. P. santuokinę pavardę – „P.“, o A. P. – „P.“.
Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. P. ieškovei N. P. nepriteisti.
Priteisti iš atsakovo A. P. 9,84 Eur (devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.