- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- II-660-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00457-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Advokatai
- Irmantas Čičiunka
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S., jo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiunkai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr.10-ANR_N-29930-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.10-ANR_N-29930-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 600 EUR bauda. J. S. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 9.48 val. adresu Kapsų g. 30, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Padaryta žala įvertinta 138,66 Eur.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies, J. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-29930-2018 dalyje dėl J. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant šio administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad jo veiksmų niekaip negalima traktuoti kaip tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes visų pirma, nuo pat pradžių, o būtent nuo sužinojimo apie apgadintą automobilį, savo paaiškinime paaiškino, kad nejautė kontakto su kitu automobiliu, iš parkavimo vietos išvažinėjo lėtai. Antra, jis iš parkavimo vietos išvažiavo lėtai ir nesustodamas, išvažiavo į miestą, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Tai parodo, kad jis tikrai nejautė kontakto su kitu automobiliu, nes priešingu atveju būtų sustojęs apžiūrėti savo, taip pat ir kitą automobilį. Apie šį autoįvykį sužinojo po maždaug gero mėnesio nuo šio autoįvykio, o būtent kai gavo iš policijos šaukimą atvykti. J. S. pareigūnams nurodė, kad nenorėjo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, o tiesiog nejautė ir negirdėjo jokio kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo signalizacijos signalo. (b. l. 2-4)
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje yra vaizdo įrašas, kuriame matosi, kontaktas tarp automobilių (po kontakto automobilis Opel Astra pastumiamas du kartus). Be to vaizdo įrašas patvirtina, kad kliudė priekine kairės pusės automobilio dalimi važiuodamas į priekį, t. y. J. S. matymo zonoje, todėl neabejotinai jis turėjo ne tik, pajusti kontaktą, bet ir matyti. Institucijos nuomone, J. S. veika, kuomet jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 09.48 val., Kapsų g. 30, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, įrodyta. Įvertinus surinktos bylos visumą, J. S. pagrįstai buvo paskirta 600 eurų bauda.
Teismo posėdyje skundą padavęs J. S. prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-29930-2018 dalyje dėl J. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant šio administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teismui pateiktame skunde. Paaiškino, kad jis turi klausos problemų, negirdi, naudoja klausos aparatą, tačiau įvykio dieną klausos aparato nebuvo įsidėjęs. Tikslo pasišalinto iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes jei būtų pajutęs, būtų ar telefoną savo palikęs ar kitaip su apgadinto automobilio savininku situaciją išsiaiškinęs. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad anksčiau vairuodamas automobilį yra atsitrenkęs į akmenį, nuo to laiko ir likęs apgadinimas ant automobilio, jis žymiai didesnis nei galėjo būti padarytas nagrinėjamo eismo įvykio metu. Nurodė, jog nors ir neprigirdi, tačiau nemano, kad vairuodamas kelia pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, nes stengiasi vengti spūsčių. Paaiškino, kad į teismo posėdį taip pat atvyko automobiliu, nes posėdžio dieną gerai jautėsi. Teismui pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis vienas išlaiko studentę dukrą, dukros motina mirė prieš metus, jo finansinė padėtis nėra gera.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju, nėra ginčijamas faktas, jog J. S. sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau teigiama, kad iš įvykio vietos buvo pasitraukta nesuvokus, jog dėl J. S. veiksmų kilo eismo įvykis ir buvo apgadintas kitas automobilis, t. y. tvirtinama, jog J. S. veiksmuose nebuvo tyčios.
Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).
Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog J. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 09.48 val., Kapsų g. 30, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šias aplinkybės patvirtina rašytinė bylos medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio D. S. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. Š. tarnybiniai pranešimai (b. l. 13-14); eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 15-16), nukentėjusiosios N. D. ir administracinius nusižengimus padariusio asmens J. S. paaiškinimais (b. l. 19-20). Iš automobilių Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, jog apgadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka nubraižytą susidūrimo mechanizmą („Toyota Corolla“ automobilio priekinio bamperio dešinė pusė, „Opel Astra“ galinio bamperio dešinė pusė) (b. l. 26-27). Teismui pateiktas vaizdo įrašas taip pat patvirtina skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, t.y. iš vaizdo įrašo matoma, kad senyvo amžiau asmuo išeina iš pastato, sėdasi į mėlynos spalvos automobilį. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, priekine eiga kliudo šalia stovintį sidabrinės spalvos automobilį, į kurį trenkiamasi net kelis kartus, tada grįžtama į stovėjimo vietą, kurioje buvo prieš tai ir pradeda išvažiavimo manevrą sukdamas į kitą pusę. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad J. S. vairuoto automobilio Toyota kliudytas automobilis Opel net kelis kartus pajuda iš vietos (šokteli).
J. S. teigia, kad nejautė ir negirdėjo jokio kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo signalizacijos signalo. Nors įvertinus teismui pateiktus medicininius dokumentus apie pareiškėjo J. S. sveikatos būklę (nustatytas III laipsnio (sunkus) kochlearinis neuritas) bei pareiškėjo elgesį teismo posėdžio metu (pareiškėjas, nors teismo posėdyje ir buvo su klausos aparatu, tačiau negirdėjo teismo jam užduodamų klausimų, juos posėdžio metu jam garsiai pakartodavo jo atstovas – šios aplinkybės girdimos teismo posėdžio garso įraše), pilnai tikėtina, kad toks asmuo, vairuodamas, kaip pat teigia, be klausos aparato, galėjo negirdėti susidūrimų su kitu automobiliu garso, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog J. S., vairuodamas automobilį ir atsitrenkdamas į automobilį Opel, kuris nuo smūgių, kaip minėta, pajudėjo iš vietos net kelis kartus, galėjo nejusti tokio susidūrimo. Toks automobilių susidūrimas, akivaizdu, sukėlė ne tik garsą, tačiau ir smūgius, kuriuos vairuodamas automobilį J. S. neišvengiamai turėjo pajausti. Taip pat pažymėtina, kad atsitrenkta buvo važiuojant į priekį, dėl ko vairuotojas tikrai galėjo matyti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, juolab, kad pastarasis pajudėjo iš vietos. Galiausiai pažymėtina ir tai, jog po atsitrenkimų į Opel Astra automobilį ir supratus, kad išsukti nepadarius dar daugiau žalos nebepavyks, buvo grįžtama į pradinę stovėjimo poziciją ir bandoma išvažiuoti kitu manevravimo būdu, t. y. į kitą pusę. Taigi, net ir neišgirdus susidūrimo garso, visiškai akivaizdu, kad šį susidūrimą J. S. turėjo pamatyti ir pajausti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr.10-ANR_N-29930-2018 visas aplinkybes nustatė tinkamai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, jog skundžiamu nutarimu J. S. paskirta minimali bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir didesnė nei minimali bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. yra garbaus amžiaus (gim. 1941 m.), taigi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog administracinį nusižengimą padarė vyresnis nei 65 m. asmuo. Pats J. S. iš esmės neginčijo, jog galėjo sukelti eismo įvykį, nuoširdžiai gailėjosi dėl to. Tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame skunde J. S. nurodė, kad yra senatvės pensininkas, išlaiko studentę dukrą, jo pajamos nėra didelės. Praeityje J. S., nors ir buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tik už mažareikšmius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, negu numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimali bauda. Teismo vertinimu, ir tokia švelnesnė nuobauda leis pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi atsižvelgiant į pažeidėjo amžių, asmenybę, jo gyvenime susiklosčiusias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus mažesnę, nei sankcijos žemiausioji riba, baudą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. S. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą paskyrus minimalią, t. y. 10 Eur, nuobaudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. S. skirtina subendrinta 300 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr.10-ANR_N-29930-2018 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, paskirti J. S. 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 10 Eur baudą. Likusioje dalyje nutarimo nekeisti, nustatant, kad pagal ANK 38 straipsnio nuostatas subendrinta J. S. paskirta bauda – 300 Eur.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.