Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-162-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
II-162-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00457-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Advokatai
Marina Jermaliuk
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-162-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00457-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3, 16.9.10, 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai ir Renatai Vanagienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. M. ir jo atstovei advokato padėjėjai Marinai Jermaliuk,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr.10-ANR_N-372-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr.10-ANR_N-372-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 600 EUR bauda. E. M. nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 22 val. adresu Nidos g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ S 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius nežymiai apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu E. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo administracinę teiseną dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų nutraukti. Nurodė, kad eismo įvykio nepadarė ir kito automobilio neapgadino. 2017 m. spalio 13 d. apie 22 val. automobiliu „Mercedes Benz“ S 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti dukters. Šiuo adresu nerado vietos automobiliui pastatyti, todėl nusprendė apsisukti ir pavažiavo atbulas atgal Nidos g. Iš ryškiai šviečiančių automobilio galinių žibintų atspindžio suprato, kad priartėjo arti kito automobilio. Tuomet sustojo, pasižiūrėjo į parkavimo sistemos veidrodėlį ir pavažiavo dar šiek tiek atbulas, nes prie automobilio „Mitsubishi“ jam nebuvo vietos apsisukti. Apsisuko į kitą pusę nuo „Mitsubishi“ ir pavažiavęs į priekį 30-40 m, pasistatė mašiną. Paėjęs link namų, maždaug 30-40 metrų, prisiminė, kad paliko raktelį bagažinės spynelėje. Grįžęs jį pasiėmė ir padėjo į daiktadėžę. Jo automobilyje įmontuota parkavimo sistema nesuveikė, todėl nesuprato, kad apgadino „Mitsubishi“. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, jokio susidūrimo nepajuto, buvo blaivas, praeityje nebaustas už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, transporto priemonės dokumentai ir automobilis buvo tvarkingi, todėl neturėjo ir motyvo šalintis iš įvykio vietos. Be to, nesuprato, kaip galėjo apgadinti kitą automobilį, nes apsisukdamas per parkavimo sistemos ekraną matė atstumą iki kito automobilio. Pažymėjo, kad kai pirko automobilį jis turėjo nubrozdinimo bei apgadinimo žymių. Kėlė abejones dėl liudytojo A. M. tyrimo metu duoto paaiškinimo, kad Nidos g. 1 namas, ties kuriuo liudytojas pastebėjo susidūrimą, yra gerokai toliau nuo jo manevravimo ir automobilio pastatymo vietos, be to, lauke buvo tamsu, todėl teigė, kad neaišku, kaip liudytojas galėjo matyti įvykį (b. l. 4-7).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis liudytojo A. M. paaiškinimais, vyr. patrulio T. D. tarnybiniu pranešimu. Bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtino, kad E. M. 2017 m. spalio 13 d. apie 22 val. Nidos g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ S 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Įvertinus surinktos bylos visumą, E. M. pagrįstai buvo paskirta 600 eurų bauda.

Teismo posėdyje E. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teismui pateiktame skunde. Patvirtino, kad jau pasistatęs automobilį Neries g. prie jo sugrįžo išimti raktelį iš bagažinės. Bagažinė yra sugedusi, todėl rakinama raktu. Eidamas link Nidos g. 1 namo nieko nematė. Teigė, kad 2017 m. spalio 16 d. savo paaiškinime parašė taip, kaip sakė pareigūnas. Toks įvykis jo gyvenime buvo pirmas, todėl būdamas sutrikęs galėjo padaryti klaidą, sutikdamas, kad padarė eismo įvykį. Paaiškinime parašė „suabejojau“, nes pamatęs ryškias žibintų šviesas, suabejojo ar išlipti ir pasižiūrėti. Neišlipo, nes pasikliovė parkavimo sistema ir savo įgūdžiais. Apie tai, kad buvo palikęs bagažinėje raktelį tyrimo metu neįformavo dėl patirties stokos, tik vėliau suprato, kad turėjo parašyti kiekvieną smulkmeną. Pažeidimai ant automobilio padaryti seniai, jau pirko mašiną su jais. Nubraukimo žymes pastebėjo kitą dieną po įvykio. Mano, kad jos galėjo atsirasti kontakto metu, kadangi automobiliai gal ir galėjo susiliesti, bet jis to nesuvokė. Motyvų pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos 600-650 EUR per mėnesį, nuo 2018 m. kovo 18 d. išvyksta dirbti į užsienį. Turi įsipareigojimų, moka 300 EUR už automobilio paskolą, taip pat turi vartotojo paskolą, išlaiko vaiką, kuriam 2 metai.

E. M. atstovė advokato padėjėja Marina Jermaliuk palaikė skundo argumentus, prašė nutraukti administracinę teiseną dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, kadangi E. M. neturėjo tiesioginės tyčios ir motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl kitos transporto priemonės apgadinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, nurodydama, kad E. M. sutinka sumokėti padarytą žalą, kadangi mano, jog galėjo padaryti apgadinimus, nes sutampa žymės. Atsakomybės šiuo pagrindu nevengia, gailisi. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad bauda paskirta pagrįstai, prašė atsižvelgti į tai, kad E. M. turi daug įsipareigojimų – santuokos nutraukimo sutartimi kas mėnesį įsipareigojo mokėti 200 EUR vaiko išlaikymui, be to, moka automobilio paskolą, turi vartojimo kreditą, tuo tarpu jo pajamos siekia 524 EUR. Dėl to prašė skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Tuo atveju, jei jo skundas būtų patenkintas iš dalies, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Liudytojas A. M. parodė, kad matė, kaip „Mersedes Benz“ automobilis apsisukinėdamas atbuliniu įvažiavo į kitą automobilį ties Nidos g. 1. Jis išeidamas iš Nidos g. 1 namo, atidarydamas laiptinės duris išgirdo bumbtelėjimą, tokį, koks būna susdūrus mašinoms. Tuo metu lydėjo uošvius ir ėjo link mašinos Nidos g. kryptimi. Automobilio vairuotojas sustojo, išlipęs nebuvo, bet pastovėjo apie 10 sekundžių, todėl mano, kad pajautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Jis užkabino kitą mašiną apsisukinėdamas atbuliniu, tada pavažiavo į priekį, pasitaisė, apsisuko ir pavažiavęs apie 40-50 metrų link Mažvydo g. sustojo kelkraštyje. Išlipęs iš mašinos apėjo aplink ją ir apžiūrėjęs mašinos kampą ir nuėjo. Jis (A. M.) išėjęs iš savo namų automobilį matė gerai, nes jis buvo arti – 20 metrų atstumu, įsidėmėjo mašinos numerius ir nurodė juos apgadinto automobilio savininkui. Parašė per „Facebook“ į laiptinės bendruomenę. Policijai pranešė kaimynė iš jo laiptinės. Kadangi ji vairuoja tokį patį automobilį, jis jai per „Facebook“ parašė, kad kažkas įvažiavo į jos mašiną. Ji išėjo ir pasakė, kad tai ne jos mašina, nusprendė kviesti policiją. Jis pats taip pat buvo nuėjęs prie apgadinto automobilio, apgadinimas buvo šviežias. Automobilis buvo nestipriai apgadintas, skilęs žibintas, nubrozdintas bamperis. Tuo metu lauke buvo tamsu, bet veikė gatvės apšvietimas, todėl viską gerai matė.

Liudytojo A. M. 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinime nurodyta, kad jis, išėjęs iš savo namo laiptinės pamatė kaip „Mercedes Benz“ S klasės, atsitrenkė į kitą automobilį važiuodamas atbulas. Jei vairuotojas būtų nepajautęs smūgio, kaip teigia, būtų daręs manevrą iki galo, apsisukęs ir išvažiavęs, bet atsitrenkęs jis pastovėjo apie minutę ir tada pavažiavo į priekį ir apsisuko į kitą pusę. Galiu garantuoti, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas matė ir juto įvykį, nes po įvykio dar sustojo už 30 m, išlipęs apžiūrėjo tą vietą, su kuria atsitrenkė į automobilį. Paaiškinime liudytojas nubraižė schemą, kaip susidūrė automobiliai (b. l. 43).

Liudytojas A. Š. parodė, kad apgadinto automobilio „Mitsubishi“ savininkė yra jo žmona E. Š., tačiau tą dieną jis naudojosi tuo automobiliu. Automobilis iki tol nebuvo apgadintas. Įvykio nematė, jam paskambino policijos pareigūnai ir pakvietė išeiti į lauką, kur parodė apgadinimus. Vėliau „Facebook“ pamatė pranešimą, kad buvo apgadintas automobilis ir siūlymą susisiekti su įvykio liudininku. Liudytojas pasakė, kad jo mašiną apgadino kitas automobilis, nurodė valstybinį numerį bei pasakė, kur jis stovi. Tas automobilis nuo jo automobilio stovėjo apie 30 metrų atstumu. Apžiūrėjo abiejų automobilių pažeidimus ir matė, kad jie nauji. Dėl šio įvykio „Mercedes Benz“ vairuotojas su juo nebuvo susisiekęs, žalą jam atlygino draudimas.

Liudytojas A. Š. 2017 m. spalio 13 d. paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 13 d. apie 13 val. pastatė jį adresu Nidos g. 2, Vilniuje, apie 23 val. atvykęs policijos ekipažas informavo, kad automobilis apgadintas. Įsitikino, kad apgadintas kairės pusės priekis. Automobilis priklauso E. Š.. Nei savininkė, nei jis apgadinimo momento nematė (b. l. 44).

Liudytojas T. D. teisme patvirtino savo 2017 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad buvo įvykio vietoje ir matė abu apgadintus automobilius, apgadinimai ant abiejų automobilių buvo nauji, jo nuomone, jie sutapo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-o būrio vyr. patrulio T. D. 2017 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 13 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. N., 22.19 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Nidos g. 2, laukia apgadintas automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus adresu paaiškėjo, kad minėtą „Mitsubishi“ apgadino ir pasišalino „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo rastas stovintis ties Nidos g. 5 pastatu. Apžiūrėjus automobilį akivaizdžiai matėsi ant užpakalinio bamperio dešinės pusės šviežias apgadinimas, kuris atitiko buvusį ant „Mitsubishi“ automobilio. „Mitsubishi“ automobilio apgadinimo aukštis nuo 0,35 m iki 0,59 m. Įvykio vietoje, kur stovėjo „Mitsubishi“ automobilis yra bortelis, kurio aukštis 4 cm. Jei sulyginti lygioje vietoje automobilio apgadinimus, gali nesutapti apgadinimų aukščiai. Apie įvykį „Mitsubishi“ vairuotojas informuotas, „Mercedes Benz“ automobilio savininkas registruotas ne Vilniuje, už valytuvų paliktas policijos pranešimas. Atvykus į įvykio vietą liudininkų nebuvo. Vėliau „Mitsubishi“ automobilio vairuotojas A. Š. nurodė įvykį mačiusio liudytojo telefono numerį (b. l. 36).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2017 m. spalio 13 d. 22.23 val. asmuo, pavarde R., pranešė, jog prieš 10-15 min. matė kaip namo kieme automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį automobilį „Mirsubishi“ (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 39).

Eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta. Papildomų duomenų apie įvykį lentelėje nurodyta, kad automobiliui „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui „Mercedes Benz“ S320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 40-41). Iš automobilių „Mitsubishi“ ir „Mercedes Benz“ nuotraukų matyti jų apgadinimo žymės (b. l. 54-62).

E. M. pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje matyti automobilio „Mercedes Benz“ galinio bamperio apgadinimai buvę jo įsigijimo metu (b. l. 82).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto D. N. 2018 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatė, jog dėl eismo įvykio pranešė R., tel. (duomenys neskelbtini). Susisiekus nurodytu telefono numeriu, R. nurodė, kad atėjęs kaimynas M. pranešė, kad yra apgadintas jai priklausantis automobilis „Mitsubishi Lancer“. Priėję prie apgadinto automobilio pamatė, kad tai kitam kaimynui priklausantis automobilis, todėl apie eismo įvykį pranešė policijai. Tyrimo metu, nustatyta, kad apgadintas automobilis „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. (b. l. 38).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. M. (b. l. 51, 83)

E. M. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinime nurodė, kad jis yra „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, padarė eismo įvykį Pilaitės raj., Nidos g. 2. Važiuodamas galu tam, kad apsisukti, kliudė šalia stovėjusį automobilį, dėl garsiai grojančios muzikos nepajuto, tik pastebėjo pagal žibintų (galinių) šviesas, jog priartėjo per arti, atsitraukė, apsižiūrėjo, kad surasti vietą automobiliui ir prisiparkavo, suabejojo ir neapžiūrėjo automobilio, užrakino ir nuėjo į namus (b. l. 48).

E. M. 2017 m. gruodžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad išėjęs iš namų, kuriuose gyvena jo dukra, nuėjo link automobilio ir pamatė už priekinio stiklo policijos pranešimą, kad yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio, kurio jis net nežino. Nepavykus visko išsiaiškinti telefonu, nuvyko į policijos komisariatą (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu E. M. yra nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimą. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 114 punktas). KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog E. M. važiuodamas atbulas apgadino „Mitsubishi Lancer“ automobilį. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina liudytojo A. M. parodymai, kuris tiesiogiai matė automobilių susidūrimą, taip pat liudytojų A. Š. ir T. D. parodymai, jog 2017 m. spalio 13 d. apžiūrėję tiek „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir „Mercedes Benz“ S320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matė ant abiejų automobilių analogiškus naujus pažeidimus. T. D. patvirtino, kad apgadinimų aukščio neatitikimą sąlygojo kelkraščio, ant kurio stovėjo „Mitsubishi Lancer“, aukštis. Iš automobilių „Mercedes Benz“ ir „Mitsubishi Lancer“ fotonuotraukų matyti, jog apgadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka A. M. nurodytą ir nubraižytą susidūrimo mechanizmą („Mercedes Benz“ automobilio galinio bamperio dešinė pusė, „Mitsubishi Lancer“ priekinio bamperio kairė pusė). E. M. teismo posėdyje pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti „Mercedes Benz“ automobilio įsigijimo metu buvę galinio bamperio dešinės pusės apgadinimai, jie matyti ir po eismo įvykio darytose fotonuotraukose, tačiau šiose nuotraukose taip pat užfiksuotas ir naujas apgadinimas, atitinkantis „Mitsubishi Lancer“ apgadinimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisme, vis gi, E. M. pripažino, kad galėjo važiuodamas atbulas apgadinti „Mitsubishi Lancer“ automobilį, nors tyrimo metu ir teismui pateiktame skunde savo kaltę neigė ir šioje dalyje. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog E. M. 2017 m. spalio 13 d. vairuodamas „Mercedes Benz“ S320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikinęs važiavimo atbuline kryptimi saugumu, apgadino „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, t. y. pažeidė KET 9, 101,114,126 punktus bei tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl tokie jo veiksmais skundžiamame nutarime kvalifikuoti teisingai.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta administracinė atsakomybė (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Laikoma, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamoje byloje E. M. neigia savo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, tvirtindamas, jog nesuvokė padaręs eismo įvykį, jo nejautė ir negirdėjo dėl salone grojusios muzikos. Taip pat tvirtino, kad pasistatęs automobilį prie galinės jo dalies buvo priėjęs ne apžiūrėti pažeidimo vietą, o ištraukti raktelio iš bagažinės. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus teismas vertina kritiškai, juos paneigia jo paties tyrimo metu pateikti paaiškinimai bei liudytojo A. M. parodymai.

2017 m. spalio 16 d. paaiškinime E. M. nurodė, kad Nidos g. padarė eismo įvykį ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, kas leidžia daryti išvadą, jog suprato apgadinęs kitą mašiną. Nors E. M. teisme tvirtino, kad tokį įrašą padarė, nes buvo sutrikęs, susijaudinęs dėl situacijos, tačiau pastebėtina, jog E. M. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimas buvo parašytas praėjus trims dienoms po eismo įvykio, kai pirminis susijaudinimas jau turėjo būti nuslūgęs, todėl argumentas dėl suklydimo laikytinas visiškai nelogišku bei vertintinas kaip E. M. gynybinė versija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. spalio 16 d. paaiškinime E. M. nurodė „suabejojau ir neapžiūrėjau automobilio“. Teismo posėdyje paprašytas paaiškinti tokį teiginį parodė, kad pamatęs ryškias žibintų šviesas, suabejojo ar išlipti ir pasižiūrėti. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė tik paneigia E. M. argumentą, išdėstytą ir 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinime, kad jis nieko neįtarė apie padarytą eismo įvykį.

Liudytojas A. M. parodė, jog aiškiai girdėjo automobilių susidūrimo garsą, kurį įvardijo bumbtelėjimu, tvirtino, kad po susidūrimo „Mercedes Benz“ automobilis pajudėjo tik po kurio laiko ir pradėjo važiuoti į priešingą pusę, o išlipęs vairuotojas apžiūrėjo susidūrimo vietą. Vairuotoją ir automobilį matė gerai, nes teritorija gerai apšviesta ir viskas vyko netoliese. Tokius parodymus liudytojas davė teismo posėdyje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, analogiškos aplinkybės nurodytos ir jo 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinime. Teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ar tikslo apkalbėti skundą padavusį asmenį, todėl netikėti tokiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog E. M. versija, kad pasistatęs mašiną jis prie automobilio galinės dalies buvo priėjęs, nes norėjo ištraukti bagažinės raktelį, atsirado tik teismui pateiktame skunde. Nei viename iš tyrimo metu duotų 2017 m. spalio 16 d. ar 2017 m. gruodžio 4 d. E. M. paaiškinimų tokia aplinkybė nenurodyta, priešingai, 2017 m. spalio 16 d. paaiškinime E. M. pažymėjo, kad pasistatęs automobilį jo neapžiūrėjo, o užrakinęs nuėjo namo. Apie bagažinės raktelį E. M. neužsiminė ir nagrinėjant bylą ne teismine tvarka policijos komisariate, nors, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nutarimas priimtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl nurodytų priežasčių ši E. M. versija visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytina neįtikinama.

Nors E. M. teigė, kad neturėjo motyvo nuslėpti eismo įvykį – buvo blaivas, automobilis ir jo dokumentai tvarkingi, tačiau ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Šiuo atveju E. M. apgadinęs svetimą turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Tokie jo veiksmai prieštarauja KET 222 punkto reikalavimams, todėl pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skundžiamame nutarime kvalifikuoti teisingai.

Pasisakydama dėl baudos E. M. atstovė, tuo atveju, jei teismas konstatuotų E. M. kaltę, prašė, kad nuobauda neviršytų minimalaus sankcijos dydžio. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 EUR iki 90 EUR, o už 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą – nuo 600 EUR iki 850 EUR. Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog E. M., net ir nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvo paskirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, prašymas skirti mažesnę baudą, nei minimalus sankcijoje nurodytas jos dydis, nebuvo gautas, savo iniciatyva jos mažinti teismas taip pat nemato pagrindo. Nuobaudos skundžiamame nutarime subendrintos nepažeidžiant NAK 38 straipsnyje įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo už kelis administracinius nusižengimus taisyklių, todėl E. M. paskirta 600 EUR dydžio bauda laikytina adekvačia padarytam nusižengimui, paskirta pagrįstai ir teisingai, todėl nekeistina.

E. M. atstovė teisme pareiškė prašymą atlyginti procesines išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos E. M. teikimu. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju teismui netenkinus E. M. skundo, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl advokato padėjėjos M. Jermaliuk prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. M. skundą atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr.10-ANR_N-372-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė