Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1079/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
1-109-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40323-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
I. D.
Nukentėjusysis
L. G.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-109-1079/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40323-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam I. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajam L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams; 2015 m. sausio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 11 mėnesių;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trejiems metams, bausmė atlikta 2019 m. liepos 29 d.;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. D. prokuroro buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 9.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pasisavinęs automobilio raktelius, pagrobė L. G. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su bagažinėje buvusiais daiktais, automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 600 eurų, įrankių dėžė, vienas vienetas, vertė 100 eurų, meškerės, 3 vienetai, bendra vertė 30 eurų, garso stiprintuvą, vieną vienetą, vertė 50 eurų, tuo bendrai nukentėjusiajam L. G. padarydamas 780 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis I. D., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad pasiėmė L. G. priklausančio automobilio raktelius, nes norėjo nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti atsigerti. L. G. buvęs jo sesers draugas. Teigė buvęs pas draugą, gėręs, reikėjo nusipirkti užsigerti, todėl važiavo į degalinę. Neprisiskambino taksi ir sugalvojo, kad reikia pasiimti automobilį. Parėjo pas sesę į namus kur gyveno, pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo. Automobilio rakteliai buvo ant spintelės, L. G. visada ten juos laikydavo. L. G. ir sesuo tuo metu miegojo. Pasiėmęs raktelius išvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo su draugais G. ir D., pavardės neprisimena, šiuo metu jis Anglijoje. Važiavo namo pro (duomenys neskelbtini) kvartalą ir sukdamas netyčia užvažiavo ant „bordiūro“. Užvažiavęs ant „bordiūro“ pradūrė tris padangas, todėl sustojo. Norėjo nuvažiuoti, parvažiuoti ir pastatyti mašiną, bet taip gavosi, kad pradūrė tris padangas. Policijos pareigūnai privažiavę jam surašė protokolą, automobilį išvežė į stovėjimo aikštelę, į Šiaulius, o jis nuėjo pas draugą. Buvo sugrįžęs ir į namus, ant stalo padėjo protokolą, kurį surašė pareigūnai, kad žinotų, kad jį suėmė ir išėjo. Neprisimena kiek buvo vartojęs alkoholio tą dieną ar naktį. Buvo gėręs brendžio, alaus. Važiavo nusipirkti užsigerti brendį. Automobilį pasiėmė naktį, apie 12 val., tiksliai neprisimena. L. G. nedavė leidimo naudotis automobiliu, jis jo ir neklausė. Neturi vairuotojo pažymėjimo. Jeigu G. būtų nemiegojęs, būtų prašęs, kad nuvežtų, nes visada nuveždavo kai reikėdavo. Jam nebūtų davęs pačiam vairuoti automobilio, gal draugui R. būtų davęs. Draugas turi vairuotojo pažymėjimą. Anksčiau nesinaudojo šiuo automobiliu. Apie daiktus buvusius bagažinėje nieko nežinojo, jo tai nedomino. Jam reikėjo tik nuvažiuoti ir parvažiuoti. Buvo apgadintos trys automobilio padangos ir ašis lūžo. Nukentėjusysis automobilį pasiėmė iš stovėjimo aikštelės. Kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, kad po truputį atlygins visus 300 Eur, tiek kiek norėjo nukentėjusysis. Ieškinį pripažįsta, nes tokiems sugadinimams pašalinti reikėtų 300 Eur. Patikslino, jog asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“ yra R. G..

Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas, apie keturis mėnesius draugavo su kaltinamojo seserimi, apie du mėnesius kartu su ja gyveno. Kaltinamasis iki įvykio kartu su jais gyveno apie vieną mėnesį. Tiksliai dienos, kada įvyko įvykis, neatmena. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė nuostolius ir tikisi, kad bent iš dalies jie bus atlyginti. Jo automobilį kaltinamasis paėmė, kai jis miegojo ir negirdėjo, kada kaltinamasis paėmė raktus. Ryte atsikėlęs pastebėjo, kad dingę automobilio rakteliai, ir po to kieme neberado mašinos. Kaltinamasis ryte apie 9.00 val. parašė žinutę, kad jis paėmė mašiną, kurią policija nutempė į saugojimo aikštelę, nes automobilis buvo apgadintas ir jį sustabdė pareigūnai. Automobilis nutemptas į aikštelę, nes kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti, o sustabdytas dėl to, kad automobilis buvo apgadintas. Iki tol kaltinamasis nesinaudodavo jam priklausančiu automobiliu, nes neturėjo teisės vairuoti. Jis pats paveždavo kaltinamąjį. Kaltinamojo prašymu, yra davęs automobilį jo draugui, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nes žinojo, kad jo draugas buvo blaivus ir turi teisę vairuoti. Raktelius kaltinamasis paėmė iš kambaryje buvusios sekcijos. Šiame kambaryje jis miegojo su kaltinamojo seserimi. Automobilį paėmė iš aikštelės, automobilio dokumentus po įvykio rado namuose. Jam padarytą 300 Eur turtinę žalą sudaro apgadinti automobilio ratai, priekinė pakaba, variklio laikiklis ir kėbulo defektai. Su automobiliu buvo atsitrenkta į šaligatvio bortelius. 300 Eur žala paskaičiuota tik už detales. Šiuo metu automobiliu nevažinėja, detalių yra nusipirkęs už 100 Eur. Savo civilinį ieškinį palaiko. Kiek žino, kaltinamasis paėmė automobilį, nes norėjo nuvykti pas draugę. Jeigu kaltinamasis būtų turėjęs teisę ir būtų buvęs blaivus, būtų jam automobilį davęs. Kaltinamojo sesuo neturi teisės vairuoti. Kaltinamasis atsiprašė, jis jam atleido, bet nori, kad pasimokytų. Dėl žalos atlyginimo su kaltinamuoju nesusitarė. Pats gauna 430 Eur minimalų darbo užmokestį, todėl 300 Eur padaryta žala jam yra didelė. Pareiškimą policijai parašė dėl to, kad kaltinamasis atlygintų žalą dėl automobilio sugadinimų. Dėl daiktų buvusių automobilyje žala nepadaryta, visi daiktai grąžinti. Kadangi automobilis buvo grąžintas, tai dėl vagystės pretenzijų neturi.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 -17 d. išgėrinėjo ir sugalvojo važiuoti į degalinę. Pasiėmė raktelius, užsikūrė mašiną ir išvažiavo į degalinę, nusipirko atsigerti „Cocacola“, sėdo į mašiną, važiavo atgal ir pervažiavo per bordiūrus. Tada atvažiavo policija. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad išgėrinėjo su I. pas kaimyną E.. Pasiėmė automobilio Audi 80 raktelius. Automobilis priklauso G.. I. nuėjo į namus ir paėmė raktelius. Kaip paėmė, nežino. Jis važiavau kartu, mašiną vairavo I.. Visi sugalvojo paimti raktelius, kad nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti „Cocacola“ atsigerti. Kartu dar važiavo D. P., kurio šiuo metu nėra Lietuvoje. Išgėrinėjo pas kaimyną tame pačiame namo aukšte, toje pačioje laiptinėje. Anksčiau yra važiavęs tuo automobiliu, kada nepasakys, vairavo jis. Tada pasiėmė mašiną šiaip pasivažinėti, jis neturėjo tuo metu mašinos ir L. G. davė pasinaudoti tuo automobiliu. Važiavo su I.. Naudojosi tuo automobiliu vieną kartą, gal mėnuo iki įvykio. I. D. nevairuodavo to automobilio, tai buvo pirmas kartas, nes neturi teisių. Nežino kodėl tą naktį I. vairavo, gal norėjo išbandyti jėgas, pasižiūrėti kaip vairuoja. Jis pats nevairavo, nes buvo išgėręs. Turėjo variantą nuvykti taksi automobiliu, bet taksi neatsiliepė, nedirbo. Galėjo nueiti pėsčiomis, apie 1 km iki degalinės. Pėsčiomis nėjo, nes sugalvojo, kad su automobiliu bus greičiau. Kai užvažiavo ant šaligatvio krašto sprogo trys padangos, po to išsiaiškino, kad dar priekinis tiltas pasislinko. Tuo metu, kai apgadino automobilį, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuo tos vietos, kur sustojo, iki (duomenys neskelbtini) gatvės buvo apie 1-2 km, prie pat degalinės sulūžo. Automobilį planavo palikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten iš kur paėmė, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį paėmė iš aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje ir važiavo atgal į tą pačią aikštelę.

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Nurodė, kad nakties metu patruliuodami pastebėjo automobilį, kuris stovėjo kelyje, prie jo sustojo. Prie automobilio buvo sustoję trys asmenys. Paklausus, kas vairavo automobilį, pasisakė, kad D.. Jam buvo nustatytas neblaivumas, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Visais atvejais, kai asmuo neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus, automobilis nuvežamas į saugojimo aikštelę. Vairuotojas teigė, kad su savininko žinia yra pasiėmęs automobilį. Pareigūnai su savininku susisiekti nebandė. Automobilis buvo sugadintas – kažkas buvo nutikę automobilio padangai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad L. G. pranešė apie tai, kad I. D. be jo leidimo iš jo namų paėmė automobilio raktus ir pagrobė prie namo aikštelėje stovėjusį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padaryta žala 600 Eur (t. 1, b. l. 19);

2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kur iš gyvenamojo namo kiemo buvo išvarytas automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12, 14-15);

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad L. G. pateikė policijos pareigūnui automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopiją, techninės apžiūros rezultatų kortelės kopiją, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto kopiją (t. 1, b. l. 57-58);

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo kopija ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas apie transporto priemonę, patvirtina, kad automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. G. (t. 1, b. l. 61, 176);

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad įsilaužimo žymių ant dešinės (keleivio) ir kairės (vairuotojo) durelių spynelės ir užvedimo spynelės nenustatyta; bagažinėje matyti atsarginis ratas, plastikinė talpa, trys meškerės be pavadinimų, teleskopinės su ritėmis ir plūdėmis, viena meškerė dėkle, dvi palaidos, žalios spalvos įrankių dėžė „TOPTUL“ su galvučių raktais viduje, sportiniai ir darbiniai batai, garso stiprintuvas „Tinly“ (t. 1, b. l. 64-72);

Iš byloje esančio 2019 m. spalio 4 d. nutarimo grąžinti daiktus, matyti, kad automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktų rinkinys dėžėje, 3 teleskopinės meškerės ir garso stiprintuvas grąžinti jų savininkui nukentėjusiam L. G. (t. 1, b. l. 73-74);

Byloje esančiame 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiųjų patrulių R. R. ir I. Š. tarnybiniuose pranešimuose, užfiksuotos pareigūnų nurodytos įvykio aplinkybes, kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam neblaiviam (0,89 promilės) ir neturinčiam teisės to daryti I. D. (t. 1, b. l. 84-87);

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 17 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog transporto priemonė Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88);

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 17 d. I. D. paaiškinimo, duoto administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad I. D. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 3.30 val. išgėręs alaus vežė draugus į degalinę pasiėmęs L. G. automobilį, automobilį pasiėmė be jo žinios (t. 1, b. l. 89);

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. 3.54 val. vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilės girtumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (t. 1, b. l. 90-91).

Teismas,

konstatuoja:

I. D. prokuroro buvo kaltintas įvykdęs automobilio vagystę, o būtent: laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 9.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pasisavinęs automobilio raktelius, pagrobė L. G. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su bagažinėje buvusiais daiktais, automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 600 eurų, įrankių dėžė, vienas vienetas, vertė 100 eurų, meškerės, 3 vienetai, bendra vertė 30 eurų, garso stiprintuvą, vieną vienetą, vertė 50 eurų, tuo bendrai nukentėjusiajam L. G. padarydamas 780 eurų turtinę žalą.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje būtent ir nenustatyta tyčia, nukreipta į negrįžtamą svetimo turto (automobilio) užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Nors I. D. ir neneigia, kad miegant jo sesers draugui L. G. jis paėmė sesers bute, kur tuo metu gyveno, buvusius automobilio raktelius ir išvažiavo su automobiliu Audi 80, kurio savininkas yra L. G., tačiau I. D. teigimu, jis neturėjo jokios tyčios automobilį pagrobti. Pasinaudojęs automobiliu jis jį būtų grąžinęs į tą pačią vietą, tačiau apgadino automobilį ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Kad automobilį būtų ketinta pavogti nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas R. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie kartu su I. D. išgėrinėjo ir važiavo į degalinę nusipirkti gėrimų, ir tuo metu kai I. D. vairuodamas automobilį užvažiavo ant kelio bortelio, jau važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. To nepatvirtino ir automobilio savininkas L. G., kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad pareiškimą policijai rašė dėl to, kad buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, ir kad žala jam padaryta tik dėl automobilio sugadinimų. Automobilio savininkas L. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad anksčiau yra leidęs automobiliu naudotis I. D. draugui R. G., jeigu turėtų teisę vairuoti ir būtų blaivus automobiliu būtų leidęs naudotis ir pačiam kaltinamajam, nurodė, jog dėl automobilio vagystės I. D. jokių pretenzijų neturi. Kaltinimas šioje byloje yra grindžiamas tik nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kurie teismo posėdžio nepatvirtino, kad I. D. tikrai norėjo ir turėjo tyčią pagrobti automobilį ir juo toliau naudotis. Be to, kaltinamasis po priverstinio automobilio nuvežimo paliko priverstinio automobilio nuvežimo protokolą bei sms pranešimu informavo nukentėjusįjį apie automobilio buvimo vietą, kas patvirtina, kad kaltinamasis neslėpė, kad paėmė automobilį ir nurodė, jo buvimo vietą.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta I. D. tyčia pasisavinti svetimą turtą (automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir taip L. G. padaryti žalos. Jei ne užvažiavimas ant kelio bortelio, kurio metu buvo apgadintas automobilis, automobilis būtų grąžintas į savo vietą, o tai rodo I. D. norą ne neatlygintinai pasisavinti turtą, o neteisėtai laikinai juo pasinaudoti ir tuomet grąžinti. Aplinkybė, kad I. D. įvykdė eismo įvykį, bei tai, kad jis pripažino nusikaltęs, dar nepatvirtina, kad jis minėtą automobilį norėjo pagrobti. Todėl I. D. veiksmuose nenustačius visų nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių (šiuo atveju – tyčios), spręstina, kad I. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajame akte I. D. nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes, kaip minėta, nenustatyta I. D. tyčia pasisavinti automobilį, dėl ko laikoma, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas teisiamojo posėdžio informavęs bylos nagrinėjimo dalyvius, apie galimybę kaltinamojo veiką perkvalifikuoti į kitą nusikalstamą veiką – turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybe iš esmės skirtingomis.

Įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamojo I. D. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o būtent: kad I. D. 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 3.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas L. G. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje užvažiavo ant kelio bortelio ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais padarydamas L. G. 300 Eur turtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. D. būdamas neblaivus, vairuodamas L. G. priklausantį automobilį, užvažiavo su juo ant kelio bortelio ir jį apgadino. Tiek kaltinamasis, tiek byloje apklaustas nukentėjusysis ir liudytojas patvirtino, kad I. D. užvažiavus ant kelio bortelio buvo apgadintos trys automobilio padangos ir priekinė automobilio dalis. Nukentėjusysis L. G. nurodė, jog dėl apgadinto automobilio jam yra padaryta 300 Eur turtinė žala, automobilis šiuo metu yra nevažiuojantis. Pareiškimą policijai parašė dėl to, kad kaltinamasis atlygintų žalą dėl automobilio sugadinimų, byloje pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur turtinei žalai atlyginti, palaikė savo civilinį ieškinį. Šios nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad I. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymiai.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, t. y. 250 Eur (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismo vertinimu I. D. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Byloje neginčijamai nustatyta, jog I. D. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo L. G. priklausantį automobilį, kurio nesuvaldęs užvažiavo ant kelio bortelio ir apgadino automobilį. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad automobiliui buvo apgadintos trys padangos, išmuštas priekinis tiltas, apgadinus automobilį su juo nebebuvo galima važiuoti. Tokie neteisėti I. D. veiksmai, kai jis būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo jam svetimą, L. G. priklausantį, savavališkai paimtą automobilį, laikytini neteisėta ir pavojinga veika, tarp I. D. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių (apgadinto automobilio) yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajam dėl apgadinto automobilio yra padaryta turtinė žala. Taip pat teismas daro išvadą, jog nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nes I. D. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas L. G. priklausančią transporto priemonę, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. suvokė, kad elgiasi neteisėtai; numatė, kad dėl jo tokio neteisėto veikimo gali atsirasti padariniai, t. y., kad neturėdamas vairavimo patirties gali apgadinti automobilį, ir nors tokių padarinių nenorėjo sąmoningai leido jiems kilti.

Teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kad nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 3.40 val., nes tuo laiku policijos pareigūnai pastebėjo sankryžoje jau apgadintą stovintį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis nusikalstamos veikos laiko patikslinimas nekeičia padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis I. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, kas laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes iš karto po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 0,89 promilės neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus (t. 1, b. l. 100-108), tik 2019 m. liepos 29 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. lapkričio 21 d. kaltinamojo atžvilgiu priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kuris įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d.; 2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kitoje ikiteisminio tyrimo byloje I. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas, tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 160–166), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32), trumpai, nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 168).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas tyčinį nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą I. D. skirtina griežčiausia 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją ir jos padarymo tyvus, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu I. D. paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. du trečdalius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

I. D. prokuroro 2019 m. spalio 2 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 193-194). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu I. D. jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to yra suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tapo nebereikalinga, todėl naikintina (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Byloje nukentėjusysis L. G. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui kaltinamajam I. D. dėl 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo ieškinį palaikė, nurodė jau šiuo metu įgijęs automobiliui detalių už 100 Eur, automobilio dar nesuremontavo; kaltinamasis I. D. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, nurodė, kad nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis realus suremontuoti sugadintą automobilį. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiojo automobilio sugadinimus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, bei tai, kad kaltinamasis visiškai sutiko su pareikštu ieškiniu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina iš kaltinamojo I. D. nukentėjusiajam L. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktų rinkiniui, 3 vnt. meškerių ir garso stiprintuvui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkui L. G. (t. 1, b. l. 73-74) ir apie tai praneština transporto priemonės savininkui.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 30,00 Eur (be PVM) už automobilio nuvežimą bei 7,02 Eur (be PVM) išlaidos už 17 parų saugojimą, iš viso su PVM 44,79 Eur (t. 1, b. l. 76-83), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. D. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 256, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, I. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir sumažinta laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, iš dalies bausmes sudedant, prie 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti I. D. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. (vieną parą) ir pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 4 d.

I. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. D. nukentėjusiajam L. G. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktų rinkiniui, 3 vnt. meškerių ir garso stiprintuvui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkui L. G., ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkui.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 44,79 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 79 ct) išlaidas už automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš I. D. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė