Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-34042-1050/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-34042-1050/2020Nutartis · 2020-11-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
e2YT-34042-1050/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28189-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Pareiškėjas
D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-34042-1050/2020
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-28189-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, M. M., V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. D. antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė 2020-09-25 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama pripažinti antstolio 2020-07-09 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota 2020-07-20 10:00 val. pristatyti skolininkui V. D. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), dalį adresu (duomenys neskelbtini), bei turto dokumentus ir raktus pateikti antstolių kontorai adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėja nurodė, kad antstolio reikalavimas grindžiamas teismo nutartimi, kuria nustatyta, jog skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis automobilio. Pareiškėja su antstolio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad kreditorius M. M., kreipdamasis į teismą dėl skolininko V. D. turto dalies nustatymo į ginčo automobilį, kėlė reikalavimą tik nustatyti skolininko turto dalį į šį turtą. Tačiau kreditorius nepasinaudojo jam suteikta teise ir nereikalavo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, nekėlė reikalavimo dėl atidalinimui natūra alternatyvaus turto padalijimo būdo taikymo. Be to, teismas nutartimi nustatė tik skolininko turto dalį į ginčo automobilį, tačiau nenustatė, kokia tvarka iš šios dalies galėtų būti vykdamas išieškojimas. Taigi teismo nutartimi skolininko dalis į ginčo automobilį nėra nustatyta taip, kad iš jos būtų galima pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nėra nurodytas joks kitas atidalinimo būdas. Be to, ginčo automobilis yra nedalus daiktas, todėl nėra jokios objektyvios galimybės perduoti antstoliui pusę šio automobilio, nes skolininko dalies į ginčo automobilį natūra neįmanoma išskirti, nesunaikinant automobilio. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai pagrindžia antstolio reikalavimo neteisėtumą, nepagrįstumą ir nelogiškumą.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2020-10-05 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui 2020-10-14 paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, M. M. ir V. D. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 23 552,91 Eur žalos atlyginimo ir 1 380,91 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininko V. D. kreditoriaus M. M. naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-11 nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus M. M. prašymas ir nustatyta, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl automobilio realizavimo negali spręsti antstolis. Esant nurodytam, 2020-07-09 išieškojimą vykdantis antstolis Irmantas Gaidelis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja D. D. buvo įpareigota 2020-07-20 10:00 val. pristatyti skolininkui V. D. priklausančio automobilio dalį adresu (duomenys neskelbtini), o turto dokumentus, raktus pateikti antstolių kontorai adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad teismo 2020-06-11 nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas instancine tvarka, t. y. teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus, tačiau negali būti pagrindu kvestionuoti vykdymo veiksmus. Taigi ir nagrinėjamu atveju, vykdydamas išieškojimą antstolis neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisėtumo (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išieškojimą vykdantis antstolis Irmantas Gaidelis, priimdamas 2020-07-09 patvarkymą, kuriuo pareiškėja D. D. buvo įpareigota 2020-07-20 10:00 val. pristatyti skolininkui V. D. priklausančio automobilio dalį adresu (duomenys neskelbtini), o turto dokumentus, raktus pateikti antstolių kontorai adresu (duomenys neskelbtini), išimtinai vadovavosi įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl pagrindo kvestionuoti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, priimant ginčijamą patvarkymą, nagrinėjamu atveju nėra. Juo labiau, nurodytoje įsiteisėjusioje nutartyje teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl automobilio realizavimo negali spręsti antstolis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šie kasacinio teismo išaiškinimai rodo, kad turi būti įkainotas toks areštuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju, antstolis įpareigojo pareiškėją pristatyti skolininkui priklausančio turto dalį, su tikslu įkainoti realizuotiną turtą. Nors ir sutiktina su pareiškėjos nurodomais argumentais, kad automobilis yra nedalus turtas ir jo dalies pristatyti yra neįmanoma, tačiau vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą. Pažymėtina, kad vienas bendrųjų teisės principų yra protingumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl net ir antstoliui nurodžius pristatyti ½ dalį automobilio, vadovaujantis protingumo principu, atsižvelgus į nedalų daikto pobūdį, pareiškėja turėjo vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir pristatyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), antstolio nurodytu adresu tam, kad antstoliui būtų sudaryta reali galimybė toliau vykdyti turto realizavimo procedūras, nurodytas aukščiau šioje nutartyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą patvarkymą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Esant nurodytam, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė