- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2-504-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00668-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- UAB „Dinalas“
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Advokatai
- Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės, bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktoriui V. G.,
atsakovo UAB „Dinalas“ direktoriui A. Č. ir bendrovės atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai A. J. įmonei, bankroto administratorius UAB „Tytus“, UAB „Dinalas“, trečiajam asmeniui R. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojantį 2009-03-13 A. J. individualios įmonės ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 02; sugrąžinti teisę naudotis/valdyti pastatu su priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nutraukti sudarytą 2010-12-01 d. sandorį dėl turto nuomos Nr. 17, bei 2011-01-05 d. įmonės turto valdymo pagal ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 su UAB „Dinalas“ ir pripažinti jį negaliojantį nuo jo sudarymo ir prisiteisti gautas neteisėtas pajamas kurių dydį nustatys teismas gavęs FNTT išvadą; sugrąžinti teisę A. J. nekilnojamą turtą valdyti/naudoti (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), išnuomuoti/subnuomuoti esantiems nuomininkams, bei gautas pajamas už nuomą proporcingai, paskirstyti atsiskaitymams pagal procentus kas mėnesį, pervedant pajamas kreditoriams ir bankroto administratoriui, sekančia tvarka (kol bus visiškai atsiskaityta su kreditoriais): 52% VĮ „Turto bankas“ (15600 Lt kas mėnesį), 2% VSDFV Raseinių skyriui (600 Lt per mėnesį), 15% bankroto administratoriui (4000 Lt kas mėnesį), 31% pastato išlaikymo išlaidos. Su likusiais III eilės kreditoriais atsiskaityti taip pat pagal procentinį santykį po to kai bus atsiskaityta su II eilės kreditoriais. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.5 straipsnio, 1.80 straipsnio 2 dalies, 1.78 straipsnio, 1.137 straipsnio, 2.45 straipsnio, 2.50 straipsnio, 6.66 straipsnio 1 dalies, 6.67 straipsnio, 4.48 straipsnio 1 dalies, 4.49 straipsnio 4 dalies, 6.396 straipsnio, 6.477 straipsnio 4 dalies, Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ), Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir kt. teisės normų nuostatomis.
Ieškovas nurodė, kad 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo A. J. individualios įmonės savininkas A. J. perdavė administratoriaus įgaliotam asmeniui įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, todėl bankroto administratorius nuomos sutarties Nr. 17 ir turto perdavimo akto Nr. 1 su UAB „Dinalas“ direktoriumi A. Č. neprivalėjo sudaryti. Nurodė, kad pasitvirtinus faktui apie tai, jog dokumentai, suteikiantys teisę bankroto administratoriui savo nuožiūra valdyti turtą yra suklastoti, tai neabejotinai patvirtintų, jog tokie sutartiniai teisiniai santykiai prieštarauja įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. A. J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Tytus“ sudarė sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises. Sudaryta nuomos sutartimi Nr. 17 ir turto perdavimo aktu Nr. 1, buvo pažeisti kreditorių interesai ir teisės, nes pagrindinės pajamos gaunamos iš pastato nuomos – 29000 Lt, kas mėnesį atitenka vienam iš kreditorių. Pažymi, kad nuo 2011-01-03 UAB „Tytus“ perdavė valdyti ginčo patalpas, pagal sudarytą nuomos sutartį UAB „Dinalas“ ir nuo kreditorių apgaule nuslepiant tikrąsias pajamas yra siekiama pasisavinti didžiąją dalį iš prekyvietės pastato nuomos (subnuomos) gaunamų pajamų. A. J. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktorius V. G. sudarydamas su UAB „Dinalas“ direktoriumi A. Č. nuomos sutartį 2010-12-01 Nr. 17 ir įmonės turto perdavimo priėmimo aktą Nr. 1 2011-01-05 d. buvo nesąžiningas, nes perleido nekilnojamą turtą vienam iš kreditorių, kuris taip pat yra šeimos narys, nes R. L. yra A. Č. sugyventinė. Įrodinėja, kad turto nuomos perleidimas gerokai žemesne kaina nei buvo siūloma 2009-11-16 UAB „Justluka“ ir UAB „Gintaro baldai“ yra laikytinas objektyviu sandorio šalių nesąžiningumo elementu, t. y. sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad turtas yra išnuomojamas daug pigiau nei buvo siūloma. Pažymi, kad nuo 2011-01-13 UAB „Jurgio baldai“ nebegali patekti į patalpas, nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Teigia, kad tokiu būdu A. Č. ir R. L. savavališkai užvaldė, įsibraudami į patalpas, ir pasisavino UAB „Jurgio baldai“ priklausantį turtą – baldus, kurių vertė pagal 2010-12-31 balansą sudarė 139586,00 Lt + PVM (1 t., 1–14 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigė, kad pareikšti reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti. Nurodė, kad, kaip matyti iš ieškinio turinio (priedų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus), ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentas yra suklastotas. Pažymi, kad aplinkybę, jog visą turtą, įskaitant pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. J. perdavė bankroto administratoriui, pareiškėjas A. J. patvirtino teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. B2-312-267/2009, tai nustatyta 2009-04-20 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-312-267/2009. Teigia, kad paneigus ieškovo teiginį, jog 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo A. J. individualios įmonės savininkas A. J. perdavė administratoriaus įgaliotam asmeniui A. J. nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, paneigiamas ir atsakovo išvestinis iš pirmojo teiginio motyvas, kad 2010-12-01 UAB „Tytus“ direktorius V. G. sudaryti nuomos sutarties Nr. 17 ir turto perdavimo aktą Nr. 1 2011-01-05 su UAB „Dinalas“ direktoriumi A. Č. neprivalėjo. Akcentuoja, kad skirtingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas UAB „Dinalas“ išsinuomojo ne pastate (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, bet išsinuomojo patį pastatą, t. y. vieno aukšto pastatą (baigtumas 80 procentų) su mansarda (2 t., 1–5 b. l.).
Atsakovas UAB „Dinalas“, kurio procesinė padėtis, šalims sutinkant, buvo pakeista 2012-04-20 teismo posėdyje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas kelia reikalavimus pripažinti negaliojančia 2010-12-05 nuomos sutartį Nr. 17, kurios pagrindu materialiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp bankrutavusios A. J. individualios įmonės ir UAB „Dinalas“, tačiau ieškovo nurodyta UAB „Dinalas“ procesinė padėtis, pareiškiant ieškinį, šio materialinio teisinio santykio neatitiko. Įrodinėja, kad dėl suėjusio senaties termino ieškinys turi būti atmestas. Teigia, kad ieškovas reiškia vindikacinį reikalavimą, tačiau nepagrindžia ir neįrodo tokiam reikalavimui būtinų sąlygų. Mano, kad ieškovas siekia išsireikalauti daiktą iš kito asmens prievolinių santykių pagrindu, todėl turėtų reikšti ieškinį dėl restitucijos, nepagrįsto praturtėjimo ar nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad A. J. nepateikia dokumentų suklastojimo faktą pagrindžiančių įrodymų ar įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje būtų pripažintas dokumentų klastojimo faktas, todėl mano, kad ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Akcentuoja, kad ieškinio reikalavimai dėl 2010-12-01 nuomos sutarties Nr. 17 ir 2011-01-05 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais negali būti tenkinami, kadangi dėl šių reikalavimų jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (1 t., 62–67 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas A. J. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė grąžinti jam priklausantį pastatą, nurodė, kad asmeninį įmonės savininko turtą administratorius perėmė ir valdo neteisėtai, neigė pasirašęs 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo aktą. Akto suklastojimo faktą, ieškovo teigimu, patvirtina baudžiamojoje byloje rašysenos ekspertizę atlikusio eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti kas pasirašė dokumentą.
Atsakovas bankrutuojančios A. J. individualios įmonės administratorius UAB „Tytus“ direktorius V. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Akcentavo byloje nustatytus faktus, kad ieškovas A. J., nagrinėjant A. J. individualios įmonės bankroto bylą, taip pat ir kitas bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, pripažino faktą, kad iškėlus bankroto bylą A. J. individualiai įmonei visą įmonės turtą, įskaitant pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jis pats perdavė bankroto administratoriui. Šis faktas konstatuotas 2009-04-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. J. individualios įmonės bankroto byloje.
Atsakovo UAB „Dinalas“ direktorius A. Č. ir bendrovės atstovas advokatas Petras Butkevičius pareikštam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė teismo dėmesį, kad turtas bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso A. J. ir buvusiai jo sutuoktinei R. L., kuri prieštarauja pareikštiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. L. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad A. J. tuoj po bankroto bylos iškėlimo perdavė pastatą administratoriui be jos sutikimo, tačiau ieškovo pareikštų reikalavimų šioje byloje ji nepalaiko ir prašo ieškinį atmesti ( protokolas).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovui V. J. individualiai įmonei 2009-01-14 yra iškelta bankroto byla (prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 1 t., 18– 19 b. l.).
2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 įmonės savininkas A. J. perdavė, o įmonės administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo V. G. priėmė visą įmonės ilgalaikį materialųjį turtą (t. 1, 73, 74 b. l.; prijungta byla Nr. B2-31-267-2012 1 t., 217-220 b. l.). Akte Nr. 02 nurodyta, kad savininkas A. J. perduoda įmonės administratoriui pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais.
Vykdant bankroto procedūras 2009-01-14, 2009-07-15, 2009-07-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo areštuotas visas A. J. ir jo sutuoktinei R. L. priklausantis turtas, taip pat ir jiems priklausantys nekilnojami daiktai – pastatas-parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. 2010-10-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. J. priklausančiam turtui taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudžiant A. J. naudotis, valdyti ir disponuoti pastatu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nutartis šioje dalyje įsiteisėjo 2011 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus nutartį civilinėje byloje Nr.2-468/2011 dėl A. J. atskirojo skundo (1 t., 91–102 b. l., prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 1 t., 18– 19 b. l., 2 t., 77, 83 b. l., 7 t., 170, 174 b. l., 8 t., 142-145 b. l.).
2009-11-03, 2009-11-23, 2010-03-17 bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė tęsti bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą, iškeldinti iš patalpų nuomininkus, kurie nemoka nuomos mokesčio ir ginčo pastate esančių patalpų nuomos sutartis vykdyti iki įmonės turto pardavimo, o 2011-08-05 kreditorių susirinkime nutarta nenutraukti nuomos sutarties Nr. 17 su UAB “Dinalas” (2 t., 8–18 b. l., prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 5 t., 128– 131 b. l.,8 t., 8, 9 b. l.).
Pastatas-parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) miesto sen. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 2680,59 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 3071000 Lt. 2011-09-30 ginčo pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindas – deklaracija apie statybos užbaigimą, 2011-08-05, Nr. B815
Šias aplinkybes patvirtina nutartyje nurodyti bylos dokumentai, šalių ir trečiojo asmens R. L. paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Šioje byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovui A. J. ir trečiajam asmeniui, R. L., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriui UAB „Tytus“ pagal 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2 ir bankrutavusios įmonės 2010-12-01 su UAB „Dinalas“ sudarytos nuomos sutarties teisėtumo bei nuostolių atlyginimo.
Įsiteisėjusiu 2011-02-07 Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-267-2011, kurioje dalyvavo UAB „Jurgio baldai“ direktorius A. J., yra konstatuota, kad A. J. individualios įmonės, kuriai 2009-01-14 iškelta bankroto byla, veikla buvo susijusi su prekyvietės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma. Iškėlus bankroto bylą įmonės kreditorių susirinkimas, nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, nutarė tęsti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, nutraukti įmonei nenaudingas patalpų panaudos sutartis ir sudaryti nuomos sutartis. Bankrutavusi A. J. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str.), o įmonės savininkas A. J. 2009-03-13 Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 02 pastatą perdavė bankroto administratoriui UAB „Tytus“ (prijungta civilinė byla Nr. 2-83-267-2011, 2 t., 49–53 b. l.).
A. J. individualios įmonės bankroto byloje įsiteisėjusia 2009-04-20 nutartimi yra konstatuota, kad A. J. pripažino viso santuokoje įgyto turto perdavimo administratoriui faktą (prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 1 t., 225-226 b. l.). Šios aplinkybės teismo vertinamos kaip prejudiciniai faktai, leidžiantys spręsti, kad A. J. ieškinio argumentai, susiję su 2009-03-13 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo akto klastojimu yra nepagrįsti (CPK 182 str. 2 p.).
Be to, A. J. individualios įmonės bankroto procese A. J. ne kartą yra pripažinęs faktą, kad visą santuokoje įgytą turtą jis perdavė valdyti bankrutavusios įmonės administratoriui UAB „Tytus“. Tai patvirtina prijungtoje civilinėje byloje Nr. B2-31-267-2011 esančiame 2009-04-17 teismo posėdžio protokole (buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, A. J. nušalinimo nuo santuokoje įgyto turto valdymo, klausimas) fiksuoti A. J. paaiškinimai: „dėl nušalinimo nieko negaliu paaiškinti, kadangi aš nieko nevaldau – turtą perdaviau administratoriui“ (prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 1 t., 221-224 b. l.). Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.), o CPK 279 straipsnio 4 dalyje konstatuota, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį, kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvaujantiems asmenims.
2009-03-13 Turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 02 originalas yra pateiktas teismui nagrinėjant A. J. individualios įmonės bankroto bylą (prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 1 t., 220 b. l.). Įvertinus ginčo šalių elgesį nuo dokumento pasirašymo dienos (2009-03-13) iki ieškinio padavimo nagrinėjamoje byloje (2011-11-21), teismui nekyla abejonių dėl minėto turto perdavimo-priėmimo akto tikrumo. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, jog rašysenos ekspertizę atlikęs ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti kas pasirašė dokumentą.
Ieškovo reikalavimai sugrąžinti jam teisę naudotis/valdyti pastatu su priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini), išnuomuoti/subnuomuoti esantiems nuomininkams, bei paskirstyti gautas pajamas už nuomą proporcingai kreditoriams ir bankroto administratoriui negali būti tenkinami, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnio, 2.45 straipsnio, 2.50 straipsnio, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktų, 14 straipsnio nuostatoms ir pažeistų A. J. individualios įmonės bankroto byloje 2009-01-14, 2009-07-15, 2009-07-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas visas A. J. ir jo sutuoktinei R. L. priklausantis turtas, taip pat ir jiems priklausantis pastatas-parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Šioje nutartyje jau minėta, kad 2010-10-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. J. priklausančiam turtui taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant A. J. naudotis, valdyti ir disponuoti pastatu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), iki bankroto proceso pabaigos.
Pasisakęs dėl ieškovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki A. J. individualios įmonės bankroto proceso pabaigos teismas neanalizuoja ginčo šalių argumentų, susijusių su teisės normų, reglamentuojančių vindikaciją ir restituciją, taikymu, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams CK 1.80 straipsnio 3 dalies ir 4.95-4.97 straipsnių nuostatos netaikytinos.
Ieškinio argumentai, susiję su tariamai neatlikta ginčo pastato teisine registracija, paneigti administratoriaus UAB „Tytus“ pateiktu 2011-10-04 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, o dokumento turinys aptartas šios nutarties II dalyje „Byloje nustatytos faktinės aplinkybės“(sprendimo 4 lapas, antra pastraipa).
Ieškovas ginčija sandorius (bankrutavusios įmonės ir UAB „Dinalas“ 2010-12-01 nuomos sutartį Nr. 17 ir 2011-01-05 d. įmonės turto perdavimo priėmimo aktą Nr. 1 actio Pauliana instituto pagrindu.
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra septynios: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3. Nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas; 4. Skolininkas neprivalo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Kreditorius privalo įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui egzistavimą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Šioje byloje nustatyta, kad A. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įmonės kreditorius, 2011-01-14 nutartimi teismas kreditorių UAB „Jurgio baldai“, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 123005,56 Lt, pakeitė jo teisių perėmėju A. J. (2 t., 11, 12 b. l., prijungta civilinė byla Nr. B2-31-267-2012, 9 t., 131 b. l.).
CK 6.66 straipsnyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus. Atsakovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės turtinė padėtis dėl ginčijamų sandorių sudarymo iš esmės nepasikeitė, nes įmonės nemokumas konstatuotas jau 2009-01-14 iškeliant įmonei bankroto bylą. Be to, nagrinėjamu atveju visiškai teisūs yra atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodę, kad nuomos sutartis su UAB „Dinalas“ buvo sudaryta kreditorių susirinkimo nutarimu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kreditorių sprendimas išnuomoti ginčo patalpas UAB „Dinalas“ buvo ginčijamas teisme kelis kartus ir įsiteisėjusiais sprendimais skundas atmestas, todėl turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (2 t., 13-17 b. l., Šiaulių apygardos teismo 2010-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-124-267, 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189-267-2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2010, 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2012).
Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti suėjo 2011-12-01. Ieškinys pareikštas 2011-11-21, t. y. praleidus ieškinio senaties termino. Ieškinio reikalavimui dėl 2009-03-13 turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes šis sandoris buvo ginčijamas, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis (dėl suklastoto parašo). Todėl teismas nesutinka su atsakovo UAB „Dinalas“ argumentais, kad ieškiniui taikytinos CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatos (CK 1.128 str., 1.129 str., 1.131 str.).
Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą pagal actio Pauliana instituto sąlygas, teismas CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį atmeta ir atkreipia dėmesį, kad 2012-04-17 Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-789-267/2012 pagal R. L. skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių 2012-04-03 susirinkimo nutarimų, susijusių su kreditorių sprendimu nutraukti nuomos sutartį su UAB ”Dinalas” ir išnuomoti visą pastatą, (duomenys neskelbtini), kreditoriui A. J., panaikinimu.
Atmesdamas ieškinio reikalavimą, pareikštą CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas įvertina ir tai, kad po bankroto bylos iškėlimo actio Pauliana ieškinį gali reikšti tik įmonės administratorius, o kreditorius tokiu atveju gali reikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.).
Ieškovo A. J. pareikšti reikalavimai, susiję su tariamai patirtų nuostolių, kurių dydžio jis net nenurodo, atlyginimu, teismo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Vertindamas pateiktus argumentus šioje reikalavimo dalyje teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas visiškai tapačius argumentus ir reikalavimus reiškė, teikdamas skundus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, skųsdamas administratoriaus veiksmus, reikalaudamas jį atstatydinti ir šie argumentai įsiteisėjusiais procesiniais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo sprendimais buvo atmesti. Be to, visiškai nesuprantamas A. J. reikalavimas priteisti jam bankrutavusios įmonės tariamai patirtus nuostolius, kai nepatenkinti bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditoriniai reikalavimai – 990609,99 Lt. Ieškinio reikalavimo, susijusio su nuomos mokesčio priteisimu ir paskirstymu įmonės kreditoriams, patenkinimas iš esmės reikštų įmonės administratoriaus teisių ir pareigų, reglamentuotų ĮBĮ 11 straipsnyje, perleidimą ieškovui – bankrutavusios įmonės savininkui A. J.. Šis reikalavimas teismo atmetamas, kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir prieštaraujantis Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintiems tikslams ir principams.
Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudžiančiomis peržengti byloje pareikštus reikalavimus, ieškinio argumentai, susiję su byloje nedalyvaujančio asmens UAB ”Jurgio baldai” galimai patirtais nuostoliais neaptariami.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CK 1.5 str., 1. 78 str., 1.80 str., 6.66 str., CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.