Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-154/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-26
Bylos Nr.: 2-154/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Pareiškėjas: A. J., uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“

Kategorijos

126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-154/2012Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1189-267/2011 pagal pareiškėjų A. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ir pagal atskirąjį skundą sprendžiami kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo klausimai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. J. ir UAB „Jurgio baldai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, prašydami panaikinti bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2011m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimus:

1) Nenutraukti nuomos (subnuomos) sutarties su UAB „Dinalas“ (svarstytas darbotvarkės pirmu klausimu, nutarimas Nr. 1);

2) Neinicijuoti skolininkui UAB „L klubas“ bankroto bylos iškėlimą (svarstytas darbotvarkės antru klausimu, nutarimas Nr. 2);

3) Nepardavinėti įmonės bendrasavininkams A. J. ir R. L. priklausančio turto pastato - parduotuvės (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse, kol nebus baigti teisminiai ginčai dėl šio pastato nuosavybės nustatymo (svarstytas darbotvarkės trečiu klausimu, nutarimas Nr. 3);

4) Įpareigoti bankroto administratorių pasamdyti turto vertintoją įmonininkų turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti; su turto vertintoju atsiskaityti, pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį; turtą įvertinus, skelbti turto pardavimą iš varžytynių; pradinę turto kainą varžytynėse nustatyti pagal turto vertintojo siūlomą rinkos vertę; nustatyti, jog minimalus kainos padidinimas varžytynėse - 1 000 Lt; žiūrovo bilieto kaina 200 Lt; nepardavus pirmose varžytynėse, antrų varžytynių pradinės kainos nemažinti; nepardavus antrose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo (svarstytas darbotvarkės ketvirtu klausimu, nutarimas Nr. 4).

Pasisakydami dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1, pareiškėjai nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo balsuota už tai, jog nebūtų nutraukta nuomos sutartis Nr. 17 su UAB „Dinalas“. 2009 m. lapkričio 3 d. vykusiame III kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas tęsti bankrutuojančios A. J. įmonės ūkinę – komercinę veiklą ir patalpų nuomos sutartis vykdyti iki įmonės turto pardavimo, nustatant nuomos kainą visiems nuomininkams - 25 Lt už kv.m. per mėnesį, išskyrus nuomininkui IĮ „L klubas“ – 12,50 Lt už 1 kv. m. per mėn. 2010 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimas (protokolo Nr. 6) yra nusprendęs įpareigoti administratorių derėtis dėl nuomos sutarties su UAB „Dinalas“ sudarymo, bei šios sutarties sąlygų (avansinio mokėjimo už patalpų nuomą), nutraukiant esamas patalpų nuomos sutartis. UAB „Dinalas“ vadovauja kreditorė R. L. (dirbanti UAB „Dinalas“ komercijos direktorės pareigose), o UAB „Dinalas“ direktorius yra R. L. sugyventinis A. Č. (UAB „Dinalas“ vienintelis akcininkas A. Č.). Nuomos kaina naujam nuomininkui nustatyta 10 000 Lt + PVM. 2010 m. gruodžio 1 d. buvo išnuomotas visas 2 504 kv.m. ploto pastatas UAB „Dinalas“ už 4 Lt už kv.m. per mėnesį, nepaskelbus viešo konkurso, nenusprendus ir nesuderinus su kreditorių susirinkimu dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Nuo bankroto pradžios (2009 m. sausio 14 d.) bankroto administratorius UAB „Tytus“ iš nuomos gaudavo kas mėnesį 22 000 Lt, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išnuomojo patalpas UAB „Dinalas“ už 10 000 Lt kas mėnesį. Pareiškėjai teigė, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Pasisakydami dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2, pareiškėjai nurodė, kad kreditoriai nepriėmė nutarimo inicijuoti skolininkui UAB „L klubas“ bankroto bylą. Įmonės bankrotas trunka jau daugiau nei du metus, o kreditoriai dar nėra gavę jokių lėšų savo reikalavimų patenkinimui. Tiek kreditorius Kauno valstybinė mokesčių inspekcija, tiek pareiškėjai yra pasisakę dėl bankroto bylos UAB „L klubas“ iškėlimo. Nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad kreditoriai balsavo prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „L klubas“.

Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 nurodė, kad iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, įmonės turto neužtekus, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš įmonių bendraturčių turimo turto. Pabrėžė, kad viena iš įmonės bendraturčių – R. L. prašo, kad turtas – pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Pareiškėjų teigimu, teisminiai procesai neturės jokios įtakos turto pardavimui, todėl galima pardavinėti parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš varžytynių.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 pareiškėjai nurodė, kad kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių pasamdyti turto vertintoją įmonininkų turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti. Pabrėžė, kad dėl buto nuosavybės įteisinimo ir atsiskaitymo vyksta teismo procesas Kretingos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-882-474-2011. Pareiškėjai teigė, kad jei kreditoriai nusprendė nepardavinėti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kol nebus užbaigtas teisminis procesas, tai lygiai taip pat, neužbaigus teisminio proceso, negalima spręsti klausimo dėl buto pardavimo, kurio nuosavybės teisės yra ginčijamos.

Atsiliepimas

Atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė (bankroto administratorius UAB „Tytus“) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, nustačius pareiškėjų piktnaudžiavimą procesu, prašė taikyti CPK nustatytas poveikio priemones. Atsiliepime nurodė, kad skundas pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, nes UAB „Jurgio baldai“ nėra bankrutuojančios A. J. IĮ kreditorius. Pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. vykęs bankrutuojančios A. J. IĮ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, klausimai, dėl kurių buvo priimti ginčijami nutarimai, patenka į kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, be to, už ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus balsavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusę visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Pabrėžė, kad nesurinkus reikiamo skaičiaus balsų, dėl atrojo susirinkimo klausimo sprendimas nebuvo priimtas. Be to, nurodė jog A. J. IĮ 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma – 969 581,19 Lt, kas sudaro 99,11 % visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o vien Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas sudaro 48,03 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

2011 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. atsisakė skundo dalyje dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, susijusio su bankroto bylos inicijavimu UAB „L Klubas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundo nagrinėjimą dalyje dėl bankroto bylos inicijavimo skolininkui UAB „L klubas“ nutraukė. Likusioje dalyje A. J. skundą atmetė, o pareiškėjo UAB „Jurgio baldai“ skundo nagrinėjimą nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo A. J. elgesys vertinamas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nes skundu ginčija ir nutarimus dėl kurių sprendimas susirinkime nebuvo priimtas. Tačiau teismas nesvarstė klausimo dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos skyrimo, nes pateikus skundą bankroto procedūros buvo tęsiamos.

Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 1, konstatavo, kad pareiškėjo skundas turi būti vertinamas kaip pakartotinis skundas iš esmės dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimo, nes klausimas dėl nuomos sutarties su UAB „Dinalas“ sudarymo buvo išspręstas 2010 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Teismas nurodė, kad šį nutarimą A. J. skundė teismui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliko galioti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Jokių naujų argumentų, dėl kurių nuomos sutartis turėtų būti nutraukta, A. J. nepateikė. Teismas pažymėjo, kad skunde pateikti argumentai, susiję su nuomos sutarties nuginčijimu, gali būti nagrinėjami teisme tik ginčo teisenos tvarka, o ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų Nr. 3 ir Nr. 4 teismas pažymėjo, kad dėl šių sprendimų pareiškėjas pateikia prieštaringus argumentus, nes skirtingai vertina kilusių teisminių ginčų dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pasekmes. Pirmuoju atveju prašoma pardavinėti areštuotą turtą, o antruoju – nepardavinėti buto iki teisme bus išspręstas dėl skolos kilęs ginčas. Teismas konstatavo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas negalimas iki civilinės bylos Nr.2-839-267-2011, iškeltos pagal ieškovų R. L. ir V. L. ieškinį atsakovui A. J., tretysis asmuo – bankrutavusi A. J. individuali įmonė, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe, išnagrinėjimo, nes 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi minėtoje byloje taikytos laikinosios pasaugos priemonės – areštuotas pastatas – parduotuvė, unikalus Nr.7299-2000-1012, esantis adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Tuo tarpu teisminių ginčų dėl nuosavybės teisių į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teismas nenustatė. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. spalio 20 d. išrašo teismas nustatė, kad bankrutavusios įmonės savininkas yra A. J., jis yra ir minėto buto savininkas, nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre. A. J. jo kreditorių L. L. ir A. L. pareikšti kreditoriniai reikalavimai, jų patenkinimo atveju, turi būti tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, nesuteikiant pirmumo teisių, lyginant su kitais bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditoriais. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos nustatymo yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas UAB „Jurgio baldai“ yra perleidęs 123 005,56 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą A. J., nurodė, kad UAB „Jurgio baldai“ nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, todėl pagal šio pareiškėjo skundą pradėtą procesą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutavusios A. J. IĮ kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nevertino pareiškėjo argumentų apie daromą finansinę žalą kreditoriams bankroto byloje vykdant nuomos sutartį. Teismas taip pat nevertino faktinių aplinkybių, dėl kurių bankroto administratorius UAB „Tytus“ 2010 m. gruodžio 1 d. nuomos sutarties Nr. 17 su UAB „Dinalas“ direktoriumi A. Č. sudaryti neprivalėjo; bankrutavusios A. J. IĮ bankroto administratorius UAB „Tytus“ sudarė sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises; bankroto administratorius UAB „Tytus“ be kreditorių susirinkimo sutikimo savo iniciatyva pasirašė nuomos sutartį Nr. 17 su UAB „Dinalas“. 2010 m. kovo 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta, kad administratorius privalo derėtis dėl nuomos sutarties su UAB „Dinalas“ sudarymo bei šios sutarties sąlygų, nutraukiant esamų patalpų nuomos sutartis. Bankroto administratorius ir UAB „Dinalas“, nesąžiningai elgdamiesi, sudarė nuomos ir turto perdavimo sutartį. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad administratorius sudarė sandorį su UAB „Dinalas“ perleisdamas jam savininkų turtą už nepagrįstai mažą kainą; kad UAB „Dinalas“ su bankrutavusia A. J. IĮ visiškai neatsiskaitė ar atsiskaitė tik iš dalies; kad A. Č. ir R. L. savavaldžiavo pareiškėjo vadovaujamos bendrovės UAB „Jurgio baldai“ atžvilgiu pasisavinant veikiančios įmonės visą turtą, dokumentus, darbo įrankius ir juos priverstinai laikant patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kol bus pasirašyta nuomos sutartis su UAB „Dinalas“.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiant kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 3 ir Nr. 4 buvo pateikti prieštaringi argumentai. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl sprendimo pačiu trumpiausiu terminu atsiskaityti su kreditoriais, nes pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal turto vertinimą būtų galima gauti 2 600 000 Lt. Todėl vien tik iš parduoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), galima būtų atsiskaityti iš karto su visais esamais kreditoriais.

3) Asmeninės nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), klausimas dar tik bus nagrinėjamas teisme. Bet bankroto administratorius ir toliau didina kreditorinius reikalavimus iki milijono litų. Tokiais veiksmais bankroto administratorius sąmoningai nevykdė teismo įpareigojimų ir įstatyme numatytų bankroto administratoriaus pareigų, siekdamas turtinės naudos sau ir bankrutuojančios įmonės bendrasavininkei R. L., sąmoningai vilkino bankroto procedūrą, gautas pajamas naudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais, o savo tikslams, kreditoriams nurodė neteisingus duomenis apie įmonės veiklą.

4) Teismas nevertino argumentų, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavinėjimas, iškraustant iš jo pareiškėją su nepilnamečiu sūnumi, yra tyčinis bandymas susidoroti su pareiškėju.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sudarius nuomos sutartį su UAB „Dinalas“ yra daroma žala bankrutuojančiai įmonei. Už pastato nuomą įmonė realiai gauna pajamas iš nuomininko UAB „Dinalas“. Šiuo metu bankrutavusioje įmonėje nėra dirbančių darbuotojų, kurie atliktų visus darbus, susijusius su statinio priežiūra, administravimu ir šildymu. Taigi nors bankrutuojanti įmonė ir gauna mažesnes pajamas iš patalpų nuomos, tačiau šios pajamos iš esmės yra jos pelnas, nes bankrutavusi įmonė nepatiria jokių išlaidų, susijusių su pastato eksploatavimu, priežiūra.

2) Dėl pareiškėjo A. J. veiksmų, kuris yra UAB „Jurgio baldai“ vadovas, bankrutuojanti A. J. IĮ negauna pajamų, susijusių su ginčo pastato patalpų nuoma. 2009 m. kovo 5 d. tarp bankrutavusios A. J. IĮ ir UAB „Jurgio baldai“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuria buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). UAB „Jurgio baldai“ įsipareigojo mokėti 4 Lt už kv. m per mėnesį. Tačiau UAB „Jurgio baldai“ nemokėjo nuomos mokesčio, bankrutuojanti įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 bankrutavusios įmonės ieškinį tenkino iš dalies ir iš UAB „Jurgio baldai“ priteisė 243 000 Lt. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Net ir patenkinus ieškinį, UAB „Jurgio baldai“ nesumokėjo įsiskolinimo už nuomą, nemoka nuomos mokesčio iki šiol.

3) Varžytynėse pardavus turtą (pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir vėliau priėmus R. L. palankų teismo sprendimą, šio bus negalima realiai įvykdyti, nes CK 4.96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-839-267/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl minėto turto pardavimas reikštų teismo sprendimo, nesusijusio su laisvės atėmimo bausme, nevykdymą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl minėto pastato pardavimo bei galimybės iš gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

4) Skųsdamas kreditorių komiteto sprendimo nutarimą Nr. 4 pareiškėjas nurodė klaidingą informaciją, kad dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono apylinkės teisme vyksta teismo procesas dėl nuosavybės įteisinimo. Tačiau atskirajame skunde nurodoma, kad klausimas dėl minėto buto pripažinimo asmenine pareiškėjo nuosavybės teise dar tik bus nagrinėjamas teisme. Pažymėtina, kad joks ginčas dėl minėto buto nuosavybės teisių nevyksta. Nuosavybės teisės į minėtą butą viešajame registre įrašytos pareiškėjo vardu, kuris yra ir bankrutavusios įmonės savininkas ir atsakovas A. J. individualios įmonės bankroto byloje, todėl manytina kad pareiškėjas atskiruoju skundu siekia užvilkinti jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą ir užvilkinti atsiskaitymą su kreditoriais.

Atsiliepimas

5) Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad administratorius sąmoningai didina kreditorinį reikalavimą. Šių argumentų nepagrįstumą patvirtina su atsiliepimu pateikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų skyriaus 2011 m. balandžio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Įmonių bankroto valdymo departamento 2011 m. balandžio 13 d. raštas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ vykdomų bankroto procedūrų bankrutavusiai A. J. IĮ“. Šie dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka pagal vieno iš bankrutavusios įmonės kreditorių atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio kreditoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų trimis darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas vieną kartą jau išsprendė klausimą (nutarė išnuomoti konkrečias patalpas) ir dėl to priėmė nutarimą, kuris buvo skundžiamas teismui ir teismas kreditorių susirinkimo nutarimą paliko nepakeistą, pakartotinai spręsti tapatų klausimą pagal to paties asmens skundą, grindžiamą tapačiais argumentais, nėra pagrindo. Teismas, gavęs tokį skundą, turėtų jį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), nebent skunde būtų nurodyti iš esmės kiti nei anksčiau argumentai. Pastaruoju atveju skundą teismas turėtų atmesti.

Įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia ir dėl turto bankroto procese pardavimo tvarkos ir sąlygų. Tuo atveju, jeigu turtas yra areštuotas ir dėl nuosavybės teisių į jį vyksta teisminis ginčas, o įmonė turi kito turto, į kurį gali būti nukeiptas išieškojimas (ar įmonės savininkas turi turto, kai bankroto procedūros vykdomos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atžvilgiu), kreditorių susirinkimas, siekdamas operatyviai užbaigti bankroto procedūras, ne tik gali, bet ir turi nuspręsti nukreipti išieškojimą į turtą, kuriam nenustatyta ribojimų juo disponuoti.

Nagrinėjamu atveju bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorius A. J., visų pirma, prašo panaikinti nutarimą, priimtą 2011 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo pirmu darbotvarkės klausimu. Šio klausimo svarstymą inicijavęs A. J. siūlė nutraukti nuomos (subnuomos) sutartį Nr. 17 su UAB „Dinalas“. Kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 86,54 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, su tokiu siūlymu nesutiko (t. 1, b. l. 7). Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas 2010 m. kovo 17 d. jau anksčiau sprendė klausimą dėl šios įmonės savininko A. J. vardu registruotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir nutarė šias patalpas išnuomoti UAB „Dinalas“ už 10 000 Lt (be PVM) kas mėnesį mokamą nuomos mokestį (t. 1, b. l. 67-38). Įmonės kreditorius UAB „Jurgio baldai“ padavė teismui skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi skundą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įmonės kreditorių susirinkimas turėjo įgaliojimus išnuomoti šį turtą, o vien tai, jog kreditoriai nusprendė patalpas nuomoti ne didžiausią kainą pasiūliusiam nuomininkui, bet nuomininkui, kuris nuompinigius, nors ir mažesnius, mokės nustatytu terminu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą (t. 1, b. l. 70-71, 84-87). 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės bankroto administratorius kreditorių susirinkimo nustatytomis sąlygomis sudarė su UAB „Dinalas“ nuomos sutartį dėl minėtų patalpų nuomos, t. y. įgyvendino kreditorių susirinkimo nutarimą. Įmonės kreditorius UAB „Jurgio baldai“, anksčiau jau padavęs skundą dėl 2010 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo išnuomoti minėtas patalpas UAB „Dinalas“ pripažinimo negaliojančiu, kurį teismai atmetė ir šiuo klausimu įsiteisėjo sprendimas, taip pat A. J. iškėlė tapatų klausimą, siūlydami nutraukti 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytą A. J. nepalankią nuomos sutartį. Minėta, jog nuomos sutartis dėl A. J. vardu registruotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta laikantis kreditorių susirinkimo nutarimo, klausimas jau buvo išspręstas civilinio proceso tvarka. Todėl UAB „Jurgio baldai“ keliamas klausimas dėl šių patalpų nuomos sutarties nutraukimo laikomas paduotu pakartotinai dėl to paties dalyko. Nepaisant to, kad pareiškėjai UAB „Jurgio baldai“ ir A. J. paduotame skunde dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu nurodė išsamesnių argumentų nei buvo nurodyta UAB „Jurgio baldai“ skunde dėl 2010 m. kovo 17 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau visi šie argumentai yra susiję su tariamai nepagrįstai maža nuomos kaina ir UAB „Dinalas“ nepatikimumu. Šiuo klausimu jau yra pasisakę teismai ir procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Be to, kolegija sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad išnuomoti šias patalpas UAB „Jurgio baldai“ nebuvo pagrindo, nes ši įmonė ir taip nemokėjo nuomos mokesčio, kurį (243 000 Lt) už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2010-02-05 Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu priteisė bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei (civilinės bylos Nr. 2-283-267/2011). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris pareiškėjo A. J. teismui paduotą skundą laikė paduotu iš esmės dėl jau išspręsto klausimo, o naujų argumentų, dėl kurių nuomos sutartis turėtų būti nutraukta, nepateikė. Be to, žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino, jog skunde pateikti argumentai, susiję su nuomos sutarties nuginčijimu, gali būti nagrinėjami teisme tik ginčo teisenos tvarka, o ne pagal ĮBĮ nuostatas. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad 2010 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartis sudaryta su asmeniu, kuris yra skolingas bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei, o su šia įmone susiję asmenys pasisavino įmonės turtą, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes sandorio sudarymui pritarė kreditorių susirinkimas, o jo priimtas nutarimas pripažintas teisėtu. Pastebėtina ir tai, kad bankrutavusi įmonė, išnuomojusi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nepatiria šių patalpų eksploatavimo, priežiūros išlaidų, o gauna tik pelną. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų veiksmai, kai praėjus tik keliems mėnesiams po ginčo išsprendimo teismine tvarka jie pakartotinai inicijuoja jau išspręsto klausimo nagrinėjimą, o vėliau teikia skundus dėl naujo kreditorių susirinkimo nutarimo bei skundžia teismo priimtą procesinį sprendimą, kuriuo skundas atmestas, nedera su proceso operatyvumo, sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 95 str.).

Nagrinėdamas A. J. skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo kitų dviejų nutarimų Nr. 3 ir Nr. 4 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pagrindė savo procesinį sprendimą. Trečiuoju darbotvarkės klausimu bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė nepardavinėti parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, šios patalpos įregistruotos A. J. vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad joms yra taikytas areštas, apribota naudojimosi bei disponavimo teisė. Teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys leidžia teigti, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. L. ir V. L. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei dėl nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovų asmenine nuosavybe (bylos Nr. 2-312-267/2012). Siekdamas užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi areštavo ginčo patalpas. Šis areštas patalpoms, kurių nutarė neleisti pardavinėti bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas, tebėra įregistruotas Turto arešto aktų registre, kur įregistruoti ir kiti areštai šiam turtui (t. 1, b. l. 111-112). Areštas turtui iš esmės apsunkina tokio turto perleidimą. Tačiau svarbiausia, jog civilinio proceso tvarka vykstant ginčui dėl nuosavybės teisės į turtą, pardavinėti jį pagal ĮBĮ normas negalima. Pirma, galėtų būti parduotas asmens, kuris (kaip vėliau gali paaiškėti) nėra atsakingas už įmonės prievoles, turtas. Antra, ieškinio patenkinimo atveju būtų iš esmės apsunkintos ieškovo galimybės gauti ieškinio patenkinimą iš turto sąžiningo įgijėjo. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas neleisti pardavinėti šio turto iki ginčo išsprendimo yra pagrįstas ir atitinka protingumo principą, visų kreditorių bei potencialių turto pirkėjų teisėtus interesus.

Tuo tarpu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padėtis iš esmės kitokia (Nutarimu Nr. 4 išspręstas klausimas). Byloje nėra duomenų, kad teismine tvarka būtų nagrinėjami ginčai dėl nuosavybės teisių į šį butą, kuris viešame registre įregistruotas A. J. vardu (t. 1, b. l. 143-145). Tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti ieškovų L. L. ir A. L. pareikšto reikalavimo atsakovui A. J. dėl 42 000 Lt priteisimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Pirma, toje byloje sprendžiama dėl skolos priteisimo, taigi, priimto sprendimo pagrindu A. J. nepraras nuosavybės teisių į butą. Antra, Kretingos rajono apylinkės teismas iš esmės išsprendė bylą ir 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Šis sprendimas byloje įsiteisėjo. Trečia, net ir tuomet, jeigu teismas būtų patenkinęs ieškinį, būtų atsiradęs pagrindas bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinti L. L. ir A. L. kreditorinį reikalavimą. Šio kreditorinio reikalavimo patenkinimo klausimas būtų sprendžiamas pagal ĮBĮ Aštuntojo skirsnio nuostatas, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje būtų parduodamas laikantis ĮBĮ 33 straipsnio reikalavimų ir iš pardavus šį butą būtų tenkinami įmonės bei jos savininko visų kreditorių reikalavimai. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad bute jis gyvena jo sūnumi, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo įgaliojimų nuspręsti dėl buto pardavimo ir įpareigojimo atlikti šio turto įvertinimą. Kolegija paaiškina, jog individualios įmonės bankroto procese nekilnojamasis turtas pardavinėjamas laikantis ĮBĮ 33 straipsnio nuostatų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintą Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamu klausimu atitinka ĮBĮ ir Aprašo nustatytą bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką ir kreditorių susirinkimo įgaliojimų ribas sprendžiant turto pardavimo klausimus.

Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo apeliacine tvarka teisingam išsprendimui.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstai netenkino bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditoriaus A. J. skundo dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Alė BukavinienėArtūras DriukasEgidijus Žironas