Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-992-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2S-992-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
I. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-992-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31612-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.9.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti klausimą dėl baudos iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo I. A. išieškotojo V. P. naudai, nes pastarasis negalėjo matytis su vaikais 2017-01-07 – 2017-01-08, 2017-01-11, 2017-01-12, 2017-01-18, 2017-01-21, 2017-01-22, 2017-01-25, 2017-01-26, 2017-02-01, 2017-02-02, 2017-02-04 – 2017-02-05, 2017-02-08, 2017-02-09, 2017-02-15, 2017-02-16, 2017-02-18 – 2017-02-19, 2017-02-22, 2017-02-23.

2. Nurodė, kad 2018-09-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo atvejai, kurie patvirtina, kad I. A. ir toliau nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, sistemiškai ir piktybiškai pažeidinėja nepilnamečių dukrų teisę pilnavertiškai bendrauti su tėčiu, nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą, įsakmiai reikalauja, kad mergaitės teigtų esą nenorinčios bendrauti su tėvu, t. y. daro joms neigiamą įtaką, imasi aktyvių bei vaikų interesus pažeidžiančių veiksmų, nuteikdama vaikus nebendrauti su tėvu, sako, kad jau yra suplanavusios savo laiką per tėvui nustatyto grafiko laiką pagal teismo nutartį, niekada nekelia telefono ragelio ir neleidžia kalbėti su dukromis, ignoruoja atsakyti į klausimus, niekuomet neinformuoja tėvo apie dukrų lankomus daktarus, veda pas psichologus, kad gautų neigiamą psichologo atsakymą neva dėl vaikų nenoro bendrauti su tėvu. Mergaitės yra mamos įbaugintos, įsitempusios, susitikimų metu nuolat klausinėja, kiek yra valandų, nes mama jas bars, jei pavėluos grįžti nustatytu laiku.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolio pateiktas prašymas yra visiškai pagrįstas ir turi būti tenkinamas, skolininkei I. A. už teismo procesinio dokumento dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą (21 diena) viso turėtų būti paskirta 3 150 Eur bauda, t. y. po 150 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną, o taip pat priteistos išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. A. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad iš pateikto prašymo skirti skolininkei baudą visiškai neaišku, už kokį neva tai netinkamą jos elgesį, kokį konkretų jos veiksmą ar neveikimą, kuriuo pasireiškia teismo sprendimo nevykdymas, antstolis prašo tą baudą skirti – ar tai už tai, kad neva tai skolininkė neleidžia tėvui matytis su dukromis, ar už tai, kad pati skolininkė nebendrauja su išieškotoju. Skolininkė neprivalo nei bendrauti su išieškotoju, nei atsakinėti į jo SMS žinutes, nei kalbėtis su juo telefonu, nes teismas tokios pareigos nenustatė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad antstolio nurodytomis datomis skolininkė nuteikinėjo dukras prieš V. P., jas baugino, neleido parsinešti dovanų, neleido bendrauti su tėvu.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nėra pagrindo prieštarauti antstolio M. D. pateiktam prašymui dėl baudos skyrimo I. A. skyrimo, nes skolininkei ne kartą jau buvo skirtos baudos, baudos skyrimas galimai turės įtakos nepilnamečių mergaičių interesams, jų poreikių užtikrinimui, todėl baudos skyrimo atveju, pagal galimybes prašo ją sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-11 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino, paskyrė skolininkei I. A. 250 Eur baudą už kiekvieną neįvykdytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties Nr. 2-17349-897/2015, kuri pakeista 2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-17349-897/2015 bei papildyta 2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-399-897/2016 dieną – konkrečiai už 2017-01-07 – 2017-01-08, 2017-01-11, 2017-01-12, 2017-01-18, 2017-01-21, 2017-01-22, 2017-01-25, 2017-01-26, 2017-02-01, 2017-02-02, 2017-02-04 – 2017-02-05, 2017-02-08, 2017-02-09, 2017-02-15, 2017-02-16, 2017-02-18 – 2017-02-19, 2017-02-22, 2017-02-23 dienas, išieškotojo V. P. naudai. Vykdomuoju dokumentu skolininkę įpareigojančių atlikti veiksmų pobūdis neleidžia atlikti šiuos veiksmus kitam asmeniui (šiuo atveju V. P.), nes vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininko veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. susiję su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymu. 2017-01-0 –2017-01-08, 2017-01-11, 2017-01-12, 2017-01-18, 2017-01-21, 2017-01-22, 2017-01-25, 2017-01-26, 2017-02-01, 2017-02-02, 2017-02-04 – 2017-02-05, 2017-02-08, 2017-02-09, 2017-02-15, 2017-02-16, 2017-02-18–2017-02-19, 2017-02-22, 2017-02-23 dienomis dukros su išieškotoju nesimatė dėl skolininkės sąmoningų veiksmų. Skolininkės atsiliepime nurodyti ir teismo posėdžio metu jos atstovo išsakyti teiginiai dėl SMS žinučių negavimo ir/ar tariamo jų rašymo, dėl įrodymų, kad skolininkė nevykdė minėtos nutarties nurodytomis dienomis, nebuvimo laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais, priešingą įrodančiais įrodymais.

7. Skolininkė I. A. neužtikrino, kad įvyktų numatyti susitikimai tarp dukterų ir išieškotojo, tokiu būdu nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties Nr. 2-17349-897/2015, kuri pakeista 2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-17349-897/2015 bei papildyta 2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-399-897/2016 įpareigojimų dėl V. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos užtikrinimo. Iki šios nutarties priėmimo skolininkė jau yra septynis kartus bausta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties Nr. 2-17349-897/2015, kuri pakeista 2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-17349-897/2015 bei papildyta 2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-399-897/2016 įpareigojimų nevykdymą, ir toliau tinkamai nevykdo teismo nutarties, t. y. skolininkei skiriamos piniginės sankcijos neskatina skolininkės vykdyti teismo nutarties, skolininkė ir toliau sistemingai pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo tvarką, skolininkei I. A. teismas skyrė 250 Eur baudą už kiekvieną neįvykdytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties Nr. 2-17349-897/2015, kuri pakeista 2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-17349-897/2015 bei papildyta 2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-399-897/2016 dieną. Teismas tenkino išieškotojo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė iš skolininkės išieškotojo naudai 540 Eur. Teismas pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisė iš abiejų suinteresuotų asmenų po lygiai, t. y. po 10,83 Eur iš kiekvieno.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovė I. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-11 nutartį ir antstolio prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo taikytas precedentas, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, yra netaikytinas nagrinėjamu atveju. Ginčas kyla dėl to, ar skolininkė tinkamai vykdė teismo nutartimis nustatytus įpareigojimus, sudarė išieškotojui galimybę bendrauti ir susitikti su dukromis - tokius faktus privalu užfiksuoti fiziškai dalyvaujant teismo sprendimo vykdymo metu vykdymo vietoje, o ne nuotoliniu būdu ir remtis prielaidomis apie galimą nevykdymą. Faktiškai antstolis tinkamai neatliko savo darbo, o teismas tokį netinkamą antstolio pareigų atlikimą skatina toliau. Pareigą įrodyti skolininkės padarytą teismo sprendimo vykdymo pažeidimą, įrodyti teismo sprendimo nevykdymą turi tai konstatavęs subjektas, antstolis, ir jokio teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą skolininkei, kad ji nedarė tam tikrų teismo sprendimo vykdymo pažeidimų, nėra.

9. Antstolio 2018-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 55/18/445, su jame užfiksuotais paties išieškotojo tekstiniais pranešimais, įrodo vienintelę faktinę aplinkybę - kad išieškotojas savo telefone surinko atitinkamo turinio tekstinį pranešimą. Skolininkė nėra atsakinga už išieškotojo telefono turinį, jo nekontroliuoja ir nemato. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkė turėtų pateikti įrodymus apie tai, kad vykdė teismo nutartis ar kad negavo tekstinių pranešimų. Akivaizdu, kad tokiu antstolio aiškinimu bei tokiais teismo motyvais skirti baudą nekaltumo prezumpcija yra paverčiama kaltumo prezumpcija, kuomet iš asmens reikalaujama įrodyti savo nekaltumą, nors įrodinėjimo taisyklės reikalauja pateikti kaltumo įrodymus. Teismų nutartimis skolininkė nėra įpareigota priimti tekstinius pranešimus ar į juos atsakyti. Skolininkė ginčo datomis nėra gavusi jokios išieškotojo sms žinutės. Skolininkė net ir norėdama neturi jokios techninės galimybės gauti jai ar išieškotojui priklausančio telefono skambučių bei sms išklotinę, kad įrodytų, jog jokios sms iš išieškotojo nurodytu periodu nėra gavusi. Visomis nurodytomis datomis išieškotojas matėsi ir bendravo su dukromis, jokių pretenzijų iš išieškotojo nurodytu metu nesulaukė, todėl neturėjo jokio pagrindo rinkti ir kaupti telefono išklotines.

10. Išieškotojas dirbtinai režisuoja situaciją, jog negalėjo bendrauti su dukromis tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo dukroms. Baigėsi skolininkės ankstesnėmis baudomis išieškotojui sumokėti pinigai, atsirado išlaikymo įsiskolinimas ir tam, kad nereikėtų leisti savo lėšų, išieškotojas kreipėsi į teismą dėl naujos baudų porcijos. Įrodymus, patvirtinančius sms pranešimo išsiuntimą arba gavimą privalo pateikti ta šalis, kuri teigia siuntusi sms, o ne ta šalis, kuri neigia sms gavimo faktą. Teismas skyrė skolininkei 5 250 Eur dydžio baudą. Tokio dydžio bauda akivaizdžiai neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų ir akivaizdžiai daro įtaką su išieškotoja gyvenančių dukrų poreikių užtikrinimui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas skolininkės atžvilgiu, turėjo išankstinį nusistatymą ir nuomonę dėl bylos baigties. Skolininkė buvo pareiškusi nušalinimą teismo sudėčiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-28 nutartimi skolininkės pareiškimas dėl teisėjos L. T. nušalinimo buvo atmestas. Teisėja L. T. ne tik yra sprendusi šalių ginčą iš esmės, tačiau visiškai identiškomis aplinkybėmis ir visiškai neseniai yra sprendusi antstolio M. D. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei I. A. dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Neseniai priimtas procesinis sprendimas visiškai identišku klausimu skolininkės atžvilgiu lėmė išankstinį teisėjos L. T. nusistatymą.

Šalies argumentai

11. Išieškotojo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir du pinigų priėmimo kvitus, tačiau į bylą nebuvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas arba suteiktų paslaugų išklotinė, todėl pateikti pinigų priėmimo kvitai nėra pakankamas teisinis pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas išieškotojo naudai. Priteistos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus. Išieškotoją byloje pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ta pati advokatė atstovauja jau septintą kartą ir visi pateikiami atsiliepimai dėl baudos skyrimo yra visiškai identiški.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, siūlė skirti I. A. 3 150 Eur baudą. Nurodė, kad pats asmuo negali nuspręsti, kuris teismo sprendimas jam privalomas ir turi būti vykdomas, o kuris - ne. Skolininkei skirtų baudų dydis tolygiai didėja. Sankcijos skolininkei buvo pradėtos skirti dar 2015 m. rudenį, pirmą kartą skiriant absoliučiai simbolinio dydžio baudą tikintis, kad ji supras savo pareigas, bei pradės jas vykdyti. Skolininkė ir toliau ne tik nevykdo savo pareigos, bet ir įvairiomis priemonėmis stengiasi išvengti už tai atsakomybės. Pati skolininkė pasirinko būtent tokį savo elgsenos variantą. Skolininkė visada turėjo ir vis dar turi pasirinkimą, o teismo sprendimo vykdymas eliminuotų bet kokios rūšies išlaidas. Kol sprendimas nėra vykdomas, skolininkė privalo prisiimti visas su tuo susijusias rizikas bei pasekmes. Skolininkė akivaizdžiai trukdo tėvui auklėti, lankyti vaikus bei bendrauti su jais ir tokiu savo elgesiu daro vaikams vargu ar pataisomą žalą, nes ateityje yra tikimybė, jog vaikai savo šeimose gali taikyti analogiško elgesio standartus. Vaikas nėra nei vieno iš tėvų nuosavybė, su kuria būtų elgiamasi tokiu būdu. Faktas, kad skolininkė nevykdė sprendimo patvirtintas leistinu rašytiniu įrodymu-antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o skolininkės „išvedžiojimai“ apie esą įvykdytą prievolę bei bandymas paneigti akivaizdžius faktus yra niekuo nepagrįsti. Skolininkė pasirinktinai nusprendžia, kad ji ką gavo, o kada esą ne. Tuo atveju, jei priimtas teismo sprendimas netinka/nepatinka kažkuriai iš proceso šalių, nėra ir negali būti pagrindu manyti teisėją esant šališku. Teismo priteista suma neviršija rekomendacijose už advokato suteiktas paslaugas nustatytų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Byloje nustatyta, kad 2017-01-07 – 2017-01-08, 2017-01-11, 2017-01-12, 2017-01-18, 2017-01-21, 2017-01-22, 2017-01-25, 2017-01-26, 2017-02-01, 2017-02-02, 2017-02-04 – 2017-02-05, 2017-02-08, 2017-02-09, 2017-02-15, 2017-02-16, 2017-02-18 – 2017-02-19, 2017-02-22, 2017-02-23 dienomis dukros su išieškotoju nesimatė. Skolininkė yra jau septynis kartus bausta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties Nr. 2-17349-897/2015, kuri pakeista 2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-17349-897/2015 bei papildyta 2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-399-897/2016 įpareigojimų nevykdymą.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jos teigimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo jos padaryto pažeidimo, antstolis netinkamai atliko savo darbą. CPK 635 straipsnis numato, jog faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-26 nutartį civilinėje byloje UAB „A. J. Šokoladas“ v. UAB „Dzūkija“, bylos Nr. 3K-3-578/2006, kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl atsakovės sąmoningų veiksmų, ieškovas ginčo dienomis nesimatė su dukromis. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis antstolio 2018-09-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 55/18/445. Atsakovė nesutinka su antstolio nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia į bylą jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nurodo, jog ieškovo siųstų ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašytų sms žinučių nėra gavusi, jog atsakovas su dukromis matėsi, tačiau šie jos teiginiai yra deklaratyvūs ir nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas pažymi, jog šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Šiuo atveju ieškovo prašymas yra grindžiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris nėra nuginčytas ir teismas rėmėsi juo kaip oficialiu rašytiniu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi atsakovė, nesutikdama su ieškovo įrodinėjamomis ir teismo nustatytomis aplinkybės, turi įrodinėti savo teiginius, o ne deklaratyviai, be jokio pagrindimo juos neigti.

16. Apeliantė taip pat nurodo, jog paskirtos baudos dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. CPK 771 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko šias priemones. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

17. Pirmosios instancijos teismas paskyrė 250 Eur baudą už kiekvieną neįvykdytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties dieną. Teismas paskyrė tokį baudos dydį atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė jau yra septynis kartus bausta už teismo nutarties nevykdymą, tačiau jos nevykdo ir toliau sistemingai pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog toks pirmos instancijos teismo paskirtas baudos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog toks baudos dydis daro įtaką su atsakove gyvenančių dukrų poreikių užtikrinimui, tačiau apeliantė turi prisiimti savo elgesio, neleidžiant ieškovui bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais, pasekmes. Nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimas yra apsunkintas dėl sąmoningų atsakovės veiksmų (jai neleidžiant vaikų tėvui pasimatyti su vaikais), teismo vertinimu, ieškovė turėtų siekti ne sumažinti ar drausti vaikų ir tėvo bendravimą, o kad nenukentėtų vaikų interesai, jį skatinti ir dėti pastangas, kad tas bendravimas būtų maksimalus.

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teisėja buvo šališka. Šį savo teiginį grindžia tuo, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, teisėja jau yra sprendusi šalių ginčą iš esmės identiškomis aplinkybėmis ir tai lėmė išankstinį teisėjos nusistatymą bylos eiga. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja jau yra nagrinėjusi antstolio prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, kadangi tai nėra privalomas teisėjo nusišalinimo pagrindas (CPK 65 straipsnis). Teisėjo priimti procesiniai sprendimai (prašymų tenkinimas/netenkinimas) nėra pagrindas nušalinti teisėją nuo nagrinėjamos bylos, kadangi šalis, nesutikdama su teisėjo priimtu procesinius sprendimu turi teisę naudotis įstatyme nustatyta procesinių sprendimų apskundimo tvarka, o ne inicijuoti teisėjo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-9-943/2016).

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis)

22. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per didelės bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens V. P. naudai – 540 Eur. Apeliantės teigimu į bylą nebuvo pateikta sąskaita už suteiktas paslaugas, išlaidos per didelės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoto asmens išlaidos neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitais, kurie įrodo, jog išlaidos yra realiai patirtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 540 Eur išlaidos už atstovavimą viso pirmosios instancijos teismo proceso metu (kai vyko įrodymų rinkimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir pan.) yra protingos ir pagrįstos, todėl nebuvo pagrindo jas mažinti. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

23. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens V. P. prašymas dėl 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš I. A. yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuoto asmens V. P. naudai iš I. A. 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius