Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13442-639/2019 bei jį peržiūrėti.

2.1. Šioje byloje atsakovė neturėjo galimybe pasinaudoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) jai suteiktomis teisėmis, t. y. būti išklausytam, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu.

2.2. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. įmonės direktorė atostogavo, o šiuo metu atsakovė dalyvauja keliuose teisminiuose ginčuose ir dėl per didelio darbo krūvio įmonės darbuotojas, atsakingas už procesinių dokumentų rengimą, prieš parengdamas atsiliepimą į pateiktą ieškinį, laiku nespėjo išsiaiškinti su įmonės direktore visų faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių kilo šis ginčas.

2.3. Atsakovė su ieškove taikiu būdu norėjo išspręsti kilusį ginčą, todėl teikė teismui prašymą dėl sprendimo priėmimo termino pratęsimo, kadangi vyko tarp šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau sudaryti taikos sutarties nepavyko, o pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovė negalėjo dėl įmonės direktorės atostogų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių paliko galioti.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė procesinius dokumentus gavo asmeniškai, todėl turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką, teikti teismui savo paaiškinimus ir įrodymus. Akcentavo, jog atsakovė pasinaudojo CPK 77 straipsnyje numatyta galimybe ir prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi ketino su ieškove sudaryti taikos sutartį. Tačiau atsakovei nepateikus nei taikos sutarties, nei atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą už akių. Konstatavo, jog ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė visiškai jokių naujų įrodymų, kurie, jos nuomone, gali turėti įtakos.

4.2. Konstatavo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aplinkybių dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nenurodė, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kad ji kaip patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja būtų atleista nuo prievolės mokėti už teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas ar būtų už suteiktas paslaugas atsiskaičiusi, nepateikė.

4.3. Nurodė, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių prieštaravimų ir argumentų, dėl kurių teismo sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ar sudarytų prielaidas abejoti jo pagrįstumu. Atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, jog atsiliepimas byloje nebuvo pateiktas dėl to, kad buvo derinamos taikos sutarties sąlygos bei dėl to, kad įmonės vadovė atostogavo, o dokumentus teismui ruošiančiam (nenurodytam) asmeniui nebuvo aiškios faktinės aplinkybės, ir dėl darbų krūvio dokumentus ruošiantis asmuo nespėjo laiku išsiaiškinti visų faktinių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad visų pirma tiek asmuo, įmonėje atsakingas už procesinių dokumentų rengimą ir kitų teisinių klausimų sprendimą, tiek įmonės direktorius privalo savo laiką planuoti ir organizuoti savo veiklą taip, kad procesiniai dokumentai teismui būtų pateikiami tinkami ir laiku. Darė išvadą, kad vien tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės.

6.1. Teigia, jog teismui buvo pateikti duomenys, nurodantys, jog procesiniai dokumentai teismui nebuvo pateikti laiku dėl svarbių priežasčių – atsakovės vadovės kasmetinių atostogų, todėl priimtas sprendimas už akių prieštarauja ne tik suformuotai teismų praktikai, bet ir pagrindiniams teisingumo, protingumo bei sąžiningumo teisės principams, įtvirtintiems CPK 1.5 straipsnyje, todėl mano, jog teismo priimta nutartis negali būti teisėta. Mano, kad susiklostė teisinė padėtis, kai teismo priimtas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais bei bylos medžiaga, išimtinai remiantis tik ieškovo suformuota pozicija, atsakovui neleidžiant pateikti atsikirtimų bei su tuo susijusių įrodymų vien dėl formalių priežasčių, o toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

6.2. Mano, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neturėjo vertinti byloje esančių duomenų ar ieškinio pagrįstumo, o tik vertinti, ar sprendimo už akių priėmimas yra pagrįstas bei teisėtas, taip pat ar atsakovės veiksmai bylos procese buvo sąžiningi ir ar atsakovė nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė nevilkino proceso eigos bei neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti ar nesąžiningi, priešingai, atsakovė domėjosi proceso eiga, aktyviai dalyvavo procese, teikė teismui prašymus, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl atsakovės įmonės vadovės kasmetinių atostogų, kurios yra pripažintinos svarbiomis, negalėjo laiku pateikti reikalaujamų procesinių dokumentų, todėl buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas, paremtas tik ieškovo argumentais.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties ir teismo nutartį palikti nepakeistą.

8.1. Nurodė, kad teismas priėmė teisingą nutartį dėl pareiškimo už akių netenkinimo, kadangi atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.

8.2. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Akcentavo, jog įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, todėl teismas pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad į bylą kartu su atskiruoju skundu teikia naują įrodymą, t. y. UAB „Emilė“ vadovės kasmetines atostogas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais procesiniais dokumentais, nustatė, jog kartu su atskiruoju skundu buvo pateikta tik 2020 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatės padėjėjai D. H. pavesta atstovauti pareiškėjos UAB „Emilė“ interesams. Kitų įrodymų į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Emilė“ vadovės kasmetines atostogas patvirtinantys dokumentai nei kartu su atskiruoju skundu, nei vėliau į bylą nepateikti, šių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą palieka nenagrinėtą.

Dėl procesinių teisių perėmimo

13. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

14. Byloje gautas ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. kovo 30 d. raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo nurodė, jog 2020 m kovo 25 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ecoplaneta“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią naujojikreditorė UAB „Ecoplaneta“ perėmė ir apmokėjo skolininkės UAB „Emilė“ įsiskolinimą pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1312-639/2019 ir kitus įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad naujojo kreditorė UAB „Ecoplaneta“ perėmė ir apmokėjo skolininkės UAB „Emilė“ įsiskolinimą pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių, konstatuoja, kad toks teisių perėmimas yra galimas, nepažeidžia kitų asmenų teisių, yra pagrįstas. Kadangi teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, teisėjų kolegija pakeičia ieškovę AB „Klaipėdos vanduo“ jos teisių perėmėja UAB „Ecoplaneta“.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog pranešimas apie pareigą per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškovės ieškinio nuorašas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai 2019 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakovė (pareiškėja) nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė, nesant pateikto atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų bei pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.

18. Atskiruoju skundu teigiama, kad procesiniai dokumentai teismui nebuvo pateikti laiku dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovės vadovės kasmetinių atostogų, todėl priimtas sprendimas už akių prieštarauja ne tik suformuotai teismų praktikai, bet ir pagrindiniams teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, įtvirtintiems CPK 1.5 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pareiškėja teigia, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos vadovė buvo kasmetinėse atostogose, o darbuotojas, kuris rengia procesinius dokumentus, negalėjo išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos faktinių aplinkybių (kadangi pareiškėjos vadovė vienintelė žinojo šias faktines aplinkybes), todėl laiku neparuošė atsiliepimo į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos vadovės atostogos nelaikytina svarbia ir objektyvia termino atsiliepimui į ieškinį paduoti priežastimi, nes pareiškėja, būdama atsakinga, turėjo visas galimybes pasinaudoti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ir suderinti savo poziciją dėl pareikšto ieškinio su darbuotoju, kuris bendrovėje ruošia procesinius dokumentus.

19. Be to, akcentuotina, jog pareiškėjos vadovė atostogose buvo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d., tačiau iš byloje esančių pareiškėjos procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjos vadovė 2019 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė nepriimti sprendimo už akių iki gruodžio 11 d., kadangi yra vedamos derybos su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo. Taip pat matyti, jog 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškėja (atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti atsiliepimo į ieškinį terminą iki 2019 m. gruodžio 13 d. imtinai, kadangi nėra baigtos suderinti visos taikos sutarties sąlygos. Pažymėtina, jog prašomas panaikinti sprendimas už akių buvo priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjai, esant aktyviai ir rūpestingai, nustatytas terminas buvo pakankamas skundui paruošti. Pareiškėja taip pat turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo procesinių teisių realizavimu pasinaudojant advokato pagalba. Dar daugiau, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja žinojo, jog gali pasinaudoti termino pratęsimo institutu, todėl. nespėjant tinkamai įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, turėjo teisę prašyti pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pareiškėja (atsakovė) nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. per 13 dienų, turėjo pakankamai laiko atsiliepimui į ieškinį parengti, todėl jos argumentai, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjos (atsakovės) vadovės atostogų, laikytini nepagrįstais.

20. Nors atskiruoju skundu pareiškėja teigia, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neturėjo vertinti byloje esančių duomenų ar ieškinio pagrįstumo, o tik vertinti, ar sprendimo už akių priėmimas yra pagrįstas bei teisėtas, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai prieštarauja civilinio proceso normoms. Civilinio proceso įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja (atsakovė) tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ir net nebandė įrodinėti, jog skundžiamas sprendimas už akių galėtų kelti abejonę, ar šiuo sprendimu už akių galbūt buvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai.

21. Pareiškėja taip pat teigia, jog teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, kadangi šios nutarties 17 punkte nustatyta, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti pareiškėjos teisę būti išklausytai, 2019 m. gruodžio 11 d. teisėjo rezoliucija pratęsė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos teisė būti išklausytai nebuvo pažeista. Kasacinis teismas išaiškino, jog atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė procesines teisės normas bei tinkami aiškino formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pakeisti ieškovę akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Ecoplaneta“.