Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-908-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: e2A-908-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00225-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: D. J., A. J.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai

Civilinė byla Nr. e2A-908-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00225-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.18.4

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3161-429/2023, pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams D. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. J. ir A. J. solidariai 38 875 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. paskolino atsakovui 38 875 Eur, kurių grąžinimą atsakovas užtiktino jo išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Vekselyje atsakovas patvirtino, kad pinigus jis gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kadangi atsakovas nustatytu terminu skolos negrąžino, ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovui pretenziją, į kurią atsakymo negavo. Ieškovo atstovui susisiekus su atsakovu, pastarasis nurodė, kad atsakymas į pretenziją nebus teikiamas ir skolos jis negrąžins.

Atsiliepimas

3. Atsakovai D. J. ir A. J. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad šalis (ieškovą ir atsakovą) nuo vaikystės siejo draugystės ir tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Vekselio išrašymo metu ieškovas buvo UAB „Kapitalo grupė“ direktorius, o atsakovas - UAB „Tvorų pasaulis“ direktorius. Atsakovo vadovaujamai UAB „Tvorų pasaulis“ ūkinei veiklai ir dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose buvo reikalinga turėti nuosavybės teise įmonės nuomojamą buldozerį „Komatsu 65PX12“. Kadangi šios transporto priemonės atsakovas (jo įmonė) savarankiškai įsigyti negalėjo, jis kreipėsi pagalbos į ieškovą, kurio vadovaujama įmonė UAB „Kapitalo grupė“ 2013 m. rugsėjo 24 d. įsigijo buldozerį „Komatsu 65PX12” už 125 000,00 Lt (36 202,50 Eur) + PVM, ir tą pačią dieną jį išnuomojo atsakovo įmonei UAB „Tvorų pasaulis“. Šalys žodžiu sutarė, kad minėtą buldozerį UAB „Tvorų pasaulis“ įsigys iš UAB „Kapitalo grupė“ nuosavybėn išperkamosios nuomos būdu, tačiau pasikeitus atsakovo įmonės ūkinės veiklos aplinkybėms šis susitarimas nebuvo įgyvendintas. Todėl ieškovo įmonė UAB „Kapitalo grupė“ šį buldozerį 2017 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį pardavė kitam asmeniui už 31 000 Eur. Pagal 2014 m. gruodžio 23 d. vekselį atsakovas realiai jokių pinigų negavo, o vekselis buvo išrašytas kaip UAB „Tvorų pasaulis“ prievolės ieškovo vadovaujamai įmonei užtikrinimo priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. atsakovas D. J. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. paskolintą 38 875,00 Eur sumą grąžinti ieškovui A. P.. Anot atsakovo, jokių pinigų jis negavo, šalys buvo UAB „Tvorų pasaulis“ ir UAB „Kapitalo grupė“ direktoriai, 2014 m. gruodžio 12 d. atgaline 2013 m. rugsėjo 24 d. data sudarė laikiną fiktyvią buldozerio „Komatsu 65PX12” pirkimo–pardavimo sutartį, kurią ieškovas iškarto paėmė iš atsakovo. Ieškovas 2014 m. gruodžio 23 d. pareikalavo, kad atsakovas pasirašytų vekselį 38 875,00 Eur sumai, į kurią įėjo UAB „Kapitalo grupė“ įsigyto buldozerio vertė 36 202,00 Eur ir ieškovo investuota suma – 2 672,00 Eur.

Dėl prievolės pagal vekselį galiojimo, kai, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo

6. Teismas nurodė, kad vekselio turėtojas (ieškovas) nepateikė vekselio vykdymui priverstine ne ginčo tvarka, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnio 2 dalis, t. y. vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Kadangi ieškovas nepateikė vekselio vykdymui priverstine ne ginčo tvarka, tai tokiu būdu vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Atsakovas D. J. nei vekselyje nurodytu terminu, nei iki šios dienos skolos ieškovui negrąžino.

Dėl skolos priteisimo pagal vekselį

7. Vadovaudamasis teismų praktika analogiškose bylose, teismas sprendė, kad 2014 m. gruodžio 23d. neprotestuotinas vekselis, ieškovui praleidus ĮPVĮ numatytus terminus, tapo paprastu skolos rašteliu, kuris patvirtina, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 23 d. gavo iš ieškovo 38 875,40 Eur dydžio sumą. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

8. Atsakovas vekselyje patvirtino, jog jam visa suma (38 875,00 Eur) buvo sumokėta. Be to, nors ieškovas galėjo vekselį pateikti notarui dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau to nepadarė ir praleido tam terminą. Pretenziją atsakovui parašė tik 2021 m. lapkričio 25 d., t. y., praėjus beveik šešeriems metams po tariamai numatytos skolos grąžinimo termino. Iki pretenzijos pareiškimo jokių reikalavimų atsakovui nereiškė, nenurodė, jog per tuos šešerius metus bent kartą priminė ar bendravo su atsakovu dėl tariamos skolos. Tai įrodo, kad tarp abiejų šalių vyko fiktyvūs sandoriai, ką patvirtino atsakovas.

9. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje šalys skirtingai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes: ieškovas nurodė, jog skolino pinigus atsakovo šeimos poreikiams ir interesams, o atsakovas nurodė, jog ieškovas 2014 m. gruodžio 23 d. pareikalavo, kad atsakovas pasirašytų vekselį 38 875,40 Eur sumai, į kurią įėjo UAB „Kapitalo grupė“ įsigyto buldozerio vertė 36 202,00 Eur ir ieškovo investuota 2 672,00 Eur.

10. Teismas sprendė, kad remiantis įrodymų pusiausvyros principu labiau tikėtina, jog pinigai pagal 2014 m. gruodžio 23 d. atsakovo pasirašytą vekselį apskritai nebuvo pastarajam perduoti ir pasirašytas vekselis yra fiktyvus. Todėl paskolos sutartis pripažino nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pateikta pakankamai ir patikimų įrodymų ieškovo reikalavimams pagrįsti, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino, kad būtent jis sudarė ginčo vekselį. Atsakovas neginčijo vekselio įstatymo nustatyta tvarka, nereiškė byloje priešieškinio, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šio vienašalio sandorio galiojimu. Pagal CK 1.78 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį nuginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ginčo vekselio galiojimo, nors atitinkamas reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Tokiu būdu teismas pažeidė minėtas įstatymo nuostatas. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Priimant skundžiamą sprendimą teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir tokiu būdu priėmė ieškovui siurprizinį sprendimą. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

11.2. Iš teismų praktikos darytina išvada, kad vekselio gavėjui net ir praleidus įstatymuose bei vekselyje numatytą jo realizavimo terminą, vekselio davėjas privalo sumokėti vekselyje nurodytą sumą vekselio gavėjui. Todėl atsakovo prievolė grąžinti paskolą nėra pasibaigusi ir atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 38 875,00 Eur.

11.3. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Atsakovas D. J. vekselį pasirašė būdamas santuokoje su atsakove A. J.. Byloje nėra duomenų, kad jie tuo metu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Pasirašydamas vekselį atsakovas nurodė, kad piniginės lėšos jam reikalingos šeimos poreikių tenkinimui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ir kiti teisės aktai nereikalauja, kad vekselis būtų pasirašomas su sutuoktinio sutikimu. Vekseliui taikoma ir nėra paneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad skolininkas, pasirašydamas vekselį, veikė su sutuoktinės sutikimu. Todėl galima teigti, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas atsakovo šeimos interesais, o iš to atsiradusi prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, kuri turi būti vykdoma iš bendro turto.

11.4. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad vekselis sudarytas 2014 m. gruodžio 23 d., pinigų grąžinimo terminas numatytas 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovo minėtas buldozeris nupirktas 2013 m. rugsėjo 24 d., o parduotas 2017 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po vekselio sudarymo ir metams po įsipareigojimo grąžinti paskolintą sumą. Šie datų neatitikimai įrodo, kad vekselis negalėjo būti sudarytas ryšium su minėto buldozerio įsigijimu. Kita vertus, jei vekselis kaip nors būtų susijęs su buldozerio pirkimu, tai vekselis turėjo būti sudarytas buldozerio pirkimo metu, o ne po metų. Be to, jei vekselis būtų sudarytas dėl minėto buldozerio įsigijimo, atsakovas nebūtų pasirašęs, jog gavo pinigus ir nebūtų nurodytas paskolintų pinigų grąžinimo terminas 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakovas nebūtų papildomai laukęs daugiau kaip metus ir tik tuomet pardavęs buldozerį.

11.5. Teismas rėmėsi niekuo nepagrįstais atsakovo subjektyviais paaiškinimais ir visiškai ignoravo ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, teismas atmetė ieškovo prašymą liudytoju apklausti vekselio sudarymą ir pinigų perdavimą mačiusį asmenį, kas lėmė, jog ieškovui buvo užkirsta teisė rinkti įrodymus. Prie apeliacinio skundo faktinio pagrindo nurodyti argumentai bei rašytiniais įrodymais grįstos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Todėl teismas priėmė įrodymų visetui prieštaraujantį sprendimą.

11.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nors ginčo vekselis yra sandoris, įforminantis šalių susitarimą. Visuotinai žinoma, kad įprasta dalykinėje praktikoje vekseliu įforminti paskolos teisinius santykius. Pinigų perdavimo faktą taip pat patvirtina atsakovo neginčijama aplinkybė, kad jis vekselyje papildomai ranka padarė įrašą apie pinigų gavimą. Toks įrašas/pareiškimas yra būdingas būtent paskolos teisiniams santykiams. Pinigų perdavimo faktą patvirtina ieškovo Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2014 metus, kurioje nurodyta, jog ieškovas 2014 metais gavo dešimt kartų daugiau pajamų, nei siekia paskolos suma. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino ir dėl sandorio sudarymo eurais aplinkybių. Ieškovas paaiškino, kad paskola buvo suteikta 2014 m. gruodžio 23 d., o nuo 2015 m. sausio 1 dienos Lietuvoje buvo įvesta valstybinė valiuta euras. Ieškovas, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo nuolatos keitė pinigines lėšas (litus į eurus), o jas laikė darbo vietoje esančiame seife (toje pačioje vietoje, kur ir buvo sudarytas vekselis), todėl vekselio sudarymo dienai ieškovas turėjo grynųjų pinigų eurų kupiūromis. Ieškovas taip pat teismui nurodė, jog apie pinigų perdavimą atsakovui gali paliudyti kartu buvęs V. P., prašė jį šaukti liudytoju, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

11.7. Į bylą yra pateikti ieškovo ir atsakovo susirašinėjimai, iš kurių turinio matyti, kaip šalys bendrauja apie kitą teisminį ginčą, nuo kurio priklausė atsakovo turtinė padėtis ir galimybės gražinti skolą. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžių metu iškėlė versiją, jog ieškovas domėjosi šia byla dėl to, kad buvo vienos iš įmonių vadovas ir savininkas, tačiau tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi byloje esantis susirašinėjimas yra įvykęs daugiau nei pusmečiui po tai, kai ieškovas jau nebebuvo įmonės vadovu ir buvo pardavęs įmonės akcijas. Todėl akivaizdu, jog ieškovas bendravo su atsakovu kaip fizinis asmuo ir rūpinosi savo interesais, o ne atstovaudamas juridinį asmenį. Šios aplinkybės parodo šalių paskolos teisnių santykių realumą.

Atsiliepimas

11.8. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie tariamus fiktyvius sandorius tarp atsakovo ir ieškovo pagrįsti. Atsakovo teigimu, buvo sudaryta ne viena dešimtis fiktyvių sandorių dėl nekilnojamojo turto, pinigų skolinimo ir pan., tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo atitinkamą aplinkybę egzistuojant.

11.9. Atsakovas, kurdamas savo gynybinę poziciją, teismui pateikė oficialų dokumentą (traktoriaus techninį pasą), kuris, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, buvo suklastotas (į bylą pateikti valstybinių institucijų atsakymai, jog paso su tokiu registracijos numeriu niekada nebuvo išduota) turint tikslą šį dokumentą panaudoti viešuosiuose pirkimuose. Šios aplinkybės įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį ir leidžia pagrįstai abejoti atsakovo teiginiais.

11.10. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytoju V. P. ir tokiu būdu neteisėtai apribojo ieškovo galimybės įrodinėti ieškinio reikalavimus, ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti kaip liudytoją V. P. (LR CPK 190 str.). V. P. gali papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. paliudyti, jog vekselio pagrindu pinigai buvo perduoti D. J..

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. J. ir A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Ieškovas posėdyje pripažino, jog ieškinį teismui ruošė su teisininko pagalba ir konsultacijomis, todėl suprato, kad praterminuotas vekselis yra prilyginamas paskolos sutarčiai, kurios sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybes reikia įrodinėti teisme. Todėl tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pateiktas išsamus aprašinėjimas apie atsakovo prievoles, kylančias iš vekselio, kaip besąlyginio mokėjimo dokumento, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, iš esmės išeina už ginčo dalyko ribų ir yra perteklinis. Be to, ieškovas pripažino, kad visus paskolos derinimo klausimus jis sprendė tik su atsakovu D. J., o ne su jo sutuoktine, nes, esą, verslo reikalai yra vyrų, o ne žmonų reikalas. Tuo pačiu apeliantas pats paneigė savo reikalavimų pagrįstumą atsakovo sutuoktinei.

12.2. Teismas neperžengė ieškinio ribų, nes ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė, bet nepasisakė ir nepriėmė sprendimo dėl vekselio negaliojimo. Dėl nurodytų motyvų apelianto teiginiai dėl siurprizinio teismo sprendimo yra visiškai nepagrįsti. Siurprizinė buvo ieškovo pareikšta pretenzija dėl vekselio neapmokėjimo, nes atsakovas buvo įsitikinęs, jog visi skoliniai santykiai su ieškovu yra seniai pasibaigę ir neegzistuoja, todėl atsakovas nesuprato, ką reikėtų atsakyti į pareikštą 2021 m. lapkričio 25 d. pretenziją, kuri buvo kildinama iš 2014 m. gruodžio 23 d. vekselio.

12.3. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių duomenų apie bylai reikšmingas aplinkybes: kas buvo paskolos iniciatorius ir vekselio teksto surašytojas; kokie buvo šalių santykiai iki vekselio pasirašymo ir išankstiniai susitarimai bei parengiamieji veiksmai prieš vekselio pasirašymą; kuriam tikslui buvo teikiama paskola; kodėl paskola buvo suteikta ne Lietuvoje nustatyta atsiskaitymo valiuta ir nurodyta būtent keistoka vekselyje nurodyta suma (38 875 Eur); iš kur ieškovas savo darbo vietoje turėjo tokią didelę pinigų sumą, kur ją laikė ir ar buvo ją deklaravęs; kur, kuriuo laiku, kokiomis aplinkybėmis ir kuriam tikslui buvo suteikta paskola; kas gali patvirtinti pinigų perdavimo faktą; dėl kokių priežasčių ieškovas nepasinaudojo neginčo tvarka išieškoti paskolintą sumą; kokių priemonių jis ėmėsi skolos susigrąžinimui po vekselyje nurodyto skolos grąžinimo termino pasibaigimo ir kokius gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

12.4. Ieškovo pateikta gyventojo pajamų deklaracija nieko nepatvirtina. Tariama paskola, kuri buvo apiforminta kaip vekselio pasirašymas, privalėjo būti deklaruota tiek ieškovo, tiek ir atsakovo. Atsakovas pateikė savo pajamų ir turto deklaraciją, kurioje minėto paskolos fakto nėra. Be to, jeigu atsakovas būtų gavęs tariamą paskolą tokiai didelei sumai, tai turėtų atsispindėti jo šeimos realaus gyvenimo pokyčiuose: būtų įsigytas koks nors nekilnojamasis turtas ar brangus automobilis, pagerintos gyvenimo sąlygos, atiduota kokia nors kita skola ir pan. Šiuo atveju, ką ir pagrindžia rašytiniai įrodymai, nebuvo įsigytas joks turtas, atsakovas negrąžino bankui paskolos už butą (mokėjimai buvo vykdomi pagal grafiką, nors tariamos paskolos būtų užtekę grąžinti kreditą iš karto), atsakovas neišvyko į kelionę, neturėjo kitų skolų, kurias būtų reikėję grąžinti. Ieškovas įvairiais būdais bandė nepagrįstai aiškinti, kad neprivalėjo teikti turto deklaracijos.

Šalies argumentai

12.5. Ieškovas atvyko į teismo posėdį ir davė paaiškinimus tik tuomet, kai teismas pripažino jo dalyvavimą būtinu. Kai kurias iš minėtų aplinkybių ieškovas, nors ir nenorom, atskleidė teismo posėdyje, tačiau jo paaiškinimai sukėlė dar daugiau abejonių pateiktos versijos teisingumu, nes neatrodė gyvenimiškai tikroviški. Paprastai sandoriai dėl tokios didelės sumos, už kurią tuo metu Kaune buvo galima nusipirkti gerai įrengtą butą, nėra sudaromi spontaniškai. Šias ir visas kitas sandorio sudarymo aplinkybes, atsižvelgiant į ilgamečius šalių draugiškus santykius, ieškovas, būdamas sąžiningas, turėjo žinoti ir nurodyti teismui savo ieškinyje, o jų nepateikimas vertintinas kaip nesąžiningumas, duodantis pakankamą pagrindą abejoti realiu sandorio įvykimu. Ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje, kad vekselyje nurodytą konkrečią sumą – 38 875 Eur, jis paskolino todėl, jog būtent tiek pinigų tuo metu turėjo seife, yra visiškai neįtikinantys, nes apdairūs ir rūpestingi žmonės paprastai sužino, kiek turi laisvų pinigų, ne sandorio sudarymo metu atidarę seifą, o iš anksto, bet niekada neskolina visų turimų pinigų.

Atsiliepimas

12.6. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad vekselio pasirašymą ir galimą pinigų perdavimą galėjo matyti liudytojas. Tik ieškovui susipažinus su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir atsikirtimais bei įvertinus, kad ieškinio reikalavimą bus sunku įrodyti, ieškovas pateikė teismui prašymą dėl tokio liudytojo iškvietimo ir jo apklausos. Pažymi, kad atsakovas pažįsta ieškovo prašomą apklausti liudytoju V. P. ir yra matęs, kaip minėtas liudytojas patvirtina nebūtas aplinkybes, o esant reikalui, apsimeta nepažįstąs ieškovo (dalyvaujant nekilnojamo turto pirkimo apžiūrose, aukcionuose) ar atlieka reikiamą vaidmenį pagal poreikį. Vekselio pasirašymo metu nebuvo nei šio liudytojo, nei jokių kitų pašalinių asmenų. Dėl to teismas pagrįstai atsisakė apklausti minėtą liudytoją.

12.7. Kitas ieškovo pateiktas rašytinis prašymas teismui – prijungti prie bylos naują įrodymą, t. y. šalių susirašinėjimą žinutėmis, neva, patvirtinantį ieškovo pastangas atgauti iš atsakovo tariamą skolą po vekselio praterminavimo. Toks ieškovo elgesys sąžiningumo aspektu vertintinas kaip įrodymų kūrimas ir pateikimas teismui pagal poreikį. Šalių susirašinėjimo tekstas įrodinėjimo prasme nėra reikšmingas. Iš jo turinio matyti, kad šalys kalba apie UAB „Tvorų pasaulis“ bylą prieš UAB „Irvytis“ (civ. byla Nr. e2-918- 945/2019, apeliacinė byla Nr. e2A-274-943/2020) dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado ir buvo teismo priteisti dėl netinkamo sutarties vykdymo, dirbant su buldozeriu „Komatsu 65PX12“. Atsakovas domėjosi šia byla tik dėl to, kad UAB „Tvorų pasaulis“ liko skolingas UAB „Kapitalo grupė“ 3600 Eur už buldozerio nuomą, ką patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. spalio mėnesio, t. y. praėjus keletui metų po vekselyje nurodytos sumos grąžinimo termino pasibaigimo, jo turinys yra išimtinai apie UAB „Tvorų pasaulis“ bylą, tekste nėra nė vieno žodžio ar bent menkiausios užuominos apie D. J. neatiduotą skolą A. P., pažadus ar ketinimus ją grąžinti arba priekaištus dėl netinkamo skolininko elgesio.

12.8. Ieškovas be pagrindo ginčija atsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius tariamus 1998 - 2004 m. sandorius (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, pinigų skolinimų), kurie buvo sudaryti išimtinai ieškovo iniciatyva ne tik su juo pačiu, bet ir su jo darbuotojais, jo šeimos nariais (ieškovo tėvais, broliu, ieškovo žmonos tėvais, ieškovo žmonos įmone). Pažymi, kad iš minėtų trumpalaikių sandorių atsakovas negavo jokios finansinės naudos ir neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, kurio neturi ir dabar (turimas namas yra įgytas už neišmokėtą banko paskolą ir nėra pilnai įrengtas), bet šie sandoriai buvo reikalingi tam, kad ieškovas galėtų pateisinti ir pagrįsti savo abejotinais pagrindais įgytas dideles pajamas.

12.9. Byloje yra dokumentas, kurį, nežinant atsakovams, surašė ir pateikė Registrų centrai vykdyti ieškovas. Dokumentas (pareiškimas) surašytas ieškovo ranka, abiejų atsakovų parašai padirbti, o atsakovės tikrasis vardas Anželika parašytas su klaida (Andželika). Akivaizdu, kad tokio dokumento patys atsakovai nebūtų surašę.

12.10. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad buldozerio techninis pasas visą laiką buvo pas jį, galimai dėl to, kad niekuo nepasitikėdavo ir bijojo, jog atsakovas, kurio žinioje buvo buldozeris, turėdamas šį dokumentą, kokiu nors būdu jį parduos. Iš to darytina išvada, kad atsakovas net ir norėdamas negalėjo suklastoti minėto dokumento, nes jo neturėjo (neturėjo visų duomenų, nežinojo išvaizdos ir pan.). Akivaizdu, kad minėto dokumento kopiją atsakovui pateikė pats ieškovas, kuris taip pat buvo suinteresuotas buldozerio nuomos projekto sėkme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. J. (vekselio davėjas / skolininkas) 2014 m. gruodžio 23 d. išdavė (pasirašė) ieškovui A. P. (vekselio turėtojui / kreditoriui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui 38 875 Eur (toliau - ir Vekselis). Vekselyje atsakovas savo parašu patvirtino, kad nurodytą pinigų sumą jis gavo.

15. Iki vekselyje nurodytos datos vekselis ĮPVĮ nustatyta tvarka nebuvo realizuotas, todėl ieškovas neįgyvendino teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka.

16. Ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovo skolą grąžinti, tačiau pastarasis į pretenziją neatsakė ir gera valia skolos negrąžino.

17. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas 38 875 Eur skolą išieškoti iš atsakovo teismine tvarka.

18. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi realiai vekselyje nurodytos 38 875 Eur sumos jis negavo, o vekselis buvo išrašytas ne skolininko asmeninių, bet jo vadovaujamos įmonės UAB „Tvorų pasaulis“ galimų prievolių, kylančių iš buldozerio „Komatsu 65PX12“ nuomos ir įsigijimo nuosavybėn vykdymui užtikrinti.

19. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad 2014 m. gruodžio 23 d. vekselio išrašymas buvo fiktyvus sandoris, ieškovas savo reikalavimo neįrodė, todėl pripažino paskolos sutartį nesudaryta vadovaudamasis CK 6.875 straipsnio 3 dalimi.

20. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pripažindamas sandorį fiktyviu ir negaliojančiu, teismas išėjo už byloje pareikštų reikalavimų ribų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai apribojo apelianto teisę teikti į bylą įrodymus (apklausti byloje liudytoju asmenį, kuris matė pinigų perdavimą atsakovui).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

21. Vekselio sąvoka įtvirtinta ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje, kur vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

22. ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio sąvoka faktiškai atitinka CK 1.105 straipsnio 1 dalies apibrėžtį. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą vekselio turėtojui. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

23. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

24. Šiuo atveju yra aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai. ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, kadangi vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 29-30 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą Vekselyje nustatė 2015 m. gruodžio 31d., jame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau Vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. Taigi ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu.

26. Tačiau vien ta aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas ir joje nurodyta praktika).

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką ir įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas“ (32 punktas).

28. Taigi, tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013) (36-37 punktai).

30. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo (pripažino), kad ieškovui nerealizavus Vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka, šis dokumentas tapo paprastu skolos rašteliu, kuris patvirtina, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 23 d. gavo iš ieškovo 38 875 Eur dydžio sumą, ir kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Tačiau vėliau, atsižvelgdamas į atsakovo paskolos suteikimo nepripažinimo faktą ir jo nurodytą poziciją dėl šalių fiktyvios 2013 m. rugsėjo 24 d. buldozerio „Komatsu 65PX12“ pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, teismas nurodė, kad sandoris (vekselio išrašymas) buvo fiktyvus ir pinigai atsakovui nebuvo perduoti.

31. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

32. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

33. Kaip minėta, pagal CK 6.875 straipsnyje nustatytą reglamentavimą paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Tačiau nagrinėjamu atveju skolininkas tokio reikalavimo nepareiškė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti byloje, taigi neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti sandorio nesudarymo fakto vadovaudamasis CK 6.875 straipsnio 3 dalies taisykle.

34. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi šalių susitarimu dėl jų vadovaujamų įmonių tarpusavio įsipareigojimais įsigyjant nuosavybėn buldozerį „Komatsu 65PX12“, arba, kitaip tariant, Vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti galimą atsakovo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovo argumentų sprendime iš esmės nepasisakė, ieškovo ir atsakovo teiktų šiuo klausimu įrodymų ir paaiškinimų netyrė, nurodydamas, „kad remiantis įrodymų pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad pinigai pagal 2014 m. gruodžio 23 d. atsakovo pasirašytą vekselį apskritai nebuvo pastarajam perduoti dėl atsakovo tikslo, žinant tai ir ieškovui, parduoti buldozerį, kurio vertė siekė 124159,52 Eur ir pasirašytas vekselis yra fiktyvus“.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktas ir jame nurodyta praktika).

36. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles pažeidė, kadangi nenustatinėjo ir netyrė atsakovo atsikirtimo pagrindą sudarančių aplinkybių, nepašalino šalių prieštaravimų dėl vekselio sudarymo aplinkybių ir šalių įmones siejusių galimų prievolių, susijusių su Vekselio išrašymu, sprendime padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos (nutarties 30 punktas), dėl ko liko neatskleista ir bylos esmė.

38. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

39. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

40. Minėta, kad teismas neatskleidė bylos esmės, o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl ieškovo ieškinio (ne)pagrįstumo.

41. Nepašalinus minėtų trūkumų ir neištyrus papildomų įrodymų pirmosios instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

42. Sprendimą panaikinus aptartu įstatyminiu pagrindu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos pateiktame 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašyme pareikštų prašymų nagrinėti byla žodinio proceso ir apklausti byloje liudytoju V. P., kadangi šį prašymą turės išnagrinėti pirmosios instancijos teismas.

43. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė