Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie SADM, teistas:

- 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 34 MGL (1 700 eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams; konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 370 eurų.

- 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metams; konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 010 eurų; paleistas atlikęs arešto bausmę;

- 2024 m, kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotas trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė; vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 7 metams uždrausta naudotis specialiąja teise. 2024 m. birželio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m kovo 26 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 243 straipsnį paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnio, 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei G. N. Jis automobiliu naudojosi retai, jį paimdavo, kai G. nematydavo, nes ji jam neduodavo automobilio. 2025 m. birželio 11 d., nuo 11 val. jis išgėrė ne mažiau nei 2 l alaus, o apie 17.00 val. paėmė automobilį VW POLO ir nusprendė nusipirkti parduotuvėje dar alaus. Važiavo iki parduotuvės „Aibė“, tačiau jam važiuojant, jį sustabdė pasienio pareigūnai. Vykdydamas jų nurodymus, jis iš karto sustojo ir prisipažino, kad yra pavartojęs alkoholio. Jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jis iš jo paimtas, dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Jis žino ir yra pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones septynis metus, jis prisipažįsta, kad nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Jis keturis kartus vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Anksčiau yra teistas dėl tos pačios padarytos nusikalstamos veikos. Jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna išmoką – 250 eurų per mėnesį. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. birželio 11 d., apie 17:25 val., adresu (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sustabdė J. L., kuris pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus vairavo automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, pirmu pūtimu 2.22 prom., antru pūtimu buvo nustatytas 1.95 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6-8).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad J. L. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 9-11).

Liudytojas Tomaš Kutko ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad . 2025 m. birželio 11 d. vykdant tarnybą mobilus patrulis, (duomenys neskelbtini), apie 17.25 val., patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, nuo jo iš karto sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pabendravus su vairuotoju, pareikalavus pateikti savo asmens dokumentą, šis atsakė, kad jo neturi su savimi, o yra palikęs namie. Pareikalavus išlipti jam iš automobilio, kad atidarytų automobilio bagažinės dangtį, šis išlipęs svirduliavo, o alkoholio kvapas nuo jo tik paaitrėjo. Kad įsitikinti, paprašė asmens papūsti kvapą iš burnos, kvapas buvo stiprus alkoholio. Paklausus jo, ar vartojo alkoholį, vyriškis teigė, kad vartojo vakar, t. y. 2025-06-10 ir gėrė alkoholinį alų. Asmenį sulaikė ir pristatė Kenos pasienio užkardą ir nuvedė į laikino sulaikymo patalpą bei laukė jau iškviestų policijos pareigūnų. Kol laukė pareigūnų, visą laiką asmenį stebėjo, jis iki policijos pareigūnams atvykstant, nieko nei gėrė, nei valgė (b. l. 20-21).

Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio Rinktinės Kenos pasienio užkardos specialisto Andrej Jurasev tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo Tomašo Kutko apklausos protokole (b. l. 16).

Liudytoja G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kalba rusų kalba, vertėjas jai reikalingas. Jai yra išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos. Automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, jos sugyventiniui J. L. automobilis VW POLO visiškai nepriklauso, kadangi jis jo nepirko, ji automobilį pirko 2024 m. balandžio 18 d. iš savo asmeninių lėšų. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau paprašydavo, kad jos automobilį pavairuotų jos kaimynas J., kad ją nuvežtų į gydymo įstaigas, į parduotuves. Automobilį pirko, kad ją kaimynas ar kiti asmenys galėtų pavežti į gydymo įstaigas, kadangi turi neįgalumą, jai nustatytas 40 procentų darbingumas. Ji sugyventiniui J. L. neduodavo vairuoti automobilio VW POLO, kadangi jai žinoma, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Sugyventinis J. L. jai padėdavo remontuoti automobilį, kai jo paprašydavo. Paskutinį kartą, kai ją kaimynas vežė į polikliniką, tikslios dienos neatsimena, bet prieš 2025 m. birželio 11 d., ji automobilio raktelius buvo palikusi neužrakinto automobilio VW POLO užvedimo spynelėje. 2025 m. birželio 11 d., apie 17.00 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nematė, kaip jos sugyventinis J. L. išvažiavo su jos automobiliu VW POLO, ji tik išgirdo, būdama namuose, kad važiuoja su jos automobiliu, pamatė, kad jos sugyventinis išvažiavo su jos automobiliu, ji išbėgo į gatvę, norėjo jį sustabdyti, nes jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jis nesustojo. 2025 m. birželio 11 d., apie 12.00 val. jos sugyventinis J. L. namuose vartojo alkoholį – alų ir degtinę. Su šiuo automobiliu VW POLO jos sugyventinis anksčiau nevairuodavo apsvaigęs nuo alkoholio, ji jam niekada neduodavo šio automobilio, bet su jos ankstesniu turėtu automobiliu jis vairuodavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prašo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį VW POLO, kadangi, ji jį yra įgijusi iš savo asmeninių lėšų ir jai jis yra reikalingas, kad ją nuvežtų į gydymo įstaigas (b. l. 24-26).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Justo Sendzikaičio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 11 d., apie 18.00 val. patruliuojant nustatytame maršrute, iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Kenos užkardos budėtojas pranešė, kad pasieniečiai sustabdė automobilį, kurio vairuotojas girtas ir neturi dokumentų. Automobilis VW POLO, v/n (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, Geležinkelio g. 1, Kalvelių k. Vilniaus raj., į Kenos pasienio užkardą, juos pasitiko VSAT pareigūnas Tomas Kutko, jiems paaiškino, kad 2025-06-11 apie 17.25 d. vykdant tarnybą ,,Mobilus patrulis’’, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius bei priėjus prie vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Asmuo neturėjo su savimi jokių dokumentų, neneigė, kad vartojo. Asmuo buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į Kenos pasienio užkardos, laikino sulaikymo kamerą, kol laukė jau iškviestų policijos pareigūnų. Teigė, kad asmenį visą laiką, iki atvykstant policijos pareigūnams – stebėjo, šis nieko nei gėrė, nei valgė. Atvykus jiems, asmuo sėdėjo laikino sulaikymo kameroje, nustačius tapatybę, paaiškėjo, kad tai J. L., nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, šis pirmu pūtimu parodė 2.22 prom girtumo laipsnį, o antru pūtimu 1.95 prom. girtumo laipsnį. J. L. turėjo ant kojos apykoję, kuri yra probacijos (b. l. 17).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama kelio dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Stovint ant važiuojamosios kelio dalies, kuri yra asfaltuota, matoma sankryža, kurios kairėje pusėje matomas nusukimas link (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 35-41).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje yra priparkuotas automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesiai pilkos spalvos. Stovi priekiu į Kenos pasienio užkardos pastatą. Automobilio viduje, jokių asmeninių daiktų ar alkoholio taros nėra. Įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis, kurios priklauso Kenos pasienio užkardai. Daugiau reikšmingų tyrimui detalių ar pėdsakų nėra. Automobilis priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 42-49, 52).???

Iš byloje esančių AB Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis VW POLO, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas G. N. vardu (b. l. 53).

Iš byloje esančių VŠĮ EMPREKIS duomenų matyti, kad automobilio VW POLO, 2005 m., vertė – 1 430 Eur (b. l. 54).

Iš byloje esančio 2025 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad J. L. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena, nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai, ir asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0112, patikros sertifikato Nr. 2262205, pirmuoju tikrinimu 17:56 val. nustatyta 2,22 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 18:17 val. nustatyta 1,95 promilės girtumas (patvirtina byloje esantys kvitai) (b. l. 55-58).

Iš byloje esančio Probacijos tarnybos rašto matyti, kad J. L. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti transporto priemones 7 metams. J. L. su šios priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis yra 2024 m. liepos 25 d. supažindintas pasirašytinai (b. l. 112-115).

Iš byloje esančio baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad 2024 m. liepos 25 d. J. L. pasirašytinai buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (b. l. 113-114).

Iš byloje esančio 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, J. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, t. y. konfiskuotas trečiajam asmeniui G. N. priklausanti transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padaryta nusikalstama veika; vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 7 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2023 m. spalio 26 d. (b. l. 132-136).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, liudytojo Tomaš Kutko parodymus, liudytojos G. N. parodymus, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, alkotesterio duomenis, Probacijos tarnybos pateiktą medžiagą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,95 promilės), kai nustatytas neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę bei turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti.

Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant J. L. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. L. nurodė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, kartu patvirtindamas, jog tokios teisės neturėjo, nes ji jam buvo atimta.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai ir tai, kad įvykio metu J. L. buvo nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, parodo jo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. L. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal BK 243 straipsnį bei 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes; kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas, ir 3 kartus už analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka (b. l. 137-140 1), turi galiojančių nuobaudų, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie SADM.

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. L. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, paskyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes toliau vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, naujas analogiškas nusikalstamas anksčiau padarydavo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės, atitinkamai – arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą kaltinamajam J. L. skirtina 30 parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą ? 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisingos ir proporcingos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant kaltinamajam J. L. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. L. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam subendrintą bausmę ? 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Naują nusikalstamą veiką J. L. padarė 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. birželio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. L. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė kai teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,95 promilių girtumas, kad tokie J. L. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą kaltinamajam uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimalų 7 (septynerius) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 12 d.

Dėl turto konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad J. L. nusikaltimą padarė naudodamasis transporto priemone- automobiliu VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. L. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas G. N. vardu (b. l. 53).Tas faktas, jog automobilio VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats J. L., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Juo labiau, kad ir ankstesnes nusikalstamas veikas J. L. padarė vairuodamas G. N. vardu registruotas transporto priemones, kas rodo, jog jai buvo žinoma apie tai, kad būdamas neblaivus kaltinamasis naudojasi jos automobiliu, tačiau tam kelio užkirsti ji nesiėmė jokių priemonių. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne kalinamajam valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai – J. L., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, eilę kartų prieš tai teistas už vairavimą esant neblaiviam, kas rodo, jog nusikalstamų veikų padarymas susijęs su priklausomybe nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-11138, kurioje nurodyta, kad dėl J. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė – 252.09 Eur dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam J. L. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba J. L. buvo užtikrinta teismo, o ne kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamojo J. L. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Sergejus Chiminas. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Į J. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 11 d. 17.25 val. iki 2025 m. birželio 12 d. 15 val. (b. l. 65-68, 107-108), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99-106), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. N. vardu registruotą automobilį VW POLO, VIN: W(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti J. L. (J. L.) subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. L. (J. L.) bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. birželio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir J. L. (J. L.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę J. L. (J.L.) taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 11 d. 17.25 val. iki 2025 m. birželio 12 d. 15 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 12 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. L. (J. L.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra”, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 7 (septynierius) metus, J. L. (J. L.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti J. L. (J. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW POLO, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu J. L. (J. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW POLO, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

J. L. (J. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.