- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2-21683-595/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12993-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- UAB „Apsaugos komanda“
- Kategorijos
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Apsaugos komanda“ dėl draudiminės išmokos grąžinimo, dalyvaujant trečiam asmeniui R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1595,32 Eur jo išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose – ieškinyje bei dublike (e.b.l.. 14-17, 50-52), nurodo, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė transporto priemonės DACIA DUSTER, valstybinės numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. 2017-09-17 (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DACIA LODGY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas – įvykio kaltininkas R. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Ieškovas pažymi, jog vairavimo teisė prarandama dviem būdais: 1) gali būti atimama; 2) pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Asmuo, negali dalyvauti automobilių kelių eisme kaip vairuotojas, jeigu jo vairuotojo pažymėjimas negalioja dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalies dispozicijos. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtinančius duomenis naudojo žodį „ir“, o tai reiškia, kad asmuo, siekiantis įrodyti, jog turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, privalo tenkinti abu įstatyme numatytus kriterijus: būti ne tik įrašytas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą, bet ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio išdavimo data, be visa ko, yra nurodoma minėtame dokumente. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra viešosios teisės srities teisės aktas. Jame nustatyti reikalavimai imperatyvūs, todėl jų negalima laikyti formaliais ir ignoruoti. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų (e.b.l. 42-45, 54-58).
Procesiniuose dokumentuose atsakovas pažymi, kad TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. norma draudiko teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, neturinčio teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, apima tuos atvejus, kai iš jo vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemonę teisė yra atimta, sustabdyta ar kitaip apribota arba tokios teisės jis apskritai nebuvo įgijęs. Transporto priemonės vairavimas, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui jų įsitikinimu į TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. apibrėžtą situaciją nepatenka, todėl ieškovas šios normos pagrindu teisės reikalauti susigrąžintų sumokėtų sumų neįgijo. Nors įvykio metu atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, iš jo nebuvo ir nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Aiškino, kad vairuotojo pažymėjimas, kaip oficialus dokumentas, tik įrodo, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimas nenulemia teisės vairuoti transporto priemones netekimo. Trečiajam asmeniui 2007 metais išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė 2017-09-12, o draudžiamasis eismo įvykis įvyko 2017-09-17, t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos praėjus tik 4 dienoms. Maža to, trečiajam asmeniui 2017-09-20, t. y. praėjus 3 dienoms nuo draudžiamojo eismo įvykio, buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, viena vertus, kad draudžiamojo įvykio metu nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, rodančių itin didelę trečiojo asmens kaltę dėl eismo įvykio (pavyzdžiui, vairavimą ignoruojant kompetentingų institucijų sprendimą atimti teisę vairuoti, savo kvalifikacijos vairuoti praradimą arba sveikatos būklės pablogėjimą); kita vertus, kad ieškovė savo ieškiniu siekia itin formalaus įstatymo taikymo, kai formali, realaus pavojaus teisėms ir teisėtiems interesams nekelianti žmogiška klaida nulemtų neadekvačias teisines pasekmes. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais bei prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė ieškinį atmesti.
Trečias asmuo teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nepakeitė vairuotojo pažymėjimo pasibaigus jo galiojimo laikui dėl neapsižiūrėjimo. Nurodė, kad buvo praleistos tik keturios dienos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu buvo sudarę draudimo sutartį 12 7836838, pagal kurią buvo apdrausta automobilio DACIA DUSTER v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (e.b.l. 31-32). 2017-09-17 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DACIA LODGY v/n (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 28). Eismo įvykio kaltininkas buvo trečias asmuo R. M., kuris vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę DACIA DUSTER v/n (duomenys neskelbtini), kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo. Eismo įvykio kaltininkas trečias asmuo R. M. įvykio metu vairavo transporto priemonę, nors jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs (e.b.l. 20-21).
Ieškovas pareiškė ieškinį, siekdamas prisiteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens, draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo žalai, patirtai 2017-09-17 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo darbuotojui R. M. apgadinus transporto priemonę DACIA LOGAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginti.
Nustatyta, kad ieškovas dėl įvykio yra sumokėjęs 1595,32 Eur dydžio raudimo išmoką (e.b.l. 33-35).
2018-01-16 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudamas 1595,32 Eur išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo, motyvuodamas tuo, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p.) taip pat CK 6.264 str. 1 d., kuri nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (e.b.l. 34).
Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, jo metu padarytos žalos dydžio bei dėl to, kad įvykio metu trečio asmens vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečias asmuo R. M. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę buvo įgijęs 1996-08-06, vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2007-09-12, galiojo iki 2017-09-12, naujas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2017-09-20 (e.b.l. 20-21).
Nagrinėjamu byloje spręstinas ginčas, ar aplinkybė, kad eismo įvykio metu jo kaltininko vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš jo išmokėtos draudimo išmokos regreso teise, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.
Šioje byloje kilo ginčas, ar vairavimas, kuomet vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, reiškia vairavimą neturint teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemonę.
Ieškovas, aiškindamas, jog pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui atsakovas neteko teisės vairuoti transporto priemonę, remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Ieškovo atstovo teigimu tai, jog įstatymo leidėjas visas sąlygas, suteikiančias asmeniui teisę vairuoti sujungė jungtuku „ir“ reiškia, kad vairuoti galima tik tuomet, kai yra visų išvardintų reikalavimų visuma. Vairuotojo pažymėjimo galiojimas siejamas su jame nurodyta galiojimo data, po kurios laikytina, kad vairuotojo pažymėjimo asmuo nebeturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, jog toks formalus gramatinis aptariamos normos aiškinimas yra per siauras ir neatitinka tikrųjų įstatymo leidėjo tikslų.
Sutiktina, kad teisė vairuoti asmeniui, anksčiau tokios teisės neturėjusiam, suteikiama esant visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių visumai. Tačiau sprendžiant, ar asmuo anksčiau turėtos teisės vairuoti nebeturi, pasibaigus jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, būtina vertinti ir kitas šio įstatymo nuostatas sisteminiu loginiu aspektu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtintas vairuotojo pažymėjimo apibrėžimas (vairuotojo pažymėjimas - teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos) suponuoja vertinimą, kad ši sąvoka įstatymo leidėjo nėra nesąlygiškai tapatinama su sąvoka „teisė vairuoti“. Teisė vairuoti transporto priemones prarandama ją atėmus teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka (valingu atitinkamų institucijų sprendimu, konstatavus atitinkamą asmens sveikatos būklės pasikeitimą). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje reglamentuotas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas, detaliai aptarti atvejai, kuomet asmuo netenka teisės vairuoti ir kaip ji atgaunama. Pavyzdžiui, aptariamame įstatyme aiškiai nurodyta, kad jei pasibaigus dvejų metų terminui pradedantysis vairuotojas nepasikeičia Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, jis praranda teisę vairuoti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 9 dalis). Taigi įstatyme aiškiai įvardintas atvejis, kai pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, asmuo netenka teisės vairuoti. Tuo tarpu jokia teisės norma nenustato, kad teisė vairuoti prarandama, pasibaigus ne pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui.
Be to, teismas pažymi, kad aiškinimas, kokiomis sąlygomis asmuo turi teisę vairuoti, yra ne civilinės (privatinės), tačiau viešosios teisės dalykas. Teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas ir vertindami viešosios teisės reguliuojamus santykius, ne sykį yra pažymėję, kad vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis, bet ne nustatantis, asmens teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-13 nutartis byloje Nr. 2AT-24-2014, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-26 nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)648/2011, 2012-10-31 nutartis byloje Nr. ATP-1202/2012, Kauno apygardos teismo 2015-11-12 nutartis byloje Nr. ATP-1069-594/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės vairuoti transporto priemonės suteikimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 65 d., 22 str.) teisės vairuoti transporto priemones tiesiogiai nesieja su tokią teisę patvirtinančio dokumento turėjimu (2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1712/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. N-261-4638-11). (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, padarytas asmens, teisės aktų nustatyta tvarka nepasikeitusio vairuotojo pažymėjimą, pagal savo pavojingumo laipsnį bei pobūdį vertinamas kaip mažiau pavojingas už pažeidimą, kai transporto priemonė vairuojama asmens, kuris tokios teisės niekada nebuvo įgijęs. Taigi, nors nekvestionuotina, jog asmuo, pasibaigus jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, turi pareigą atlikti aktyvius veiksmus ir jį pasikeisti, viešojoje teisėje sąvokos „turi teisę vairuoti“ ir „turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą“ nėra besąlygiškai tapatinamos.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad subrogacija netaikoma, inter alia, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Pagal CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Taigi, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, yra išimtys iš bendrosios taisyklės, t.y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.1015 straipsnio atžvilgiu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).
Sisteminė jau minėto TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies visų punktų analizė suponuoja išvadą, kad šioje normoje nurodyti išskirtiniai atvejai, kuriems esant preziumuojama, jog transporto priemonės vairavimas yra ypač pavojingas, o transporto priemonės valdytojas tai žino arba privalo žinoti. Šie atvejai negali būti aiškinami plečiamai. Aplinkybė, jog asmeniui išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigė, savaime nedaro jo pavojingesniu vairuotoju. Dėl to teismas sprendžia, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę“ taikytina asmeniui, kuris nebuvo įgijęs teisės vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemonės arba ši teisė iš jo buvo atimta ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka grąžinta, kitaip tariant – preziumuojant, kad asmuo neturi kvalifikacijos vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015, nurodė, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui. Nors teismas sutinka, kad nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa, nagrinėjamos bylos kontekste aktualus kasacinio teismo aiškinimas, kad įstatymo leidėjas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą sieja su kvalifikacijos vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę turėjimu, pateiktas tiek aukščiau nurodytoje byloje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-601-686/2015. Tuo tarpu asmuo nepraranda kvalifikacijos vairuoti transporto priemonę vien dėl to, kad pasibaigė jam išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pripažinimas draudikui teisės atgauti išmoką, sumokėtą privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindu, vien dėl to, kad eismo įvykio kaltininko vairuotojo pažymėjimo galiojimas įvykio metu buvo pasibaigęs, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl negalimas, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Kadangi atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė į bylą dokumentų pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis klausimas nespręstinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,44 Eur. Ieškinį atmetus, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo AAS BTA „Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančio per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, valstybės naudai 5,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.