Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonei Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas teikiamas siekiant patvirtinti šį faktą teismo sprendimu tuo tikslu, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą statinį būtų įregistruotos VĮ Registrų centre.

Garažų kooperatyvo „Tauras“ įkūrimą, garažų statybą patvirtina dokumentai: Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, šiuo sprendimu buvo patvirtinti kooperatyvo įstatai, patvirtintas pirminis kooperatyvo narių sąrašas (sprendimo 1 priedėlis). Šiame kooperatyvo narių sąraše V. A., V. įrašytas pirmuoju numeriu. Apie jį sąraše nurodyti duomenys: turintis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), darbovietė-Melioracijos statybos montavimo valdybos vairuotojas.

Statyba vykdyta pagal tuo metu galiojusią tvarką. Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (pateikiamas prieduose). Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Tame tarpe buvo ir pareiškėjos santuokoje su V. A. pastatytas garažo boksas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją.

Pareiškėjos sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties A. A. (duomenys neskelbtini) tapo garažų kooperatyvo „Tauras“ nare pateikusi prašymą kooperatyvo pirmininkui, tuo pačiu ji perėmė savo sutuoktinio garažų kooperatyve nario teises ir pareigas, tapo vienintele garažo savininke (jos prašymas dėl priėmimo išsaugotas ir pridedamas).

Šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“, kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus ir į visą garažų pastatą neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu. Buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B. faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose. Jis kasmet sumoka žemės mokestį, po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams ir surenka šį mokestį, teikiami žemės nuomos mokesčio mokėjimo dokumentai, išrašyti garažų kooperatyvui „Tauras“ bei V. B. atliktų mokėjimų dokumentai.

V. B. garažų kooperatyvo „Tauras“ pirmininkas nuo pat kooperatyvo įsikūrimo, šiuo metu faktiškai atliekantis šias pareigas, 2023-08-07 išdavė pažymą, patvirtinančią, kad A. A. nuo (duomenys neskelbtini) turi garažą (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracija, pripažindama, kad A. A. (duomenys neskelbtini), priklauso garažo boksas, teikia jai pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymą už garažų paskirties pastatą, es. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje „Tauras“ (duomenys neskelbtini). A. A. moka šį mokestį, kadangi iki šiol valdo nurodytą garažą. Teikiami dokumentai, patvirtinantys nurodyto mokesčio mokėjimą nuo 2016 m. iki 2023 m. Prieš tai šiuo mokesčiu buvo apmokestinamas pats kooperatyvas, mokestį sumokėdavo pirmininkas V. B., vėliau atitinkamas sumas surinkdamas iš garažų savininkų.

Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus, kiekvienas garažo savininkas, tame tarpe A. A., atrakino ir parodė matininkei D. T. savo naudojamą garažą, kuris buvo išmatuotas, sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų boksų bylos.

Kooperatyvo adresas keitėsi: pagal priėmimo naudotis valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) aktą 65 boksų kooperatinio garažo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į nurodytus garažus bei pastatus, kuriuose yra garažų boksai, neregistruotos, tai patvirtinama pridedamais VĮ RC išrašais. Dokumentų apie nurodytų garažų savininkus Varėnos rajono savivaldybėje ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale nėra. Ginčo dėl bylos dalyko nėra.

Prašymas nustatyti nuosavybės teises į pastatą – garažą grindžiamas įgyjamąja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.).Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 str. 2 d.).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.),galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas

nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1)pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.)(asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi per visą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Šiuo atveju yra visos nurodytos sąlygos, leidžiančios nustatyti faktą, kad pareiškėja nurodytą pastatą – garažo boksą įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Garažo boksą pareiškėja įgijo sąžiningai, valdo jį nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų atvirai ir sąžiningai. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 445 straipsnis).Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Suinteresuotas asmuo-Varėnos rajono savivaldybės administracija pareiškimui neprieštarauja, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, nes šis nurodomas garažas nėra įrašytas į savivaldybės turto ar bešeimininkio turto sąrašą , nėra registruota jo savininko, bei prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo- Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, kadangi garažas buvo pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas, šis garažą nepertraukiamai nuo 1987 m iki šios dienos buvo valdomas privačių asmenų ,garažas nėra registruotas jokio kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei ,bei bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės patvirtina pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai , kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja – A. A. įgijo nuosavybės teisę į patalpą-garažą, paskirtis – garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu- (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 47, kurio bendras plotas 44,24 kv.m., garažo boksas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Pateiktų santuokos liudijimo, asmens tapatybės kortelės ir mirties liudijimo kopijomis patvirtinama ,kad pareiškėja buvo V. A. gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė.

Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, bei šiuo sprendimu buvo patvirtinti kooperatyvo įstatai, patvirtintas pirminis kooperatyvo narių sąrašas (sprendimo 1 priedėlis).,kur kooperatyvo narių sąraše V. A., V. buvo įrašytas pirmuoju numeriu

Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). ,kur statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Tame tarpe buvo ir pareiškėjos santuokoje su V. A. pastatytas garažo boksas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (pateikiamas prieduose).

2023-04-11 atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, , garažo bendras plotas su rūsiu yra 44,24 kv m, garažas neturi bendrų patalpų, turi atskirą patekimą į jį.

Varėnos miesto garažų statybos kooperatyvas „Tauras“ niekada nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, kas pagal CK 2.63 str. nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo.

Pareiškėjos naudojamas garažas, viešajame registre (NTRCDB) niekada nebuvo registruotas. imą. Taigi, garažą pastačius ir perdavus pareiškėjos sutuoktiniui nuo 1987 metų, o jam mirus pareiškėja nuo 2007 m naudojasi (valdo) garažą iki šiol.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 2007 metų laiką, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėja atliko garažo kadastrinius matavimus, buvo sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla. Nuo pat garažo pastatymo momento, t. y., nuo 1987 m. garažą valdė pareiškėjos sutuoktinis, o jam mirus pareiškėja pateiktu prašymu įstojo kooperatyvo nare vietoje mirusio sutuoktinio ir garažą valdo kaip savo daiktą nuo 2007 m, juo naudojasi nepertraukiamai, jį prižiūri ir rūpinasi, pareiškėja, kaip garažo naudotojas, apmokestinta atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusi nuosavybės teisių į garažą, todėl darytina išvada, jog pareiškėja, valdydama jį, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 2007 m. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe ir dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą nuo 2007 m buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja garažą būtų valdžiusi neteisėtai - pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į pastatą neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėja įgyjamosios senaties teise įgijo aukščiau minėtą garažą. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi yra įgijusi nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu- (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 47, kurio bendras plotas 44,24 kv.m., garažo boksas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.