Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. G., atsakovės atstovui L. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė A. M. prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog jai buvo svarbus sutarčių vykdymo termino praleidimas, kai tuo tarpu šalių susirašinėjimai ir vykęs bendravimas patvirtina, jog atsakovės direktorius A. Č. pats prašė pristabdyti darbus, dėl šeimyninių peripetijų. Be to visą darbų atlikimo laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų dėl sutarčių vykdymo terminų ir darbų kokybės atlikimo neteikė, o problemos iškilo tik baigus darbus ir pareikalavus atsiskaityti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai A. M., advokatas A. G. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog jai buvo svarbus sutarčių vykdymo termino praleidimas, kai tuo tarpu šalių susirašinėjimai ir vykęs šalių bendravimas patvirtina, jog atsakovės direktorius A. Č. pats prašė pristabdyti užsakytus darbus dėl savo šeimyninių problemų. Be to visą darbų atlikimo laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų dėl sutarčių vykdymo eigos, apimties, rezultatų, terminų ir darbų kokybės atlikimo neteikė, o problemas pradėjo reikšti tik baigus darbus ir pareikalavus atsakovės atsiskaityti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas L. M. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad projektavimo darbų sutartyje buvo nustatyti terminai per kuriuos darbai turėjo būti padaryti, tačiau ieškovė nesilaikė nustatytų terminų. Taip pat sutartyje buvo sutarta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti sutartinę kainą projektuotojui už pilnai atliktą ir užsakovui atiduotą sutartinį darbą, o ne už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovei neperdavė pagal sutartį atlikto darbo rezultato, ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 19-19 nurodyti statybos projekto projektiniai pasiūlymai nebuvo atsakovės panaudoti tolimesniame projektavime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 4 d. šalys sudarė projektavimų darbų sutartį Nr. 2018/06/04 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti gyvenamojo namo Aukštakiemio k., Klaipėdos r. sav., Europos g. 16, techninio darbo projektą bei kitus su juo susijusius darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už atliktus darbus projektavimo sutartyje nustatytą kainą ir tvarka. Pagal Sutarties 4 skyriaus nuostatas šalys susitarė, kad ieškovė techninio darbo projekto darbus pradeda 2018 m. birželio 11 d. ir per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ieškovė pateiks atsakovei projektinius pasiūlymus, o patį techninį darbo projektą atliks per 40 darbo dienų nuo projektinių pasiūlymų suderinimo su užsakovu dienos. Darbų užbaigimo patvirtinimui šalys susitarė pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Pagal Sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 2 420 Eur avansą.

Nustatyta, jog vykdant Sutartį ieškovė parengė statybos techninio darbo projekto projektinius pasiūlymus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. el.paštu juos pateikė atsakovei, tačiau atsakovė pritarimo projektiniams pasiūlymams nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė jokių pastabų, prieštaravimų, nesutikimų ar pretenzijų dėl ieškovės pateiktų techninio darbo projekto projektinių pasiūlymų vykdant Sutartį. Ieškovė, atlikusi dalį darbų pagal Sutartį ir nesulaukusi atsakovės pritarimo techniniams darbo projekto projektiniams pasiūlymams, išrašė ir atsakovei pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą SUNP18 Nr. 055 – 3 630 Eur sumai. Atsakovei neatsakius į ieškovės el.laišką, nepateikus pritarimo ar pastabų dėl techninio darbo projekto projektinių pasiūlymų, ieškovės atstovė susisiekė su atsakovės direktoriumi A. Č. ir elektroninio susirašinėjimo metu šalys susitarė nutraukti Sutartį šalių bendru sutarimu. Tarp šalių taip pat buvo sutarta, kad ieškovė išrašys naują sąskaitą už faktiškai ieškovės atliktus darbus, t.y. parengtus ir atsakovei pateiktus techninio darbo projekto projektinius pasiūlymus. Ieškovė apskaičiavo, kad bendra suma už faktiškai ieškovės atliktus darbus yra 2 850 Eur be PVM (3 448,50 Eur su PVM). Ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. pakartotinai susisiekė su atsakovės direktoriumi A. Č. ir dar kartą gavo patvirtinimą, kad atsakovė pageidauja nutraukti projektavimo sutartį ir paprašė išrašyti sąskaitą už faktiškai atliktus ieškovės darbus, todėl ieškovė išrašė 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SUNP Nr. 19-19 - 3 448,50 Eur su PVM sumai. Kadangi atsakovė jau buvo sumokėjusi 2 420 Eur avansą vykdant Sutartį, iš minėtos PVM sąskaitos SUNP Nr. 19-19 atsakovė liko neapmokėjusi 1 028,50 Eur.

Ieškovė reikalauja iš atsakovės atsiskaityti už faktiškai atliktus pagal Sutartį darbus. Atsakovė su tuo nesutinka ir įrodinėja, kad ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, darbus atliko praleidus Sutarties įvykdymo terminus ir ieškovės pateikti statybos projekto projektiniai pasiūlymai atsakovės nebuvo panaudoti tolimesniame namo projektavime. Todėl atsakovė prašo grąžinti jos sumokėtą avansą pagal Sutartį.

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė projektavimo rangos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnis). Projektavimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702, 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t.y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtina, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.658 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnis 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­400­916/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad gali būti laikoma, jog pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę, kai po statybos leidimo išdavimo atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­359­686/2016). Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios, kad ieškovė techninio darbo projekto darbus pradeda 2018 m. birželio 11 d. ir per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ieškovė pateiks atsakovei projektinius pasiūlymus, o patį techninį darbo projektą atliks per 40 darbo dienų nuo projektinių pasiūlymų suderinimo su užsakovu dienos. Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad ieškovės parengtas projektinis pasiūlymas el.paštu buvo pateiktas atsakovei 2018 m. rugsėjo 4 d., atsakovė priėmė pavėluotai atliktus darbus, jų negrąžino atgal, pastabų ar pretenzijų ieškovei nepateikė – bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų atsakovė neteikė. Tai, kad šiuo atveju atlikti darbai atsakovei prarado prasmę bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti, kadangi atsakovė pati nurodo, kad techninio projekto darbus pavedė atlikti kitiems projektuotojams, kurių atliktus darbus, t.y. techninį projektą gavo 2019 m. gegužės 13 d., t. y. vėliau nei darbus atliko ieškovė, kas dar labiau patvirtina, kad atlikti darbai dėl praleisto termino nebuvo praradę prasmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Atsakovė nurodo, kad pagal Sutarties 4.3. punktą darbų užbaigimo patvirtinimui šalys susitarė pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, tačiau šiuo atveju priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes atsakovei nebuvo perduotas joks pagal sutartį atlikto darbo rezultatas. Kaip jau minėta, byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė parengė statybos techninio darbo projekto projektinius pasiūlymus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. el.paštu juos nusiuntė atsakovei, tačiau atsakovė pritarimo projektiniams pasiūlymams nepateikė – šias aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat neteikė. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė, gavusi iš ieškovės pagal Sutartį atliktą darbą, taip pat nepateikė ieškovei jokių pastabų, prieštaravimų, nesutikimų ar pretenzijų dėl ieškovės pateiktų pagal Sutartį techninio darbo projekto projektinių pasiūlymų. Taigi, nors atsakovė įvykdytų projektavimo darbų perdavimo -priėmimo akto ir nepasirašė, tačiau, jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovės pretenzijas, nesutikimus, atsisakymus dėl Sutarties vykdymo ieškovei, kaip ir dėl atliktų darbų kokybės ar dėl praleistų terminų, byloje neteikė, gautus darbus iš ieškovės priėmė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, jog byloje yra pateikta pakankami įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atliko darbus pagal Sutartį, atsakovė šiuos darbu priėmė, todėl nagrinėjamu atveju tai, jog atsakovė nepasirašė įvykdytų projektavimo darbų perdavimo - priėmimo akto nesudaro pagrindo pripažinti nurodytus ieškovės darbus vykdant Sutartį neatliktais.

Atsakovė nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. gavo sąskaita faktūrą SUNP18 Nr. 055 apmokėti 3 630 Eur sumą, tačiau negavo jokių paslaugų (Sutartimi numatyto rezultato), ką pagal Sutartį buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė. Kadangi ieškovė jokių Sutartyje nurodytų paslaugų atsakovei nesuteikė, todėl 2019 m. lapkričio 29 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra KRED Nr. 19-01, tikslinanti 2018 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą SUNP18 Nr. 055, tokiu būdu panaikinant atsakovei prievolę apmokėti ieškovei 3 630 Eur sumą. Ieškovė paaiškino, kad 2019 metų pabaigoje, tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą pastebėjo, kad vis dar išrašyta pirmoji 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita – faktūra SUNP18 Nr. 055 (3 630 Eur sumai), todėl atsižvelgus į tai, kad už ieškovės atsakovei būtent faktiškai atliktus darbus buvo jau išrašyta nauja PVM sąskaita – faktūra, ieškovė išrašė kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą KRED Nr. 19-01 3 630 Eur sumai, kuria iš esmės panaikino 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą SUNP18 Nr. 055 ir nusiuntė atsakovės buhalterei tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame būtų užfiksuota minėta kreditinė PVM sąskaita – faktūra ir galutinė atsakovės skola ieškovei. Atsakovė pasirašė ir 2019 m. gruodžio 3 d. atsiuntė pasirašytą skolų suderinimo aktą ieškovei, taigi patvirtino tarp šalių esantį skolos faktą, skolos sumą.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių, jame raštu išreikšta abiejų šalių valia dėl galutinio atsakovės skolos dydžio, t.y. 1 028,50 Eur sumos. Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymų (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000). Taigi, atsakovė pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažino skolos buvimo faktą ir skolos dydį, bei pripažino savo prievolę sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Todėl, teismo vertinimu, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu iš esmės nekyla abejonių dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei fakto ir skolos dydžio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė priešieškinio reikalavimu įrodinėja, kad ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl prašo iš ieškovės priteisti be teisinio pagrindo sumokėta 2 420 Eur avanso sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3593/2008). Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Mokėjimo paskirtimi avansas gali būti naudojamas, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Kadangi ieškovė atliko dalį Sutartyje numatytų darbų ir juos pateikė atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės apmokėti už atliktus darbus pagal Sutartį, atsakovės įsiskolinimas buvo dengiamas iš atsakovės sumokėto avanso, tai patvirtinta ir šalių pasirašytas 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo šalių ginčijamas, nuginčytas, šį Aktą paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikta.

Teismas pažymi, kad, viena vertus, darbų atlikimo terminų praleidimas yra akivaizdus, kita vertus, užsakovė pati priėmė vėliau atliktus darbus, jų negrąžino atgal rangovei, o taip pat nenustatyta, kad atlikti darbai būtų praradę prasmę užsakovei, tai reiškia, kad bylos aplinkybės nepatvirtina būtinos sąlygos pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti darbus ir nesumokėti už juos. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo, kurie teismo gali būti įskaitomi į mokėtinas sumas už darbus rangovui. CK 6.652 straipsnio 4 dalis nustato teisę į nuostolių atlyginimą, t.y. nuostolių įskaitymą į mokėtiną atlyginimą rangovui, kai tokį įskaitymą atlikus ir padengus nuostolius sumažinama mokėtina suma už darbą rangovui, tačiau aptariama norma nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus užsakovui, kuris tuos darbus priėmė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 1 028,50 Eur skolą iš atsakovės už faktiškai atliktus darbus pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.704 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, išdėstytais motyvais, atsakovės reikalavimas dėl 2 420 Eur sumokėto avanso priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 centų) skolos, ir 830,06 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.